Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė

2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-457-4115 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 21R2-90 (AG2-65/15-2022).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-457-4115 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog 2022 m. balandžio 6 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I2-4460-583/2022. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-457-4115 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti atsisakyta, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu.

Nesutikdama su Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-457-4115 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, pareiškėja 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Ginčų komisiją.

Ginčų komisijos 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 21R2-90 (AG2-65/15-2022) (Ginčų komisijos byla Nr. AG2-65/15-2022, b. l. 40-42) pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.; su vėlesniais pakeitimais), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia asmenis ir sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Savo nuoseklioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo administracinio nusižengimo byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (lot. be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021).

Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalis pakeista ir 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, jas išdėstant taip:

2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.

Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, ginčui aktualiu laikotarpiu nustato Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220, pagal kurio 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją.

Byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12.

Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2022 m. balandžio 19 d. gautas VMI 2022 m. balandžio 12 d. raštas Nr. (8.3Mr)-TPS-1331 (Ginčų komisijos byla Nr. AG2-65/15-2022, b. 1. 21), kuriuo atsakydama į Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. raštą (Ginčų komisijos byla Nr. AG2-65/15-2022, b. 1. 19), patvirtino aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. vykdomasis dokumentas Nr. el-8880-243/2015 dėl skolos išieškojimo iš S. S., 2016 m. balandžio 22 d. pateiktas Antstolių rūmams. Pažymėjo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 18 d. duomenimis, į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą antstoliai išieškojo ir pervedė 524,71 Eur, todėl skolos likutis yra 459,23 Eur. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2020 m. spalio 19 d. į VMI surenkamąją sąskaitą sumokėjo 127,27 Eur, mokėjime nurodė papildomą informaciją: el-880-243/2015 (Ginčų komisijos byla Nr. AG2-65/15-2022, b. 1. 21).

Taigi, Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų.

Įvertinus tai, jog pareiškėja nėra apmokėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas.

Byloje nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėja nenurodė ir skunde, kad siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, ji būtų pateikusi motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėja nesinaudojo, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka negalėjo būti teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neteikti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos. Teismas tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su Tarnybos, Komisijos šališkumu, teismo vertinimu, nušalinimas galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti tam tikrą sprendimą priėmusio subjekto nešališkumu ar suinteresuotumu, todėl visais atvejais abejonės dėl sprendimą priėmusio subjekto nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Kaip matyti iš skundo turinio, teiginius dėl Komisijos, Tarnybos šališkumo pareiškėja iš esmės grindžia abejonėmis dėl atliktų procesinių veiksmų, anksčiau priimtų sprendimų, jokių kitų pagrindų, kurie objektyviai patvirtintų ginčijamus sprendimus priėmusių subjektų šališkumą, nenurodyta. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog asmuo nesutinka su tam tikrais priimtais sprendimais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad juos priėmę subjektai buvo šališki. Pažymėtina, jog pareiškėja su skundu aplinkybių dėl Tarnybos, Komisijos šališkumo, subjektyvumo pagrindžiančių įrodymų neteikia. Byloje nėra surinkta aplinkybių, kurios duotų pagrįstą pagrindą išvadai, jog konkretūs sprendimus priėmę subjektai yra suinteresuoti arba kad egzistuoja aplinkybės, draudžiančios jiems priimti atitinkamus sprendimus. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl Tarnybos, Komisijos šališkumo bei subjektyvumo.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.