Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1369-794/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2S-1369-794/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09283-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės baldai“
Atsakovas
J. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1369-794/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09283-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės baldai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-22587-964/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės baldai“ ieškinį atsakovei J. Z. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14421-964/2020 atmetė ieškovės UAB „Sostinės baldai“ ieškinį atsakovei J. Z. dėl skolos priteisimo.

2. Teisme gautas ieškovės pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių ir jį panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti ieškovei 14 dienų terminą dublikui pateikti.

Atsiliepimas

3. Ieškovė pareiškime nurodė, kad apie 2020 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria jai buvo nustatyta pareiga pateikti dubliką į atsakovės atsiliepimą, tapo žinoma tik 2020 m. birželio 5 d., t. y. teismui priėmus sprendimą už akių. Jo priėmimą sąlygojo ne ieškovės veiksmai, o informacinės sistemos trikdžiai, kurių ieškovė negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Be to, dėl šalyje paskelbto karantino ir darbo nuotoliniu būdu bei interneto ryšio sutrikimų ieškovė ne visuomet turėjo technines galimybes prisijungti prie EPP sistemos ir operatyviai gauti aktualią informaciją, susijusią ne tik su šia, bet ir kitomis elektroninėmis bylomis.

4. Atsakovė J. Z. atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Sostinės baldai“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

6. Nustatė, jog 2020 m. gegužės 15 d. buvo priimta ir per EPP sistemą ieškovės atstovui įteikta 2020 m. gegužės 18 d., nutartis, kuria ieškovei nustatyta pareiga pateikti dubliką. Terminas dublikui pateikti baigėsi 2020 m. birželio 2 d. Nagrinėjamu atveju teismas po termino dublikui pateikti pabaigos dar laukė šio procesinio dokumento kelias dienas, tačiau nesulaukęs 2020 m. birželio 5 d priėmė sprendimą už akių.

7. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad ieškovė byloje yra atstovaujama advokato, tačiau jis nepateikė jokių duomenų apie EPP sistemos trikdžius, bandymus gauti informaciją, jei taip buvo, kitomis ryšio priemonėmis. Taip pat, per daugiau nei dvi savaites laiko (terminas dublikui pateikti) advokatas nesikreipė į teismą dėl termino pateikti procesinį dokumentą pratęsimo (atnaujinimo). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė byloje sprendimą už akių.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, tačiau ieškovė teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko teismo sprendime už akių nustatytos aplinkybės įvertintos netinkamai. Taigi, nėra nei vieno CPK 288 str. 4 d. numatyto pagrindo sprendimui už akių panaikini ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.

1 III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį pakeisti – tenkinti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti procesinį terminą dublikui pateikti.

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškimą motyvuodama tuo, kad buvo sutrikusi EPP sistemos veikla, todėl negavo pranešimo apie dubliko pateikimą bei dėl šalyje paskelbto karantino ir darbo nuotolinių būdu bei interneto ryšio trikdžių ne visuomet turėjo technines galimybes prisijungti prie EPP sistemos ir operatyviai gauti aktualią informaciją susijusią ne tik su šia, bet ir su kitomis elektroninėmis bylomis.

10.2. Teismas priimdamas nutartį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK prasme išsprendė formaliai teisingai, tačiau turėtų būti vertinama ne tik formalioji teisės pusė ir atsižvelgta į tai, kokios aplinkybės egzistavo ir ar tikrai ieškovė yra dėl to verta prarasti teisę apginti savo poziciją, pateikti paaiškinimus (dubliką).

10.3. Teismas teisingai nurodė, kad nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovės minėtus teiginius, sąlygojusius termino praleidimą. Žinoma, konstatuota teisinga ir ginčo dėl to negali būti. Įrodymai nepateikti, tačiau tai yra griežtas ir formalus vertinimas nevertinant objektyvių galimybių pateikti įrodymus. Konkrečiu atveju buvo susidurta su situacija, kai realiai nėra galimybės pateikti įrodymus, kad teismo pranešimas nebuvo gautas, nes EPP sistemoje prie bylos kortelės jis egzistuoja, tačiau nebuvo matomas naujų gautų dokumentų kortelėje. Tai vienas iš tų retų EPP funkcionalumų sutrikimų, kada EPP bylos kortelėje pranešimas yra gaunamas, tačiau gautų dokumentų kortelėje jokio pranešimo apie byloje gautus naujus dokumentus ar atliktus procesinius veiksmus nebūna. Tokiu atveju, šaliai specialiai neprisijungus prie bylos, sužinoti apie gautus dokumentus galimybės nėra, o ir pateikti įrodymų apie tokią situaciją objektyviai nėra kaip pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

14. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia sprendimo už akių, kuris byloje priimtas jai nepateikus dubliko, peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tuo, kad dubliko ji nepateikė dėl svarbių priežasčių – informacinės sistemos trikdžių, darbo nuotoliniu būdu, bei interneto ryšio sutrikimų dėl kurių ne visuomet buvo techninės galimybės prisijungti prie EPP sistemos ir operatyviai gauti aktualią informaciją, susijusią ne tik su šia, bet ir su kitomis elektroninėmis bylomis. Pasak apeliantės, buvo susidurta su situacija, kai EPP bylos kortelėje pranešimas apie dubliko pateikimą buvo matomas, tačiau skiltyje naujai gauti dokumentai, toks dokumentas nebuvo rodomas, todėl apie pareigą pateikti procesinį dokumentą ieškovė sužinojo tik byloje priėmus sprendimą už akių. Ieškovė prašo į situaciją nežiūrėti formaliai ir suteiki jai teisę atsikirsti į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. atnaujinti terminą dublikui pateikti.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas pranešimą ir lydraštį, kuriais ieškovė informuojama apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. priimtą nutartį, bei pareigą pateikti dubliką, per EPP sistemą ieškovės atstovui E. L. išsiuntė 2020 m. gegužės 15 d. 14.32 val. Šiuo atveju, ieškovė sutinka, kad EPP esančioje elektroninėje bylos kortelėje teismo pranešimas yra matomas, bei kad formaliai vertinant ieškovei per nustatytą terminą nepateikus procesinio dokumento, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, tačiau vis vien prašo sudaryti galimybę pateikti byloje dubliką atsižvelgiant į sistemos trikdžius. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovė teigia, kad konkrečioje situacijoje jokių sistemos trikdžių įrodymų pateikti neturi galimybės. Kaip jau minėta, nutartis, kuria ieškovei nustatyta pareiga pateikti dubliką, priimta 2020 m. gegužės 15 d., per EPP sistemą ieškovės atstovui laikoma įteikta 2020 m. gegužės 18 d., kai tuo tarpu sprendimas už akių byloje priimtas tik 2020 m. birželio 5 d. Pastebėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi jokių duomenų apie minėtu laikotarpiu dėl karantino ar kitų priežasčių egzistavusius ilgalaikius interneto ryšio, bei EPP sistemos trikdžius. Priešingai, teismų darbas vyko įprastai, dokumentai buvo siunčiami ir gaunami, analogiškų ieškovės nurodytiems nusiskundimų dėl sistemos veiklos nebuvo užfiksuota. Taigi, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog būtent dėl EPP sistemos trikdžių ji nebuvo tinkamai informuota apie pareigą pateikti procesinį dokumentą ar būtent dėl to byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17. Kita vertus, kaip jau minėta, teismas gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovei išaiškino, kad ji nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisingas ar nepagrįstas, tačiau apeliantė ir atskirąjame skunde nepateikė jokių aplinkybių leidžiančių bent preliminariai suabejoti priimto teismo sprendimo už akių motyvų teisėtumu ir pagrįstumu. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog yra bent vienas CPK 288 straipsnyje nurodytas pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą už akių ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas