Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 276¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu T. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje nustatyta tvarka buvo subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendį, paskirtos didesnės subendrintos galutinės laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams bausmės pridėta šiuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams – ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. G. sulaikymo dienos jį suimant, į bausmės laiką įskaičiuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi bendrintuose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendyje įskaitytą T. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime kaip kardomajame kalinime išbūtą laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik T. G. paskirtos bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam T. G. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką bei teisingą galutinę bausmę.

8. T. G. padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje. T. G. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes. Pažymima, kad T. G. išsiuntė 6 rūšių draudžiamas medžiagas. Žinojo, kad negalima jų vartoti nesant gydytojo sutikimo. Preparatą nusipirko pagal skelbimą.

9. Nusikalstamą veiką T. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką T. G. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti. T. G. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo padovanoti preparatą, kuriame yra minėtos medžiagos, draugui.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį T. G..

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, T. G. Lietuvos Respublikoje santykinai neilgu laikotarpiu, iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, buvo teistas dar 6 kartus: 1) Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. T. G. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui.

12. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. nuteistas už naujo pobūdžio nusikaltimą (nusikaltimą aplinkai ir žmonių sveikatai). Šį nusikaltimą T. G. padarė praėjus daugiau nei dvejiems metams po paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius 5 metus T. G. keletą kartų baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., b. l. 133–137). Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinės teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus) ir tai rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams T. G. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

13. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. G. yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, turi vidurinį išsilavinimą, dirba (užsiima individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą teikdamas tatuiruočių darymo paslaugas), sportuoja.

14. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino T. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai pripažino T. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Savo nusikalstamais veiksmais T. G. nepadarė turtinės ar neturtinės žalos kitam asmeniui.

15. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. G. paskyrus tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. G. už ankstesnių veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir švelnesnės už laisvės atėmimą: areštas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu), bauda (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu), tačiau jos nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymima, kad šiuo atveju BK 276¹ straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų, tačiau apylinkės teismas už padarytą veiką skyrė ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, atsižvelgdamas, be kita ko, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad už nusikalstamą veiką aplinkai ir žmonių sveikatai baudžiamojon atsakomybėn jis traukiamas pirmą kartą, turi nepilnametį sūnų, dirba. Be to, pakankamai didelė reikšmė buvo teikiama T. G. ankstesniems teistumams, anksčiau taikytam, tačiau nepasiteisinusiam bausmės vykdymo atidėjimui, jo neišnykusiam teistumui, padarytiems administraciniams nusižengimams. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis nebuvo per griežtas – sumažinta trečdaliu bausmė paskirta tik vos didesnė nei tokios bausmės minimumas. Svarbu pabrėžti, kad galutinės bausmės dydis buvo nustatytas subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams, pridedant prie griežtesnės ankstesniais nuosprendžiais paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, pridėta buvo tik minimali baudžiamojo įstatymo nustatyta bausmės dalis – 3 mėnesiais laisvės atėmimo. Taigi apeliantui dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytos nusikalstamos veikos subendrinta galutinė bausmė pailgėjo tik 3 (trimis) mėnesiais.

16. T. G. apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

17. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį tiek visiškai, tiek ir iš dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, svarstydama dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam bei vertindama, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgia į pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus ir vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Nekartojant išdėstytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybės charakteristika bei su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. G. anksčiau net kelis kartus (Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu) buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Vis tik nuteistasis net kelis kartus suteikto pasitikėjimo nepateisino, o toks bausmės vykdymo būdas teigiamo poveikio T. G. nepadarė ir jis dar kartą nusikalto nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, jog nuteistajam gali būti suteikta dar viena galimybė atlikti laisvės atėmimo bausmę būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent reali laisvės atėmimo bausmė, o ne bausmės vykdymo atidėjimas, kurį prašo taikyti nuteistasis, šiuo atveju padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

19. T. G. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jis turi stiprius socialinius santykius, o paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę jie nutrūktų, nebūtų kam išlaikyti vaiką, vaikas augtų be tėvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ar atidėti jos vykdymą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl bausmės taikymo apeliantas ar jo šeimos nariai patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia spręsti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiškiai per ilga, neadekvati ar neproporcinga.

20. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmę, parenkant jos rūšį ir dydį, konstatuoja, jog T. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei subendrinta galutinė bausmė yra proporcinga ir ne per griežta. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – T. G. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

21. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš T. G. valstybės naudai prašoma išieškoti 331,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir T. G. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apsunkinanti jo galimybes ateityje gauti pajamų, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš T. G. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš T. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.