Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų , Albino Čeplinsko, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, suinteresuotam asmeniui V. M., jo atstovei advokatei Astai Bilinskienei, suinteresuoto asmens J. M. atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, suinteresuotam asmeniui J. A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. ir suinteresuoto asmens J. A. B. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-644/2010 pagal pareiškėjo A. L. ir suinteresuotų asmenų V. M. bei O. S. pareiškimus su suinteresuotais asmenimis J. M., J. A. B. ir Prienų rajono savivaldybės administracija dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismas 2010-01-18 sprendimu (t.3, b.l.160-164) pareiškėjo A. L. bei suinteresuoto asmens V. M. pareiškimus tenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gimęs 1927-10-31, miręs 1994-12-14, po savo tėvo K. (K.) L., mirusio 1952-08-06, mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., gimusi 1925-09-09, mirusi 1980-04-01, po savo tėvo K. (K.) L. mirties 1952-08-06, priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustatė tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą; civilinę bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo nutraukė; priteisė iš A. L., V. M. ir O. S. po 79,32 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybei.

3) teismas pažeidė CPK 443 str. 9 d., nes, nagrinėdamas bylą, neteisėtai priėmė sprendimą nedalyvaujant dviem šalims - suinteresuotam asmeniui J. A. B. ir jo seseriai suinteresuotam asmeniui O. S., esančiai užsienyje;

5) teismas pažeidė CPK l str. l d., nes ypatingosios teisenos bylų dėl okupacinės valdžios atimto nekilnojamojo turto paveldėjimo Lietuvos okupacijos laikotarpiu fakto nustatymo Lietuvos teismai nenagrinėja, nes tai prieštarauja kitam faktui - Lietuvos okupacijai ir jos pasekmėms dėl nekilnojamojo turto iš savininkų atėmimo. Pagal CPK taisykles ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti LR įstatymai. Tokią išimtį dėl okupacinės valdžios atimto nekilnojamojo turto paveldėjimo nustato LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. ir 5 d. Teismas negalėjo nežinoti, kad Lietuvoje buvo okupacija ir kad 1952 m. miręs K. L. nekilnojamojo turto jau neturėjo, nes jis buvo nacionalizuotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1940-10-31 įsaku. Kadangi turtas buvo nacionalizuotas, nei faktinių, nei juridinių paveldėjimo santykių nebuvo, t. y. po K. L. mirties 1952 m., priešingai negu nustatė teismas, nei faktiškai, nei juridiškai nei pareiškėjo tėvas J. L., nei suinteresuoto asmens V. M. motina D. M. gyvenamojo namo nepriėmė ir nevaldė;

6) teismas pažeidė CPK 2 str. įtvirtintus civilinio proceso tikslus, t. y. nepasiūlė bylos šalims sudaryti taikos sutarties. Teismas pažeidė Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat CPK 137 str. 2 d. l p. (dėl teismo atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) dėl jo nenagrinėtinumo), CPK 239 str., 299 str. ir 300 str. (dėl bylos nutraukimo ir atsakingų institucijų bei prokuroro informavimo apie pareigūnų ir kitų asmenų įstatymų pažeidimus ir nusikaltimo požymius, tame tarpe ir pagal BK 228¹ str. sudėtį dėl neteisėto teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo);

8) teismas pažeidė CK 1.7 ir 1.78 str. bei CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d., nes niekinis sandoris jokių pasekmių nesukuria, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Prienų rajono valdybos 1991-05-30 potvarkis Nr.177v yra neteisėtas ir negaliojantis, o teismo teiginys, kad šis potvarkis yra galiojantis, nes priimtas LTSR Ministrų tarybos 1989-12-27 nutarimo Nr. 368 pagrindu, yra nelogiškas ir prieštaraujantis teisei. K. L. į Sibirą ištremtas nebuvo, ir šį LTSR nutarimą Prienų rajono valdyba neteisėtai taikė su atgaline 40 metų data. Nuginčyti teisme niekinį sandorį nereikėjo. Nei pareiškėjas, nei V. M. ir jų tėvai įpėdiniais dėl okupacijos, kaip nenugalimos jėgos fakto, nebuvo. Analogiškai niekinis ir nesukūręs jokių pasekmių yra ir Jiezno mokyklos - internato 1992-05-21 perdavimo-priėmimo aktas (t.1, b.l.56) dėl okupacinės valdžios atimtų statinių tariamo perdavimo prieš daugiau kaip prieš pusę amžiaus mirusiam K. L.. Teismas neturėjo teisės šiuos sandorius aiškinti ir traktuoti, kaip galiojančius. Jeigu jie būtų galiojantys, jie būtų sukūrę juridines pasekmes ir nebūtų reikėję nustatinėti melagingo fakto, prieštaraujančio Lietuvos okupacijos ir okupacijos pasekmių faktui. Priešingai nei nurodoma rezoliucinėje sprendimo dalyje, iki 1940 m. turėta nuosavybė iš niekur neatsirado, ji buvo ir yra išlikusi. Šalys yra giminės ir sudarytina taikos sutartis.

Atsiliepime į pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą (t.4, b.l.32-33) suinteresuotas asmuo J. M. su pareiškėjo apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas patenkino suinteresuoto asmens V. M. reikalavimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., gimusi 1925-09-09, mirusi 1980-04-01, po savo tėvo K. (K.) L., mirusio 1952-08-06, mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, dėl šių motyvų:

2) teismo išvada, kad V. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra tenkintinas, nes byloje neginčijama, kad D. M. ir toliau gyveno tuose pačiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kur iki mirties gyveno ir jos tėvas, tuo pačiu valdydama tėvo likusius daiktus, nepagrįsta. Svarbu tai, kad D. M. gyveno savo namuose, o tėvas pas ją buvo laikinai prisiglaudęs, nes jo namai buvo nacionalizuoti. Byloje pateiktoje (duomenys neskalbtini)1953 metų ūkinės knygos ištraukoje matyti, kad pagal 1953-01-01 įrašą D. L. buvo namų valdos savininkė, o L. K. grafoje „ryšys su šeimos galva“ pažymėtas „tėvas“, grafoje „paskesnieji pasikeitimai“ nurodyta, kad 52/VIII 6 d. mirė (t.2, b.l.128). Ankstesnių metų ūkio knygose (1948 m. - 1951 m.) savininke nurodyta D. L., įrašų apie tėvą nėra (t.2, b.l.127). Todėl D. M. palikimo po savo tėvo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, nepriėmė, o jo asmeniniai daiktai atiteko jo sutuoktinei M. L.;

3) palikimo atsiradimo metu 1952 m. jokio registruoto nekilnojamojo turto K. L. vardu nebuvo, nes jis buvo nacionalizuotas, todėl šioje byloje reiktų vertinti, kas savo aktyviais veiksmais siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas - nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, ir kas turtu rūpinosi nuosavybės teises atkūrus. J. L., faktiškai priėmęs palikimą - mirusio tėvo asmeninius daiktus, laikrodį, nuotraukas, rūpinosi nuosavybės teisių į išlikusį tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, nuosavybės teisių į šį turtą įforminimu, turto priežiūra ir remontu. Byloje nustatyta, kad J. L. kaip galėdamas rūpinosi tėvui priklausiusio turto išsaugojimu ir pagerinimu - pakeitė stogo dangą, pirko medžiagas namo remontui, tvarkė visus reikiamus dokumentus, buvo vienintelis tėvų namų valdos valdytojas, samdė vietinius žmones, kurie prižiūrėjo ir saugojo šį turtą.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens J. A. B. apeliacinį skundą (t.4, b.l.34-35) suinteresuotas asmuo J. M. su suinteresuoto asmens J. A. B. apeliaciniu skundu nesutiko, dėl šių motyvų:

1) palikti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. M. pareiškimus nenagrinėtus nėra jokio teisinio pagrindo;

2) skundo motyvas, kad teismas pažeidė LR CK 329 str. 3 d. 1 p. dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nepagrįstas, nes, kaip nurodo pats J. A. B., apie bylos nagrinėjimo datą jam buvo žinoma, o jo prašymus dėl ligos atidėti teismo posėdžius teismas pagrįstai atmetė, nes liga nėra svarbi neatvykimo priežastis (CPK 246 str. 1 d.), be to teismas atsižvelgė į J. A. B. veiksmus viso teismo proceso metu, į tai, kad dėl jo kaltės teismo procesas buvo nuolat vilkinamas;

4) skundo argumentas, kad teismas pažeidė CPK 1 str. 1 d., nes byloje vadovavosi 1991-05-30 Prienų rajono valdybos potvarkiu Nr. 177v, nepagrįstas. Šis potvarkis, kuriuo K. L. įpėdiniams buvo grąžintas jam priklausęs nekilnojamasis turtas, priimtas dar iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, šio potvarkio J. A. B. neapskundė, jis nepanaikintas, todėl galiojantis;

5) dauguma skundo argumentų teisiškai nereikšmingi, pagrįsti J. A. B. samprotavimais ir emocijomis, o ne teise.

1) palikimą po K. L. mirties sudarė tik jo asmeniniai daiktai, jam priklausęs nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas 1940 m. Iki pat mirties K. L. gyveno pas savo dukrą D. L., jam priklausantys daiktai pas ją ir liko. Pagal tuo metu galiojusį 1926 m. RTFSR civilinį kodeksą - D. L. palikimo atsiradimo notarinei įstaigai per tris mėnesius savo atsisakymo nuo palikimo nepareiškė, tokiu būdu ji palikimą po savo tėvo mirties priėmė. Po D. L. (po santuokos – M.) mirties 1980-04-01, palikimą priėmė jos sūnus - V. M., ką patvirtina 1980-10-03 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 4-3343 (t.2, b.l.130). Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, 1992-01-30 V. M. kreipėsi į Prienų rajono valdybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio K. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus pastatus Jiezno mieste. Prienų rajono valdyba 1992-08-17 raštu nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988-12-27 nutarimu Nr. 368, kuriame įtvirtinta nuostata dėl konfiskuoto turto grąžinimo buvusiems turto savininkams, o jų mirties atveju - jų įpėdiniams, 1991-05-30 potvarkiu Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo" nusprendė grąžinti natūroje K. L. priklausiusius pastatus: gyvenamąjį namą, klėtį, malkinę, tualetą, esančius (duomenys neskelbtini) jo įpėdiniams. Sužinojęs apie tai, kad jau priimtas sprendimas grąžinti K. L. turtą jo įpėdiniams, V. M. ėmė tuo turtu rūpintis. Jis buvo įsitikinęs, kad be kitų K. L. įpėdinių, jis taip pat turi teisę į šį turtą kaip K. L. mirusios dukros sūnus. Iki 2001 m. V. M. gyveno Birštone, nuo 2001 m. - Širvinių kaime, Birštono sen., Prienų r., t. y. apie 15 kilometrų nuo Jiezno, kur randasi grąžintas turtas, todėl dažnai vykdavo į Jiezną, kad galėtų prižiūrėti turtą, įsitikinti ar jis saugus, sutvarkyti aplinką. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas - buvęs Jiezno seniūnas A. V. nurodė, kad būdamas seniūnu ir spręsdamas klausimus dėl grąžinto turto tvarkymo, kreipėsi būtent į V. M., t.y. vietinei valdžiai nekilo abejonių, kad V. M. yra K. L. įpėdinis ir rūpinasi grąžintu turtu. Liudytojas K. D. nurodė, kad padėjo V. M. prižiūrėti grąžintą turtą, tvarkyti aplinką, užkalti langus. Pareiškėjo tėvui J. L. buvo žinoma, kad V. M. rūpinasi grąžintu turtu, kartu su juo susitikdavo su atsakingais pareigūnais aptarti klausimų dėl žemės sklypo prie grąžintų pastatų formavimo, kad į jį patektų šalia esantis tvenkinys. Ginčų tarp V. M. ir J. L. dėl to, kam turi priklausyti grąžinti pastatai, nebuvo, visus klausimus jie sprendė kartu, J. L. niekada neteigė, kad jis yra vienintelis K. L. įpėdinis ir kad Jiezne grąžintas turtas priklauso tik jam vienam;

2) LAT Senatas 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 13 p. nurodė - CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. K. L. mirė 1952-08-06, todėl palikimo atsiradimo momentu galiojo 1926 m. RTFSR civilinis kodeksas. Šio kodekso 418 str. nustatė, kad įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (jų tarpe įvaikintieji), sutuoktinis ir nedarbingi tėvai, taip pat kiti nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus. Reglamentuodamas palikimo priėmimą, 1926 m. RTFSR civilinis kodeksas skyrė du palikimo priėmimo būdus pagal įpėdinių buvimo vietą. Šio kodekso 429 str. nustatė: „Jeigu įpėdinis esąs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareikš atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu." 1926 m. RTFSR civilinio kodekso 430 str.: „Įpėdiniai, nesantieji palaikų buvimo vietoje gali priimti palaikus patys ar per įgaliotinius per šešis mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos." K. L. gyveno kartu tik su dukra D. L., po santuokos M., (duomenys neskelbtini), kur ir mirė. Kiti jo vaikai - dukra A. L. (B.), sūnus J. L. ir sutuoktinė tik atvyko į jo laidotuves. Pareiškėjo tėvas J. L. į laidotuves atvyko iš tarnybos sovietinėje armijoje, kur po laidotuvių grįžo atgal ir tęsė tarnybą iki 1953-06-13 (t.2, b.l.151). D. L. buvo įpėdine, „esančia palaikų atsiradimo vietoje ir palaikų atsiradimo notarinei įstaigai per tris mėnesius nepareiškė savo atsisakymo nuo palaikų", tokiu būdu teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo K. L. mirties;

3) Prienų rajono valdybai 1991-05-30 potvarkiu Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo" nusprendus grąžinti natūroje K. L. priklausiusius pastatus jo įpėdiniams, šio turto perdavimas yra jau ne civiliniai teisiniai santykiai - palikimo priėmimas, o administracinė procedūra, kurios metu turtas perduodamas jau esamiems įpėdiniams. Įpėdiniai, priėmę palikimą šiuo atveju, nustatytini pagal 1926 m. RTFSR civilinį kodeksą;

4) Prienų rajono valdyba, vadovaudamasi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988-12-17 nutarimu Nr. 368, kuriame įtvirtinta nuostata dėl konfiskuoto turto grąžinimo buvusiems turto savininkams, o jų mirties atveju - jų įpėdiniams, 1991-05-30 potvarkiu Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo" nusprendė grąžinti natūroje K. L. priklausiusius pastatus jo įpėdiniams. Šis potvarkis nenuginčytas, galioja, J. A. B. šio potvarkio nustatyta tvarka taip pat neginčijo. J. A. B. nepagrįstai teigia, kad šį potvarkį teismas turėjo pripažinti niekiniu pagal CK 1.78 str. Potvarkis yra administracinis aktas, o ne sandoris, todėl J. A. B. nepagrįstai vadovaujasi CK normomis dėl niekinių ir nuginčijamų sandorių;

5) nors CPK 7 str. 2 d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, tačiau iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad J. A. B. savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo, naudojosi ir toliau naudojasi ne siekdamas greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, bet vilkinti procesą. Teismas tinkamai pranešė J. A. B. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atidėti bylos nagrinėjimo šis neprašė, todėl nepagrįstai vadovaujasi LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens J. A. B. apeliacinį skundą (t.4, b.l.42-43) pareiškėjas A. L. su suinteresuoto asmens J. A. B. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, dėl šių motyvų:

1) J. A. B. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio datą ir laiką, tačiau atidėti bylos nagrinėjimo teismo neprašė, o tik informavo apie tai, kad jis serga ir negalės dalyvauti teismo posėdyje. Savo poziciją byloje jis buvo išreiškęs pateikdamas atsiliepimus į pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimus, todėl teismas, nagrinėdamas bylą J. A. B. nedalyvaujant, jo teisių nepažeidė (LR CPK 443 str. 5 d.);

2) Prienų rajono valdyba 1991-05-30 priėmė potvarkį Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo", kuriuo grąžino K. L. įpėdiniams jam priklausiusius pastatus. Vadovaujantis šiuo potvarkiu, nekilnojamojo turto registre K. L. įregistruota nuosavybės teisė į pastatus. Prienų rajono valdytojo pavaduotojas A. N. 1992-08-17 atsakė V. M., O. S. ir J. A. B., kad, vadovaujantis LTSR Ministrų tarybos 1988-12-27 nutarimu Nr. 368, Prienų rajono valdyba jau yra grąžinusi K. L. turėtą turtą įpėdiniams. Vadovaujantis šiuo LTSR Ministrų tarybos 1988-12-27 nutarimu Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo" grąžintas K. L. turtas jo įpėdiniams. Prienų rajono valdybos 35-30 potvarkis Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo" nėra (nebuvo) ginčijamas ir yra galiojantis bei teisėtas, todėl J. A. B. teiginiai, esą bylą reikėjo nagrinėti vadovaujantis kitomis teisės normomis, kurios reguliuoja nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nepagrįsti;

3) J. A. B. teiginiai, esą po K. L. mirties neliko įpėdinių, nepagrįsti, nes po jo mirties liko vaikai, kurie pagal įstatymą yra laikomi pirmos eilės mirusiojo įpėdiniais;

4) J. A. B. teiginys, esą Prienų rajono valdybos 35-30 potvarkis Nr. 177 v „Dėl pastatų grąžinimo" yra niekinis ir nesukūrė teisinių pasekmių, nepagrįstas. Potvarkio pagrindu įregistruotos turtinės K. L. teisės į namų valdą, kurią po K. L. mirties turi teisę paveldėti jo įpėdiniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LAT yra išaiškinęs, kad teismas ex officio gali pripažinti niekiniais tik tuos sandorius, kurie buvo sudaryti įsigaliojus LR CK (2000 m. redakcijai);

5) LR CPK nenumato galimybės sudaryti taikos sutartį bylose, kurios yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Prienų rajono valdyba 1991-05-30 priėmė potvarkį Nr. 177v „Dėl pastatų grąžinimo", kuriuo grąžino K. (K.) L. įpėdiniams jam priklausiusius pastatus: gyvenamąjį namą, klėtį, malkinę, tualetą, esančius Prienų r., (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.55). Pats K. (K.) L., J., mirė 1952-08-06, (duomenys neskelbtini), duomenų apie po jo mirties sudarytą turto paveldėjimo bylą nėra (t.1, b.l.5, t. 2 b.l.126, 131). Po K. (K.) L. mirties paveldėtojais pagal įstatymą liko jo vaikai - dvi dukros A. B. ir D. M. (mirusios, t.1, b.l.127, t.3, b.l.5) bei sūnus - J. L. (miręs, t.1, b.l.10). A. B. vaikai yra suinteresuoti asmenys J. A. B. ir O. S., D. M. įpėdiniu, priėmusiu palikimą, yra sūnus – suinteresuotas asmuo V. M., J. L. įpėdiniai, priėmę palikimą – pareiškėjas A. L. ir jo sesuo – suinteresuotas asmuo J. M. (t.1, b.l.10-13, 127-130, t.2, b.l.31, 33, 130, t. 3, b.l.5-8).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. L. patikslintu pareiškimu (t.2, b.l.104-106) prašė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gimęs 1927-10-31, miręs 1994-12-14, priėmė palikimą po savo tėvo K. L., mirusio 1952-08-06, mirties. Suinteresuotas asmuo V. M. patikslintu pareiškimu (t.2, b.l.118-120) prašė palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., mirusi 1980-04-01, priėmė palikimą po savo tėvo K. L. mirties 1952-08-06. Suinteresuotas asmuo O. S. pareiškimu (t.3, b.l.1-2) prašė nuosavybės teisėms į K. L. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Prienų r., įgyti nustatyti juridinius faktus: kad jos motina A. B., mirusi 1971-01-17, priėmė palikimą, pradėdama valdyti senovinius laikrodį, kėdę, spintą, lėkštes po savo tėvo K. L. mirties 1952-08-06, taip pat, kad ji pati priėmė palikimą, pradėdama valdyti tą patį turtą po savo motinos A. B. mirties 1971-01-17.

Prienų rajono apylinkės teismas 2010-01-18 sprendimu (t.3, b.l.160-164) pareiškėjo A. L. bei suinteresuoto asmens V. M. pareiškimus tenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gimęs 1927-10-31, miręs 1994-12-14, po savo tėvo K. (K.) L., mirusio 1952-08-06, mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., gimusi 1925-09-09, mirusi 1980-04-01, po savo tėvo K. (K.) L. mirties 1952-08-06, priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustatė tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą; civilinę bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens O. S. pareiškimo nutraukė.

Apeliaciniuose skunduose pareiškėjai ginčija vienas kito pozicijas ir pateiktus įrodymus dėl palikimo priėmimo pagrįstumo ir teismo sprendimo motyvus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo faktiškai valdyti, o suinteresuotas asmuo J. A. B. kelia reikalavimą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir pareiškimus palikti nenagrinėtus, nurodant pareiškėjams 1952-08-06 mirusio K. (K.) L., J., iki 1940 m. turėto ir nusavinto išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės klausimus spręsti ne teisme, bet Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei geros valios tarp šalių tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog O. S. prašomo juridinio fakto nustatymas negali sukelti O. S. jokių teisinių pasekmių, kadangi ji nėra savo mirusios motinos A. B. palikimo ir turtinių teisių paveldėtoja. Teismas pagrįstai nustatė, jog A. B., mirusios 1971-01-17, viso palikimo paveldėtojas yra jos sūnus J. A. B. (t.3, b.l.154). Todėl atsižvelgdamas į tai, kad į A. B. turtą yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kitam suinteresuotam asmeniui J. A. B. ir jis yra nenuginčytas, teismas teisingai sprendė, jog palikimo priėmimo faktas pagal O. S. pareiškimą nagrinėjamoje byloje negali būti nustatytas, nes jis nesukels teisinių pasekmių (LR CPK 448 str.), ši išvada yra suformuota ir kasacinio teismo praktikoje (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje). Todėl teisingas teismo sprendimas civilinę bylą dalyje dėl O. S. pareiškimo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais A. L. apeliacinio skundo motyvus, jog kiti įpėdiniai apart jo paties palikimo nepriėmė, dukra D. M. jokio turto nepaveldėjo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis išvadą, kad D. M., po savo tėvo K. (K.) L. mirties 1952-08-06, priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. faktiškai liko gyventi po tėvo mirties jo buvusiuose namuose, tuo pačiu pradėjusi valdyti ir šiame name buvusius daiktus. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl A. L. apeliacinio skundo teiginių, kuriuose išdėstomos aplinkybės, kurios patvirtina tą faktą, kad J. L., priėmęs palikimą faktiškai valdyti, vėliau rūpinosi kitu mirusiojo turtu - kreipėsi į Prienų rajono vykdomąjį komitetą dėl pastatų grąžinimo K. L. vardu, pateikė visus reikalingus pastatų grąžinimui K. L. vardu dokumentus, gavo 1991-05-30 Prienų rajono valdybos potvarkį Nr. 177v, kuriuo įpėdiniams grąžinamas K. L. priklausęs nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, klėtis, malkinė, tualetas, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1992-05-21 priėmimo perdavimo aktą priėmė K. L. priklausiusius pastatus, kadangi tai neturi teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais A. B. apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo panaikinimo ir pareiškimų palikimo nenagrinėtais, kadangi Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, vertinant byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, turėjo būti taikomas 1926 m. RTFSR civilinio kodekso, Lietuvos teritorijoje galiojusio nuo 1940-12-01 iki 1965-01-01, 429 straipsnis, pagal kurį - įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis, buvęs palikimo atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nepareiškė notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų. Todėl palikti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. M. pareiškimus nenagrinėtus nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apelianto motyvą, jog teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant dviem šalims - suinteresuotam asmeniui J. A. B. ir jo seseriai suinteresuotam asmeniui O. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. apie 2010 01 04 teismo posėdžio laiką ir vietą žinojo (3 t.b.l. 156), o O. S. apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma, ji dalyvavo eilėje teismo posėdžių (paskutinis 2009 12 07, 3 t. b.l. 117). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, būti rūpestingais ir atidžiais. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad O. S. apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl A. B. apeliacinio skundo teiginių jog teismas pažeidė Konstitucijos 5 str. ribojamas teisminės valdžios galias ir CK 1.5 str. įtvirtintą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, kad pažeidė CPK 141 str. nuostatas, nes leido pareiškėjui du kartus tikslinti pradinio ieškinio (pareiškimo) ir pagrindą, ir dalyką, kad pažeidė CPK l str. l d., nes ypatingosios teisenos bylų dėl okupacinės valdžios atimto nekilnojamojo turto paveldėjimo Lietuvos okupacijos laikotarpiu fakto nustatymo Lietuvos teismai nenagrinėja, nes tai prieštarauja kitam faktui - Lietuvos okupacijai, kad teismas pažeidė CPK 2 str. įtvirtintus civilinio proceso tikslus, t. y. nepasiūlė bylos šalims sudaryti taikos sutarties, nes šie teiginiai neturi reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinius skundus atmeta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010-01-18 sprendimą palikti nepakeistą.