- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-889-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00271-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AG meistrai”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „ŠILTAS NAMAS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalies, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AG meistrai” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas” priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AG meistrai” dėl delspinigių priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Šiltas namas“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,AG meistrai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gargždų būstas“, prašydama priteisti iš atsakovės 48 996 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ pateikė ieškovei UAB ,,AG meistrai“ priešieškinį, prašydama įpareigoti ieškovę pašalinti defektus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Taikos g. 9, Gargždai, ir priteisti iš ieškovės 53 269,58 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi ginčas perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu, byloje mediatore paskirta M. A.. Mediatorė M. A. pateikė pranešimą, jog mediacija pasibaigė šalims sudarius taikos sutartį.
4. Šalys pateikė sudarytą taikos sutartį ir prašymą patvirtinti taikos sutartį, bylą nutraukti šalims sudarius taikos sutartį.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ pateikė rašytinę nuomonę dėl taikos sutarties tvirtinimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ neprieštaravo taikos sutarties tvirtinimui, prašė priteisti visas trečiojo asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai, iš viso 1 391,50 Eur. Nurodė, kad trečiasis asmuo nepagrįstai buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kadangi jo atlikti darbai pagal su juo ir atsakove sudarytą sutartį buvo priimti be išlygų, jis buvo pateikęs prašymą pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuris nebuvo patenkintas, todėl turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, nutraukė bylą, netenkino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
7. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“, šalių argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“, bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, sprendė, kad prašymas atlyginti trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, todėl trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ patirtos išlaidos nepaskirstomos.
8. Teismas pažymėjo, kad jeigu byloje priimtu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir reikėtų šalinti trūkumus, atsakovė įgytų teisę tiek iš ieškovės kaip rangovo, tiek iš trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, iš ieškovės – pašalinti trūkumus.
9. Byloje šalys sudarė taikos sutartį, kuria abipusiai pripažino, kad statybos rangos darbai buvo atlikti su trūkumais. Taikos sutarties sudarymas atitiko trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ interesus – šalims sudarius taikos sutartį, t. y. pripažinus trūkumų faktą, sutarus dėl jų pašalinimo geranoriškai, sutarus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palūkanų sumokėjimo, buvo naudingas trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ interesams, nes tokiu būdu trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ išvengė galėjusio būti regresinio reikalavimo savo atžvilgiu. Be to, taikos sutarties sudarymas lėmė dalyvaujančių byloje asmenų jau patirtų bylinėjimosi išlaidų nedidėjimą. Tuo atveju, jei trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ atžvilgiu būtų pareikštas regresinis reikalavimas, galimai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos galėjo būti neatlygintos ir galėjo būti didesnės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti trečiajam asmeniui 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Nors trečiasis asmuo neginčija teorinės įstatyme įtvirtintos teisės atsakovei reikšti reikalavimą statybos techninės priežiūros paslaugas teikusio trečiojo asmens atžvilgiu, tačiau teismas privalėjo įvertinti ir į bylą pateiktus duomenis, trečiojo asmens argumentus, kurie patvirtino, kad nors teoriškai regresinis reikalavimas ir yra įmanomas, tačiau praktiškai jis nebūtų reiškiamas ar, jei būtų pareikštas, būtų atmestas kaip nepagrįstas.
10.2. Šalių susitarimas taikos sutartyje konstatuoti statybos rangos darbų trūkumus savaime nereiškia nei šių darbų atlikimo netinkamumo, nei statybos techninės priežiūros netinkamumo, nei galėtų būti realus pagrindas reikšti reikalavimą trečiojo asmens atžvilgiu. Šalių susitarimas negali būti prilyginamas teismo sprendimui, kuriuo konstatuojamas statybos rangos darbų trūkumas, neturi ir negali turėti tokios pačios teisinės reikšmės ir galios.
10.3. Nors teismas sprendžia, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos yra palankios trečiajam asmeniui, kas leidžia daryti išvadą, jog galutinė bylos baigtis turėtų būti vertinama kaip trečiajam asmeniui palanki, tačiau trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas, tuo visiškai ignoruojant CPK įtvirtinant bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir principą, kad bylą laimėjusio asmens bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos.
10.4. Nepagrįstos teismo išvados, kad byloje aplinkybių, dėl kurių ieškovės ar atsakovės procesinis elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas, didinantis bylinėjimosi išlaidas, nenustatyta. Būtent ieškovės ir atsakovės elgesys lėmė trečiojo asmens įtraukimą į bylą, atitinkamai visų trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ atsiliepime į trečiojo asmens palikti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą. Nurodo:
11.1. Ieškovės UAB „AG meistrai“ atliktų darbų kokybės tikrinimas, atliktų darbų aktų pasirašymas, įrašų statybos darbų žurnale darymas buvo tiesioginė trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ pareiga. Atsakovė samdė trečiąjį asmenį UAB „Šiltas namas“, kad šis, kaip profesionalus statinio statybos techninę priežiūrą teikiantis subjektas, kvalifikuotai ir rūpestingai vertintų daugiabučio gyvenamojo namo Taikos g. 9, Gargždai, statybos darbų kokybę. Tačiau trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“, veikdamas per savo darbuotoją V. S., priiminėjo ieškovės nekokybiškai atliktus darbus, pasirašydamas atliktų darbų aktus. Tokiu būdu atsakovei buvo sukurta prievolė apmokėti už ieškovės nekokybiškai atliktus darbus, nes atliktų darbų priėmimas yra tolygus sąskaitos už darbus priėmimui.
11.2. Ieškovės UAB „AG meistrai“ pareiga buvo kokybiškai atlikti rangos darbus, atsakovės UAB
„Gargždų būstas“ pareiga buvo apmokėti tinkamai atliktus rangus darbus, o trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ pareiga buvo kontroliuoti, ar rangos darbai atlikti tinkamai. Tai reiškia, kad jei UAB „Šiltas namas“ atstovas nebūtų pasirašęs ieškovės atliktų darbų aktų (už nekokybiškai atliktus darbus), ieškovė nebūtų įgijusi pagrindo kreiptis į teismą ir reikalauti skolos priteisimo iš atsakovės. Trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ neteisėti veiksmai (aplaidumas, nerūpestingumas ar netgi sąmoningas techninės priežiūros sutarties pažeidimas) buvo tiesioginė šios civilinės bylos iškėlimo priežastis.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „AG meistrai“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo palikti apskųstą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalį nepakeistą. Nurodo:
12.1. Pagrįstos teismo išvados, kad taikos sutarties sudarymas atitiko trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ interesus – šalims sudarius taikos sutartį, tai yra, pripažinus trūkumų faktą, sutarus dėl jų pašalinimo geranoriškai, sutarus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palūkanų sumokėjimo, buvo naudingas trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ interesams, nes tokiu būdu trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ išvengė galėjusio būti regresinio reikalavimo savo atžvilgiu.
12.2. Pagrįstos teismo išvados, kad trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ dalyvavimas byloje faktiškai buvo susijęs su trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ interesais, siekiant išvengti regresinio ieškinio, sumažinti ateityje priteistinų nuostolių, bylinėjimosi išlaidų dydį
12.3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kai teismas pažeidė CPK įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir principus, kad bylą laimėjusio asmens bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos. Nagrinėjamu atveju nei ieškovės, nei atsakovės atžvilgiu nebuvo priimtas palankus teismo sprendimas, nes bylą šalys užbaigė sudarydamos taikos sutartį. O trečiasis asmuo išvengė galimo regresinio reikalavimo, galimų nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio1 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. 2021 m. rugsėjo 29 d. gautas atsakovės UAB „Gargždų būstas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė prašo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. 2021 m. rugsėjo 29 d. gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Trečiasis asmuo prašo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
17. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
18. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
19. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl statybos rangos darbų kokybės, t. y. ieškovė prašė priteisti skolą už atliktus darbus, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu reiškė reikalavimą ieškovei ištaisyti statybos rangos darbų defektus, priteisti delspinigius. Atsakovės prašymu teismas įtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Šiltas namas“ buvo sudariusi statinio techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. EPC00822. Trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ bylos nagrinėjimo metu savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, buvo pateikęs prašymą pašalinti jį iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuris nebuvo patenkintas, tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
20. Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai. Dėl to laikytinos pagrįstos teismo išvados, kad jeigu byloje priimtu teismo sprendimu būtų konstatuota, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir reikėtų šalinti trūkumus, atsakovė įgytų teisę tiek iš ieškovės kaip rangovo, tiek iš trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, iš ieškovės – pašalinti trūkumus.
21. Nagrinėjamu atveju byloje šalys sudarė taikos sutartį, kuria abipusiai pripažino, kad statybos rangos darbai buvo atlikti su trūkumais. Ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per tris savaites po šios taikos sutarties pasirašymo kokybiškai ir pagal atsakovės patvirtintą statinio projektą (įskaitant, ir pagal projekto laidą, pridedamą kaip priedas Nr. 3 prie taikos sutarties) atlikti taikos sutartyje numatytus trūkumų šalinimo darbus. Be to, taikos sutartimi šalys patvirtino, kad pagal 2019 m. vasario 25 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8374-05 atsakovė privalėjo mokėti palūkanas AB „Šiaulių bankas“ naudai už vėlavimą panaudoti kredito lėšas, todėl ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei palūkanas, priskaičiuotas atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki pastato statybos užbaigimo akto gavimo dienos.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad prašymas atlyginti trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį. Šiuo atveju pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad taikos sutarties sudarymas atitiko trečiojo asmens interesus – jeigu byloje priimtu teismo sprendimu būtų konstatuota, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir reikėtų šalinti trūkumus, atsakovė įgytų teisę tiek iš ieškovės kaip rangovo, tiek iš trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, iš ieškovės – pašalinti trūkumus. Be to, šalių sprendimas ginčą užbaigti taikos sutartimi lėmė dalyvaujančių byloje asmenų jau patirtų bylinėjimosi išlaidų nedidėjimą. Pastebėtina, kad nesėkmingo procesinio rezultato atveju trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų atlygintos. Trečia, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės ar atsakovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Priešingai, ieškovė ir atsakovė siekė išspręsti kilusį ginčą taikiai, naudojantis mediacijos institutu, mažesnėmis laiko bei bylinėjimosi išlaidų sąnaudomis. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 94 straipsniu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, pagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo ir nepaskirstė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020; 2021 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-233-790/2021).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinu dokumentu. Dėl to laikytini nepagrįsti skundo argumentai, kad šalių susitarimas taikos sutartyje konstatuoti statybos rangos darbų trūkumus savaime nereiškia nei šių darbų atlikimo netinkamumo, nei statybos techninės priežiūros netinkamumo, nei galėtų būti realus pagrindas reikšti reikalavimą trečiojo asmens atžvilgiu, kad šalių susitarimas negali būti prilyginamas teismo sprendimui, kuriuo konstatuojamas statybos rangos darbų trūkumas, neturi ir negali turėti tokios pačios teisinės reikšmės ir galios.
Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimą, tinkamai įvertino trečiojo asmens patraukimo procese bei kitas reikšmingas aplinkybes, bylos šalių elgesį procese, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ prašė priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
43. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantui bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
44. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ prašė priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad iš trečiojo asmens, nepareiškiantis reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ atsakovei UAB „Gargždų būstas“ priteisiama 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalį, palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ (juridinio asmens kodas 220618020) atsakovei UAB „Gargždų būstas“ (juridinio asmens kodas 263120520) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.