- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2-233-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01387-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
- Atsakovas
- Europos bendrovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Koncepcija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei Europos bendrovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „GS Industry“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Priešgaisrinės sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Eugvilsta“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Koncepcija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei Europos bendrovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance Lietuvos filialą (toliau – ERGO) dėl 103 843,46 Eur draudimo išmokos, 5 674,11 Eur materialinių palūkanų ir 3 000 Eur ekspertizės išlaidų priteisimo.
2. UAB „Šiaulių lyra“ ir ERGO pateikė teismui prašymą patvirtinti 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad joms yra žinomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio turinys ir teisinės pasekmės, patvirtino, jog jų sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė patvirtinti UAB „Šiaulių lyra“ ir ERGO 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukti bylą, grąžinti ieškovei 1 364,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir atmesti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Koncepcija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
4. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Koncepcija“ byloje yra įtraukta kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nes 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarp ERGO, draudėjo UAB „GS Industry“ ir laiduotojų UAB „Priešgaisrinės sistemos“, UAB „Eugvilsta“ bei UAB „Koncepcija“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduotojai įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovei, jeigu rangovas neįvykdys atsakovei visų ar dalies savo prievolių pagal avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą. Atsižvelgęs į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų, siekė ginčą išspręsti taikiai, teismas darė išvadą, jog būtų neteisinga procesą apsunkinti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Trečiasis asmuo BUAB „Koncepcija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti šį klausimą iš esmės – iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis priteisti trečiojo asmens BUAB „Koncepcija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat trečiasis asmuo prašo iš ieškovės ir atsakovės priteisti ir bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nors BUAB „Koncepcija“ taikos sutarties sudarymui nepritarė, tačiau šalys be trečiojo asmens dalyvavimo tokią sutartį sudarė ir susitarė, kad neatlygina viena kitai jokių bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad atsakovė, sutikdama iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimus, tai padarė prieš BUAB „Koncepcija“ valią.
5.2. Taikos sutartyje nebuvo numatytas trečiojo asmens UAB „Koncepcija“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tačiau trečiasis asmuo yra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektas, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jis turi tokias pačias procesines teises bei pareigas, kaip ir kitos šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku.
5.3. Ieškovei pralaimėjus bylą BUAB „Koncepcija“ patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios atlygintos. Tuo tarpu sutikdamos bylą baigti taikos sutartimi, šalys iš esmės pripažino, jog bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje susidarė dėl abiejų šalių kaltės. Taigi, BUAB „Koncepcija“ sąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis ir patyrus išlaidų, jas turi atlyginti ieškovė ir atsakovė.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti BUAB „Koncepcija“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovei ir atsakovei sutarus bylą baigti taikos sutartimi ir joje įvardijus, jog remiantis teismų praktika trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai.
6.2. Kai taikos sutartis sudaroma tik tarp ieškovės ir atsakovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką.
6.3. Civiliniame procese nėra įtvirtinta pareiga į derybas dėl taikos sutarties sudarymo įtraukti trečiuosius asmenis, prašyti jų pritarimo, taip apsunkinant taikos sutarties sudarymo procesą.
7. Atsakovė ERGO atsiliepime į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens BUAB „Koncepcija“ atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, įdėjo daug pastangų išspręsti ginčą mažesniais kaštais ir laiko sąnaudomis, abi atsisakė nuo reikalavimų dėl savo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, nėra jokių duomenų, kad šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog būtų neteisinga iš jų priteisti trečiojo asmens išlaidas.
7.2. Nėra jokių prielaidų manyti, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, o atsakovė visiškai nepagrįstai jam prieštaravo. Tai reiškia, kad nėra pagrindo kaltinti kažkurią šalį dėl to, jog BUAB „Koncepcija“ teko rengti atsiliepimą į ieškinį. Iš taikos sutarties sąlygų negalima spręsti apie ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį prima facie (preliminarų) pagrįstumą ir pagal tai vertinti šalių procesinį elgesį bei skirstyti bylinėjimosi išlaidas.
7.3. BUAB „Koncepcija“ buvo trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, todėl jos išlaidų patenkinimo klausimas priklausė nuo to, ar teismas būtų tenkinęs ieškinį ir kokia apimtimi tai būtų padaręs. Šiuo metu nėra galimybės įvertinti, kokia būtų bylos baigtis, tačiau jei teismas būtų ieškinį tenkinęs visiškai, BUAB „Koncepcija“ išlaidos nebūtų apskritai priteistos. Taigi, BUAB „Koncepcija“ nepagrįstai teigia, kad užbaigus bylą sprendimu, jai būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nutraukus dėl šalių sudarytos taikos sutarties, teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis.
10. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
11. 2018 m. vasario 23 d. ieškovė ir trečiasis asmuo (rangovė) UAB „GS Industry“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė statybos objekte įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus. Pagal rangos sutartį, ieškovė rangovei pervedė 204 600 Eur avansą. Remiantis rangos sutarties 7.6 papunkčiu, UAB „GS Industry“ su atsakove sudarė 2018 m. vasario 23 d. draudimo sutartį dėl išankstinio mokėjimo laidavimo draudimo bei pasirašė draudimo liudijimą. Atsakovė išdavė 2018 m. vasario 23 d. avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė ir UAB „GS Industry“ pasirašė draudimo liudijimą ir atsakovė išdavė 2018 m. rugpjūčio 8 d. avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, pratęsiančius laidavimo draudimo terminą. Pagal avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštus atsakovė įsipareigojo ieškovei atsakyti už draudėją UAB „GS Industry“, jeigu ji neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su suteikto avanso panaudojimu, bei sumokėti ieškovei sumą, atitinkančią už avansinį mokėjimą neatliktų darbų sumą. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarp atsakovės, UAB „GS Industry“, laiduotojų UAB „Priešgaisrinės sistemos“, UAB „Eugvilsta“ ir UAB „Koncepcija“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduotojai įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovei, jeigu rangovė neįvykdys atsakovei visų ar dalies savo prievolių pagal avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą. Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą BUAB „Koncepcija“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes bylos baigtis turėtų įtakos jos teisėms ir pareigoms – teismui patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę ne tik į UAB „GS Industry“, bet ir į laiduotojus, tarp jų į BUAB „Koncepcija“.
12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovė sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, jog atsakovė sumokės papildomą 30 000 Eur draudimo išmoką, o ieškovė atsisakys nuo visų ieškinio reikalavimų. Be kita ko, taikos sutartyje buvo susitarta, kad šalys viena kitos atžvilgiu nereiškia reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas dengia savo sąskaita bei nenumato trečiojo asmens BUAB „Koncepcija“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens patirtos išlaidos neturėtų būti paskirstytos. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį. Šiuo atveju pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad taikos sutarties sudarymas atitiko trečiojo asmens interesus – šalims sudarius taikos sutartį, buvo sumažinti ieškovės ieškiniu reikšti reikalavimai atsakovei, o tai neabejotinai naudinga BUAB „Koncepcija“, nes turi įtakos galimo atsakovės regresinio reikalavimo į trečiąjį asmenį dydžiui. Antra, šalių sprendimas ginčą užbaigti taikos sutartimi lėmė dalyvaujančių byloje asmenų jau patirtų bylinėjimosi išlaidų nedidėjimą. Pastebėtina, kad nesėkmingo procesinio rezultato atveju trečiajam asmeniui BUAB „Koncepcija“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų atlygintos. Trečia, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės ar atsakovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Priešingai, ieškovė ir atsakovė siekė išspręsti kilusį ginčą taikiai, greitai ir mažesnėmis išlaidomis. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 94 straipsniu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika (plačiau žr. šios nutarties 10 punktą), pagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo ir nepaskirstė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020).
14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens, nepareiškiančio reikalavimų, BUAB „Koncepcija“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimą, tinkamai įvertino trečiojo asmens patraukimo procese bei kitas reikšmingas aplinkybes, bylos šalių elgesį procese, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Atmetus atskirąjį skundą, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens BUAB „Koncepcija“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.