- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-720-973/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00767-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė
- Ieškovas
- ADB
- Atsakovas
- UAB „Palangos butų ūkis“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1Pastatų draudimas
- 2.6.39.2.5.1.3Kitų pastatų draudimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės ADB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB „Palangos butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – atsakovė) 356,20 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ADB (duomenys neskelbtini) Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. P. sudarė Būsto ir Gyventojų turto draudimo sutartį Nr.19056/9110715, kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. 2018-05-14 apdraustasis turtas buvo užlietas ir apgadintas, dėl vamzdynų avarijos bendro naudojimo name. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga yra administruojamas Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 356,20 eurų draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019-01-28 dieną, ieškovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl 356,20 eurų žalos atlyginimo, tačiau skolininkas prievolės atlyginti žalą neįvykdė. Nurodė, kas vadovaujantis CK 6.1015 str. draudiku, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo dėl žalos padarymo asmens (subrogacija). Nagrinėjamu atveju, atsakomybė kyla pastatą administruojančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas, būdamas daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą t. y. 356,20 Eur.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovei tik 2018-05-16 (t. y. praėjus 2 dienoms po įvykio) buvo pranešta, kad butas buvo aplietas. Atsakovė įgyvendindama jai teisės aktų pavestas funkcijas, 2018-05-22 atliko šalto ir karšto vandens vamzdyno techninėje šachtoje keitimo darbus. Nurodė, kad šioje byloje nėra sąlygų atsakovės, kaip namo administratorės, civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad namo vamzdynas buvo šachtoje. Atsakovė iki nurodyto įvykio negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo prevencinės priežiūros tikslais atidengti vamzdyno namo šachtoje siekiant jį vizualiai apžiūrėti. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Atsakovė atsiliepime rėmėsi Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2- 471-824/2021, pateiktu išaiškinimu, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato, kad paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Minėtame sprendime pažymėta, kad nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Teismas minėtoje civilinėje byloje taip pat pažymėjo, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo būtina keisti) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, be to jei šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015), nes ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos reikalingos tokiai apžiūrai, reikalingas butų savininkų sutikimas ir t.t. (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A- 234-343/2015). Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi gyventojų prašymų, skundų dėl nesandaraus vamzdyno ar apie kitus trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią vamzdyno gedimui. Taigi, atsakovei jokio pagrindo prevencinės priežiūros tikslais ardyti sienas, siekiant vizualiai apžiūrėti vamzdyną, nebuvo. Nurodė, kad ir kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti galimi daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Atsakovė pabrėžia, kad vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius ar jo samdomas techninis prižiūrėtojas automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė. Be to, mano, kad ieškovė nepagrįstai sutapatino žalos dydį su draudimo išmoka, neatsižvelgdama į sugadinto turto nusidėvėjimą (duomenų, kad į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, nėra pateikta), dėl ko darytina išvada, kad reikalaujamos atlyginti žalos dydis nėra teisingas ir pagrįstas.
Ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad apdraustas turtas buvo aplietas dėl vandentiekio avarijos bendrojo naudojimo vamzdynuose. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji padarė viską, kad avarija neįvyktų, tačiau atsakovė jokių duomenų, tai įrodančių, nepateikė.
Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą bei jame išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam priskirtų teisės aktais pareigų neatliko, ar jas atliko netinkamai. Nurodė, jog vamzdis, kuris trūko, buvo techninėje šachtoje, kuri yra užmūryta, todėl kasmetinės apžiūros metu užmūrytoje dalyje esantys vamzdžiai nėra apžiūrimi. Papildomai paaiškino, jog atsakovas nesprendė klausimo dėl vamzdžių, esančių techninėje šachtoje apžiūros, įrengiant revizines dureles išorėje.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė išmokėjo 356,20 Eur draudiminę išmoką buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkei, nes draudimo objektui padaryta žala, jį užpylus vandeniu iš trūkusio vamzdyno, esančio techninėje šachtoje. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), Palangoje, žalos atsiradimo metu buvo administruojamas atsakovės, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus, privalo užtikrinti tinkamą pastato priežiūrą ir eksploatavimą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės, kaip namo administratoriaus atsakomybės, atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką už sugadintą turtą, neužtikrinus namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrų inžinierinių įrenginių tinkamą priežiūrą. Atsakovės atsikirtimus į ieškinį sudaro aplinkybės, kad vamzdyno avarija įvyko bendro naudojimo inžinieriniame įrenginyje, kuris nėra prieinamas vizualinei apžiūrai. Be to, administratorius negavo jokių pranešimų iš gyventojų dėl blogos vamzdyno būklės.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.1015 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nustatyta, kad šalių sutartiniai santykiai nesieja, todėl spręstina dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo. CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju, yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis.
Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str., kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.
Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:2017 (toliau tekste – STR), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Žalos padarymo metu galiojusioje STR redakcijos 11 punkte numatyta užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus (9.1., 9.16) per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (9.1), maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Taip pat be kita ko įtvirtinta ir gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (87.1. punktas); privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas (87.2. punktas); atlikti nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (88.1 punktas); nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinti statinio pagrindines konstrukcijas, turi būti fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (38 punktas); atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus atliekant dažniau kaip kartą per mėnesį, kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos (35.1. punktas); kasmet apžiūrų metu detaliai apžiūrėti ir tikrinti pagrindines statinio konstrukcijas, inžinerinę įrangą, nustatyti esamo statinio tyrimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį, įvertinti nuolatinių stebėjimų kokybė (43 punktas); apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas (46 punktas). Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams.
Byloje nėra ginčo, kad buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo šachatoje esančio vamzdyno avarija, kad šios avarijos padarinius pašalino atsakovė. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.
Atsakovė šioje byloje pateikė tik avarijos šalinimo 2018-05-22 faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau byloje nepateikė daugiau jokių su statinio priežiūra susijusių duomenų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie vamzdyno, kuriame įvyko avarija, būklę, defektus ir pan., kad, gyventojams nesusirinkus į susirinkimus, neįvykus balsavimui raštu dėl per mažo grąžintų balsavimo biuletenių kiekio, būtų organizavusi pakartotinius susirinkimus ar balsavimus raštu, byloje nėra. Pažymėtina, kad teismui nepateikti apskritai jokie duomenys apie atsakovės atliktas kasmetines apžiūras, surašytus aktus ir nuolat taikomas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl vamzdynų gedimo. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad techninėje šachtoje esantys vamzdžiai nėra apžiūrimi apskritai, nes jie yra neprieinami apžiūrai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Duomenų apie tai, kad namo techninė priežiūra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tokia pareigą jai nustato STR 43 punktas, atsakovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškove, jog atsakovė privalėjo tikrinti vandentiekio techninę būklę, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, o nustačius deformacijas taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis (STR 46 punktas), tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Darytina išvada, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, Nuostatų ir CK 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala.
Atsakovės atsikirtimus, kad vamzdynų, esančių šachtoje, apžiūra neatliekama, nes nėra galimybės juos apžiūrėti, teismas vertina, kaip aplaidų požiūrį į administratoriaus pareigų vykdymą, nes nepateikti duomenys, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė, kad pastate būtų įrengtos revizinės durelės ar būtų naudojamos kokios nors kitokios techninės priemonės vamzdynui būklei nustatyti (hidrauliniai bandymai). Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai prižiūrėjo vamzdynų būklę, atliko nors kokius veiksmus siekiant informuoti namo gyventojus, kad yra būtinybė įrengti revizines dureles, nes administratorius neturi galimybės tinkamai vykdyti įstatymo jam priskirtas funkcijas. Priešingai, šioje byloje atsakovė patvirtino, kad neprieinamose vietose esantys vamzdžiai apskritai nėra apžiūrimi, o administratorius apsiriboja tik avarijos padarinių šalinimu.
Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir atsakovės kaip atsikirtimų pagrindą panaudotą Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-01 sprendime Nr. e2-471-824/2021 nurodytą aiškinimą. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Tačiau susipažinus su minėtos bylos aplinkybėmis matyti, kad jos nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes nustatyta, kad kitoje byloje administratorius ne tik apžiūrėjo vamzdynus, nustatė jo trūkumus, bet ir ne kartą susirinkimų metu informavo namo gyventojus apie būtinybę keisti vamzdynus. Šioje byloje gi atsakovė neatliko nei vieno iš išvardintų veiksmų.
Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Teismas konstatuoja, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo vamzdynų, esančių techninėje šachtoje, nenustatė ir nepašalino aplinkybių ir vamzdyno defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šalto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos yra nustatytas ir įrodytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).
Paminėto pagrindu, teismui nustačius, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl kilusios žalos, ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkinamas visa apimtimi (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovė atsižvelgusi į atsakovės prašymą skaičiuojant draudimo išmokos dydį įvertinti nusidėvėjimą, pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl 7,64 Eur, atsisakymas dėl dalies ieškinio reikalavimų priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos jo prašomos 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 348,56 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus ieškinį, ieškovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus išlaidų dokumentus (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 348,56 (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur, 56 ct) Eur žalos atlyginimo, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo – 2020-12-28 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui ADB (duomenys neskelbtini).
Atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimų priimti, bylą dalyje dėl 7,64 Eur žalos atlyginimo nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.