Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. papildomos nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo Leonhard Weiss OÜ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

2. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė trečiojo asmens prašymą priteisti trečiajam asmeniui iš šalių arba vienos iš jų trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

3. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

Dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo

4. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

5. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria patvirtino šalių taikos sutartį, neišsprendė trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl šios aplinkybės trečiasis asmuo pateikė prašymą: 1) priimti papildomą sprendimą (nutartį); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atmeta trečiojo asmens prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas iš esmės tenkino trečiojo asmens prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, nes pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria patvirtino šalių taikos sutartį, neišsprendė trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl egzistavo CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo pagrindas. Papildoma nutartimi teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas patikslinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį.

Dėl trečiojo asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą užbaigus taikos sutartimi

7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad nepagrįstas trečiojo asmens teiginys, jog ieškovas atsisakė visų ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsirado, nes pats trečiasis asmuo pasirinko jas patirti, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nors neprivalėjo jo pateikti. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo į bylą įtrauktas ieškovo pusėje, jo išlaidos patirtos palaikant ieškinį, o ne nuo jo ginantis, kas reiškia, jog ieškinio patenkinimo atveju, tai nebūtų sukėlę trečiajam asmeniui neigiamų pasekmių.

8. Trečiasis asmuo su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka teigdamas, kad nors jis turi teisę, bet ne pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau trečiasis asmuo tokia teise turi teisę naudotis ir tai nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad taikos sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas atsisako visų reikalavimų atsakovei pagal ieškinį, taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškovas šioje byloje atsisakė visų reikalavimų. Taikos sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, todėl trečiojo asmens šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos tarp taikos sutartį sudariusių asmenų. Teismai kitose tarp tų pačių šalių nagrinėjamose bylose priteisė trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš taikos sutartis sudariusių šalių.

9. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus, jeigu šalys sudarė taikos sutartį), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikomas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Tais atvejais, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, CPK nustato kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, grindžiamas priežasties teorija, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas paskirstant remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

11. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

12. Nagrinėjamu atveju civilinė byla užbaigta pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtinus ieškovo ir atsakovės 2022 m. balandžio 12 d. sudarytą taikos sutartį ir šiuo pagrindu civilinę bylą nutraukus (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Taikos sutartyje nebuvo įtrauktos nuostatos, kuriose būtų aptartas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimas. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šis trečiojo asmens prašymas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis minėta priežasties teorija, t. y. sprendžiant dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti įvertintas procesinis šalių elgesys ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išsprendė tinkamai.

13. Aplinkybė, kad ieškovas su atsakove sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, nereiškia, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl šalių procesinio elgesio ar veiksmų. Nors ieškovas taikos sutarties 1.1 punktu atsisakė visų reikalavimų į atsakovę pagal pareikštą ieškinį (dėl 1 175 809,72 Eur netesybų, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), taikos sutartį šalys sudarė vadovaudamosios gera valia, tarpusavio nuolaidų būdu, be to, taikos sutarties preambulės (M) punktu atsakovė įsipareigojo įvykdyti atitinkamus reikalavimus ieškovo atžvilgiu – sumokėti ieškovui 554 335,41 Eur kompensaciją. Nesutiktina su trečiojo asmens atskirojo skundo teiginiu, kad ieškovas iš esmės atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju šalys abipusių nuolaidų būdu sudarė taikos sutartį (CPK 293 straipsnio 5 punktas), taikos sutarties 1.1 punkto vertinimas izoliuotai nuo kitų taikos sutarties sąlygų šiuo atveju nebūtų teisingas. Be to, taikos sutarties preambulės (C) punkte minima Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-480-924/2022, kuri, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), užbaigta 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kuria atsakovė atsisakė 8 531 466,93 Eur reikalavimo į ieškovą. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu teiginiu, kad tai patvirtina, jog taikos sutarties 1.1 punktu ieškovas reikalavimų atsisakė ne dėl to, kad jie pareikšti nepagrįstai, o dėl to, jog tai buvo sudėtinė šalių susitarimo dalis, prisiimant priešpriešinius įsipareigojimus.

14. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, skundžiamos nutarties pagrįstumui nustatyti būtina įvertinti aplinkybes, dėl kurių trečiasis asmuo dalyvavo civilinės bylos nagrinėjimo procese ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Trečiąjį asmenį prie dalyvaujančių byloje asmenų ieškovas nurodė teismui paduotame ieškinyje. Tarp šalių ginčas kilo dėl netesybų priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, trečiasis asmuo ir UAB „Autokausta“, veikiantys 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) pagrindu, 2018 m. birželio 1 d. sudarė rangos darbų sutartį su atsakove (toliau – Rangos sutartis), kuria įsipareigojo atlikti (užbaigti) numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus sumokėti. Ieškovo procesinę padėtį šioje byloje nulėmė ieškovo, kaip atsakingojo parnerio, statusas, nors tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo, tiek UAB „Autokausta“ buvo prisiėmusios bendrus įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu. Nors trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo šioje byloje nereiškė, jis, būdamas Rangos sutarties šalimi kartu su ieškovu bei UAB „Autokausta“, buvo suinteresuotas ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimu, ką ir pats patvirtino atsiliepime į ieškinį, prašydamas ieškinio reikalavimus tenkinti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės lemia išvadą, kad įgyvendindamas jam CPK suteikiamas procesines teises, trečiasis asmuo, be kita ko, gynė ir savo interesą, kad priteisus ieškovei prašomas pinigų sumas, jis gautų atitinkamą lėšų dalį ir toks trečiojo asmens interesas byloje nulėmė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Siekdamas ieškinio patenkinimo trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, už kurio parengimo teisines paslaugas patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Civilinę bylą užbaigus taikos sutartimi, ginčą laimėjusi šalis nenustatyta. Teismo patvirtinta taikos sutartis trečiojo asmens interesus atitiko, kadangi taikos sutartimi, be kita ko, sulygta dėl 554 335,41 Eur dydžio kompensacijos ieškovui sumokėjimo (kaip minėta, ieškovas su trečiuoju asmeniu veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu), o bylos užbaigimas patvirtinus taikos sutartį padėjo išvengti trečiajam asmeniui papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo tęsiant ginčą teisme. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu išsprendus bylą iš esmės galutinis teismo sprendimas būtų priimtas ne ieškovo naudai, trečiajam asmeniui, veikiančiam ieškovo pusėje, civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteistos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo ar atsakovės procesinio elgesio, kuris būtų laikomas netinkamu. Priešingai – ieškovas ir atsakovė siekė išspręsti ginčą taikiai, mažesnėmis sąnaudomis, koncentruotai, o ne skirtinguose teismuose nagrinėjamų teisminių procesų pagrindu, informavo pirmosios instancijos teismą apie tarp šalių vykdomas derybas ir šiais pagrindais teikė procesinius prašymus dėl bylos nagrinėjimo eigos. Nenustatyta, kad ieškovas, įgyvendindamas teisę kreiptis į teismą, šia teise būtų pasinaudojęs netinkamai, reiškęs akivaizdžiai nepagrįstą, pakartotinį ieškinį ar pažeidęs teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turėjo pagrindą tokio prašymo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės – atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis gindamasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo, o proceso teisės normoms prieštaraujančio elgesio nenustatyta.

18. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo teismų procesinius sprendimus, kuriais patvirtinus taikos sutartis išspręstas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šias išlaidas priteisiant, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo vadovautis šiais procesiniais sprendimais nagrinėjamoje civilinėje byloje.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2007 m. spalio 24 d. nutarimą), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015) nuosekliai nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.

20. Trečiojo asmens nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-992-934/2022 Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino šalių (taip pat ieškovo ir atsakovės nagrinėjamoje byloje) sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo ir netesybų (delspinigių) priteisimo, kurioje trečiojo asmens statusu dalyvavo ir nagrinėjamos bylos trečiasis asmuo. Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje 2022 m. gegužės 18 d. papildomu procesiniu sprendimu (nutartimi) priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ši Vilniaus apygardos teismo nutartis ieškovo buvo apskųsta atskiruoju skundu ir panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-720-790/2022, kuria, be kita ko, trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas. Taigi, trečiojo asmens nurodomos bylos procesinės aplinkybės ne tik nepatvirtina, tačiau ir paneigia trečiojo asmens teiginius dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

21. Trečiojo asmens nurodomoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-480-924/2022 trečiasis asmuo dalyvavo atsakovo statusu, jo atžvilgiu buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, nuo kurių trečiasis asmuo turėjo interesą gintis bei tai aktyviai darė. Minėtoje byloje teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino ieškovės (atsakovės nagrinėjamoje byloje) ir atsakovių (ieškovo nagrinėjamoje byloje ir UAB „Autokausta“) taikos sutartį, priėmė ieškovės (atsakovės nagrinėjamoje byloje) ieškinio atsisakymą vienai iš atsakovių (trečiajam asmeniui nagrinėjamoje byloje) ir 2022 m. gegužės 20 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei (trečiajam asmeniui nagrinėjamoje byloje) iš ieškovės (atsakovės nagrinėjamoje byloje) 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, minėta Kauno apygardos teismo byla trečiojo asmens atžvilgiu užbaigta atsisakius ieškinio, t. y. Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, susiklosčiusių šioje civilinėje byloje.

22. Trečiojo asmens nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi baigtoje civilinėje byloje Nr. e2A-209-330/2022 nagrinėjamos bylos trečiasis asmuo taip pat užėmė atsakovės procesinę padėtį, be to, teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo įtvirtintos nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rangovo pusėje veikiantiems asmenims (teismo nutarties 14 punktas), o šios civilinės bylos atveju toks klausimas taikos sutartyje atskirai aptartas nebuvo.

23. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad minėtose bylose priimtais teismų procesiniais turėjo būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje.

24. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai bylos šalys pirmosios instancijos teisme veikė taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, siekė kompromiso išsprendžiant ginčą mažesnėmis išlaidomis, negu nesutinkant su ieškiniu, būtų nepagrįsta tokį procesinį rezultatą apsunkinti trečiojo asmens, veikusio vienos iš šalių pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimu. Todėl teismo nutartimi nutraukus civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir nenustačius bylos šalių netinkamo procesinio elgesio, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-889-302/2021 ir kt.). Be to, tokie išaiškinimai atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, ir nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Nagrinėjamu atveju pagrindo nesilaikyti nurodytos nuosekliai formuojamos teismų praktikos nenustatyta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi trečiajam asmeniui iš šalių nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, teisingai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo asmens skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau dėl šios nutarties 17 punkte nurodytų aplinkybių, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad trečiojo asmens prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo yra tenkinamas, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

26. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš trečiojo asmens bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti 895,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą atskirojo skundo parengimo teisinę paslaugą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi trečiojo asmens atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, ieškovas įgyja teisę reikalauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens.

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali už kito dokumento, nei nurodyta Rekomendacijų 8.1 – 8.15 punktuose, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (įskaitant ir atsiliepimą į atskirąjį skundą) parengimo teisinę paslaugą priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teisinės paslaugos suteiktos 2022 m. II ketvirtyje, apskaičiuojant galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį taikomas 2021 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis bruto darbo užmokestis – 1 679,30 Eur. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo teisinę paslaugą sudaro 671,72 Eur (1 679,30 x 0,4).

29. Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (895,40) viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo atskirąjį skundą parengimo teisinę paslaugą. Be to, vadovaujantis Rekomendacijų 2.5 papunkčiu, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į ginčo sumos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį ir sudėtingumą (klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), aplinkybę, kad ginčas apeliaciniame teisme kilo dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo, vertina, jog teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nagrinėjamu atveju atitinka 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo teisinę paslaugą priteisimas ieškovui (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš trečiojo asmens priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. papildomą nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį iš ją išdėstant taip:

„Patenkinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.

Atmesti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.“

Ieškovui Leonhard Weiss OÜ (juridinio asmens kodas 12083348) iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ (juridinio asmens kodas 163281914) bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.