- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 1-176-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01081-13
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- A. B., M. R.
- Advokatai
- Mečislovas Norvaišas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vilmai Marčiukaitytei ir Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei, kaltinamiesiems A. B. ir M. R., jų gynėjams advokatams Mečislovui Norvaišui (A. B.) ir Kazimierui Juknai (M. R.), vertėjams Jadvygai Gabertienei, V. R. ir H. N. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. F. pilietis, čečėnas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) km., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 292 str. 3 d. ir
M. R., gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 292 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vykdytojas M. R. ir padėjėjas A. B., veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2013 m. rugpjūčio 20 d. Lenkijos Respublikoje suradus ir įkalbėjus M. R. už 600 JAV dolerių (1554,84 litų) atlygį neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorija ir pergabenti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – V. S. Respublikos piliečius: L. V. D., B. H. N., N. M. N. (toliau – Nurodytus užsieniečius), o A. B. už 300 JAV dolerių (777,42 litų) atlygį lydėti M. R., rodyti jam kelią, palaikyti ryšį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, užtikrinti nurodytų užsieniečių ir atlygio perdavimą M. R., t. y. padėti M. R. gabenti Nurodytus užsieniečius ir šiems sutikus, A. B. 2013 m. rugpjūčio 20 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, Lenkijos Respublikoje susitiko su M. R., pastarojo vairuojamu ir jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Lietuvos Respubliką ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens telefonu gaudamas nurodymus, rodė kelią M. R.: nurodė jam važiuoti iki viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) 2013-08-21 apie 1.00 val. atvykus į nurodytą vietą A. B. susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio nurodymu kartu su M. R. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur šalia komercinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apie 2.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė M. R. Nurodytus užsieniečius, A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu pasakė M. R. juos gabenti į Lenkijos Respubliką, Varšuvos miestą bei perdavė M. R. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautą 520 litų atlygį. Pats A. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavo dalį pažadėto atlygio – 200 litų. M. R. vykdant šiuos nurodymus neteisėtai gabeno Nurodytus užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorija tikslu neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. apie 3.45 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje, valstybės sienos ženklo Nr. 140 ribose jis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų.
Teisiamojo posėdžio metu M. R. nurodė, jog kaltės nepripažįsta ir paaiškino, jog į Lietuvą atvyko kaip taksi vairuotojas. Nežinojo, kad čia bus nelegalūs asmenys, taksi vairuotojas neturi teisės tikrinti keleivių dokumentų. Kaltinamasis nurodė, jog jam paskambino pažįstamas iš Lenkijos, vardu S., kurio nurodymu yra daug kartų važiavęs ir niekada nebuvo problemų su pasieniečiais. Salim pasiūlė važiuoti su piliečiu iš Lenkijos, paimti tris asmenis ir parvežti juos į Lenkiją. M. R. klausė, ar tie asmenys legalūs, į ką jam buvo atsakyta, jog jie legalūs. S. pasakė, kad kelią žino asmuo, su kuriuo važiuos, t. y. kaip dabar jau žino – A. B.. Su juo susitiko B. ir važiavo kartu į Lietuvą. Kadangi nesuprato kalbos, kuria A. B. kalbėjo telefonu, todėl negali pasakyti, ar jam telefonu buvo duodami nurodymai. Prieš išvažiuojant iš Lenkijos, M. R. buvo nurodyta šalis ir miestas (koks miestas – neprisimena), pagal tai paskaičiavo kainą – 150 eurų, kurią nustatė pagal taksi tarifus Lenkijoje ir dėl šio užmokesčio susitarė. Tai už benziną ir atlyginimas už darbą – vežimą į Lietuvą ir grįžimą atgal. Kokiu paros metu išvyko – neprisimena, kiek kilometrų susiskaičiavo taip pat neprisimena, tačiau teigia, jog būtų uždirbęs 300 zlotų, kas yra neblogas atlyginimas už vieną dieną. Važiuojant A. B. kažkam skambino, bet nesakė kam, nesakė su kuo kalbėjo. Ar jie ką nors važiuodami kalbėjo tarpusavyje – neprisimena. Atvažiavus į Lietuvą, prie viešbučio „Armėnija“ susitiko su dar vienu asmeniu, kuris ten jau buvo. Kokia kalba kalbėjo A. B. ir tas asmuo – neprisimena. Gali būti, kad buvo nuvažiuota nuo aikštelės toliau, to trečio asmens nurodymu. Teigia, jog visi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Neatsimena, kas nurodė sustoti, neatsimena koks atstumas nuo viešbučio iki tos vietos, kur paėmė tris asmenis. Tai buvo prie pagrindinio kelio, buvo pastatai, bet ne gyvenamieji. Tas asmuo, kurį rado viešbutyje ir kurio nurodymu važiavo toliau nuo viešbučio, išlipo iš automobilio ir išėjo, greitai grįžo, atsivedė tris asmenis, kurie atrodė, kaip kinai ar vietnamiečiai. Jie įlipo į automobilį. Tuomet su juo atsiskaitė galimai A. B., tačiau šiuo metu tiksliai neprisimena, bet jeigu taip sakė ikiteisminio tyrimo metu – taip ir buvo. Teisiamojo posėdžio metu M. R. patikslino, jog pinigus sumokėjo tas kitas asmuo, kuris susodino asmenis į automobilį, o A. B. tik vertė į lenkų kalbą, tai ką jis sako. Pinigų, kuriuos jam perdavė nepažinojo, todėl pirmu momentu nežinojo, ar čia visi pinigai. Lenkijoje atlygio gauti jau neturėjo. Įsėdus trims asmenims, M. R. toliau vykdė savo darbą – važiavo į Varšuvą. Kilo įtarimų, kad į jo automobilį įsėdę asmenys yra nelegalai, bet tai buvo tik įtarimas. Važiuojant jų klausė, ar turi dokumentus, bet jie nieko neatsakė, mano, jog nesuprato, kadangi klausė lenkiškai ir rusiškai. Į Lietuvą atvyko pirmą kartą. Vokietijoje jam buvo iškelta byla, tai buvo atsitiktiniai klientai, kuriuos vežė į Berlyną. T. V. buvo sulaikytas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi M. R. pažįstami taksi vairuotojai turėjo problemų su čečėnais, todėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog jų (čečėnų) bijojo, nes numanė, kad vežami asmenys gali būti nelegalai. Įtarimą sustiprino ir tai, kad jie įsėdo nuošalioje vietoje, sulipo labai greitai ir ši situacija jam priminė situaciją Vokietijoje, kai jis vežė nelegalus ir buvo sulaikytas. Vežė tuos asmenis į Varšuvą, nes neturėjo kitos išeities, nežinojo, kaip elgtis ir bijojo. Prie valstybės sienos buvo sulaikytas ir jį sustabdžiusiems pareigūnams iš karto pasakė, kad vežami asmenys neturi dokumentų. Patikslino, jog jo manymu normalių klientų iš tamsios, šalutinės gatvės nepaimsi. Vokietijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už sienos perėjimą asmenų, kurie neturėjo dokumentų, su šiais įvykiais S. nėra susijęs. Vokietijoje buvo pasiūlyta 2 metų su atidėjimu bausmė. Bet šiuo metu byla uždaryta. S., kiek žino, yra čečėnas. Automobilis, kuriuo važiavo buvo be taksi skiriamųjų ženklų. Suprato, kad S. su A. B. gali būti pažįstami. Įtarimas buvo, jog veža nelegalus, tačiau jis bijojo, be to, įtarimą reikia patvirtinti faktais. Žinojo, jog A. B. turėjo likti viešbutyje, galbūt jis apie tai buvo pasakęs. Taip pat A. B. sakė, kad ,,jų bus labai daug“, iš ko M. R. suprato, kad bus daug reisų. Sustabdžiusiems prie sienos pareigūnams sakė pareigūnams, kad asmenis paėmė pakeliui. S. jam nesakė, kad važiuos su čečėnu, kokiu momentu tai sužinojo – neprisimena, galimai suprato važiuodamas. Kad veža nelegalius asmenis, suprato vietoje, kurioje sulaikė pareigūnai. Turi šeimą, žmoną ir išlaiko du vaikus – 13 ir 14 metų. Žmona po jo sulaikymo turėjo įsidarbinti. Kiek žino, ji uždirba 1500 zlotų. Teigia, jog galimai viską organizavo S.. Vykdamas į Lietuvą, asmeninį telefoną turėjo. Kelionės metu skambino žmonai, jam skambino S.. Kai kilo įtarimas, jog veža nelegalus, M. R. S. skambinti nebandė, nes žinojo, kad neturi sąskaitoje pinigų, kadangi telefonas atsijungė, kai kalbėjo su žmona. Kliento telefonu niekada nesinaudoja, be to situacija ,,išmušė“, kad net apie tai nepagalvojo. Į savo telefoną buvo įvedęs „Č.“, kaip S. telefoną. M.-K. G. – nepažsta.
Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, jog kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad į Lietuvą atvyko, nes jo pažįstamas čečėnas I. A., kuris gyvena L., paprašė pabūti vertėju. Apsigyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, numeris jau buvo apmokėtas, kas apmokėjo nežino, raktą nuo numerio davė tas trečias (kuris pasitiko), jo vardas Ali, jį matė pirmą kartą. Viešbučio kambaryje gyveno vienas. Su A. susitiko prieš viešbutį prie kelio, autostradoje, o ne prie viešbučio. A. paprašė šiek tiek pavažiuoti. Pavažiavus kažkokį atstumą, pasuko į dešinę nuo autostrados, A. išėjo ir grįžo su žmonėmis. Jis išlipo iš automobilio, sumokėjo 500 litų vairuotojui, kuris pasakė, kad tų pinigų nepažįsta ir jam reikia 150 eurų arba 200 dolerių. Kadangi vairuotojas buvo nepatenkintas, kad jam duodami nežinomi pinigai, tai tas žmogus davė dar 20 litų ir pasakė, kad tai iš viso 200 dolerių. A. B. teigia, jog jis pinigų neperdavė, kadangi jų neturėjo. Tokioje padėtyje buvo pirmą kartą, todėl iš karto po sulaikymo nenurodė šių aplinkybių. Be to, jam neteikė medicininės pagalbos, nors jis, būdamas sulaikytas, kosėjo krauju, jam buvo daromas spaudimas – pareigūnai dusino. Advokatą turėjo. Penkis mėnesius rašė laiškus į namus, tačiau jie nenuėjo. Apie tai, kad buvo mušamas, jog pareigūnai nekvietė medikų, liudytojų neturi, tačiau apie tai sakė tyrėjui. Paskutiniai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, tačiau dabar ne viską atsimena, ką tada sakė. I. A. nesakė, su kuo reikės važiuoti, tik sakė, kad reikės versti iš čečėnų kalbos į lenkų ir atvirkščiai, t.y. turėjo vertėjauti to žmogaus ir taksisto pokalbyje. Apie jokius nelegalus nebuvo kalbos. Įtarė, kad vežami nelegalai, bet tiksliai nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu užrašyti parodymai, kuriuose matyti, kad A. B. nurodo, jog versdamas žinojo apie nelegalų perdavimą, užrašyti taip, kaip buvo suformuluotas klausimas (3 t., 42 - 45 b. l.), nes jis į tyrėjo klausimą ,,ar turėjo išversti, tam asmeniui, kuris perdavė nelegalus“ atsakė ,,taip“. Tačiau tvirtina, jog apie tai, kad į automobilį įsėdę asmenys yra nelegalai sužinojo tik iš bylos. Teigia, jog įtarimą sukėlė ir jam siūloma suma už vertėjavimą, t.y. 300 dolerių. Su M. R. suvedė tas žmogus, kurį M. R. vadina S.. Tą S. matė pirmą kartą, jo atpažinti negali. Lietuvoje jam skambino Ali ir sakė, kur važiuoti, jis vertė M. R. ir važiavo. I. pasakė, kad viešbutyje lauks čečėnas, reikės išversti ir grįžti atgal su M. R.. Apie tai, jog M. R. veš kažkokius žmones, sužinojo tik tuomet, kai juos pasodino į mašiną ir pasakė nuvežti į Varšuvą. M. R. jam sakė, kad tie žmonės nori vykti toliau iš Lenkijos ir, jeigu reikės, juos paveš, galimai sakė, kad jam moka 600 dolerių, bet gerai dabar neprisimena. Vieta, kurioje paėmė vietnamiečius, buvo netoli viešbučio, neapšviesta. M. R. klausė vietnamiečius įsodinusio asmens, kur likę pinigai, į ką jis atsakė, kad juos gaus Varšuvoje, 520 litų jis perdavė M. R. tiesiai į rankas, ne per A. B.. A. B. pasakė, kad nori pasilikti viešbutyje ir su ta mašina atgal nevažiuos. Nevažiavo, nes matė, kas vyksta ir nenorėjo kartu važiuoti, įtardamas, kad vežami asmenys gali būti nelegalai. Tuomet juos pasitikęs žmogus, apgyvendino A. B. viešbutyje, davė 200 litų susimokėti už nakvynę ir maistą, dar davė cigarečių. Kitą dieną buvo sulaikytas. 300 dolerių Isa turėjo sumokėti grįžus į Lenkiją. Jo telefone esantis numeris pavadintas E. 1 yra A. numeris, kieno antras numeris – neprisimena. A. numerį įvedė I.. Niekada ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad važiuoja pasiimti nelegalų, jeigu taip parašyta, tai jis pasirašė dokumentus, kurių niekas jam neišvertė. Kai susipažino su byla, advokato atėjimo net nelaukė. Ar dalyvavo advokatas paskutinėse dviejose apklausose – neprisimena. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 127-128 b. l.), kur jis nurodė, kad į Lietuvą atvyko maršrutiniu autobusu, jo bilieto neturi, kur keitė pinigus ir kiek mokėjo už viešbutį nežino, paaiškino, jog pirminius parodymus davė melagingus, nes tokioje padėtyje atsidūrė pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltės nepripažįsta, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju N. M. N. nurodė, jog nei vieno kaltinamojo nėra matęs. Kai atvyko į Lietuvą, buvo žmogus, kuriam paskambinus, jis N. M. N. apgyvendino šiltnamyje. Į Lietuvą pateko nelegaliai perėjęs Baltarusijos sieną, po sienos perėjimo pasiliko vienai dienai, o po to 3 val. ryto išvažiavo taksi. Kurioje vietoje sėdo į taksi – neprisimena. Kartu buvo dar du draugai. Vienas iš jų yra atvykęs čia liudyti, o kitas grįžo į Vietnamą. Kad yra Lietuvoje sužinojo tik tuomet, kai jį sulaikė. Iki tol nežinojo, kur yra. Žmogaus, su kuriuo susitiko Lietuvoje – salėje nėra, jis turbūt rusas. Ketino vykti į Lenkiją. Dokumentų neturėjo. Vairuotojui nesakė, kad važiuos be dokumentų, vairuotojas to neklausė. Be to, liudytojas nežinojo kalbos ir su vairuotoju nekalbėjo. Kitų kalbų nemoka, tik vietnamiečių. Kai atvažiavo pasiimti taksi, įsodinant, dalyvavo du žmonės; vienas – taksi vairuotojas, o kitas – pasiliko. Atpažinti tų asmenų negalėtų, sutiko juos pirmą kartą, be to, negali atpažinti tokios išvaizdos žmonių. Tas pats asmuo jį ir pasitiko, ir apgyvendino šiltnamyje. Nuo šiltnamio iki vietos, kur įsėdo į taksi yra nuo 5 iki 10 km. Iki taksi nuo namelio važiavo mašina, iki taksi vežė tas, kuris sutiko. Kodėl tas asmuo kvietė taksi, o nevežė pats – nežino. Lietuvoje niekam pinigų nemokėjo, kas ir kur turėjo pasitikti jį Lenkijoje – nežinojo. Jį pasitikusio asmens telefono numerį davė draugai, tų asmenų vardų ar kokių kitų kontaktų, nežinojo, neturėjo. Pinigus už pervežimą turėjo sumokėti vietnamiečiui, kai būtų atvykęs iki vietos. 400 dolerių avansą sumokėjo Rusijoje vietnamiečiui, o 9000 dolerių dar nesumokėjo, nes neatvyko iki vietos. Iki taksi atvažiavo automobiliu, kurį vairavo rusas. Automobilyje, į kurį įsėdo, buvo vienas vairuotojas ir trys vietnamiečiai, vieta buvo tamsi neapšviesta. Iki mašinos atvežė tik vairuotojas. Vyko keliais automobiliais, kada išlipti, į kurį įlipti, sakė kažkoks žmogus. Kai važiavo, vairuotojas liepdavo išlipti ir laukti, kol atvažiuos kita mašina. Į paskutinį taksi (kuris buvo sulaikytas) įlipo naktį šalia kelio, aplinkui buvo nameliai, kažkokie augalai.
Liudytojas L. V. D. nurodė, jog M. R. yra taksi automobilio, kuriuo važiavo, vairuotojas. Į Lietuvą atvyko iš Rusijos automobiliu rugpjūčio mėnesį, sulaikytas buvo 19 ar 20 dieną, iki sulaikymo buvo atvykęs 3-4 dienos. Kaip atsidūrė tame automobilyje, kuriame buvo sulaikytas – neprisimena. Važiavo apie 2 valandas, iki automobilio palydėjo kažkoks žmogus, kuris ir pasitiko kažkur miške. Jo neprisimena, tačiau tai buvo ne taksi vairuotojas, o kitas žmogus. Su vairuotoju nebendravo, nemoka kitų kalbų. Už nuvykimą davė 500 dolerių Rusijoje. Buvo žmogus, kuris davė telefono numerį, kuriuo susiekė su kitu žmogum, kuriam ir davė pinigus. Likusius 2000 dolerių būtų mokėjęs, kai atvyktų į Lenkiją ar Vokietiją. Ar sulaikyto taksi vairuotas klausė dokumentų – neprisimena, bet regis, jog neklausė. Atvykdamas į Lietuvą, jokių dokumentų neturėjo. Iki sulaikymo Lietuvoje pragyveno vieną dieną. Lietuvoje tą dieną praleido miške su čia esančiu liudytoju vietnamiečiu ir vietnamiečiu, kuris išvažiavo į Vietnamą. Kai buvo miške, buvo dar vienas žmogus, kuris jį pakvietė ir palydėjo iki taksi. Nuo vietos miške iki taksi žmogus lydėjo pėsčiomis apie 50 metrų iki kelio. Taksi automobilis paėmė nuo keliuko apie 4 val. ryto. Tą parą miške buvo po atviru dangumi. Pakvietė ne taksistas, o kitas žmogus. Iš kur atvažiavo taksi ir su kiek žmonių – nematė. Tas asmuo, kuris juo ir kitais rūpinosi, paskui kažkur išėjo. Įsodinant į taksi dalyvavo du žmonės: taksistas ir kitas, kurio nežino. Kur nuėjo asmuo, kuris rūpinosi, kai jie įsėdo į taksi, nežino. Vieta, kur įsėdo buvo tamsi. Tikslas buvo nuvykti arba į Vokietiją, arba į Lenkiją. Kas jį būtų pasitikę Lenkijoje nežinojo, norėjo tose šalyse prašytis prieglobsčio. Važiuojant nepastebėjo, kad taksistas su kuo nors kalbėtųsi, jis tik vairavo. Kokia kalba kalbėjo taksi vairuotojas ir tas žmogus, kuris rūpinosi jais, nežino, nes tos kalbos nesupranta.
Liudytojas E. M. nurodė, jog yra Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos sargybos skyriaus pasienietis. Kadangi viskas buvo senokai nelabai prisimena įvykių. Žino, jog sustabdė automobilį, kuriame buvo 3 vietnamiečiai ir vairuotojas. Vairuotojas pateikė savo dokumentus, bandė kalbinti tuos vietnamiečius, bet jie nesuprato ir dokumentų nepateikė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. nurodė, jog M. R. vairuojamo automobilio keleiviai jokių dokumentų nepateikė, jie net nesureagavo į prašymą pateikti dokumentus. Manydamas, kad jie neišgirdo ar nesuprato, jis automobilio vairuotojo M. R. paklausė, kur keleivių dokumentai ir paprašė, kad juos pateiktų. M. R. pasakė, kad nežino, kur keleivių dokumentai ir kad su šiais asmenimis nesusikalba. Kolegai G. J. M. R. atsakė, kad šie asmenys jį sustabdė ir jis juos veža į Varšuvą. Paprašius M. R. sukonkretinti vietą, iš kurios jis paėmė šiuos tris tamsaus gymio asmenis, jis negalėjo nurodyti, jaudinosi, nieko konkretaus nepasakė. Taip pat M. R. neįvardino ir savo buvimo Lietuvoje tikslo. Įtarė, kad vežami asmenys nelegalai dėl to, jog suprato, kad M. R. paimdamas juos pakeliui būtų su jais nesusikalbėjęs (1 t., 164, 166 b. l.).
Liudytojas G. J., nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) užkardoje, pasieniečiu. Prisimena, jog apie 4 val. ryto jo kolega sustabdė automobilį. Kadangi kolega nemokėjo lenkiškai, pakvietė jį, kadangi jis lenkų kalbą moka patenkinamai. G. J. paklausė vairuotojo, ką veža ir kur vyksta. Vairuotojas atsakė, kad vežamus asmenis jis paėmė kažkur kolonėlėje ir veža juos, kaip pakeleivius į Varšuvą. Ar ką nors sakė apie kokį kitą asmenį – neprisimena. Ką M. R. atsakė į jo klausimą, kaip jie susikalba – neprisimena. Dar vairuotojas sakė, kad draugą nuvežė į Vilnių. Ar M. R. sakė, kad vežami asmenys nelegalai – neprisimena, bet apie tai, kodėl juos veža ir kodėl paėmė, kalbėjo nerišliai. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti G. J. parodymai, kuriuos jis patvirtino, teigdamas, jog davė teisingus parodymus tuomet, o dabar, praėjus daug laiko ir įvykus daug įvykių, galėjo ką nors sumaišyti. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog vairuotojas sakė, kad šie žmonės jį stabdė kelyje, jis juos paėmė ir veža į Varšuvą. Paklaustas, kur konkrečiai šie asmenys jį sustabdė, M. R. negalėjo paaiškinti. Taip pat negalėjo paaiškinti ir savo konkretaus buvimo tikslo Lietuvoje (1 t., 163-165 b. l.).
Liudytojas R. A. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), vyr. tyrėju. Pagal darbo pasiskirstymą atsakingas už nelegalų migraciją. 2013-08-21 atvykus į darbą buvo pristatytas Lenkijos pilietis M. R.. Kuris buvo sulaikytas, nes savo automobiliu gabeno tris Vietnamo piliečius iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. M. R. paaiškino, kad kartu su čečėnu (kaip vėliau sužinojo tai buvo A. B.) atvyko paimti Vietnamo piliečių. Juos paimti atvyko į viešbutį, kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo viešbutis „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad Čečėnijos pilietį jis vežė iš Lenkijos, šis nurodė, kur jam važiuoti. A. B. buvo sulaikytas M. R. nurodytame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. M. R. nenurodė, kad jis žinojo, jog jo automobilyje rasti asmenys yra nelegalai. Jis pasakė, kad vietnamiečiai. Iš kur tie asmenys atvykę jis nepasakė. Teigė, jog kai vietnamiečius paėmė naktį, jam kilo įtarimas, kad jie gali būti nelegaliai patekę į Lietuvą, tačiau to, jog jis žinojo, kad jie nelegalai – M. R. nesakė. Apie tą antrą asmenį nurodė, kad Čečėnijos tautybės asmuo, gyvenantis Lenkijoje. Vardo, pavardės nenurodė. M. R. kitų asmenų nenurodė, tik dar vieną čečėną, su kuriuo bendravo Lietuvoje. R. A. bendravimas su M. R. buvo pokalbio metu, šis pokalbis nebuvo fiksuotas.
Liudytojas V. J. nurodė, jog dirba Lazdijų rinktinėje, ikiteisminio tyrimo tyrėju. Pirmas buvo sulaikytas M. R., vėliau A. B.. Einant koridoriumi, jį pasikvietė M. R., kuris besislėpdamas už durų, parodė į A. B. ir pasakė, kad tai tas asmuo, kuris kartu su juo atvyko į Lietuvą, įsodino vietnamiečius į jo mašiną, davė nurodymus. Apie pinigus nesakė nieko, pavardės taip pat neminėjo. Tada V. J. priėjo prie nurodyto asmens, paklausė jo pavardės. Ką dar jam sakė M. R. – neprisimena. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo duotus parodymus (1 t., 167-168, 169 b. l.), kurie yra iš esmės tokie patys, kaip teisiamojo posėdžio metu, V. J. patikslino, jog jis nežino, kada M. R. sužinojo, kad jo vežami asmenys yra nelegalai.
2013-08-21 surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-08-21 apie 03.45 val. (duomenys neskelbtini) sav. sulaikytas Lenkijos Respublikos pilietis M. R., kuris automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno tris Vietnamo piliečius be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (1 t., 2 b. l.).
2013-08-21 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas 2013-08-21 (duomenys neskelbtini) sav. sulaikytas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 13-17 b. l.).
Iš 2013-06-01 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2013-06-01 M. R. iš K. V. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 30-31 b. l.).
2013-08-21 asmens kratos metu iš įtariamojo M. R. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „S. E.“, IMEI: (duomenys neskelbtini) ir 520 litų (1 t., 175 b. l.).
2013-11-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog M. R. asmens kratos metu paimto telefono abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini). Šio telefono apžiūros metu jame rastas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvestas vardu „C.“ (Č.). Bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnais nustatyta, kad šiuo telefono numeriu naudojasi R. F. pilietis M. – K. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., 45 b. l.).
2013-08-21 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus iš M. R. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „S. E.“, telefono adresų knygoje vardu „C.“ yra įvestas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Grafoje „Praleisti skambučiai“ 04:29 val. praleisti skambučiai iš abonento vardu „C.“ (7 skambučiai). Grafoje „Rinkti numeriai“ 22:57 val. rinktas numeris, kuris įvestas vardu „C.“. Grafoje „Gautos SMS žinutės“ iš abonento, kuris įvestas vardu „C.“ (numeris „(duomenys neskelbtini)“). 12.31 val. gauta žinutė: „magomed.G. (duomenys neskelbtini)“. Grafoje „Išsiųstos SMS žinutės“ abonentui, kuris įvestas vardu „C.“ (numeris „(duomenys neskelbtini)“) išsiųstos trumposios žinutės: 12.25 val. „Atvažiavo“, 13.05 val. nurodytam abonentui išsiųsta žinutė: „Paskambink“, 14.28 val. išsiųsta žinutė: „Problema su pinigais“, 20.41 val. išsiųsta žinutė: „Plonsk“ (1 t., 62-64 b. l.).
2013-08-21 asmens kratos metu iš A. B. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini) bei 200 litų (2 t., 117 b. l.).
2013-09-04 tarnybiniame pranešimas dėl nustatyto telefono ryšio numerio ir nustatyto asmens matyti, kad 2013-08-21 (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. sulaikius A. B. asmens kratos metu iš jo buvo paimtas telefonas su SIM kortele „Lyca mobile“. Bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnais nustatyta, kad iš A. B. paimto telefono abonentinis numeris yra +(duomenys neskelbtini) (1 t., 74 b. l.).
2013-08-22 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas iš A. B. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia E52“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kuriame yra SIM kortelė „Lyca mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono adresų knygoje vardu „Isa katar“ yra įvestas telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). 2013-08-20 22.14 val., 22.31 val., 2013-08-21 21.05 dienomis užfiksuoti ryšiai su abonentu, įvardintu „Isa katar“. Taip pat užfiksuoti ryšiai su abonentu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), įvestas vardu „1ela 1“, bei 2013-08.21 01.14 val. užfiksuotas A. B. skambutis abonentui, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini) (1 t., 65-67 b. l.).
2013-12-13 tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 16-3128 ir 2013-11-27 UAB „Omnitel“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad abonentinis Nr. +(duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai (1 t., 93-109, 126 b. l).
2013-11-11 tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 16-2683 nurodyta, kad iš M. R. paimto telefono, kurio numeris +(duomenys neskelbtini), užfiksuoti ryšiai laikotarpiu nuo 2013-08-21 00.18 val. iki 2013-08-21 19.02 val. 2013.08.21 00.18 val. užfiksuotas ryšys su abonentu Nr. +(duomenys neskelbtini), kuris įvestas vardu „C.“. Ryšys užfiksuotas abonentui esant UAB „Omnitel“ celės, esančios Lazdijų m. M. G. g., veikimo teritorijoje. Su nurodytu abonentu M. R. ryšys užfiksuotas 2013-08-21 01.06 val. M. R. esant UAB „Omnitel“ celės, esančios Prienų r. Sav., (duomenys neskelbtini) sen., A. B. k., veikimo teritorijoje bei 2013-08-21 01.21 val. M. R. esant UAB „Omnitel“ celės, esančios Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., VĮ Prienų MU Prienų girininkijos 53 kvartale, veikimo teritorijoje (1 t., 82-87 b. l.).
2013-12-23 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog 2013-09-27 M. R. parodė, jog jis atvyko į Lietuvą vežti žmonių. Jis klausė, ar „užsieniečiai be popierių“, t. y. neturi dokumentų, buvo patikinta, kad viskas tvarkoje, kitaip nebūtų važiavęs, nes tokia situacija jam buvo Vokietijoje. Važiavo su nepažįstamu čečėnu ar rusu. Jis nuolat su kažkuo bendravo telefonu. Atvažiavus prie viešbučio įsėdo į automobilį žmogus ir liepė jam važiuoti, šiek tiek pavažiavo į tokį įvažiavimą ir gatvelę, kur laukė trys vietnamiečiai. Kai privažiavo ir pamatė, kad tai kažkokie kiniečiai ar vietnamiečiai, suprato, kad kažkas ne taip. Asmuo, kurį jis atvežė, padavė jam pinigus. Šių pinigų jis nepažįsta. Suprato, kad paduotų pinigų suma atitinka 600 zlotų. Juos turėjo nuvežti į Varšuvą ir paleisti centre (2 t., 53-61 b. l.).
Iš esmės analogiškai M. R. paaiškino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodydamas, jog 2013-08-20 pažįstamas „S.“ pasiūlė į Lietuvą nuvežti jo pažįstamą, o grįžtant paimti jo pažįstamus asmenis ir nuvežti į Varšuvą. S. sakė, jog asmenys legalūs. 2013-08-20 B. jis paėmė vyriškį, su kuriuo važiuodamas kalbėjo lenkų kalba. Kalbėjo tik apie kelią. Tas vyras su kažkuo kalbėjo telefonu jam nesuprantama kalba. Kai atvyko prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, ten laukė kažkoks vyras, kuris įsėdo į automobilį, liepė važiuoti iš aikštelės. Pavažiavus apie 100 metrų pamatė tris vyrus. Vyrai, sėdėję automobilyje, išlipo, o tie trys vyrai įsėdo į jo automobilį. Tas vyras, kurį jis atvežė, paprašė išlipti. Kai jis išlipo, padavė 510 ar 520 litų, pasakė, kad tai yra pinigai už vežimą. Jį atvežęs vyras ir jo pažįstamas liko prie viešbučio. Į jo automobilį įsėdę trys vyrai kėlė įtarimą, kad jie gali būti nelegalūs migrantai, tačiau juos vežė, nes nežinojo kaip elgtis ir bijojo (2 t., 35-37 b. l.).
M. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 38-43 b. l.), nurodydamas vietas, kur susitiko su asmeniu netoli viešbučio, kur pavažiavo tolyn nuo viešbučio ir paėmė vietnamiečius.
2013-09-30 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas įtariamojo M. R. elektroninis paštas. Jame yra laiškas iš adreso „(duomenys neskelbtini)“ Laiško data: 2013-08-14 14.10 val. adresatui (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad adresatas gavo teismo nuosprendį apie laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, atidedant nuosprendžio vykdymą (2 t., 16-21 b. l.).
2013-08-22 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimais V. S. Respublikos piliečiai N. M. N., L. V. D., B. H. N. apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, kadangi jie neteisėtai atvyko ir neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (1 t., 136, 139, 142 b. l.).
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo N. B. H. parodymai. Jis nurodė, jog yra V. S. Respublikos pilietis, apie metus laiko gyveno Maskvoje. Dokumentų neturi. Maskvoje susipažino su vyru, kuris pasiūlė nelegaliai jį nugabenti į Vokietiją. Turėjo sumokėti 11000 dolerių, kai bus atvežtas į Vokietiją. Jį ir dar du vietnamiečius vežė nepažįstami asmenys, kurie keisdavosi, kai reikėdavo persėsti į kitą automobilį. Iš Maskvos iki Lietuvos, kur įsėdo į automobilį BMW, juos vežė 2 ar 3 automobiliais, keitėsi vairuotojai, be to, ėjo ir pėsčiomis. Negali pasakyti, kaip pateko į Lietuvą, bet supranta, kad nelegaliai. Nežino ir negali pasakyti, kas organizavo jų gabenimą į Lenkiją ar Vokietiją, kas paleido tame kelyje, kur vėliau privažiavo BMW markės automobilis. Atvežė kažkoks vyras, labai greitai privažiavo tas BMW markės automobilis. Nežino, ar vairuotojas, kuris juos vežė BMW automobiliu, žinojo, kad jie neturi pasų ir kad yra nelegalūs migrantai. Jie jam to nesakė, o jis neklausė (1 t., 140-141 b. l.).
Teismui pateiktais ir teisme ištirtais duomenimis nustatyta, jog M. R. kartu su A. B. atvyko į Lietuvą. Vykdamas į Lietuvą M. R. žinojo, jog jis turės paimti asmenis ir nuvežti juos į Varšuvą. Vietą, kur M. R. turi nuvykti ir kur jo lauks asmenys, nurodė A. B.. Būtent jis telefonu bendravo su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, rodė kelią M. R. iki viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“. Nors M. R. teigia, jog nežinojo, kad jis per Lietuvos-Lenkijos valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje veža asmenis, neturinčius teisės būti Lietuvoje, tačiau šie jo parodymai paneigti byloje ištirtų įrodymų visetu. Pats kaltinamasis nurodė, jog jam kilo įtarimas, kad asmenys yra nelegalai. Toks įtarimas jam buvo kilęs dar prieš važiuojant į Lietuvą, apie tai jis klausė Salim, ar tikrai asmenys turės dokumentus ir, gavęs teigiamą atsakymą, nusiramino. Tačiau, jau atvykus į Lietuvą, asmenų paėmimo aplinkybės – paėmimo vieta, laikas, juos lydėjęs asmuo, jam taip pat sukėlė įtarimą, jog važiuos asmenys neturintys teisės būti Lietuvoje. Nors kaltinamasis teigia, jog tai buvo tik įtarimas, o jis yra taksi vairuotojas ir neturi teisės klausinėti ar tikrinti keleivių dokumentus, tačiau, tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai. Nors M. R. nurodė, jog su Salim tarėsi dėl miesto, į kurį turi vykti ir kurio pavadinimo neprisimena, tačiau nenurodė, kokį kilometrų kiekį jie buvo paskaičiavę prieš tardamiesi apie atlyginimą už kelionę, kas visiškai nebūdinga taksi paslaugas teikiančiam asmeniui. Todėl akivaizdu, jog mokestis už asmenų atvežimą nepriklausė nuo pravažiuotų kilometrų kiekio. Be to, į Lietuvą M. R. atvyko ne kaip taksi vairuotojas, o kaip privatus asmuo, kadangi jo automobilis neturėjo skiriamųjų taksi ženklų. Be to, akivaizdu, jog vieta, kur jis turėjo atvykti buvo nurodyta A. B., kurį navigavo nenustatytas asmuo, kas taip pat nebūdinga taksi vairuotojui, kadangi būtent taksi vairuotojas atsakingas už kelionės tikslą. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog M. R. tris Vietnamo piliečius vežė ne kaip taksi vairuotojas, o kaip privatus asmuo. Tai, jog M. R. ne įtarė, bet žinojo, jog vežami keleiviai yra nelegalai patvirtina jo veiksmai pasieniečiams jį sustabdžius – M. R. teigė, jog veža pakeleivius, negalėjo nurodyti vietos, kur juos paėmė. Tai, jog M. R. žinojo apie nelegalų gabenimą per sienas ir šioje srityje turėjo patirtį, patvirtina ir jo nuteisimas už analogišką veiką V. F. Respublikoje, pokalbis su A. B. apie tai, jog ,,jų bus daug“, A. B. parodymai apie tai, jog M. R. mokama 600 dolerių bei tai, jog M. R. klausė vietnamiečius į automobilį įsodinusio asmens apie ,,likusius pinigus“, į ką jam buvo atsakyta, jog jie bus, kai asmenys bus nuvežti į Varšuvą.
Nors A. B. taip pat neigia žinojęs apie nelegalų gabenimą, tačiau tuo pačiu nurodo, jog įtarė, kad vien tik už vertėjavimą negali būti mokama tokia didelė pinigų suma – 300 dolerių. Taip pat A. B. žinojimą apie nelegalus patvirtina jau nurodytas jo pokalbis su M. R., kurio metu būtent A. B. nurodė, jog ,,jų bus daug“, tai, jog A. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje iš viso neigė, kad į Lietuvą atvyko su M. R.. Vietnamo piliečių sutikimo ir įsėdimo į M. R. vairuojamą automobilį aplinkybės, laikas ir vieta neprieštarauja M. R. parodymams apie tai, jog A. B. sakė, jog bus daugiau reisų ir šios nustatytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, jog tiek M. R., tiek A. B. žinojo, jog į Lietuvą vyksta tikslu pergabenti nelegaliai Lietuvos Respublikoje esančius asmenis į Lenkijos Respublikos teritoriją, ir darė tai už piniginį atlygį.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog M. R. veikoje yra visi veikos, numatytos LR BK 292 str. 2 d. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl teismas laiko, jog jo veikos kvalifikacija yra teisinga.
Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, taip pat konstatuoja, jog kaltinamasis A. B. nenustatytam asmeniui organizuojant ir pažadėjus piniginį atlygį, jo nurodymu, sudarė sąlygas M. R. nusikalstamai veikai daryti – palaikė ryšį su nenustatytu asmeniu, aiškinančiu kelią iki vietos, kur lauks dar vienas nusikalstamos veikos bendrininkas, o su juo susitikus, vertė į Lenkų kalbą jo nurodymus, kur važiuoti toliau, t. y. iki vietos, kurioje į M. R. automobilį įsėdo vietnamiečiai, tarpininkavo ir vertėjavo nenustatytam asmeniui perduodant pinigus M. R. už neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija ir pergabenimą į Lenkijos Respubliką.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 292 str. 3 d., nurodant, jog jis organizavo V. S. Respublikos piliečių gabenimą. Šis kaltinimas nebuvo pagrįstas ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, o ištyrus įrodymus teisiamojo posėdžio metu, toks kaltinimas taip pat nepasitvirtino. Kaltinamajame akte, kaltinant A. B. veikos organizavimu nurodyti jo veiksmai teigiant, jog nenustatytas asmuo įkalbėjo A. B. už 300 JAV dolerių atlydėti M. R. ir palaikyti ryšį su asmenimis, kurie organizuoja neteisėtą Nurodytų užsieniečių gabenimą. Todėl akivaizdu, jog kaltinamajame akte nurodyta, jog nusikalstamą veiką organizavo ne A. B., o kiti, t. y. nenustatyti asmenys, todėl ši aplinkybė, o būtent tai, jog A. B. organizavo M. R. neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai perėjusių, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje neturinčių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija ir pasikėsinimą pergabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos respubliką – iš kaltinimo šalintina. Įvertinus tai, jog kaltinamajame akte nurodyti visi požymiai, būtini LR BK 24 str. 6 d. numatytai bendrininkų rūšiai – padėjėjui, todėl A. B. veika iš BK 292 str. 3 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 292 str. 2 d.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog nusikalstama veika nutrūko, kadangi akivaizdu, jog nusikalstama veika buvo baigta iki M. R. sulaikymo prie sienos, kadangi jis Nurodytus užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tai sudaro LR BK 292 str. 2 d. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Taip pat šalintinos aplinkybės, jog A. B. perdavė M. R. Nurodytus užsieniečius, nustačius, jog užsieniečius perdavė nenustatytas asmuo, taip pat, jog A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pavedimu nurodė M. R. vietnamiečius gabenti į Varšuvos miestą bei sumokėjo jam pinigus, nustačius, jog A. B. nenustatyto asmens nurodymu pasakė M. R. atlikti šiuos veiksmus, o pinigų pats tiesiogiai neperdavė, o tarpininkavo juos perduodant. Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog A. B. telefonu palaikė ryšį su asmenimis, kurie organizuoja neteisėtą nurodytų užsieniečių gabenimą, kadangi išnagrinėjus bylą nenustatyta, kas konkretus šios nusikalstamos veikos organizatorius, o iš bylos aplinkybių matyti, jog A. B. telefonu galėjo bendrauti tiek su organizatoriumi, tiek ir su kitu nusikalstamos veikos vykdytoju.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 2 dalimi bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis nustačius, jog tiek A. B., tiek M. R. žinojo ir suprato, jog veikia dar su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t. y. M. R. ir A. B. pasamdžiusiais (galimais nusikalstamos veikos organizatoriais) bei Lietuvoje, prie viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ pasitikusiu ir Lietuvos Respublikos teritorija iki M. R. automobilio atvedusiu vietnamiečius (bendravykdytoju) asmenimis, kurių amžius bei pakaltinamumas šioje situacijoje nekelia abejonių, konstatuotina, jog A. B. ir M. R. veikė bendrininkų grupėje, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Nelaikytina A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, jog jis veikė iš savanaudiškų paskatų, kadangi savanaudiškos paskatos yra veiką pagal LR BK 292 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis. Nors kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog kaltės nepripažįsta, tačiau jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visus objektyviuosius inkriminuotos veikos požymius, kas leido nustatyti ir sulaikyti asmenį kartu su M. R. dalyvavusį nusikalstamoje veikoje bei palengvino tiesos nustatymą byloje. Todėl tai teismas laiko M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas sunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, tačiau neigiamų pasekmių nesukėlė, nes asmenys, nelegaliai esantys Lietuvos Respublikoje buvo sulaikyti. Abu kaltinamieji Lietuvos Respublikoje neteisti, M. R. Lenkijos Respublikoje dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, bendradarbiavo su Vokietijos pareigūnais dėl nelegalių asmenų gabenimo (2 t., 21 b. l.). A. B. suteikta papildoma apsauga, kas jam suteikia teisę ir kaltinamasis naudojasi Lomžos miesto visuomenės pagalbos centro pinigine parama (2 t., 180-182 b. l.), vienas šeimoje gauna pajamas, fondo ,,Ocalenie“, kuris užsiima pagalba pabėgėliams, užsieniečiams ir repatriantams, charakterizuojamas teigiamai (2 t., 183 b. l.).
LR BK 292 str. 2 d. numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl šios rūšies bausmė ir skirtina, kadangi nėra sąlygų taikyti LR BK 54 str. 3 d. ar LR BK 62 str. Teismas, nustatydamas bausmės trukmę, atsižvelgia į kiekvieno kaltinamojo, dalyvavusio inkriminuotame nusikaltime, vaidmenį ir konstatuoja, jog M. R. nebuvo pagrindinis šios nusikalstamos veikos darymo dalyvis, o A. B. veikė kaip padėjėjas, abiem jiems vadovavo ir koordinavo jų ir kitų bendrininkų veiksmus nenustatyti asmenys. Taip pat atsižvelgtina į nustatytas M. R. atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į tai, jog A. B. veikė padėjėju. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose (2K-289/2013, 1A-211/2013, 1A-558/2012, 1A-161/2012), kaltinamiesiems skirtinos ženkliai mažesnės bausmės, nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai.
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka:
Lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas VSAT (duomenys neskelbtini) skyriuje (1 t., 18-19, 27 b. l.), mobiliojo ryšio telefonas „S. E.“, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtas asmens kratos metu iš įtariamojo M. R., (paketas Nr. 1) ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia E52“, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtas asmens kratos metu iš įtariamojo A. B., kurie yra nusikalstamos veikos priemonės ir priklauso kaltininkams, vadovaujantis LR BK 72 str. – konfiskuotini.
Automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) bei draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Iš M. R. paimti pinigai, 520 (penki šimtai dvidešimt) litų, kuriems laikinai apribota nuosavybės teisė, saugomi VSAT Lazdijų rinktinės Finansų skyriuje (1 t., 176-183 b. l.) – pripažintini nusikalstamos veikos rezultatu ir, vadovaujantis LR BK 72 str. – konfiskuotini.
SIM kortelė „Orange“, paimta asmens kratos metu iš M. R. ir SIM kortelė „Lyca mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini), paimta asmens kratos metu iš A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos atitinkamai M. R. ir A. B..
Kompaktinis diskas prie 2013-12-23 savo tapatybės neatskleidžiančių IT pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo (paketas Nr. 3) – paliktinas byloje.
Kardomosios priemonės – suėmimai A. B. ir M. R. pratęstinos nuo 2014-05-20 ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. 292 str. 2 d. (veiką perkvalifikavus iš LR BK 292 str. 3 d.) ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąsias priemones – suėmimą – A. B. ir M. R. pratęsti nuo 2014-05-20 iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir, vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-08-20.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. ir BK 72 str., nusikalstamos veikos priemones: lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „S. E.“, IMEI: (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E52“, IMEI: (duomenys neskelbtini) priklausančius kaltininkams bei nusikalstamos veikos rezultatą 520 (penkis šimtus dvidešimt) litų, priklausančius M. R. – konfiskuoti.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo.
Automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) bei draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.
SIM kortelę „Orange“ grąžinti M. R., SIM kortelę „Lyca mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti A. B..
Kompaktinį diską prie 2013-12-23 savo tapatybės neatskleidžiančių IT pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo (paketas Nr. 3) – palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio, išversto į jiems suprantamą kalbą, nuorašo įteikimo dienos.