Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) 400,97 Eur turtinės žalos, 18,68 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. V. 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prie apdraustų rizikų buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika. 2019 m. birželio 12 d. apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu buvo sulietos apdrausto buto koridoriaus lubos ir sienos, virtuvės lubos, vonios lubos. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam A. V. iš viso 400,97 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ja buvo paskirta 2017 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2480 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“. Avarija įvyko, trūkus karšto vandens stovui, esančiam namo 11 bute, kuris priskirtinas pastato bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Ginčo, jog trūkęs vandens stovas priklauso ginčo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, nėra.

Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. trūkus bendro naudojimo vamzdžiui padarant žalą vienam iš butų savininkų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą.

Ieškovė byloje remiasi CK 6.263 straipsnio norma. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys grindžiamas iš esmės argumentu, kad atsakovė neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ir iki įvykio neorganizavusi jos remonto pasielgė nerūpestingai (neteisėtai), todėl yra atsakinga už bendrojo naudojimo vamzdžio trūkimą ir avarijos pasekoje atsiradusią žalą. Teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.

Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Jau minėta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.4¹ punktas); Nuostatų 5.4, 5.4¹, 5.4², 7.1, 11, 12, 12¹ punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Vadovaujantis CK 4.85 straipsniu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Pažymėtina, kad CK nenustato, kad paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė (namo administratorė) teismui pateikė 2017 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl nusidėvėjusio karšto vandens stovo keitimo. Nustatyta, jog susirinkimas laikytas neįvykusiu, kadangi iš 60 namo patalpų savininkų susirinkime dalyvavo tik 12 savininkų ir sprendimas dėl stovo keitimo nebuvo priimtas. Atsakovė taip pat teismui pateikė 2017 m. gruodžio 11 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuriame taip pat buvo svarstomas klausimas dėl vieno stovo nuo 5 aukšto iki rūsio susidedančio iš karšto, šalto, cirkuliacinės linijos, buitinių nuotekų, keitimo. Nustatyta, jog balsavimas neįvyko, kadangi iš 60 išsiųstų biuletenių buvo gauta 20 (4 iš jų negaliojantys). Taigi, nuo 2017 m. patalpų savininkai buvo informuoti apie namo karšto, šalto, cirkuliacinės linijos, buitinių nuotekų stovo nusidėvėjimą bei poreikį keisti.

Teismui nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai kurioje konkrečioje vietoje trūko vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai kaip šio vamzdžio nusidėvėjimas įtakojo trūkimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad ieškovė, būdamas draudiku neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Iš esmės ieškovė išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis ir pastato administratoriaus pranešimais. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos pakeisti ar apie kitus trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Savo teiginiams dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pagrįsti ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus tai, jog realiai avarija įvyko bendrojo naudojimo inžinierinėje įrangoje. Teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju pagal bylos medžiagą buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę (namo bendraturčiams) ir kitas aplinkybes pagal esamus byloje įrodymus.

Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdžiai, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių priežasčių šie vamzdžiai trūko, neįrodo administratoriaus kaltės. Šiuo atveju, neįrodyta, jog administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog ginčo vamzdis buvo ant tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Byloje nėra duomenų, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų buvo pripažinta esanti avarinės būklės. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo būtina keisti) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, be to jei šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015), nes ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos reikalingos tokiai apžiūrai, reikalingas butų savininkų sutikimas ir t.t. (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A-234-343/2015). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 18,86 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškinys yra atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės kitus išvestinius reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.