Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Leonhard Weiss“ OÜ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės „Leonhard Weiss“ OÜ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl skolos ir netesybų (delspinigių) priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš ieškovės „Leonhard Weiss“ OÜ Trečiajam asmeniui priteisė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

12. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas Trečiajam asmeniui iš ieškovės 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, motyvavo, kad civilinė byla baigta išimtinai dėl nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių, t. y. Taikos sutartimi iškovei atsisakius visų ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Ieškovė su skundžiama nutartimi nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o Trečiasis asmuo teigia, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš Taikos sutartį pasirašiusių asmenų.

13. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus, jeigu šalys sudarė taikos sutartį), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Tais atvejais, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, CPK nustato kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, grindžiamas priežasties teorija, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, a) ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir b) įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas paskirstant remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

15. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kad civilinė byla buvo užbaigta pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtinus tarp ieškovės „Leonhard Weiss“, OÜ ir atsakovės AB „LTG Infra“ sudarytą Taikos sutartį ir šiuo pagrindu civilinę bylą nutraukus. Taikos sutartyje nebuvo įtrauktos nuostatos, kuriose būtų aptartas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Trečiajam asmeniui klausimas. Po Taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pirmosios instancijos teisme gautas Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi šis prašymas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis minėta priežasties teorija, t. y. sprendžiant klausimą dėl Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti įvertintas procesinis šalių elgesys ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išsprendė netinkamai, o Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti atmestas.

16. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vertino, kad civilinė byla užbaigta dėl ieškovės veiksmų ir tai lėmė neteisingą teismo išvadą, kad Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinė byla baigta išimtinai dėl ieškovės valios, t. y. sudarius Taikos sutartį, kuria atsisakyta visų atsakovės atžvilgiu reiškiamų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė su atsakove sudarė Taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, savaime nereiškia, kad Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės procesinio elgesio ar veiksmų. Nors ieškovė Taikos sutartimi sulygo, kad atsisako visų savo reikalavimų į atsakovę pagal pareikštą ieškinį (dėl 1 184 527,11 Eur skolos, 214 399,93 Eur netesybų, 8 proc. metinių palūkanų) (Taikos sutarties 1.1 papunktis), Taikos sutartį šalys sudarė vadovaudamosi gera valia, tarpusavio nuolaidų būdu, be to, Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo įvykdyti atitinkamus reikalavimus ieškovės atžvilgiu – sumokėti ieškovei 554 335,41 Eur dydžio kompensaciją (Taikos sutarties M punktas). Taikos sutarties sudarymo faktas savaime nereiškia, kad ieškovės pareikštas ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, nesąžiningai naudojosi savo procesinėms teisėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui ieškinio atsisakymo, o sudarė Taikos sutartį, todėl nėra pagrindo teigti, kad civilinė byla buvo užbaigta atsakovės naudai. Todėl vien pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad atitinkamomis Taikos sutarties sąlygomis ieškovė atsisakė ieškiniu reiškiamų reikalavimų, nesudarė pagrindo bylinėjimosi išlaidas Trečiajam asmeniui priteisti iš ieškovės.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų Trečiajam asmeniui atlyginimo klausimą yra aktualios aplinkybės, dėl kurių Trečiasis asmuo dalyvavo civilinės bylos nagrinėjimo procese ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad Trečiąjį asmenį prie dalyvaujančių byloje asmenų ieškovė nurodė teismui paduotame ieškinyje, kuris priimtas nagrinėti teisėjo 2021 m. rugsėjo 1 d. rezoliucija. Tarp šalių ginčas kilo dėl skolos ir susijusių sumų priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovė „Leonhard Weiss“, OÜ, Trečiasis asmuo ir UAB „Autokausta“, veikiantys 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) pagrindu, 2018 m. birželio 6 d. sudarė rangos darbų sutartį su atsakove (toliau – Rangos sutartis), kuria įsipareigojo atlikti (užbaigti) numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus sumokėti; 2) ieškovei atlikus dalį darbų ir atsakovei patvirtinus tarpinę mokėjimo pažymą Nr. 32, atsakovė 1 246 388,36 Eur sumos už atliktus darbus per ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą terminą neapmokėjo; 3) šalys skirtingai aiškino Rangos sutarties nuostatas dėl darbų apmokėjimo. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog „Leonhard Weiss“, OÜ civilinėje byloje dalyvavo kaip ieškovė iš esmės nulėmė jos, kaip atsakingojo parnerio, statusas, nors tiek ieškovė, tiek Trečiasis asmuo ir UAB „Autokausta“ buvo priėmusios bendrus įsipareigojimus atsakovės AB „LTG Infra“ atžvilgiu (2019 m. lapkričio 20 d. susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties). Taigi nors Trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo civilinėje byloje nereiškė, jis, būdamas Rangos sutarties šalimi kartu su ieškove bei UAB „Autokausta“, buvo suinteresuotas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimu (2021 m. spalio 4 d. atsiliepime į ieškinį Trečiasis asmuo prašė ieškinį patenkinti).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės lemia išvadą, kad įgyvendindamas jam CPK suteikiamas procesines teises, Trečiasis asmuo, be kita ko, gynė savo interesą, kad priteisus ieškovei prašomas pinigų sumas, jis gautų atitinkamą lėšų dalį, kurios šiuo metu yra sulaikytos (Trečiojo asmens 2021 m. gruodžio 22 d. pranešime pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės) ir toks Trečiojo asmens interesas byloje (o ne kitų asmenų procesiniai ar kiti veiksmai) nulėmė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Siekdamas minėto civilinės bylos rezultato, Trečiasis asmuo teikė procesinius dokumentus (2021 m. spalio 4 d. atsiliepimas į ieškinį), už kurių parengimo teisines paslaugas patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą matyti, kad iš esmės jis buvo nulemtas Rangos sutarties šalių skirtingo sutarties nuostatų aiškinimo, o civilinę bylą užbaigus Taikos sutartimi nenustatyta ginčą laimėjusi šalis, atitinkamai, nenustatyta aplinkybė, kad kilusį ginčą būtų lėmęs vienos iš šalių netinkamas Rangos sutarties nuostatų aiškinimas. Be to, teismo patvirtinta Taikos sutartis Trečiojo asmens interesus civilinėje byloje atitiko: Taikos sutartimi, be kita ko, sulygta dėl 554 335,41 Eur dydžio kompensacijos ieškovei sumokėjimo (kaip minėta, ieškovė su trečiaisiais asmenimis veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu), o bylos užbaigimas patvirtinus Taikos sutartį padėjo išvengti Trečiajam asmeniui papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo tęsiant ginčą teisme. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu išsprendus bylą iš esmės galutinis teismo sprendimas būtų priimtas ne ieškovės naudai, Trečiajam asmeniui, veikiančiam ieškovės pusėje, viso civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti iš viso nepriteistos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovės ar atsakovės procesinio elgesio, kuris būtų laikomas netinkamu. Priešingai – iš civilinės bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė siekė išspręsti ginčą taikiai, mažesnėmis sąnaudomis, koncentruotai, o ne skirtinguose teismuose nagrinėjamų teisminių procesų pagrindu, informavo pirmosios instancijos teismą apie tarp šalių vykdomas derybas ir šiais pagrindais teikė procesinius prašymus dėl bylos nagrinėjimo eigos. Nenustatyta, kad ieškovė, įgyvendindama savo teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), šia teise būtų pasinaudojusi netinkamai, reiškusi akivaizdžiai nepagrįstą, pakartotinį ieškinį ar pažeidusi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tokio prašymo turėjo netenkinti, o bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių Trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės – atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis gindamasi nuo ieškovės pareikšto reikalavimo, o proceso teisės normoms prieštaraujančio elgesio nenustatyta.

20. Nors Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo teismų procesinius sprendimus, kuriais patvirtinus taikos sutartis išspręstas likviduojamos dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo šiais procesiniais sprendimais vadovautis nagrinėjamo ginčo atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015) nuosekliai nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Tuo tarpu Trečiojo asmens nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Trečiojo asmens nurodomoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-480-924/2022 ieškovės procesinę padėtį užėmusi AB „LTG Infra“ atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovės procesinę padėtį užimančios likviduojamos dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu, taigi skiriasi tiek civilinės bylos nutraukimo pagrindas, tiek dalyvaujančių byloje asmenų užimta procesinė padėtis, kuri yra reikšminga sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą užbaigus bylą. Trečiojo asmens nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi baigtoje civilinėje byloje Nr. e2A-209-330/2022 likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“ taip pat užėmė atsakovės (o ne trečiojo asmens kaip nagrinėjamos bylos atveju) procesinę padėtį, be to, teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo įtvirtintos nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rangovo pusėje veikiantiems asmenims (teismo nutarties 14 punktas), o nagrinėjamos bylos atveju toks klausimas Taikos sutartyje aptartas nebuvo.

21. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai bylos šalys pirmosios instancijos teisme veikė taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, siekė kompromiso išsprendžiant ginčą mažesnėmis išlaidomis, negu nesutinkant su ieškiniu, būtų nepagrįsta tokį procesinį rezultatą apsunkinti trečiojo asmens, veikusio vienos iš šalių pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimu. Todėl teismo nutartimi nutraukus civilinę bylą dėl taikos sutarties sudarymo ir nenustačius bylos šalių netinkamo procesinio elgesio, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-889-302/2021 ir kt.). Be to, tokie išaiškinimai atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, ir nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Nagrinėjamu atveju pagrindo nesilaikyti nurodytų nuosekliai formuojamų teismų praktikos išaiškinimų nenustatyta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi Trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir netinkamai pritaikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. papildoma nutartis naikinama, o Trečiojo asmens prašymas priteisti 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetamas.

23. Ieškovė „Leonhard Weiss“, OÜ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš Trečiojo asmens bankroto administravimo lėšų priteisti 1 119,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą atskirojo skundo parengimo teisinę paslaugą. Prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2022 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 119,25 Eur sumai ir šios sumos apmokėjimą Advokatų profesinei bendrijai „Walless“ patvirtinantį mokėjimo nurodymą (mokėjimo data – 2022 m. birželio 21 d.).

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės atskirasis skundas patenkintas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš ieškovės Trečiojo asmens naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinta, o Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas, ieškovė įgijo teisę reikalauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš Trečiojo asmens.

25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, maksimali už atskirojo skundo parengimo teisinę paslaugą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – vidutinis bruto darbo užmokestis). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad už suteiktas teisines paslaugas apmokėta 2022 m. II ketvirtį (2022 m. birželio 21 d.), apskaičiuojant galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį taikytinas 2021 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis bruto darbo užmokestis – 1 679,3 Eur. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimo teisinę paslaugą sudaro 671,72 Eur (1 679,3 x 0,4).

26. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 119,25 Eur) daugiau nei pusantro karto viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už atskirojo skundo parengimo teisinę paslaugą. Be to, vadovaujantis Rekomendacijų 2.5 papunkčiu, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į ginčo sumos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį ir sudėtingumą (klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), aplinkybę, kad ginčas apeliaciniame teisme kilo dėl 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo, vertina, jog teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nagrinėjamu atveju atitinka 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos už atskirojo skundo parengimo teisinę paslaugą priteisimas ieškovei (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš Trečiojo asmens priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. papildomą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“, prašymą priteisti 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Ieškovei „Leonhard Weiss“, OÜ (juridinio asmens kodas 12083348) iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ (juridinio asmens kodas 163281914), atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“, bankroto administravimo lėšų priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.