Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-20 · Administracinė byla Nr. eAS-758-492/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-20
Bylos Nr.
eAS-758-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00003-2026-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-758-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00003-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. 2025 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. P-2067 „Dėl vyr. ltn. P. V. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymas, Įsakymas) ir nustatyti, kad pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas paties prašymu.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, šį prašymą motyvavo tuo, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. jis pateikė skundą dėl Lietuvos kariuomenės (toliau – ir LK) vado 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. PK-2011 „Dėl vyr. ltn. P. V. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas), kuriuo jis pirmą kartą buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-2782-426/2026). Nors po minėtos bylos iškėlimo atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą, jis (pareiškėjas) šio įsakymo nevertino kaip esminio jo teisių ir pareigų pažeidimo, o laikė papildomu procedūriniu sprendimu, tik vėliau suprato, kad būtina kartu nagrinėti ir Įsakymo neteisėtumą, todėl 2025 m. spalio 26 d. pateikė patikslintą skundą dėl Įsakymo panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI3-2782-426/2026. Minėtoje administracinėje byloje jo patikslintas skundas buvo atsisakytas priimti, nors jis teikė prašymus net du kartus. Jis nuosekliai gynė savo pažeistas teises, o tai, kad neįvertino patikslinto skundo pateikimo terminų, negali lemti teisės į teisminę gynybą apribojimo ir panaikinimo. Taip pat jis buvo suklaidintas valstybės institucijos – LK, veiksmų.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026 m. sausio 8 d. raštu Nr. 11 VL-3 nurodė, jog Įsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. rugsėjo 18 d. asmeniniu elektroniniu paštu, t. y. pareiškėjas tą dieną ir buvo su juo supažindintas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad pareiškėjui apie skundžiamą Įsakymą buvo žinoma jau nuo 2025 m. rugsėjo 19 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2025 m. gruodžio 31 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir pripažinus, jog pareiškėjas apie Įsakymą sužinojo 2025 m. spalio 26 d., kai kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-2782-426/2026 ginčijo Įsakymo teisėtumą, pateikdamas patikslintą skundą, kurio teismas nepriėmė, skundo padavimo terminas yra praleistas, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė pateikti Regionų administraciniam teismui skundą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dėl teisinių žinių trūkumo delsė ar kreipėsi į netinkamas institucijas, ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo yra praleistas be svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas ir skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog pareiškėjas nuosekliai ir aktyviai gynė savo teises. Pareiškėjas laiku, per įstatymo nustatytą terminą, 2025 m. rugsėjo 9 d. padavė skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo panaikinimo. Būtent šiuo sprendimu buvo pirmą kartą priimtas sprendimas atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos. Tai, jog po administracinės bylos Nr. el3-2782-426/2026 iškėlimo teisme priimtas Įsakymas, pareiškėjas to nevertino kaip esminį jo teisių ir pareigų pažeidimą, o laikė papildomu procedūriniu sprendimu. Teismas nevertino skunde nurodytos aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo administracinėje byloje Nr. el3-2782-426/2026, teikdamas procesinius dokumentus ir kitą susijusią medžiagą, nenurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Įsakymas.

Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertinto ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėjo suklaidinimą lėmė tas faktas, kad LK vadas, priimdamas sprendimą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, iš esmės veikė Ministro vardu, todėl vėlesnis Ministro įsakymas iš esmės buvo tos pačios administracinės procedūros neatskiriama tąsa. Be to, tiek pirminis LK vado 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas, tiek ir Ministro Įsakymas, yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – Ministro 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P-1720, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taigi, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, liko neįvertina teisiškai reikšminga aplinkybė, kad valstybės institucija – LK, nors ir dalyvavo ginče su pareiškėju, tačiau pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus atsakomybės už priimtus sprendimus, efektyvumo, išsamumo, vieno langelio bei kitus principus, nei teismui, nei pareiškėjui neatskleidė, kad pareiškėjo teisinė padėtis po administracinės bylos Nr. el3-2782-426/2026 iškėlimo pasikeitė ir buvo priimtas Įsakymas, todėl tai lėmė, kad pareiškėjas valstybės institucijos buvo suklaidintas dėl ginčo esmės.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė ir dėl to, jog pareiškėjas 2025 m. spalio 26 d. administracinėje byloje Nr. el3-2782-426/2026 pateikė patikslintą skundą, kuriuo, be kita ko, ginčijo ir Įsakymą. Ši faktinė aplinkybė teisiškai reikšminga keliais aspektais, ji įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai gynė savo teises; pareiškėjas nedelsė ir kreipėsi į teismą dėl Įsakymo panaikinimo (šiame kontekste teismo liko neįvertintas tas faktas, kad patikslinto skundo pateikimo ir skundo kreiptis į teismą terminai yra iš esmės skirtingi). 2025 m. spalio 26 d., kuomet pareiškėjas pateikė patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. el3-2782-426/2026, jis terminą buvo praleidęs nežymiai – tik 5 darbo dienas. Teismas nevertino arba vertino klaidingai faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kad patikslinto skundo, kuriame buvo skundžiamas Įsakymas, nepriėmimo klausimas išspręstas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi, apie kurią pareiškėjas buvo informuotas 2025 m. lapkričio 6 d. Susipažinus su šia nutartimi, įvertinus tą faktą, kad ši nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, 2025 m. lapkričio 17 d. buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai bei prašymas pakartotinai spręsti patikslinto skundo priėmimo klausimą, šis prašymas buvo išnagrinėtas tik 2025 m. gruodžio 9 d. Teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartyje šių faktinių aplinkybių visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė, praleisto termino skundui paduoti terminą siedamas išimtinai tik su Įsakymo priėmimo data bei skundo teismui pateikimo data.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo, tačiau nagrinėjant skundą dėl LK vado įsakymo, kuriuo pareiškėjas pirmą kartą buvo atleistas iš tarnybos, sudaroma teisiškai nepateisinama situacija, kuomet pareiškėjas, net ir laimėjęs administracinę bylą Nr. el3-2782-426/2026, savo teisių negalės atkurti, nes buvo priimtas Įsakymas, kurio teisėtumą teismas atsisakė vertinti. Taigi, teisingumas pareiškėjo atžvilgiu negalės būti įvykdytas išimtinai dėl formalių priežasčių, kurios, be kita ko, buvo nulemtos valstybės veiksmų, tiek koreguojant atleidimo įsakymą, tiek ir nutylinti šį faktą procesiniuose dokumentuose, tiek dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nors šias priežastis pareiškėjas nurodė, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas jų iš esmės nevertino, dėl jų nepasisakė ir valstybės veiksmais sukurtos situacijos neištaisė, taip iš esmės apribodamas pareiškėjui teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; kt.).

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir nustačius, kad egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, teismas turi priimti motyvuotą nutartį atsisakyti priimti skundą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tokią nutartį teismas turi priimti, nustatęs, kad skundas (prašymas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. P-2067 „Dėl vyr. ltn. P. V. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ paduoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis Įsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. rugsėjo 18 d. asmeniniu elektroniniu paštu, t. y. pareiškėjas tą dieną ir buvo su juo supažindintas, o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2025 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės vadas 2025 m. rugpjūčio 11 d. priėmė įsakymą Nr. PK-2011 „Dėl vyr. ltn. P. V. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriame nurodė, kad: 1) atleidžia 2025 m. rugpjūčio 11 d. vyr. ltn. P. V. iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono štabo S1 (duomenys neskelbtini) pareigų; 2) nutraukia 2025 m. rugpjūčio 25 d. profesinės karo tarnybos sutartį su vyr. ltn. P. V. ir išleidžia jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą; suteikia vyr. ltn. P. V. teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais; 3) skiria vyr. ltn. P. V. po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve; 4) įpareigoja vyr. ltn. P. V. per penkias darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą.

Lietuvos kariuomenės vadas 2025 m. rugsėjo 1 d. įsakymu pakeitė 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą ir jį išdėstė nauja redakcija, nurodė, kad atleidžia 2025 m. rugpjūčio 11 d. vyr. ltn. P. V. iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono štabo S1 (duomenys neskelbtini) pareigų.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2025 m. rugsėjo 18 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. P-2067 „Dėl vyr. ltn. P. V. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo: 1) nutraukė 2025 m. rugsėjo 19 d. profesinės karo tarnybos sutartį su vyr. ltn. P. V. ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą; 2) nurodė vyr. ltn. P. V. Lietuvos kariuomenei grąžinti mokymo išlaidas 315,23 Eur (tris šimtus penkiolika eurų ir 23 centus) iš karto arba dalimis, pasirašius su LK Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono vadu kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį; 3) skyrė ltn. P. V. po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve; 4) suteikė vyr. ltn. P. V. teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais; 5) įpareigojo ltn. P. V. per penkias darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos susisiekti su LK Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą.

Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose paaiškino ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad jis (pareiškėjas) administracinėje byloje Nr. eI3-2782-426/2026, kurioje yra nagrinėjamas 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, 2025 m. spalio 26 d. padavė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo dalį, kuria nustatytas atleidimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą, tačiau Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-2782-426/2026 pateikė 2025 m. lapkričio 17 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pakartotinai spręsti jo 2025 m. spalio 26 d. pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimą, atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti ir šį patikslintą skundą priimti. Prašymą priimti patikslintą skundą pareiškėjas pateikė ir 2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje, tačiau jo prašymas buvo netenkintas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, sprendžia, jog pareiškėjo veiksmai teikiant skundą dėl 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo panaikinimo rodo, kad jis elgėsi sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Atnaujindama terminą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2782-426/2026 teikdamas patikslintą skundą dėl 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo dalies panaikinimo, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido nežymiai (6 dienas). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LK vadui pakeitus 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą ir jį išdėsčius nauja redakcija 2025 m. rugsėjo 1 d., o vėliau Ministrui priėmus ginčijamą 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymą, pastarojo turinys beveik sutampa su 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo turiniu, todėl, vertindamas minėtais įsakymais jam sukeliamas pasekmes, pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti.

Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti praleidimo laikė nesvarbiomis, todėl nepagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis prašymas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, kadangi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. V. terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. P-2067 „Dėl vyr. ltn. P. V. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiJolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė