Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-2518-807/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
2-2518-807/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31478-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Ieškovas
E. C.
Atsakovas
A. K.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2518-807/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31478-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.17.; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1;3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovei A. K. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę A. K. ir jos nepilnametį sūnų E. K. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais ir priteisti iš atsakovės A. K. ieškovės E. C. naudai 843,45 Eur skolą, kurią sudaro 53 Eur skolos už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ paslaugas, 221,63 Eur už akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ suteiktas paslaugas ir 568,83 Eur už 205-ojo daugiabučių ir privačių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Ozas“ buto bendrojo naudojimo paslaugas, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad buvo apsilankyta ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės šeimos nurodytu adresu nebuvo, į paliktą pranešimą atsakovė neatsiliepė. Pridūrė, kad duomenų, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyventų minėtų adresu, (duomenys neskelbtini), taip pat, kad ji netinkamai įgyvendintų motinos valdžią savo nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neturi, iki ieškinio gavimo šeima trečiajam asmeniui nebuvo žinoma. Atsižvelgdami į tai, paaiškino, kad vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, pažymi, jog jeigu iškeldinimo atveju nepilnamečio vaiko E. K. tėvai negalėtų užtikrinti vaiko teisės į būstą, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas ir pan., tokia pareiga atsiras Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – jos sūnui (CPK 123 straipsnis 3 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė E. C. ir atsakovė A. K. 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, buto, panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei neterminuotai naudotis panaudos teise butu, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta panaudos sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik naudoti perduotą butą pagal paskirtį, tačiau ir išlaikyti, t. y. mokėti visus komunalinius mokesčius ir kitas su turto išlaikymu susijusias išlaidas, saugoti jį, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti kitas buvo išlaikymo išlaidas (Panaudos sutarties 4 punktas). Pažymi, kad ieškovė ne vieną kartą priminė atsakovei pareigą mokėti komunalines paslaugas, tačiau šią pareigą atsakovė vengė vykdyti. 2020 m. vasario 19 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie panaudos sutarties nutraukimą ir paprašė atsakovės atlaisvinti butą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Taip pat nurodė atsakovei iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. apmokėti susikaupusias skolas ir visus mokesčius už komunalines paslaugas. Susidariusiai skolai pagrįsti pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pranešimas dėl 53 Eur skolos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ informacija apie sąskaitą, kurios mokėtina suma 221,63 Eur. Ieškovė teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 14 d. atliktus mokėjimus banko pavedimais, t. y. mokėjimas 205-ajai DNSB „Ozas“ pervesta 568,83 Eur suma, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pervesta 221,63 Eur suma, UAB „Vilniaus vandenys“ pervesta 53 Eur suma. Teisme nėra gauta duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia sumokėti skolą už į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, nesilaikė pasaugos sutartyje numatytų sąlygų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 843,45 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė taipogi reikalauja priverstinai iškeldinti atsakovę ir jos nepilnametį sūnų E. K. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais.

Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs ir tai, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Teismas nustatė, kad ieškovė ilgą laiką negali naudotis jai priklausančiu butu, savo nuožiūra negali buto išnuomoti, parduoti ar kitaip įgyvendinti nuosavybės teisių, o atsakovė piktavališkai ir neteisėtai naudojasi butu, dėl ko ieškovė patiria nuostolius. Nagrinėjamu atveju teisme nėra gauta duomenų, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė kartu su šeima, t. y. jos nepilnamečiu sūnumi E. K., jau būtų išsikėlusi. Ieškovė taipogi nepateikė duomenų, kad ginčo butas yra iš esmės grąžintas ieškovės dispozicijon. Pažymėtina, kad ieškovė nutraukdama pasaugos sutartį, atsakovei kartu su nepilnamečiu sūnumi, suteikė galimybę iš buto išsikeldinti iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., tačiau atsakovė nesiėmė jokių kitų priemonių susirasti kitą gyvenamąją vietą, nesikreipė į įstaigas dėl socialinio būsto suteikimo, neišsinuomojo kitos gyvenamosios patalpos, nesiėmė kitų veiksmų atlaisvinti ieškovės buto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė panaudos sutarties sąlygas, dėl ko ieškovė vienašališkai 2020 m. vasario 19 d. pranešimu nutraukė šią sutartį ir nustatė terminą iš jo išsikeldinti, tačiau atsakovė kartu su nepilnamečiu sūnumi E. K. toliau gyveno ieškovei priklausančiame bute, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl priverstinio iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tenkinamas, įpareigoti atsakovei su nepilnamečiu sūnumi E. K., išsikelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos, kadangi viršija minimalią neapmokestinama 3 Eur dydžio sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 5,37 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 843,45 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 45 ct) skolos už butui teiktas paslaugas ir 124,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Iškeldinti atsakovę A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės nepilnametį sūnų E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovei E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais.

Priteisti iš atsakovės A. K. į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Diana Jankienė