- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-362-870/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00160-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- J. K.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Darius Raulušaitis, Šarūnas Rameikis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės,
civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovui advokatui Dariui Raulušaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. gynėjo advokato Šarūno Rameikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:
1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);
3) atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 6 000 (šešis tūkstančius) Eur per vienerių metų laikotarpį, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 500 (penkis šimtus) Eur pervedant žalos atlyginimo įmokas į (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ banko sąskaitą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. K. (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ naudai priteista 18 029,96 Eur (aštuoniolika tūkstančių dvidešimt devyni eurai ir 96 euro centai) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio procesinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.
Nuspręsta iš J. K. (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ naudai priteisti 12 535,24 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 24 euro centus) (be PVM) išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) ½ pastato – nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini); 2) ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad ji, nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 28 d. būdama (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ, (duomenys neskelbtini) padalinio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vadove – užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ vardu ir interesais, turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ pinigines lėšas, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ turtą – pinigines lėšas, tyčia laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 5 d. nenustatytomis sumomis iš (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ kasos paėmė ir negrąžino pinigų, jų neįnešė į įmonės banko sąskaitą, tai yra:
1.1. pagal apskaitos duomenis 2019 m. vasario 28 d. inkasuotų iš kasos aparato pinigų likutis buvo 9 704,14 Eur, tačiau pagal inkasavimo dokumentus J. K. 2019 m kovo 1–4 dienomis inkasatoriams pagal lydraščius Nr. EU3580995 ir Nr. EU3580992 perdavė tik 8 854,14 Eur, tai yra 2019 m. vasario 28 d. inkasuotų pinigų likučio 850 Eur neperdavė, taip pat pagal 2019 m. kovo 1– 4 d. parduotuvės kasos aparato duomenis buvo inkasuota 5 800 Eur, kurie nebuvo perduoti inkasatoriams, tai yra J. K. inkasatoriams neperdavė viso 6 650 Eur inkasuotų pinigų iš kasos, tai yra nuo 2019 m. kovo 1 iki 2019 m. kovo 5 sąmoningai negrąžino iš kasos inkasuotų pinigų ir taip pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – pinigines lėšas 6 650 Eur sumai, tuo padarydama (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ 6 650 Eur turtinę žalą.
1.2. Tęsdama nusikalstamą veiką J. K. tyčia laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. kovo 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, nurodydavo pardavėjoms jai perduoti nenurodytomis sumomis pinigus iš įmonės kasos, nepildė inkasavimo dokumentų, paimtus pinigus neįnešdavo į įmonės banko sąskaitą, neperduodavo inkasatoriams, negrąžindavo į kasą, šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, taip laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. kovo 5 d. iki įmonės vidinio patikrinimo iš kasos paėmė ir negrąžino 2 957,14 Eur, tai yra pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – pinigines lėšas 2 957,14 Eur sumai, tuo padarydama (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ 2 957,14 Eur turtinę žalą.
1.3. Tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. vasario 24 d., J. K. nesilaikė įmonėje nustatytos ūkinių operacijų įforminimo tvarkos ir pažeidė įmonės grupės vadovės 2008 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 08-0421/1 patvirtintų darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinę, nesilaikė nurodymų sugedus kasos aparatui, sujungtam su POS sistema, išjungė kasos aparatą nesant tam pateisinančių priežasčių, nurodė pardavėjoms-kasininkėms nedirbti su tariamai neveikiančiu kasos aparatu, o ūkines operacijas įforminti naudojant Pinigų priėmimo kvitus (toliau – PPK):
1.3.1. 2019 m. sausio 3 d. nurodė L. B. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3622952 – 4,99 Eur;
1.3.2. 2019 m. sausio 27 d. nurodė R. D. ir L. B. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3470089 – 5,98 Eur; Serija ABU Nr. 3470052 – 99,98 Eur; Serija ABU Nr. 3470055 – 17,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470056 – 9,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470059 – 13,97 Eur; Serija ABU Nr. 3470060 – 17,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470061 – 41,98 Eur; Serija ABU Nr. 3470062 – 33,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470064 – 55,98 Eur; Serija ABU Nr. 3470067 – 5,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470070 – 12,99 Eur; Serija ABU Nr. 8,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470075 – 2,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470079 – 142,96 Eur; Serija ABU Nr. 3470083 – 135,97 Eur; Serija ABU Nr. 3470084 – 35,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470087 – 79,97 Eur; Serija ABU Nr. 3470088 – 15,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470092 – 14,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470093 – 127,96 Eur; Serija ABU Nr. 3470094 – 35,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470096 – 45,99 Eur; Serija ABU Nr. 3470098 – 22,98 Eur;
1.3.3. 2019 m. vasario 3 d. ji nurodė L. B. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3622956 – 30,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622964 – 23,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622965 – 99,98 Eur; Serija ABU Nr. 3622967 – 19,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622968 – 21,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622973 – 96,46 Eur; Serija ABU Nr. 3622974 – 19,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622975 – 13,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622976 – 77,98 Eur; Serija ABU Nr. 3622979 – 31,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622980 – 35,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622984 – 17,59 Eur; Serija ABU Nr. 3622987 – 14,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622988 – 14,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622991 – 37,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622992 – 185,95 Eur; Serija ABU Nr. 3622996 – 17,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623000 – 17,49 Eur;
1.3.4. 2019 m. vasario 8 d. nurodė L. K. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3623037 – 2,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623038 – 3,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623041 – 2,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623003 – 8,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623006 – 61,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623007 – 35,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623008 – 123,97 Eur; Serija ABU Nr. 3623009 – 15,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623010 – 5,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623012 – 9,97 Eur; Serija ABU Nr. 3623013 – 23,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623019 – 38,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623022 – 37,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623024 – 10,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623026 – 31,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623028 – 5,59 Eur; Serija ABU Nr. 3623039 – 5,29 Eur; Serija ABU Nr. 3623042 – 22,78 Eur; Serija ABU Nr. 3623045 – 18,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623047 – 10,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623048 – 33,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623049 – 59,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623855 – 5,29 Eur; Serija ABU Nr. 3471303 – 58,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471306 – 106,96 Eur;
1.3.5. 2019 m. vasario 9 d. nurodė L. B. ir R. D. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3471310 – 28,98 Eur; Serija ABU Nr. 3471312 – 11,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471316 – 23,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471321 – 19,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471323 – 13,99 Eur; Serija ABU Nr. 70,97 Eur; Serija ABU Nr. 3623853 – 19,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623856 – 37,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623860 – 33,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623862 – 46,97 Eur; Serija ABU Nr. 3623863 – 6,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623864 – 16,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623865 – 19,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623866 – 5,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623867 – 116,96 Eur; Serija ABU Nr. 3623874 – 55,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623882 – 5,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623883 – 15,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623886 – 21,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623888 – 11,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623889 – 9,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623893 – 79,99 Eur; Serija ABU Nr. 3623895 – 84,98 Eur; Serija ABU Nr. 3623897 – 47,98 Eur;
1.3.6. 2019 m. vasario 10 d. nurodė R. D. ir L. B. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3471330 – 29,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471334 – 34,98 Eur; Serija ABU Nr. 3471346 – 28,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471337 – 11,98 Eur; Serija ABU Nr. 3471347 – 5,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471348 – 1,99 Eur; Serija ABU Nr. 3471350 – 51,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622855 – 64,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622856 – 15,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622859 – 22,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622860 – 46,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622861 – 35,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622867 – 31,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622868 – 29,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622870 – 15,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622871 – 37,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622872 – 17,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622878 – 26,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622879 – 41,98 Eur; Serija ABU Nr. 3622880 – 15,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622881 – 57,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622882 – 25,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622884 – 73,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622885 – 19,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622886 – 65,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622889 – 1,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622893 – 22,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622895 – 32,95 Eur;
1.3.7. 2019 m. vasario 16 d. nurodė L. K. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3622802 – 31,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622803 – 30,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622807 – 23,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622809 – 5,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622810 – 12,98 Eur; Serija ABU Nr. 3622812 – 8,29 Eur; Serija ABU Nr. 3622817 – 201,23 Eur; Serija ABU Nr. 3622818 – 19,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622819 – 7,59 Eur; Serija ABU Nr. 3622820 – 29,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622823 – 185,94 Eur; Serija ABU Nr. 3622829 – 69,98 Eur; Serija ABU Nr. 3622830 – 34,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622831 – 79,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622832 – 43,98 Eur; Serija ABU Nr. 3622833 – 21,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622834 – 60,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622838 – 36,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622839 – 15,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622844 – 16,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622845 – 31,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622850 – 39,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622751 – 47,49 Eur; Serija ABU Nr. 3622755 – 2,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622898 – 59,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622899 – 12,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622900 – 3,99 Eur;
1.3.8. 2019 m. vasario 17 d. nurodė L. B. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3622757 – 105,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622758 – 95,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622759 – 89,96 Eur; Serija ABU Nr. 3622762 – 21,97 Eur; Serija ABU Nr. 3622763 – 31,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622764 – 6,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622767 – 9,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622769 – 43,98 Eur; Serija ABU Nr. 3622770 – 29,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622772 – 5,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622778 – 4,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622780 – 53,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622783 – 29,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622786 – 97,93 Eur; Serija ABU Nr. 3622788 – 9,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622789 – 33,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622790 – 44,99 Eur; Serija ABU Nr. 3622793 – 14,98 Eur; Serija BUH Nr. 8639552 – 40,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639556 – 14,98 Eur; Serija BUH Nr. 8639559 – 39,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639560 – 47,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639563 – 19,99 Eur;
1.3.9. 2019 m. vasario 23 d. nurodė L. B. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3687801 – 12,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687803 – 8,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687805 – 7,19 Eur; Serija ABU Nr. 3687806 – 36,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687809 – 15,98 Eur; Serija BUH Nr. 8639576 – 79,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639579 – 35,97 Eur; Serija BUH Nr. 8639580 – 69,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639583 – 59,97 Eur; Serija BUH Nr. 8639584 – 7,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639585 – 18,19 Eur; Serija BUH Nr. 8639586 – 140,95 Eur; Serija BUH Nr. 8639590 – 14,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639591 – 23,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639593 – 11,99 Eur; Serija BUH Nr. 8639597 – 33,98 Eur; Serija BUH Nr. 8639598 – 146,95 Eur;
1.3.10. 2019 m. vasario 23 d. nurodė L. B. išrašyti PPK Serija ABU Nr. 3687822 – 96,96 Eur; Serija ABU Nr. 3687823 – 69,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687825 – 43,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687826 – 50,96 Eur; Serija ABU Nr. 3687828 – 48,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687830 – 61,97 Eur; Serija ABU Nr. 3687831 – 152,97 Eur; Serija ABU Nr. 3687832 – 40,28 Eur; Serija ABU Nr. 3687834 – 101,98 Eur; Serija ABU Nr. 3687835 – 69,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687838 – 2,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687839 – 37,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687840 – 39,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687844 – 33,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687845 – 11,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687846 – 29,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687847 – 15,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687848 – 33,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687849 – 41,99 Eur; Serija ABU Nr. 3687850 – 129,99 Eur; Serija ABU Nr. 3689301 – 69,99 Eur; Serija ABU Nr. 3689303 – 23,99 Eur; Serija ABU Nr. 3689308 – 165,97 Eur; Serija ABU Nr. 3689309 – 69,96 Eur; Serija ABU Nr. 3689311 – 8,29 Eur, kurių neapskaitė kasos aparatu, gautų pinigų neįnešė į įmonės kasą, į įmonės banko sąskaitą, taip pat neperdavė inkasatoriams ir tokiu būdu J. K. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ priklausantį turtą, viso 8 423,61 Eur. Tokiais savo veiksmais J. K. bendrai (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ padarė 18 030,75 Eur dydžio turtinę žalą.
1.4. Šie J. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistosios J. K. gynėjas advokatas Šarūnas Rameikis prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – J. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) atmesti (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ civilinį ieškinį dėl padarytos žalos ir patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
2.1. Gynėjo teigimu, visos skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra padarytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui baudžiamosiose bylose. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, neatkreipė dėmesio į esmines bylos aplinkybes, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. K. kaltę, ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė jos veiksmuose nesant visų būtinųjų inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Apygardos teismas, darydamas išvadas, rėmėsi vien tik prokuroro baudžiamojoje byloje pateiktu kaltinamuoju aktu, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ vidinio patikrinimo aktu, o gynybos pateiktų teisinančių duomenų nevertino. Skundžiamame nuosprendyje aprašytos J. K. apkaltinančios ir neva nustatytos aplinkybės remiasi vien tik prielaidomis ir pirmosios instancijos teismo šališku byloje esančių duomenų įvertinimu, pažeidžiant esminius baudžiamojo proceso principus – prokurorui keliamos įrodinėjimo pareigos (lot. onus probandi) ir visų abejonių vertinimo kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Be to, daugybė skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių nėra pagrįstos įrodymais. Nagrinėjimu atveju taip pat grubiai pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas – J. K. baudžiamajame procese perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, kai baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui.
2.2. Pasak gynėjo, visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad tik vienintelė parduotuvės vadovė J. K. dėl užimamų pareigų turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir buvo materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ pinigines lėšas, kurias pasisavino. Ši apygardos teismo išvada prieštarauja byloje esančiai rašytiniai medžiagai bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Šalies argumentai
2.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovas po 2019 m. kovo 5 d. atlikto vidinio tyrimo, 2019 m. balandžio 5 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pasisavinant pinigines lėšas iš (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pareiškime akcentuojama, kad vidinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog parduotuvėje trūksta ne kaip kaltinime nurodyta 18 029,96 Eur sumos, o 26 528,35 Eur grynųjų pinigų: 2 957,14 Eur pinigų trūkumas kasoje; 8 424,30 Eur suma gauta pagal kasoje neapskaitytus ir į bendrovės sąskaitą banke neįmuštus PPK; 6 650 Eur pinigai išimti iš kasos, bet neatiduoti inkasatoriams; 8 496,91 Eur iš PPK apskaitytų kasoje trūkstama suma.
2.4. Be to, įmonės atstovai už įmonės patikėtą turtą teisėsaugai nurodė penkis materialiai atsakingus asmenis: parduotuvės vadovę J. K., parduotuvės vedėjos pavaduotoją L. B., pardavėjas L. K., G. B. ir R. D., nors J. K. paaiškinimuose (po atlikto patikrinimo) ir nurodė, kad neva prisiima atsakomybę už pasisavintus pinigus iš parduotuvės, tačiau vėliau tokį prisipažinimą paneigė, nes jis buvo išgautas apgaulės būdu. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovai šiais J. K. išgalvotais paaiškinimais nepatikėjo, todėl pareiškime teisėsaugai nurodė ne vieną J. K., o dar keturis asmenis, kurie galėjo pasisavinti pinigines lėšas. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi apgaulės būdu išgautais J. K. paaiškinimais.
2.5. Pasak gynėjo, ant 2019 m. kovo 18 d. J. K. paaiškinimo, kuriuo vadovaujasi pirmosios instancijos teismas, skenuotas nuteistosios parašas yra akivaizdžiai „iškirptas“ iš kito dokumento ir „įklijuotas“ į paaiškinimą, todėl visiškai nesuprantama, kaip tokiu paaiškinimu apygardos teismas vadovavosi ir laikė jį įrodymu, pagrindžiančiu J. K. kaltę, kai nėra aišku, kas iš viso tokį paaiškinimą surašė.
2.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2019 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresnioji tyrėja J. L. kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Ekonominių tyrimų skyrių dėl konsultacijos suteikimo dėl objektų tyrimo tikslingumo, klausimų formulavimo bei reikalingų dokumentų pateikimo. Tyrėja klausė specialistės, kaip nagrinėjamu atveju jai tirti bylą ir ką su ja daryti, nusiųsdama du segtuvus dokumentų. Nebuvo padaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos apyrašai, todėl nėra aišku, kiek medžiagos per šešis mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo tuo metu buvo surinkta.
2.7. Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Ekonominių tyrimų skyriaus vedėjo pareigas einančio P. T. pateikto atsakymo, kurį parengė E. Š., matyti, kad įvertinus pateiktą medžiagą, buvo patvirtinta išvada, kad buvo pasisavintas turtas, kurio vertė 38 163,97 Eur (26 528,35 Eur grynieji pinigai ir 11 635,62 Eur – dingusių 491 poros batų vertė). Po gautos konsultacijos, ikiteisminiame tyrime parduotuvės vadovės pavaduotojai L. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su J. K., pasisavino svetimą didelės 18 031,44 Eur vertės turtą. Tačiau L. K., G. B. ir R. D., nors jos ir dirbo kasoje, prekiavo pagal PPK, ėmė iš pirkėjų grynuosius pinigus, juos inkasuodavo ir perduodavo inkasatoriams, įtarimai dėl neaiškių priežasčių nebuvo pareikšti.
2.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2021 m. vasario 10 d. ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl dingusių batų (vertė – 11 635,62 Eur) ir suteiktų nuolaidų. Prokurorė nurodė, kad civilinis ieškovas ikiteisminio tyrimo nutraukimą dalyje dėl įtarimų nereiškimo J. K. ir L. B. turi galimybę patikrinti BPK nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas šiomis teisėmis nepasinaudojo. Be to, tą pačią dieną prokurorė ikiteisminį tyrimą dėl dingusių batų ir suteiktų nuolaidų nutraukė ir L. B., nustačiusi, kad nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, jog pastaroji žinojo, kad ne visi PPK buvo apskaitomi buhalterinėje apskaitoje, o pasisavinami. Apeliantas pažymi, kad už PPK apskaitymą buhalterinėje apskaitoje buvo atsakinga ne nuteistoji J. K., o įmonės buhalteriai. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu L. B. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nors tiek ji, tiek ir J. K. buvo materialiai atsakingos už pinigines lėšas parduotuvėje. Be to, L. B. dėl jos atleidimo iš darbo su (duomenys neskelbtini) firma, IĮ sudarė Taikos sutartį, tačiau nėra aiškios tokios sutarties sudarymo priežastys. Apelianto teigimu, tai galėjo nulemti pastarosios tylėjimas dėl įmonėje neskaidriai vykdomos ūkinės finansinės veiklos.
2.9. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi ikiteisminiame tyrime suformuluotomis išvadomis, kad pinigus inkasatoriams perduodavo tik J. K.. L. B. bei kasininkių L. K., G. B. ir R. D. parašai ant lydraščių patvirtina, kad pinigus kaltinime nurodytu laikotarpiu inkasatoriams perduodavo ne J. K., o jos. Be to, įrodymų tyrimo teisme metu liudytojais apklausti inkasatoriai patvirtino, kad jiems J. K. niekuomet nėra perdavusi pinigų.
2.10. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad J. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu inkasatoriams ruošdavo pinigus (sudėdavo į maišus/paketus, užrašydavo sumas). Byloje nėra maišų/paketų, ant kurių būtų J. K. ranka užrašytos sumos ar lapeliai su pinigų sumomis, perduotinomis inkasatoriams. Akivaizdu, kad kiekvienu atveju, prieš atiduodamos pinigines lėšas inkasatoriams, L. B., L. K., G. B. ir R. D. privalėjo juos perskaičiuoti ir pasakyti inkasatoriams perduotiną sumą, jog ta suma būtų užrašyta inkasavimo lydraštyje. Be to, pinigų maišai/paketai nebuvo užklijuoti ar užantspauduoti.
2.11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu 2019 m. kovo 2–4 d. J. K. parduotuvėje nedirbo, ji nežinojo, kiek buvo suprekiauta atsiskaitant grynaisiais pinigais ir kortele, taip pat nežinojo apyvartos, piniginių lėšų likučio kasoje, taigi jai pinigai nebuvo perduoti.
2.12. Kaip matyti iš byloje esančio parduotuvės 2019 m. kovo 5 d. vaizdo įrašo, liudytoja pardavėja L. K. atidarė kasą, įnešė pinigus jų net nesuskaičiavusi, ir kasoje „įmušė“ 4 079,84 Eur sumą kaip praeitos dienos likutį, nors į kasą turėjo būti „įmušta“ 1 172,70 Eur. Kasos stalčių, pasak liudytojos, ji atsinešė iš sandėlio. Parduotuvė nebuvo pradėjusi darbo, J. K. prie kasos nebuvo priėjusi. Jeigu tuo metu kasoje trūko pinigų, tai, apelianto teigimu, pinigines lėšas galėjo pasisavinti L. B., L. K. arba kasininkės, inkasavusios ir neperdavusios visų piniginių lėšų inkasatoriams. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad L. K. žinojo apie kasoje buvusį trūkumą, todėl pinigų sumą į kasą „įmušė“ melagingai. Be to, 2019 m. kovo 2–4 d. vakare ar naktį J. K. į parduotuvę nebuvo atvykusi. Vienas parduotuvės raktas buvo pas pardavėjas ar kasininkes, kurios atrakindavo parduotuvę, o kitas pas L. B., nes ji gyveno arčiau parduotuvės ir į parduotuvę vykdavo signalizacijai suveikus naktį. Taigi, jokių įrodymų, kad J. K. galėjo pasisavinti 2 957,14 Eur sumą, byloje nėra. Akivaizdu, kad kaltinime nurodytas pinigines lėšas galėjo pasisavinti L. B., L. K., G. B. ir R. D., kurios, siekdamos apsiginti, davė neteisingus bei klaidinančius parodymus, kuriais apygardos teismas negalėjo vadovautis.
2.13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2019 m. sausio 30 d. R. D. inkasatoriams perdavė 10 150 Eur, o inkasatoriai į pareiškėjo sąskaitą įnešė tik 7 800 Eur, buvo nustatytas 2 350 Eur trūkumas. 2019 m. vasario 13 d. R. D. ant lydraščio inkasatoriams pasirašė, kad perduoda 7 250 Eur, o inkasatoriai į sąskaitą įnešė tik 6 940 Eur – nustatytas 310 Eur trūkumas. Taip pat buvo nustatytas ir piniginių lėšų perteklius: 2019 m. sausio 16 d. R. D. pagal lydraštį inkasatoriams perdavė 4 350 Eur, o inkasatoriai į pareiškėjo sąskaitą įnešė 5 800 Eur, nustatytas – 1 450 Eur perteklius. Taigi akivaizdu, kad kasininkė R. D., būdama atsakinga už patikėtą turtą, pareigas vykdė aplaidžiai, tačiau jai joks tyrimas nebuvo pradėtas, įmonė į teisėsaugą nesikreipė ir jokių paaiškinimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė, todėl neaišku, kaip nustatytas trūkumas ir perteklius buvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šie duomenys yra tiesiogiai susiję su J. K. inkriminuota nusikalstama veika. Šios aplinkybės patikrinimo ir inventorizacijos metu nebuvo vertintos, o tai akivaizdžiai turi įtakos galimai nustatytam piniginių lėšų trūkumui 2019 m. sausio 3 d. – 2019 m. kovo 5 d. laikotarpiu.
2.14. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. K. davė nurodymus dėl konkrečių PPK išrašymo (pokalbių, susirašinėjimų SMS žinutėmis, programėlėmis, elektroniniu paštu). Sunku suprasti, kaip J. K. galėjo nurodyti išrašyti konkrečius PPK: serijos numerį, sumą ir būtent tokias sumas pasisavinti. Iš pirmosios instancijos teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad modemą-interneto ryšį visuomet išjungdavo L. B., o kasos kompiuterį – kasininkės, dirbusios kasoje. Tokių nurodymų J. K. joms nedavė. Apelianto manymu, liudytoja L. B. prisitaikė prie ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių – esamų vaizdo įrašų ir davė neteisingus parodymus, apkaltindama J. K., kad tai ji liepdavo išjungti modemą.
2.15. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ant kiekvieno iš kaltinime nurodytų PPK buvo priklijuotas parduotos prekės kodas, tačiau prie atlikto patikrinimo, atliktos inventorizacijos aktų nėra buhalterinės apskaitos dokumentų: parduotų prekių įsigijimo dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių, patvirtinančių, kad būtent tos prekės buvo parduotuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu netirta, ar parduotas prekes pagal PPK (duomenys neskelbtini) firma, IĮ buvo įsigijusi ir apskaičiusi buhalterinėje apskaitoje. Apelianto nuomone, tik ištyrus (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ buhalterinę apskaitą būtų aišku, už kokią kainą buvo įsigyta prekė, kaip ir kokiu būdu prekėms buvo suteikti prekių kodai, nustatytos pardavimo kainos, kada prekės buvo atvežtos į parduotuvę (konkrečių prekių važtaraščiai), kada ir kaip parduotos (pagal PPK ar apskaičius pardavimus kasos aparatu), kokių prekių pardavimai ir jų sumos apskaitytos, kiek piniginių lėšų už parduotas prekes perduota inkasatoriams įnešimui į banko sąskaitą. Nesant tokių dokumentų, yra pagrindas manyti, kad dalis prekių parduotuvėje galėjo būti pardavinėjamos be apskaitos dokumentų, todėl bendrovėje galėjo būti gaunamos neapskaitytos pajamos, prekėms buvo suteikiami vienodi, o ne skirtingi barkodai.
2.16. Nuteistoji J. K. parodė, kad įmonė prekes pagal PPK parduodavo ne vien tik kaltinime nurodytu laikotarpiu, bet ir anksčiau. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustos parduotuvės kasininkės ir pardavėjos patvirtino, kad visuomet, kai prekės buvo parduodamos pagal PPK už grynuosius pinigus, po to PPK buvo privaloma sumušti į kasą, prisegti prie PPK kasos čekį. Šios aplinkybės parodo, kad parduotuvėje ta pati parduota prekė buvo apskaitoma galimai du kartus, nors piniginių lėšų suma už prekę buvo gauta viena, todėl galėjo susidaryti piniginių lėšų trūkumas. Išrašyti PPK įmonės nustatyta tvarka buvo perduodami į buhalteriją, jie privalėjo būti apskaitomi buhalterinėje apskaitoje, tačiau iki šiol nėra aišku, ar jie buvo apskaityti ar sunaikinti. Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos ekspertizės metu šios aplinkybės nebuvo patikrintos.
2.17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) rašte Nr. GM-42757 nurodyta, kad, neveikiant kasos aparatui, atsiskaitymai už parduodamas prekes grynaisiais pinigais yra įforminami išrašant PPK, vėliau, atsiradus galimybei tęsti atsiskaitymų apskaitymą kasos aparatu, kvitai, kuriais buvo įforminti atsiskaitymai, kasos aparato neveikimo laiku, neturi būti anuliuojami bei neturi būti pakartotinai, nesant pirkėjui ir pardavėjui kartu vienoje vietoje, kasos aparatu įregistruojamos sumos, kurios buvo įformintos kvituose. Taigi, minėtas raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ grupės vadovės 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 08-0421/1 patvirtinta darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinė prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams, todėl apygardos teismas, pripažindamas J. K. kalta, vadovautis šiuo teisės aktu negalėjo.
2.18. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2019 m. vasario 8 d. J. K. elektroniniu paštu informavo grupės vadovę L. L., kad į kasos aparatą įdėtos praeitos dienos likučio sumos negali išimti ir perduoti inkasatoriams. J. K. teisme patvirtino, kad L. L. nurodė perduoti pinigus inkasatoriams be išėmimo įforminimo procedūros kasos aparate, nes tuo metu kasos aparatas neveikė. Pirmosios instancijos teisme apklausti UAB „Empirija“ specialistai patvirtino, kad 2019 m. vasario 8 d. buvo atlikta 9 000 Eur įnešimo į kasą operaciją ir tai nebuvo spausdinimo klaida, kaip buvo nurodyta 2019 m. kovo 19 d. kompiuterinio kasos aparato apžiūros akte.
2.19. Baudžiamojoje byloje esami duomenys patvirtina, kad kasos kompiuteris gesdavo, jį tekdavo remontuoti, dėl internetinio ryšio trikdžių neveikdavo apskaitos programos kasos kompiuteryje, be to vykdavo naktiniai prisijungimai prie kasos per „Teamviewer“ programą, kasos operacijos galimai buvo koreguojamos, o ir 9 000 Eur įnešimo į kasą operacija ir negalėjimas šios sumos inkasuoti, pasak apelianto, tik patvirtina pagrįstas abejones dėl kasos operacijų ir apyvartų tikrumo įmonėje.
2.20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys (susirašinėjimai elektroniniu paštu su L. L.) patvirtina, kad naktiniam prisijungimui prie parduotuvės kasos kompiuterio buvo ruošiamasi iš anksto. Išeinant iš darbo L. L. prašydavo įjungti „Teamviewer“ programą, pasakyti prisijungimo kodus, o kasos kompiuterio ekraną, esantį prieš kameras – išjungti tam, kad, pasak apelianto, nesimatytų, kaip galimai koreguojami kasos duomenys bei parduotuvės apyvartos.
2.21. Apelianto teigimu, iš vyriausiosios buhalterės D. Š. apygardos teisme duotų parodymų matyti, kad ji inventorizacijoje ir vidiniame patikrinime nedalyvavo, nematė ir neskaičiavo pinigų, nesutikrino pinigų trūkumo pertekliaus su apskaita, neskenavo kaupikliais prekių ir jų neskaičiavo, nekėlė duomenų į programą, nesutikrino trūkumų su apskaitos dokumentais, o tik pasirašė inventorizacijos ir vidinio patikrinimo aktuose. Todėl, inventorizacijoje nedalyvavus vyriausiajai buhalterei, ji yra laikytina nepatikima. Liudytoja D. Š. taip pat netikrino su buhalterėje apskaitoje esamais duomenimis atlikto vidinio patikrinimo metu nustatytų piniginių lėšų trūkumo, todėl ir atliktas vidinis patikrinimas laikytinas neobjektyviu ir šališku.
2.22. Be to, patikrinime ir inventorizacijoje nebuvo leista dalyvauti ir nuteistajai J. K., visoms parduotuvės kasininkėms, pardavėjoms, t. y. materialiai atsakingiems asmenims, nebuvo nustatyti ir apklausti inventorizaciją atlikę asmenys, todėl apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo vadovautis neobjektyviai atliktos inventorizacijos rezultatais. Šią aplinkybę, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir specialistė E. Š..
2.23. Apelianto manymu, byloje atlikta ekspertizė nėra objektyvi, todėl apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi jos išvada. Ekspertizės metu buvo remiamasi nepatikrintomis 2019 m. kovo 5 d. įmonės vidinio patikrinimo ir inventorizacijos išvadomis. Taip pat ekspertizės atlikimui nebuvo pateikti visi reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai. Ekspertas taip pat nurodė, kad 2008 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ įsakymu Nr. 08-0421/1 patvirtinta darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinė neatitinka Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, nuostatų, todėl teismas nuosprendyje pagrįsdamas J. K. kaltę juo vadovautis negalėjo.
2.24. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras patvirtintose metodinėse rekomendacijose tyrimams dėl piniginių lėšų trūkumų/pertekliaus nustatyti nurodyta, kad tam, jog būtų galima atlikti šį tyrimą, būtina sąlyga, atlikta piniginių lėšų inventorizacija laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, tačiau inventorizacijos 2019 m. sausio 1 d. nebuvo atlikta. Specialistė E. Š. patvirtino, kad, esant tokioms aplinkybėms, tikslinga atlikti tyrimą dėl pinigų trūkumo kasoje nustatymo, kuriam reikalingi papildomi dokumentai: kasos, elektroninių kasos aparatų žurnalai, įmonės darbo taisyklės, sutartys su darbuotojais, pajamų ir išlaidų žurnalas, kiekvieną finansinę operaciją turi būti pagrindžiantys dokumentai, čekiai, fiskaliniai čekiai, kasos ataskaitos, atliktos inventorizacijos bei pinigų kasoje patikrinimo aktai ir kt.
2.25. Pasak apelianto, iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti teisme, matyti, kad (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ vadovai, atlikdami vidinį tyrimą, ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš visus parduotuvėje dirbusius darbuotojus – įrengė vaizdo kameras, įrašančias ne tik vaizdą, bet ir garsą, taip rinkdami duomenis ir apie jų asmeninį gyvenimą. Baudžiamojoje byloje nėra įmonės vadovo patvirtino dokumento, kurio pagrindu parduotuvėje buvo sumontuotos vaizdo kameros. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad darbuotojai su tokiu dokumentu buvo supažindinti pasirašytinai. Buvo įrašinėjami visų darbuotojų pokalbiai, ne tik darbo reikalais, bet ir apie jų asmeninį gyvenimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės administracija kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdė galimai aktyvius, neteisėtus J. K. ir kitų darbuotojų sekimo veiksmus, kurie gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad įmonės vadovai, manydami, jog įmonės piniginės lėšos gali būti pasisavinamos, turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne atlikinėti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius asmens teisę į privatų gyvenimą.
2.26. Įmonė ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaizdo ir garso įrašus, iš kurių vienas buvo padarytas J. K. kabinete. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad nuteistoji J. K. rašė paaiškinimą bei verkdama, būdama išprovokuota, neva prisipažino pasisavinusi pinigines lėšas (iš įrašo neaišku nei ką pripažįsta, nei kiek lėšų pasisavino), tačiau ji apie daromus vaizdo ir garso įrašus nebuvo įspėta, todėl teismas tokių duomenų negali pripažinti įrodymais.
2.27. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. K. paaiškino, jog L. L. ją įtikinėjo prisiimti kaltę, sakydama, jog už tai jai nieko nebus. Nors įmonės buvo prašoma pateikti visus vaizdo įrašus, kurie, apelianto manymu, šią aplinkybę patvirtintų, tačiau įmonė minėtų vaizdo įrašų nepateikė.
2.28. Apeliantas nesutinka su iš J. K. (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ skundžiamu nuosprendžiu priteista suma – 12 535,24 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Apelianto manymu, priteista pinigų suma yra per didelė ir neproporcinga civilinio ieškovo atstovavimo apimčiai procese. Apeliantas pažymi, kad būtent gynybos, o ne civilinio ieškovo prašymu, apygardos teismas apklausinėjo liudytojus, išreikalavo dokumentus, atliko kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo civilinį ieškovą patikslinti civilinį ieškinį, kuris buvo neproporcingas kaltinimo apimčiai. Priteistos išlaidos yra artimos nuosprendyje nustatytai įmonei padarytai žalai. Tai pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus baudžiamajame procese. Be to, būtina atsižvelgti ir į civilinio ieškovo bei nuteistosios J. K. finansinę padėtį, šalių finansinį pajėgumą. Esant šioms aplinkybėms, iš J. K. priteista pinigų suma, civilinio ieškovo turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, turėtų būti mažinama.
Atsiliepimas
3. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovas advokatas D. R. atsiliepimu prašo atmesti nuteistosios J. K. gynėjo advokato Šarūno Rameikio apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ištyrė visus bylos įrodymus ir nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą dėl jos kaltės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. K. jai patikėtą (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ turtą pasisavino veikdama trimis atskirais epizodais: 1) pasisavindama iš kasos išimtus (inkasuotus) 6 650 Eur, kurie turėjo būti perduoti inkasatoriams ir įnešti į bendrovės banko sąskaitą; 2) iš kasos aparato paimdama ir pasisavindama 2 957,14 Eur; 3) pasisavindama 8 422,82 Eur, gautų pardavus batus pagal PPK. Nurodytas aplinkybes dėl J. K. kaltės pasisavinus (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ turtą patvirtina liudytojų ((duomenys neskelbtini) firmos, IĮ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavėjų) tarpusavyje sutampantys parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1551(24), eksperto Mariaus Barkausko paaiškinimai, 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ pinigų pagal išrašytus PPK nustatymo aktas, 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ inkasuotų pinigų nustatymo aktas, antstolio 2019 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 19 d. kompiuterio kasos aparato apžiūros protokolai ir kita bylos rašytinė medžiaga.
3.1. Civilinio ieškovo atstovo manymu, J. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji pripažino kaltę dėl pinigų pasisavinimo, surašyti laisva valia, o ne dėl kitų asmenų jai darytos įtakos. Būtent J. K. buvo atsakinga už parduotuvėje esančius grynuosius pinigus ir vedė iš kasos aparato inkasuojamų pinigų žurnalą. Tai, kad pinigus inkasatoriams kartais perduodavo kitos darbuotojos, savaime nešalina J. K. baudžiamosios atsakomybės. Parduotuvės kasininkės G. B.. L. K., R. D. nežinojo apie J. K. tyčią pasisavinti dalį inkasacijai skirtų piniginių lėšų, todėl nebuvo jokio pagrindo jas įtarti šios nusikalstamos veikos padarymu ir reikšti įtarimus.
3.2. Civilinio ieškovo atstovas pažymi, kad nors J. K. darbuotojoms nenurodydavo išrašyti PPK su konkrečiomis sumomis, tačiau ji, pranešusi apie kasos gedimą, duodavo nurodymą prekes parduoti atsiskaitant grynaisiais pinigais ir išrašant PPK. Toks pardavimo būdas jai buvo reikalingas, siekiant įgyvendinti parduotuvės lėšų pasisavinimo schemą, kadangi įmonės elektroninėse sistemose nesimatydavo, kad batai buvo parduodami išrašant PPK, šiose sistemose batai toliau būdavo rodomi, kaip neparduoti ir tebesantys parduotuvėje. Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ centrinio padalinio darbuotojai, manydami, kad batai yra neparduoti ir toliau stovi parduotuvės lentynose, imdavo jiems taikyti nuolaidas. Kai tokios nuolaidos tapdavo pakankamai didelės, J. K. duodavo nurodymus parduotuvės darbuotojoms pagal PPK parduotus batus apskaityti kasos aparate. Taigi už pilną kainą anksčiau parduoti batai į kasos aparatą būdavo suvedami kaip parduoti pritaikius labai didelę nuolaidą, t. y. į kasos aparatą įdedama tik nedidelė už batus gautų pinigų sumos dalis, o likusias lėšas pasisavindavo J. K..
3.3. Nors buvusi J. K. pavaduotoja L. B. irgi buvo materialiai atsakinga už parduotuvės turtą, tačiau ši aplinkybė savaime nepagrindžia, kad ji, viena ar kartu su J. K., pasisavino parduotuvės pinigines lėšas. Be to, J. K. turėjo teisę skųsti nutarimą L. B. nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
3.4. Civilinio ieškovo atstovo teigimu, nors (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ grupės vadovės patvirtinta darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinė iš dalies formaliai neatitiko Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo, ši aplinkybė, atsižvelgus į J. K. inkriminuoto turto pasisavinimo mechanizmą (pardavus prekes pagal PPK ir po kurio laiko suvedus į kasą tik dalį pagal PPK gautų pajamų, o likusią dalį pasisavinus), nepaneigia J. K. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju esminis faktas yra tas, kad prekės dėl J. K. įtakos konkrečiais atvejais buvo parduodamos pagal PPK ir tai buvo prielaida J. K. pasisavinti parduotuvės pinigines lėšas. Aplinkybė, kokią vėlesnę PPK apskaitymo tvarką nustatė parduotuvės vidaus teisės aktas, neturi tiesioginio ryšio su J. K. padaryta nusikalstama veika.
3.5. Civilinio ieškovo atstovas pažymi, kad inventorizacijos akto neobjektyvumas apeliaciniame skunde siejamas tik su tuo, kad inventorizacijos metu parduotuvėje buvusias prekes su skaneriais fiziškai skanavo kiti darbuotojai ir nebuvo užtikrintas J. K. dalyvavimas. Vis dėlto, jokiu teisės aktu nėra draudžiama darant įmonės inventorizaciją pasitelkti ir kitus darbuotojus. Kita vertus, leidus tokio pobūdžio inventorizacijoje dalyvauti asmeniui, kurio neteisėtus veiksmus su įmonės turtu buvo siekiama atskleisti, būtų buvęs daug svaresnis pagrindas abejoti tokios inventorizacijos pagrįstumu ir objektyvumu. Be to, J. K. dalyvauti atliekant inventorizaciją negalėjo būti kviečiama, nes tuo metu buvo nušalinta nuo pareigų.
3.6. Be to, (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimo metu ekspertas nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusių su įmonės įsigytų prekių atvaizdavimu įmonės buhalterinėje apskaitoje. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo tirta, ar pagal PPK parduotas prekes (duomenys neskelbtini) firma, IĮ buvo įsigijusi ir apskaičiusi buhalterinėje apskaitoje, bei kad dalis prekių parduotuvėje galėjo būti apskritai pardavinėjamos be apskaitos dokumentų, yra nepagrįsti.
3.7. Nuosprendžio pagrįstumu nesudaro pagrindo abejoti ir apelianto teiginiai, kad nebuvo išreikalauti vaizdo įrašai, siekiant nustatyti, ar J. K. bei kiti asmenys į parduotuvę atvykdavo naktį arba vakarais po darbo. Šie argumentai nesiejami su jokiomis bylos aplinkybėmis, o tik grindžiami niekuo nepagrįsta prielaida, kad neva nakties metu kažkas galėjo keisti buhalterinės apskaitos duomenis. Juolab, kad skunde nenurodoma, kokie duomenys galėjo būti keičiami ir kokią tai galėtų turėti įtaką apygardos nustatytoms aplinkybėms.
3.8. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad apygardos teismo priteistos 12 535,24 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra per didelės ir nėra proporcingos civilinio ieškovo atstovavimo apimčiai šiame procese. Byloje yra pateikti visi dokumentai, kurie pagrindžia atstovo teisinių paslaugų suteikimą civiliniam ieškovui. Be to, apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu jau ir taip sumažino civilinio ieškovo patirtų advokato išlaidų atlyginimo sumą keliais tūkstančiais eurų. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo dar kartą mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas 12 535,24 Eur išlaidas civilinio ieškovo advokato paslaugoms apmokėti.
4. Teismo posėdyje nuteistoji J. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, J. K. išteisinti bei pateikė alternatyvų prašymą: nustatyti ilgesnį laikotarpį įpareigojimo – atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 6 000 Eur, įvykdymui. Prokuroras bei civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios J. K. gynėjo advokato Šarūno Rameikio apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir uždavusi klausimus nuteistajai J. K., sprendžia, kad priešingai nei skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir, jais remdamasis, teisingai nuteistajai J. K. pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pagrįstai sprendė, jog nuteistosios veiksmai atitinka jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), sudėtį. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajai paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra pernelyg griežta. Taip pat apygardos teismas tinkamai išsprendė civilinio ieškinio bei advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti išlaidų klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-499/2012, Nr. 2K-148/2013, Nr. 2K-138/2014).
7. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks teisėtai kaltininko valdomas turtas (turtinė teisė) tampa jo neteisėtai valdomas, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą, kuri suprantama kaip nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, Nr. 2K-136-489/2023). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99-489/2023, Nr. 2K-43-697/2025).
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš 2019 m. kovo 26 d. vidaus tyrimo komisijos vidaus tyrimo akto matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 19-0305/1 (duomenys neskelbtini) firma, IĮ pradėjo vidinį tyrimą ir sudarė komisiją dėl bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vasario mėnesį atliekamų ūkinių operacijų, kuomet iš klientų gauti pinigai nebuvo apskaitomi kasos aparatu, o buvo išrašomi PPK. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar bendrovės darbuotojai laikėsi bendrovėje nustatytos ūkinių operacijų tyrimo tvarkos ir, ar bendrovei nebuvo padaryta žalos pasisavinant turtą ar lėšas. Atliekant tyrimą, be kitų veiksmų, komisija išanalizavo inkasavimo duomenis ir surašė Inkasuotų pinigų nustatymo aktą; perskaičiavo kasoje esančius grynuosius pinigus ir surašė Grynųjų pinigų skaičiavimo EKA aktą; peržiūrėjo parduotuvės vadovės J. K. pateiktus ir seife rastus PPK ir surašė Pinigų pagal išrašytus PPK nustatymo aktą; patikrino pardavimus nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 14 d. imtinai dėl nepagrįstų nuolaidų atlikimo ir surašė Prekių pardavimo su nepagrįstai didelėmis nuolaidomis nustatymo aktą; išanalizavo UAB „Empirija“ kompiuterio kasos aparato apžiūros akto duomenis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad parduotuvėje iš viso trūksta 38 163,97 Eur. Toks pinigų trūkumas atsirado dėl 6 650 Eur sumos, kuri buvo inkasuota, tačiau neperduota inkasatoriams; 2 957,14 Eur turėjusios būti kasos aparate, tačiau nebuvusios sumos; 8 424,30 Eur, susidariusių batus parduodant surašant PPK; 8 496, 91 Eur trūkumo, susidariusio pirkėjams pritaikant nepagrįstas nuolaidas; 11 635,62 Eur vertės batų trūkumo, nustatyto atlikus inventorizaciją ir nustačius, kad trūksta 491 poros batų (t. 6, b. l. 55–64).
9. Šioje baudžiamojoje byloje dėl J. K. patikėto ir jos žinioje buvusio (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ turto – pasisavinimo ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 122), kuris dalyje dėl dingusių batų ir nepagrįstai suteiktų nuolaidų, t. y. dėl padarytos 14 588,72 Eur žalos (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ 2021 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės-Otto nutarimu buvo nutrauktas. Nutarta ikiteisminį tyrimą tęsti dėl patikrinimo metu nustatyto kasoje esančio grynųjų pinigų trūkumo, 211 vnt. pinigų priėmimo kvitų išrašymo, neįnešant pinigų į kasą ar sąskaitą bei inkasuotų, bet inkasatoriams neperduotų ir į sąskaitą neįneštų pinigų (t. 1, b. l. 174–196). Būtent šia apimtimi – dėl (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ priklausančio turto – 18 029,96 Eur pasisavinimo baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismui, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 29 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1551(24), patikslinus kaltinimą dėl pinigų sumos, 2019 m. kovo 5 d. pradžioje turėjusios būti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gautos vykdant prekybą pagal PPK, J. K. pripažino kalta dėl viso 18 030,75 Eur pasisavinimo.
10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka J. K. kaltės dėl (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ priklausančio turto – 18 030,75 Eur pasisavinimo neprisipažino, teigė, kad visus veiksmus, susijusius su disponavimu įmonės pinigais, atliko su centrinio ofiso žinia. Tačiau tarp jos ir centrinio ofiso prasidėjo nesutarimai, nes ji buvo apkaltinta dėl batų paletės dingimo, administracija jos prašė sumokėti 10 000 Eur. Ji pati, be centrinio ofiso pagalbos, tą paletę surado UAB „G.“ sandėlyje. Jai minėto sandėlio direktorius pasakė, kad nurodymą šios paletės nevežti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, davė centrinis ofisas, turėjęs tikslą, jog parduotuvėje atsirastų trūkumas. Dėl to J. K. pradėjo administracijai uždavinėti klausimus: apie važtaraščius, išrašymus, jų koregavimus – parduotuvėje buvo batų trūkumas, batai buvo atvežami ne tais kodais. Dėl to tarp jos ir centrinio ofiso atsirado trintis. Grupės vadovė L. L.-P. jai pasakė, kad ji lenda ten, kur nereikia, reikia daryti taip, kaip jie nurodo (t. 11, b. l. 9–13). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios J. K. pasirinkta gynybos pozicija, tikslu paneigti jos nusikalstamus veiksmus, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, todėl yra vertinama kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
11. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 18 d. J. K. paaiškinimo matyti, kad nuteistoji sutiko su atlikto vidinio patikrinimo metu nustatyta trūkstama pinigų suma: 6 650 Eur – kasoje inkasuotos, tačiau inkasatoriams neperduotos pinigų sumos; 2 900 Eur – trūkumo kasoje, kurią paėmė dėl šeimos problemų; 8 424,30 Eur sumos trūkumo pagal išrašytus PPK (t. 1, b. l. 80). Gynėjas apeliaciniame skunde kelia minėto paaiškinimo tikrumo klausimą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad minėtame dokumente yra aiškiai įklijuotas skenuotas J. K. parašas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus tai, jog iš 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. e2-940-631/2020), kuriuo J. K. ieškinys atmestas, matyti, kad šioje byloje J. K. pripažino surašiusi 2019 m. kovo 18 d. paaiškinimą (t. 3, b. l. 95–105), juo nesivadovauti ar vertinti, kaip surašytą ne pačios nuteistosios, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad 2019 m. kovo 18 d. paaiškinimą surašė būtent nuteistoji J. K., patvirtina ir minėto dokumento turinys, bandymas pateisinti savo elgesį: nesutinkama su tuo, kad nebuvo kreiptasi į UAB „Empirija“ dėl kasos gedimų, taip pat nepritariama inventorizacijos rezultatams, nurodomos asmeninės aplinkybės: „dėl brolio ligos ir tėčio mirties susidariusiu skolų. <...> geriu stiprius antidepresantus“. Taigi abejoti, kad minėtą paaiškinimą surašė J. K., nėra pagrindo. Svarbu įvertinti ir tai, kad J. K. paaiškinimą parašė praėjus beveik dviem savaitėms po atlikto įmonės vidinio patikrinimo. Taigi akivaizdu, kad ji 2019 m. kovo 18 d. paaiškinimą surašė susipažinusi su įmonės administracijos jai reiškiamomis pretenzijomis bei apgalvojusi savo poziciją, kuri nebuvo išsakyta spontaniškai ar nulemta didelio streso dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių.
12. Byloje nustatyta, kad J. K. nuo 2008 m. kovo 12 d., dirbdama (duomenys neskelbtini) firmoje, IĮ ir eidama parduotuvės vadovės pareigas, be kita ko, buvo atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ pinigines lėšas, parduotuvės veiklą, disponavo įmonės piniginėmis lėšomis patikėjimo teise, šias lėšas galėdama naudoti išimtinai tik įmonės veikloje bei jos poreikiams tenkinti. Tačiau J. K., pasinaudodama tarnybine padėtimi, nesilaikė pareigos tinkamai disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis. Tai, kad J. K., tyčia laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 5 d. nenustatytomis sumomis iš (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ kasos paėmė ir negrąžino pinigų, jų neįnešė į įmonės banko sąskaitą (iš viso 18 030,75 Eur) patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visetas.
Dėl neperduotų inkasatoriams 6 650 Eur pasisavinimo
13. Iš 2019 m. kovo 5 d. inkasuotų pinigų nustatymo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), inkasuotų iš kasos aparato pinigų likutis 2019 m. vasario 28 d. pagal apskaitos duomenis buvo 9 704,14 Eur. Patikrinus vadovės J. K. pateiktus kovo mėnesio inkasavimo dokumentus rasta: 1) 2019 m. kovo 2 d. inkasatoriams pagal lydraštį Nr. EU358995 atiduota suma 4 504,14 Eur; 2) 2019 m. kovo 3 d. inkasatoriams pagal lydraštį Nr. EU358995 atiduota suma 4 350 Eur. Iš viso 2019 m. kovo mėnesio 1–4 dienomis inkasatoriams buvo atiduota 8 854,14 Eur. Pagal parduotuvės kasos aparato duomenis 2019 m. kovo 1–4 dienomis buvo inkasuota 5 800 Eur: 1) 2019 m. kovo 2 d. 1 450 Eur; 2019 m. kovo 3 d. 2 900 Eur; 2019 m. kovo 2 d. 1 450 Eur. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 5 d. 14.05 val. duomenimis inkasuotų, bet inkasatoriams neatiduotų pinigų suma yra 6 650 Eur (t. 6, b. l. 66).
14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d.–2020 m. gruodžio 10 d. daiktų apžiūros protokole nustatyta, kad 2019 m. sausio, vasario mėnesiais pinigus inkasuodavo šios darbuotojos: G. B., L. K., B. B., L. B., R. D.. Grafoje banko kvitą priėmė uždėtas mėlynos spalvos antspaudas „Padalinio vadovė J. K.“ (t. 4, b. l. 167–171).
15. Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji J. K. aiškino, kad inkasatoriai į parduotuvę atvažiuodavo konkrečiomis dienomis: trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Kai inkasatoriai atvažiuodavo, pinigai būdavo sudėti į voką: kasininkės išimdavo inkasaciją, nunešdavo į kabinetą, sudėdavo į vokus, juos užklijuodavo tik tą dieną, kai buvo išvežami pinigai. Jei kasoje susidarydavo 3 000 Eur, išimdavo 1 450 Eur ir dėdavo į voką, kad kasoje liktų mažiau. Kai kasininkė išimdavo pinigus, inkasatorius turėdavo juodraštį ir parašydavo, kiek pinigų išimta, bei pasirašydavo. Inkasatoriams tai, kokia suma yra voke, žodžiu pasakydavo tas, kas priduodavo pinigus. Pasakytą sumą inkasatorius fiksuodavo, pasirašydavo ir atiduodavo šaknelę. J. K. teigimu, ji inkriminuotu laikotarpiu inkasatoriams pinigų neperdavė, nes su jais nesusitikdavo – 20 val. jau nebūdavo darbe. Inkasatoriams paketų su pinigais neruošdavo, tai darydavo L. B., nes ji dirbdavo su kasa, o J. K. dirbdavo su prekių priėmimu. Ji tik sutikrindavo, kad „Z“ ataskaita sutaptų su inkasacijos lapeliu. J. K. tvirtino, kad ji ant 2019 m. lydraščių, pinigus perduodant inkasatoriams, nepasirašydavo. Nors inkasatoriai atsiųsdavo raštą dėl perduodamų pinigų pertekliaus ar trūkumo, tačiau buhalterija į tai nekreipdavo dėmesio (t. 11, b. l. 11, 45, 50). Nuteistosios J. K. aiškinimą, kad ji inkasatoriams pinigų neruošdavo ir jiems jų neperduodavo, paneigia pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.
16. Inkasatoriais dirbę liudytojai L. C., A. P., Š. M., S. G., T. Ž., E. K., A. M., M. B. patvirtino, kad jie paimdavo jau suruoštą ir užklijuotą inkasacijos maišelį. Nors liudytojai dėl praėjusio pakankamai ilgo laikotarpio ir didelio žmonių, su kuriais darbo reikalais turėdavo bendrauti, skaičiaus, negalėjo patvirtinti, kad jiems inkasacijos maišelį su pinigais, be kitų įmonės darbuotojų, perduodavo ir J. K., tačiau parodė, jog dažniausiai pinigus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ perduodavo ne kuris nors vienas, tačiau skirtingi asmenys (t. 10, b. l. 115–117, 130–131, 171–174).
17. Liudytoja L. B., ėjusi parduotuvės vadovės pavaduotojos pareigas, patvirtino, kad būdavo taip, jog inkasacijos maišelį paruošdavo J. K., kurį jau užklijuotą inkasatoriams perduodavo arba pati liudytoja, arba G. B. (t. 10, b. l. 90). Nuteistosios J. K. gynėjas apeliaciniame skunde kelia liudytojos L. B. parodymų patikimumo klausimą, akcentuodamas tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ turto pasisavinimo vyko ir L. B., kuris buvo nutrauktas, o tarp jos ir įmonės buvo sudaryta Taikos sutartis. Pasak apelianto, šios sutarties priežastis galėjo būti tai, kad L. B. neatskleidė duomenų apie įmonėje neskaidriai vykdomą ūkinę-finansinę veiklą. Nors nuteistosios J. K. gynėjas Šarūnas Rameikis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka ne kartą kėlė klausimą dėl (duomenys neskelbtini) firmoje, IĮ vykdomos buhalterinės apskaitos skaidrumo, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią gynėjo prielaidą ir sudarančių pagrindą abejoti liudytojos L. B. parodymų patikimumu. Iš liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų bei teiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jos pozicija dėl įmonėje nustatytų pinigų trūkumo buvo nuosekli ir nekito. Liudytojos L. B. parodymai sutampa ir su kitų byloje apklaustų liudytojų parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymais. Todėl jais nesiremti nėra jokio pagrindo.
18. Tai, kad matė, kaip pinigus, perduodamus inkasatoriams, suruošia vadovė J. K. patvirtino ir liudytoja G. B., kuri paaiškino, kad suma ant maišelio būdavo užrašyta vadovės ranka (t. 10, b. l. 71). Liudytoja R. D., dirbusi pardavėja-kasininke, parodė, kad pinigus iš kasos dažniausiai išimdavo vadovė J. K. arba jos pavaduotoja L. B.. Joms padarius pinigų išėmimą, R. D. pinigų kasoje neperskaičiuodavo. Inkasacinį maišelį 2019 m. sausio–vasario mėnesiais taip pat dažniausiai užklijuodavo vadovė J. K. arba jos pavaduotoja (t. 10, b. l. 7–14). Liudytoja B. B., dirbusi pardavėja-kasininke, parodė, kad jos pareiga buvo supakuotą maišelį su pinigais atiduoti inkasatoriui. Suma būdavo užrašyta ant maišelio arba J. K. palikdavo raštelį ant stalo, kiek yra pinigų. Liudytoja patvirtino, kad buvo atvejų, kai pinigus inkasatoriams perduodavo ir vadovė J. K.. Liudytojos manymu, maišelį su pinigais visuomet supakuodavo vadovė J. K., todėl ji vadove pasitikėjo. Nors buvo atvejų, kai ji grynuosius pinigus nunešdavo padėti į spintelę J. K. kabinete ir juos įdėdavo į maišelį, tačiau pinigų neperskaičiuodavo ir pati maišelio neužklijuodavo (t. 10, b. l. 60–64). Taigi, priešingai nei tvirtino nuteistoji J. K., liudytojos L. B., G. B., R. D., B. B. patvirtino, kad būdavo atvejų, kai J. K. inkasacijos maišelį su pinigais ne tik perduodavo inkasatoriams, bet ji pati inkasacijos maišelį suruošdavo, suskaičiavusi pinigų sumą – ją užrašydavo ant maišelio arba lapelio, palikto ant stalo. Šių liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, todėl, priešingai nei tvirtina apeliantas, jais nesivadovauti ir nesiremti pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistoji J. K. patvirtino, kad parašai ant 2019 m. vasario 8 d. inkasavimo lydraščio 5 800 Eur sumai (t. 5, b. l. 49), 2019 m. sausio 19 d. inkasavimo lydraščio 4 700 Eur sumai (t. 5, b. l. 53), ant 2019 m. sausio 9 d. inkasavimo lydraščio 4 350 Eur sumai yra jos.
19. Liudytoja D. Š. (buvusi P.), dirbusi (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ buhaltere, patvirtino, kad buvo gaunami lydraščiai dėl pinigų, perduotų inkasatoriams, neatitikimo, kurie visada buvo siunčiami vadovei tam, kad ji atliktų patikrinimą ir nustatytų, ar suma buvo netinkamai apskaičiuota ar inkasatoriams buvo nurodytas neteisingas skaičius (t. 10, b. l. 105). Byloje nustatyta, kad būtent J. K., kaip parduotuvės vadovė, buvo atsakinga už grynųjų pinigų inkasavimą ir jų apskaitą. Nors iš tiesų byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad inkasatoriams perdavus pinigus buvo neatitikimų tarp nurodytos ir inkasatorių padalinyje perskaičiuotos sumos, tačiau dėl tokio neatitikimo J. K. niekada nereiškė pretenzijos, todėl nėra pagrindo manymui, kad nuteistoji savo darbuotojomis nepasitikėjo, ar kada nors turėjo pagrįstų įtarimų dėl jų neteisėtų veiksmų, susijusių su inkasatoriams perduotomis netiksliomis pinigų sumomis.
20. Nuteistosios J. K. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad po parduotuvėje atlikto vidinio patikrinimo pareiškime ikiteisminio tyrimo pareigūnams (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovai be J. K. nurodė ir dar keturis asmenis, galėjusius pasisavinti parduotuvės lėšas, tačiau pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog parduotuvės kasininkės G. B.. L. K., R. D. nežinojo apie J. K. tyčią pasisavinti dalį inkasacijai skirtų piniginių lėšų. Jos, atlikdamos savo pareigas, vykdė parduotuvės vadovės nurodymus, todėl nebuvo jokio pagrindo ir minėtoms darbuotojoms reikšti įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo.
21. Taigi byloje nekyla abejonių dėl to, kad neretai būtent J. K. būdavo paskutinis asmuo, turėjęs tiesioginį sąlytį su inkasatoriams perduodamais pinigais. Be to, liudytoja L. K. parodė, kad buvo ir tokie atvejai, kai J. K. liepė iš kasos išimti pinigus, tačiau oficialiai nedaryti inkasacijos. Tokie atvejai buvo pakankamai dažni (t. 10, b. l. 34–35).
22. Kaip jau minėta, J. K. nuteista už tai, kad 2019 m. kovo 1–4 d. pagal lydraščius Nr. EU3580995 ir Nr. EU3580992 inkasatoriams neperdavė viso 6 650 Eur inkasuotų pinigų. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad J. K. 2019 m. kovo 2–4 d. parduotuvėje nedirbo. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Marius Barkauskas paaiškino, kad ši suma susidarė per ilgesnį laikotarpį, kuomet inkasatoriams nebuvo perduota visa iš kasos inkasuota pinigų suma (t. 13, b. l. 102).
23. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1551(24) nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d.–2019 m. vasario 28 d. iš kasos aparato buvo išimta 145 790,34 Eur ir įformintas šios sumos perdavimas inkasatoriams, tačiau inkasavimo metu 2019 m. vasario 14 d. nustatytas 300 Eur trūkumas (t. 4, b. l. 49). 2019 m. sausio 5 d.–2019 m. kovo 2 d. inkasuota 145 490,34 Eur suma, t. y. 300 Eur (145 790,34–145 490,34) mažesnė, nei išimta iš kasos aparato. 2019 m. kovo 2 d.–2019 m. kovo 4 d. laikotarpiu iš kasos aparato išimta 5 800 Eur suma, tačiau ši suma iki 2019 m. kovo 5 d. nebuvo perduota inkasatoriams. Jeigu 2019 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ padalinio patalpose 14 685,49 Eur buvo išimti iš kasos aparato ir neperduoti inkasatoriams, tai per 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. kovo 4 d. laikotarpį iš kasos aparato išimta 151 590,34 Eur ir atiduota inkasatoriams bei įnešta į banko sąskaitą 159 625,83 Eur, tad dokumentinis pinigų likutis 2019 m. kovo 5 d. pradžioje 6 650 Eur (14 685,49 + 151 590,34 – 159 625,83) (t. 13, b. l. 49, 58).
24. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančios buhalterinės pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. – 2019 m. kovo 5 d. inkasatoriams nuolat buvo atiduodama tik dalis iš kasos aparato išimtų ir inkasatorių atvykimo metu parduotuvėje turėjusių būti grynųjų pinigų. Pavyzdžiui: 2019 m. sausio 3 d. parduotuvėje turėjo būti 23 385,49 Eur, inkasatoriams atiduota 5 435,49 Eur; 2019 m. vasario 11 d. turėjo būti 25 200 Eur, tačiau inkasatoriams atiduota 10 150 Eur; 2019 m. kovo 4 d. parduotuvėje turėjo būti 15 504,14 Eur, inkasatoriams tą dieną atiduota 4 350 Eur (t. 11, b. l. 67–69).
25. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl J. K. neteisėtų veiksmų, atliekant pinigų inkasavimą, sustiprina byloje esantys duomenys apie tai, kad J. K. vadovaujamoje parduotuvėje pinigų inkasavimas vykdavo nesilaikant įmonėje sutartos tvarkos. Liudytoja (duomenys neskelbtini) firmoje, IĮ buhaltere dirbusi D. Š. parodė, kad nuo 2018 m. rudenio ji su J. K. susirašinėdavo dėl inkasatoriams perduodamų pinigų. Liudytoja pastebėjo, kad inkasatoriams yra perduodama ženkliai mažesnė pinigų suma, parduotuvėje paliekant pakankamai didelį likutį. J. K. tokius savo veiksmus teisindavo tuo, kad inkasatoriai atvyko per anksti, ji nesuspėjo suruošti pinigus, kitą kartą užmiršo perduoti pinigus, motyvuodavo, jog reikia pinigų pasilikti grąžai. Tai nebuvo pateisinamos priežastys. Rašydama laiškus J. K. dėl inkasatoriams neperduodamų pinigų liudytoja D. Š. nurodydavo konkrečias pinigų sumas, kurioms J. K. neprieštaravo (t. 10, b. l. 100–101). Tai patvirtina byloje esantis J. K. ir D. Š. susirašinėjimas elektroniniu paštu (t. 11, b. l. 73, 75, 76, 77, 78, 79, 80–81, 83, 84, 85, 86, 87, 91, 94).
26. Be to, liudytoja D. Š. patvirtino, kad nuvykus į parduotuvę ir atlikus patikrinimą, nustatyta, kad taip pat buvo netinkamai pildomas inkasacijos žurnalas (t. 10, b. l. 100–101). Liudytoja L. L.-P. paaiškino, kad kasos aparato žurnalo kopijos turėjo sutapti su inkasuotų pinigų žurnalu. 2019 m. kovo 5 d. atvykus į patikrinimą buvo rasti du pinigų inkasavimo žurnalai: vienas juodraštinis, su jame įrašytomis pinigų sumomis, bet be nurodytos datos ir parašų, o kitas su J. K. ir kasininkių parašais (t. 10, b. l. 17–26). Nuteistoji J. K. aiškino, kad inkasacijos dokumentus pildė ne ji, o kasininkės. Juodraštis buvo reikalingas tam, kad ji pažiūrėtų, kas paėmė pinigus, kas pasirašė – sutikrinti išėmimus, ar viskas atitinka (t. 11, b. l. 12). Liudytoja L. K. parodė, kad ji inkasacijos nėra atlikusi – pinigų į voką nedėjo, kartą voką atidavė inkasatoriams. Tačiau vieną kartą J. K. jai nurodė pasirašyti ant lapo, nors inkasaciją darė ne ji. Prašydama, kad L. K. pasirašytų, J. K. motyvavo tuo, jog ji perrašė surašytas sumas inkasacijos žurnale, nes jos buvo užrašytos negražiai (t. 10, b. l. 35). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad parduotuvėje buvo vedami du inkasacijos žurnalai, patvirtina ne parduotuvės vadovės deklaruojamą siekį vesti tvarkingą inkasavimo žurnalą ir sutikrinti atliktą inkasaciją, tačiau priešingai, patvirtina pastarosios norą užmaskuoti neteisėtus veiksmus.
27. Nors, siekiant sumenkinti nuteistosios J. K. atsakomybę dėl jai inkriminuotų veiksmų apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ji neturėjo parduotuvės raktų, todėl ateidavo ir išeidavo iš jos, kai parduotuvė buvo atrakinta, tačiau liudytoja R. D. parodė, kad ji yra mačiusi, jog signalizaciją priduodavo ir nuimdavo vadovė J. K. (t. 10, b. l. 11–12). Tai patvirtino ir liudytoja L. K., kuri nurodė, kad buvo atvejis, kai sugedo jos automobilis, parduotuvę atrakino J. K. (t. 10, b. l. 37). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja L. B. aiškino, kad ji pati raktų nuo parduotuvės neturėjo, juos pardavėjos, dirbusios iš vakaro, perduodavo darbuotojoms, darbą pradėsiančioms ryte. Būdavo atvejų, kai po darbo darbuotojos L. B. raktą atveždavo į namus. Liudytoja L. B. patvirtino, kad signalizacijos suveikimo atvejais ji vykdavo į parduotuvę iš namų, tačiau tik tais atvejais, kai ji turėdavo parduotuvės raktą. Kitais atvejais į parduotuvę vykdavo kitos darbuotojos. Liudytoja patvirtino, kad signalizacija suveikdavo retai (t. 10, b. l. 87, 90). Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad J. K. parduotuvės raktais nedisponavo ir neturėjo galimybės į parduotuvės patalpas patekti ne darbo metu.
28. Esant pirmiau aptartų įrodymų visetui, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje neabejotinai pasitvirtino, jog J. K. 2019 m kovo 1–4 dienomis inkasatoriams pagal lydraščius Nr. EU3580995 ir Nr. EU3580992 neperdavė 850 Eur, taip pat pagal 2019 m. kovo 1–4 d. parduotuvės kasos aparato duomenis inkasatoriams neperdavė inkasuotų 5 800 Eur, tokiais savo veiksmais pasisavindama parduotuvės seife turėjusią būti pinigų sumą – 6 650 Eur, kuri nebuvo perduota inkasatoriams.
Dėl 2 957,14 Eur pasisavinimo iš kasos
29. 2019 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų skaičiavimo EKA aktu nustatyta, kad pagal EKA „Z“ ataskaitą kasoje turi būti 4 079,84 Eur, iš viso kasoje rasta 1 122,70 Eur. Nustatytas pinigų trūkumas – 2 957,14 Eur (t. 6, b. l. 67).
30. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1551(24) nustatyta, jog kadangi (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2019 m. kovo 5 d. turėjo būti 4 079,84 Eur (dokumentinis likutis), o faktiškai kasoje rasta 1 122,70 Eur, tai 2019 m. kovo 5 d. nustatomas 2 957,14 Eur (4 079,84 – 1 122,70) trūkumas, jei pinigų likutis kasoje 2019 m. sausio 2 d. darbo dienos pradžioje buvo lygus nuliui (t. 13, b. l. 46).
31. Teisiamojo posėdžio metu J. K. neigė iš kasos pasisavinusi 2 957,14 Eur. Ji aiškino, kad po „Z“ ataskaitos nuėmimo, kasa buvo nešama į sandėlį. Jai pinigų su kasa nei ryte, nei vakare nešti netekdavo (t. 11, b. l. 51). Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad pinigų trūkumas kasoje truko ilgą laiką, trūkstamos sumos keitėsi nuo kelių šimtų iki tūkstančių ir nors tai apsunkino darbą su kasa, tačiau J. K. nesiėmė jokių veiksmų, jog situacija pasikeistų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent J. K. šiuos grynuosius pinigus pasisavino. Tai, kad kasoje ilgą laiką buvo grynųjų pinigų trūkumas, patvirtino liudytojomis apklaustos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos-kasininkės. Liudytoja L. B. parodė, kad jai po atostogų sugrįžus į darbą, kasoje buvo poros tūkstančių Eur trūkumas, vėliau jis šiek tiek didėjo arba mažėjo, bet iš esmės nesikeitė (t. 10, b. l. 87). Liudytoja R. D. paaiškino, kad darbo pabaigoje pinigai buvo padedami į dėžę, kuri buvo sandėlyje. Ryte kasininkas, kuris pradėdavo darbą, nueidavo ir pinigus paimdavo. Ta pinigų suma atsispindėdavo „Z“ ataskaitoje. Liudytoja patvirtino, kad 2019 m. sausio–vasario laikotarpiu pinigų suma, buvusi dėžėje, ir nurodyta „Z“ ataskaitoje, neatitikdavo. Liudytoja R. D. į kasą įmušdavo tokią sumą, kuri buvo ataskaitoje. Neatitikimas kasoje svyravo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių (t. 10, b. l. 7–14). Iš esmės tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja L. K., kuri aiškino, kad darbuotojos tarpusavyje kalbėjosi, jog dirbti tapo sunku, nes buvo sudėtinga apskaičiuoti apyvartą, atsiskaičiuoti minusus. Buvo atvejis, kai J. K., matydama, kad L. K. su kasa iškilo sunkumų, jai paskambino ir nurodė, kokią sumą surinkti. Surinkus nurodytą sumą, skirtumas sutapo su kasa. To trūkumo, kuris buvo apie 1 000 Eur, fiksuoti niekur nereikėjo (t. 10, b. l. 34–35). Liudytoja G. B. taip pat parodė, kad laikotarpiu prieš išeinant iš darbo, rytais perskaičiuojant kasą pinigų trūkdavo, apie tai paklausus pavaduotojos, jai buvo pasakyta, jog nesikištų. Liudytoja visada kasoje trūkstamą pinigų sumą įrašydavo į lapelį, kad kolegė matytų, kiek pinigų trūko, tačiau, jei vadovė ateidavo ir stalčiuje rasdavo kažkokį lapelį, jį išmesdavo ir dar apibardavo (t. 10, b. l. 38–40). Liudytoja L. L.–P. parodė, kad tais atvejais, jei parduotuvėje buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas, visais atvejais parduotuvės vadovė privalėjo informuoti administraciją (t. 10, b. l. 25), tačiau akivaizdu, kad J. K. to nepadarė.
32. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 14 d. duotus parodymus, kad nors ji parduotuvėje taip pat atlikdavo tokias pačias funkcijas kaip ir kitos pardavėjos, tačiau negalėjo aptarnauti klientų ir įnešti pinigų į kasą, nes neturėjo prisijungimų prie kasos (t. 8, b. l. 16–20; t. 11, b. l. 109). Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji J. K. aiškino, kad tokius prisijungimus ji turėjo tik dirbdama (duomenys neskelbtini), 2019 m. jai prisijungimo duomenys nebuvo suteikti (t. 11, b. l. 45). J. K. aiškinimą, kad ji nedirbdavo su kasos aparatu paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja R. D. aiškino, kad jai prisijungus prie kasos savo vardu, J. K. ateidavo ir nurodydavo atlikti kokį nors darbą, o R. D. išėjus jo padaryti, vadovė kasoje likdavo dirbti liudytojos vardu (t. 10, b. l. 10). Liudytoja B. B. taip pat tvirtino, kad buvo daug atvejų, kai vadovė J. K. prie kasos dirbo prisijungusi jos vardu (t. 10, b. l. 61).
33. Nuteistosios J. K. aiškinimą, kad ji neturėjo prisijungimo duomenų, reikalingų darbui su kasa, paneigia liudytojos L. L.–P. parodymai kad nuteistajai prisijungimo duomenys buvo suteikti sugrįžus po vaiko priežiūros atostogų. J. K. jokių nusiskundimų dėl to, kad būtų negalėjusi per kasą prisijungti prie buhalterinės programos, neišsakė (t. 10, b. l. 19). Šią aplinkybę patvirtino ir buvusi įmonės buhalterė liudytoja D. Š., kuri nurodė, kad pati visiems darbuotojams suteikdavo ir asmeniniu paštu išsiųsdavo prisijungimo duomenis (t. 10, b. l. 101–102).
34. Iš (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ 2012 m. balandžio 26 d. nurodymo padalinių vedėjoms ir atsakingiems asmenims matyti, kad suteikus kasininkėms prisijungimo vardus darbui su „Rivilė“ POS operacijomis, naudoti ir dirbti su kasos aparatu gali tik tas asmuo, kuriam šis vardas suteiktas. Iš Priedo Nr. 1, kad 05 padalinio vedėjai J. K. suteiktas prisijungimo vardas – (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 137, 138). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja L. M. patvirtino, kad padalinio kodas 05, tai (duomenys neskelbtini) parduotuvė (t. 10, b. l. 155). Tai, kad J. K. buvo sukurtas prisijungimo vardas (duomenys neskelbtini), nurodyta ir L. M. 2021 m. kovo 25 d. paaiškinime Nr. 21-03-25/1. Iš prie minėto paaiškinimo pridėtų priedų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad šiuo vartotojo vardu buvo atliktos operacijos kasoje 2016 m. gegužės 13 d., 2016 m. balandžio 22 d. (t. 6, b. l. 143, 144, 145). Taigi byloje nekyla abejonių dėl to, kad J. K. buvo suteiktas prisijungimo vardas bei slaptažodis, reikalingi darbui su kasa, kurį ji žinojo ir juo naudojosi. 2012 m. balandžio 26 d. nurodyme taip pat numatyti išimtiniai atvejai, kai naudojimasis kasos aparatu su svetimu prisijungimo vardu galėjo būti pateisinamas, t. y. esant nenumatytiems atvejams (pavyzdžiui, nesant galimybės informuoti biurą dėl naujo prisijungimo vardo suteikimo), galima leisti laikinai dirbti su svetimu prisijungimo vardu, tačiau tokie atvejai turi būti užfiksuoti registracijos žurnale, kuriame turi būti nurodyta data, naudojimosi kitu prisijungimo vardu laikas, prisijungimo vardas, kuriuo dirbama, priežastis dėl kurios naudojamas svetimas vardas (t. 6, b. l. 137). J. K. su šiuo nurodymu buvo supažindinta pasirašytinai.
35. Taigi J. K. neabejotinai žinojo, naudojimosi kasos aparatu su savo prisijungimo vardu svarbą, atvejus, kai toks naudojimasis buvo pateisinamas bei tvarką, kaip toks naudojimasis svetimu prisijungimo vardu, turėjo būti užfiksuojamas, tačiau nuteistoji apie tai, kad su kasos aparatu dirba prisijungusi kitu prisijungimo vardu, administracijos neinformavo ir tokio savo elgesio priežasčių nenurodė. Iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad likusi dirbti prie kasos su kitos pardavėjos-kasininkės prisijungimu, ją dažniausiai nusiųsdavo atlikti kokį nors darbą ar užduotį. Taigi tuo metu jokio kito darbuotojo prie kasos nebūdavo, todėl J. K. veiksmai nebuvo kontroliuojami.
36. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. patvirtino, kad būdavo tokių atvejų, kai vadovė iš kasos paimdavo grynųjų pinigų, pavyzdžiui, 100 Eur. Liudytoja G. B. nežinojo, ar paėmusi pinigus, vadovė J. K. surašydavo kokius nors apskaitos dokumentus (t. 10, b. l. 38–40). Tai, kad J. K. paimdavo pinigus iš kasos tam, kad kažką nupirktų, nurodė ir liudytoja B. B. (t. 7, b. l. 117–122; t. 10, b. l. 65). Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad J. K., paimdavusi pardavėjų-kasininkių jai perduotus pinigus, jų neapskaitydavo, į įmonės banko sąskaitą neįnešdavo.
37. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. K. gynėjas taip pat akcentuoja 2019 m. vasario 8 d., kai J. K. elektroniniu paštu pati informavo grupės vadovę L. L. apie tai, kad nėra galimybės išimti ir inkasatoriams perduoti praeitos dienos likučio – 9 000 Eur. Tačiau iš informacijos apie sąskaitą 2735 „Pinigai POS 05“ matyti, kad ji apima laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d. Joje fiksuota data, įdėjimai, pardavimai, grąžinimai, išėmimai, dienos likutis. Matosi, kad dienos likutis (pinigų suma) sutampa su kitos dienos įdėjimu (pinigų suma). Pagal minėtą pažymą, 2019 m. vasario 7 d. dienos likutis 9 000,05 Eur, tačiau ši pinigų suma nebuvo įdėta kitą, t. y. 2019 m. vasario 8 d., nes 2019 m. vasario 8 d. skiltyje „Įdėjimai“ nurodoma 0.00, tačiau šie pinigai įdėti 2019 m. vasario 9 d. Tai matyti iš to, kad 2019 m. vasario 8 d. dienos likutis yra 835,39 Eur, o 2019 m. vasario 9 d. skiltyje „Įdėjimai“ nurodoma 9 835,44 Eur. 2019 m. vasario 9 d. per kasos aparatą buvo suprekiauta 4 786,44 Eur suma, gražinta klientams 326,89 Eur suma, išimta iš kasos 10 150 Eur suma, dienos likutis 4 144,99 Eur (t. 11, b. l. 95). Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 9 000 Eur suma, kurios 2019 m. vasario 8 d. nepavyko įdėti į kasą, į kasą buvo įdėta 2019 m. vasario 9 d. ir kartu su kitais tą dieną suprekiautais pinigais buvo išimta iš kasos.
38. Aptarti įrodymai vieni kitus papildo ir patvirtina, kad J. K., būdama parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pardavėjoms-kasininkėms duodavo nurodymus, kuriuos pastarosios betarpiškai vykdė. Ji, pasinaudodama savo darbuotojoms turima įtaka bei susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pardavėjų-kasininkių jai iš kasos perduotų pinigų dalies – 2 957,14 Eur neįnešė į banko sąskaitą, neperdavė inkasatoriams, o pasisavino.
Dėl 8 422,30 Eur pagal PPK pasisavinimo
39. Liudytoja (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ vadovė L. M. parodė, kad ji stebėdama parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje apyvartą, pastebėjo apyvartos sumažėjimą. Tai jai pasirodė neįprasta, nes šios parduotuvės apyvarta Vilniuje buvo pati didžiausia. Susisiekus su parduotuvės vadove J. K. telefonu, ji negalėjo aiškiai įvardinti parduotuvės apyvartos sumažėjimo priežasčių, teigė, kad vyksta prekybos centro remonto darbai, dėl to yra sumažėjęs žmonių srautas. Taip pat neįprastai atrodė situacija, kad šeštadieniais, kai būdavo didžioji prekybos diena, apyvarta, lyginant su kitomis parduotuvėmis, būdavo tokia pati arba mažesnė. Todėl buvo bandoma aiškintis viso to priežastį. Atsidarius kasos pardavimo operacijas, buvo stebima dienos eiga – kas kiek laiko vyksta pardavimai. Buvo nustatyti periodai, pavyzdžiui, valanda laiko, kai pardavimai iš viso nevyko. Užregistravus keletą tokių atvejų, buvo atsuktos vaizdo kameros. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo matyti, kad tuo metu dėl administracijai nežinomų priežasčių buvo išjungiamas kasos aparatas ir batai buvo parduodami išrašant PPK. Buvo nuspręsta kreiptis į įmonę „Rivilė“, tikslu išsiaiškinti, ar tuo laiku buvo fiksuojami kokie nors programos trikdžiai ar gedimai. Informacijos apie gedimus nebuvo gauta, darbas turėjo vykti sklandžiai. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta vykti ir parduotuvėje atlikti patikrinimą (t. 10, b. l. 150–151). Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja L. L.–P., kuri paaiškino, kad pagal vidinę tvarką, prekes parduodant išrašant PPK, parduotuvės vadovė turėjo iš karto informuoti administraciją tam, kad būtų tvarkomas kasos aparatas, taip pat iš karto po gedimų pašalinimo pinigai turėjo būti įnešami į kasą, tačiau iš J. K. nebuvo gautas nei vienas tokio pobūdžio pranešimas (t. 10, b. l. 17–26).
40. Iš 2019 m. kovo 5 d. pinigų pagal išrašytus PPK nustatymo akto matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), vadovės J. K. pateiktus ir seife rastus PPK užfiksuota, jog 2019 m. sausio 27 d. iš viso buvo išrašyti 23 vnt. PPK iš viso 987,60 Eur sumai, 2019 m. vasario 3 d. buvo išrašyti 19 vnt. PPK iš viso 785,32 Eur sumai, 2019 m. vasario 8 d. išrašyti iš viso 25 vnt. PPK 745,62 Eur sumai, 2019 m. vasario 9 d. išrašyti iš viso 24 vnt. PPK 810,62 Eur sumai, 2019 m. vasario 10 d. išrašyti iš viso 28 vnt. PPK 873,57 Eur sumai, 2019 m. vasario 16 d. išrašyti iš viso 27 vnt. PPK viso 1 140,23 Eur sumai, 2019 m. vasario 17 d. iš viso išrašyti 23 vnt. PPK viso 897,59 Eur sumai, 2019 m. vasario 23 d. iš viso išrašyti 17 vnt. PPK viso 727,88 Eur sumai, 2019 m. vasario 24 d. iš viso išrašyti 25 vnt. PPK viso 1 455,58 Eur sumai. Taigi, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d. buvo išrašyti 211 vnt. PPK 8 424,30 Eur sumai. Šie pinigai nebuvo apskaityti parduotuvės kasos aparatu ir nebuvo įnešti į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą banke. Patikrinimo metu 8 424,30 Eur suma parduotuvėje nebuvo surasta, parduotuvės vadovė J. K. šios pinigų sumos taip pat nepateikė (t. 6, b. l. 68). Ekspertizės akte Nr. 11-1551(24) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2019 m. kovo 5 d. pradžioje turėjo būti 8 423,61 Eur, gautų vykdant prekybą pagal PPK, jeigu ši suma ar jos dalis nebuvo įnešta ir apskaityta kasos aparatu (t. 13, b. l. 55).
41. Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji J. K. aiškino, kad ji pinigų, gautų prekiaujant išrašius PPK, nesisavino, PPK buvo išrašomi dėl užstrigusios kasos. Pagal parduotuvės taisykles, neveikiant kasos aparatui, viena kasininkė turėdavo informuoti atsakingas institucijas, o kita išrašinėti PPK. PPK buvo išrašinėjami, kai strigdavo kompiuteris – dingdavo internetas, ekranas būdavo žalias, neidavo įmušti prekės. Nuteistosios J. K. teigimu, poilsio dienomis ji su parduotuve nekontaktuodavo ir nurodymų darbuotojoms prekiauti išrašant PPK nedavė. Jai nesant darbe, sprendimus priimdavo pavaduotoja (t. 11, b. l. 12–13, 51–52, 56). Tokį J. K. aiškinimą paneigia byloje esančių objektyvių duomenų visuma.
42. Nors J. K. aiškino, kad PPK buvo išrašinėjami tik kai strigdavo kompiuteris – dingdavo internetas ir neidavo įmušti prekės, tačiau iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų analizės matyti, kad kasos aparatas J. K. arba jos pavedimus vykdančios L. B. nurodymu buvo išjungiamas pardavėjoms neužfiksavus jokių kasos gedimų.
43. Liudytoja L. B. paaiškino, kad būdavo atvejų, kai J. K. nebūdavo darbe, tačiau ji prieš baigiant darbą ar iš ryto paskambindavo ir pasakydavo, kad pora valandų reikės dirbti išrašant PPK. Būdavo, kad J. K. nurodydavo išjungti kasą ir dirbti su PPK nepasakydama to priežasties. Tuo metu kasa veikdavo. PPK buvo išrašinėjami dažniau kasai veikiant, nei neveikiant. Liudytojai pasiteiravus, kokia to priežastis, J. K. atsakydavo, kad viską paaiškins vėliau. Baigus išrašinėti PPK, liudytoja L. B. suskaičiuodavo pinigus pagal PPK, paimdavo juos iš kasos ir, nunešusi į J. K. kabinetą, įdėdavo juos į spintelę. Liudytoja L. B. nežino, ar šie pinigai buvo apskaityti buhalterijoje (t. 10, b. l. 87). Taigi, iš šių liudytojos L. B. parodymų matyti, kad PPK išrašymo priežastis būdavo ne realus negalėjimas klientų aptarnauti kasos aparatu, tačiau niekuo nepagrįstas J. K. nurodymas kelias valandas dirbti išrašant PPK. Liudytoja L. B. aiškino, kad J. K. nuolatos akcentavo savo labai gerus santykius su A. Z., todėl ji tikėjo, jog PPK yra išrašomi su vadovybės žinia, galimai dėl kažkokių įmonėje kilusių finansinių problemų (t. 10, b. l. 88). Taigi J. K., parduotuvėje sukūrusi labai gerų santykių su įmonės savininku įvaizdį, veikdama užtikrintai, nepaaiškindama aptartų veiksmų ir priimamų sprendimų priežasties, sukūrė situaciją, kai darbuotojos, ja, kaip vadove, pasitikėdamos, vykdė pastarosios nurodymus, nekeldamos klausimų dėl tokių nurodymų pagrįstumo.
44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja R. D. paaiškino, kad nuo 2019 m. sausio–vasario mėnesio, daugiausiai savaitgaliais, jai dažnai tekdavo pildyti PPK, kuriuos užpildžiusi palikdavo prie kasos aparato. Iš liudytojos R. D. parodymų matyti, kad dažniausiai PPK buvo pradėti naudoti ne jai pačiai užfiksavus interneto trikdžius, t. y. klientams nepavykus atsiskaityti kortele, bet apie tokius tariamus trikdžius, vadovės J. K. nurodymu, ją informavus pavaduotojai L. B.. Ar iš tiesų nėra interneto darbuotojos netikrindavo. Vėliau vadovė J. K. arba jos pavaduotoja informuodavo, kad internetas atsirado. PPK išsinešdavo vadovė J. K. arba jos pavaduotoja, o pinigai likdavo bendrovės kasoje. Liudytoja R. D. yra mačiusi, kad kartais tą pačią, o kartais kitą dieną PPK sumas vadovės J. K. pavaduotoja įmušdavo į kasą, tačiau tuo metu, kai pinigai buvo dedami į kasą, jie į kasą nebuvo įtraukiami. Liudytoja yra mačiusi, kai vadovė J. K. pasiimdavo tik kvitą. Niekas netikrindavo, ar sumos pagal PPK buvo sumušamos į kasą. Liudytojos R. D. manymu, prekiauti išrašant PPK, nebuvo normali parduotuvės praktika, o tai prasidėjo tuo metu, kai kasoje buvo nustatytas pinigų trūkumas. Liudytoja R. D. paaiškino, kad jos darbo metu, jei kada nors ir buvo dingęs internetas, tai buvo nutikę labai trumpam. PPK buvo išrašinėjami vadovės sprendimu, todėl darbuotojai dėl tokio nurodymo nekėlė klausimų (t. 10, b. l. 7–14). Tai, kad PPK buvo išrašinėjami gavus nurodymą tai daryti dėl neveikiančios kasos, patvirtino ir liudytoja L. K., kuri parodė, jog buvo atvejis, kai tokį nurodymą gavo, nors iš karto prieš tai klientą aptarnavo kasa, kuri veikė. Išrašius PPK juos į kasą turėdavo įmušti vadovė J. K. arba jos pavaduotoja L. B., tačiau, kad iš tiesų taip būtų daroma, L. K. nematė (t. 10, b. l. 35). Teisiamojo posėdžio metu, liudytoja G. B. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 1 d., kad ji pati tokio interneto sutrikimo nepastebėjo. Po valandos įjungus kasą, viskas kuo puikiausiai veikdavo (t. 7, b. l. 102–104; t. 10, b. l. 40).
45. Nors J. K. nurodydavo nesinaudoti kasos aparatu dingus internetui, tačiau liudytoja D. Š. patvirtino, kad nesant interneto galima prekiauti kasos aparatu. Kasos aparatas nedirba tik dėl elektros trikdžio. Nesant interneto ir vykdant prekybą kasos aparatu, tuo metu centrinis serveris negauna duomenų, tačiau pati prekyba gali vykti. Nesant interneto, išrašinėti PPK nebuvo poreikio (t. 10, b. l. 102). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. Ž., dirbantis UAB „Empirija“, teikiančioje kasos aparatų įrengimo, diegimo ir aptarnavimo paslaugas, kuris paaiškino, kad kasos aparatas gali veikti be interneto. Nors, nesant interneto atsiskaitinėti banko kortelėmis galimybės nebuvo, tačiau už prekes galima apmokėti grynaisiais (t. 10, b. l. 180, 181).
46. Iš UAB „Empirija“ atstovo R. Ž. 2019 m. kovo 4 d. elektroninio laiško L. L.-P. matyti, kad 2019 m. vasario 23 d. su „Rivilė“ programa nedirbta nuo 14.11 val. iki 17.04 val., 2019 m. vasario 24 d. su „Rivilė“ programa nedirbta nuo 11.49 val. iki 13.03 val., taip pat nuo 14.16 val. iki 15.15 val. (t. 4, b. l. 88). R. Ž. 2019 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad fiksuojamas programos „Rivilė“ išjungimas: nuo 2019 m. vasario 3 d. 13.52 val. iki 15.37 val. (kasos aparato strigimas nefiksuotas); taip pat nuo 2019 m. vasario 8 d. 14.21 val. iki 16.18 val. Nurodyta pastaba, kad ryte darant įdėjimą, buvo spausdinimo klaida. Užsifiksavo į kasos aparatą įdėta suma 9 000,05 Eur; 2019 m. vasario 9 d. programa „Rivilė“ palikta atidaryta, tačiau nėra jokių veiksmų nuo 10.35 val. iki 12.37 val. (kasos aparato strigimas nefiksuotas); 2019 m. vasario 10 d. programa „Rivilė“ palikta atidaryta, tačiau nėra jokių veiksmų nuo 11.05 val. iki 14.11 val.; 2019 m. vasario 16 d. nuo 12.17 val. iki 14.10 val.; fiksuotas kompiuterio išjungimas arba elektros dingimas: 14.13 val., 14:24 val., pirmas pardavimas po pertraukos – 14.33 val.; 2019 m. vasario 17 d. nuo 11.17 val. programa „Rivilė“ palikta atidaryta, tačiau su ja nebuvo dirbama, programa nuo 12.56 val. iki 13.04 val. buvo išjungta (t. 4, b. l. 90–91). Šie duomenys užfiksuoti ir 2019 m. kovo 19 d. kompiuterio kasos apžiūros akte (t. 4, b. l. 96–97). Tai, kad analizuojant (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ pateiktus duomenis (LOF failą) buvo nustatyti atsijungimai nuo programos, po kurio laiko vėl prisijungiant, liudytojas R. Ž. patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 184).
47. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. L.–P. aiškino, kad nusiskundimų dėl neveikiančio kortelių skaitytuvo, interneto ar blogai veikiančio kasos aparato iš J. K. nebuvo gavusi, išskyrus vasario 8 d., kai paspaudus inkasavimo mygtuką kasoje buvo rodomas 0. Susisiekus su programuotoju, pastarasis paaiškino, jog buvo nuspaustas anuliavimo mygtukas, tačiau iš naujo pradėjus dirbti su kasa, šie duomenys atsistato. L. L.–P. patvirtino, kad tuo atveju, kai dingdavo internetas, tai kasos darbo neįtakodavo, paprasčiausiai nebuvo galima atsiskaityti kortelėmis (t. 10, b. l. 17–26).
48. Iš tiesų iš 2020 m. kovo 10 d. Telia Lietuva AB Verslo užtikrinimo ir transformacijos padalinio vadovo V. B. rašto Nr. 2020-00784 matyti, kad 2019 m. dėl adresu (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos interneto paslaugos sutrikimų 2019 m. sausio mėnesį į bendrovę buvo kreiptasi 3 kartus: 2019 m. sausio 4 d., 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. sausio 10 d. Vėliau nebuvo fiksuojama nusiskundimų (t. 6, b. l. 149).
49. Taigi akivaizdu, kad dėl interneto trikdžių neturėjo būti nutraukiamas darbas su kasos aparatu. Pirmiau aptarti J. K. veiksmai, interneto trikdžius įvardinant, kaip priežastį nesinaudoti kasos aparatu, nurodymą išrašyti PPK duodant laiku, kai būdavo didžiausia parduotuvės apyvarta, tokiu būdu siekiant nesukelti įtarimo, rodo J. K. turėtą nusikalstamą sumanymą, imitavus laikiną kasos gedimą, pasisavinti pagal PPK suprekiautus pinigus.
50. 2019 m. gegužės 29 d. UAB „Empirija“ raštas Nr. 051/19 patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. gedimų, dėl kurių būtų visiškai sutrikęs darbas su kasa, nebuvo fiksuota. 2019 m. sausio 8 d., 10 d. apie 14.00 val. bei 2019 m. vasario 15 d. apie 15.30 val. buvo vykstama pas klientą – į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ dėl kasos aparato remonto darbų (kvitų spausdintuvo remontui dėl nekokybiškai karpomų kvitų bei atvykimas užprogramuoti PVM „B“ mokesčio 21 proc.), dėl kurių kasos darbas galimai sutriko iki poros minučių (t. 4, b. l. 86–87).
51. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. V., baudžiamojoje byloje inkriminuotu laikotarpiu dirbęs UAB „Empirija“ inžinieriumi, patvirtino, kad byloje aktualiu laikotarpiu buvo fiksuoti tokie kasos gedimai, dėl kurių kasa galėjo dirbti, t. y. atliktas kvitų spausdinimo remontas. Tokių gedimų, dėl kurių reikšmingam laiko tarpui buvo sutrikdytas kasos darbas, nebuvo. Liudytojas P. V. patvirtino, kad iš analizuotų duomenų pasakyti, kodėl buvo išjungta programa „Rivilė“, nėra galimybės. Gedimai, dėl kurių programa būtų galėjusi išsijungti, nebuvo nustatyti. Liudytojui P. V. žinoma, kad programa „Rivilė“ gali dirbti be interneto (t. 10, b. l. 193, 200). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas M. G., kurio darbo pobūdis yra programos „Rivilė“ aptarnavimas ir priežiūra, patvirtino, kad programa negenda, gali sutrikti technikos veikla. Tokiu atveju kviečiami darbuotojai remontuoti. Liudytojas paaiškino, kad programa „Rivilė“ gali dirbti be interneto, tačiau negalima perduoti duomenų. Sistema yra automatizuota, todėl atsiradus internetui, duomenys automatiškai ateina į centrą (t. 11, b. l. 2–3). Taigi J. K. inkriminuotu laikotarpiu nebuvo nustatyta atvejų, kai kasininkės, aptarnaudamos klientus, ilgą laiką negalėjo naudotis kasa, dėl ko būtų turėjusios prekiauti išrašant PPK.
52. L. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 9 d., kad J. K., aptarnaujant klientus su PPK, neleisdavo prie kasos padėti informacinio pranešimo apie tai, jog klientai negali atsiskaityti bankinio mokėjimo kortelėmis (t. 7, b. l. 30; t. 10, b. l. 37). Toks J. K. elgesys patvirtina, kad ji nurodymus klientus aptarnauti ne kasos aparatu, o išrašant PPK, duodavo tikslingai, apgalvotai ir dėdama pastangas, jog apie tai nesužinotų administracija, pavyzdžiui, patikrinę parduotuvėje užfiksuotus vaizdo įrašus. J. K. siekį nuslėpti neteisėtus veiksmus patvirtina ir L. K. 2020 m. birželio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu perskaityti parodymai, kad buvo atvejis, kai J. K. nusprendė kasos aparato ekraną paguldyti horizontaliai. Tokia kasos ekrano padėtis nebuvo patogi, nes švietė saulė, ekrano nesimatė. Pastabos dėl tokių pasikeitimų sukėlė J. K. nepasitenkinimą. Liudytojos L. K. manymu, kasos aparato ekranas buvo paguldytas tam, kad nesimatytų kamerose (t. 7, b. l. 38; t. 10, b. l. 37).
53. Nors gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad administracija duodavo nurodymus kompiuterius palikti įjungtus nakties metu, taip pat tvirtina, jog prie programų buvo jungiamasi per „Team viewer“ programą, tačiau liudytoja D. Š. parodė, kad per minėtą programą prie parduotuvėje naudojamų programų ji jungdavosi išskirtinais atvejais – kai darbuotojoms reikėdavo pagalbos (t. 10, b. l. 104). Liudytoja L. M. parodė, kad prie kompiuterių ar kasos aparato nuotoliniai prisijungimai dažniausiai vykdavo „Rivilė“ specialistų programos atnaujinimo tikslais, todėl buvo prašoma parduotuvės vadovų palikti kasos kompiuterį įjungtą per naktį. Ji pati prie parduotuvių kasų nesijungdavo (t. 10, b. l. 153, 158). Tai, kad prie klientų kompiuterių dėl tam tikrų pagalbos darbų jungdavosi per „Time viewer“ programą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas UAB „Empirija“ darbuotojas R. Ž.. Liudytojas patvirtino ir tą aplinkybę, kad atliekant programos „Altera“ atnaujinimus, kompiuteris turi būti įjungtas. Tam, kad įstaigos darbas nebūtų trukdomas darbo valandomis, būdavo atvejų, kai kompiuteriai būdavo paliekami neišjungti po darbo (t. 10, b. l. 190–191). Liudytojas M. G. parodė, kad jam per „Team viewer“ programą galimai teko prisijungti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ programos „Rivilė“ dėl jos atnaujinimo darbų. Atnaujinimai vykdomi parduotuvės nedarbo metu. Darbui prisijungimo kodus (duomenys neskelbtini) firmoje, IĮ suteikdavo L. L.-P. (t. 11, b. l. 3–4). Taigi bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą kitų asmenų neteisėtą veikimą, siekiant pakeisti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo J. K., kasos operacijų duomenis.
54. Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji J. K. aiškino, kad išrašant PPK buvo surašomas ir tarnybinis pranešimas, jei kasa neveikdavo, būdavo informuojama buhalterija. Ji buvo surašiusi tarnybinį pranešimą už vasario mėnesį, tačiau nespėjo išsiųsti dokumentų. Pasak nuteistosios, dėl PPK išrašymo buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai: vienas sausio ir vienas vasario mėnesį. (t. 11, b. l. 44–45, 47, 50, 55). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokių atvejų, kai J. K. centrinį ofisą informuodavo apie stringantį kasos aparatą buvo ženkliai mažiau, nei parduotuvėje buvo prekiaujama išrašant PPK. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. K. būtų nurodžiusi pavaduotojai L. B. surašyti tarnybinius pranešimus PPK išrašymo atvejais J. K. ne darbo metu. Iš teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovo advokato Dariaus Raulušaičio pateiktų dokumentų matyti, kad J. K., vadovaudama parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, iki jai inkriminuojamo laikotarpio, laikėsi PPK išrašymo ir jų apskaitymo tvarkos. Taigi akivaizdu, kad tokia tvarka J. K. buvo žinoma: iš 2018 m. kovo 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog J. K. tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ administracija informavo apie tai, kad neveikė kasos aparatas, todėl buvo išrašyti du PPK, kurių duomenys, pašalinus gedimą, buvo sumušti į kasą. Išrašytų PPK kopijos buvo pridėtos prie tarnybinio pranešimo (t. 11, b. l. 100, 101, 102). Būtent tokia tvarka buvo nurodyta grupės vadovės L. M. 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 08-0421/1 patvirtintoje darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinėje, su kuriuo pasirašytinai 2008 m. gegužės 15 d. buvo susipažinusi J. K. (t. 11, b. l. 96–98, 99). Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka J. K. aiškino, kad tik pasirašė, tačiau su minėtu dokumentu nesusipažino (t. 11, b. l. 104), tačiau tokį jos aiškinimą paneigia pirmiau aptartas (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ administracijai pateiktas 2018 m. kovo 6 d. tarnybinis pranešimas. Teisiamojo posėdžio metu J. K. teigė, kad 2018 m. kovo 6 d. tarnybinis pranešimas buvo surašytas dėl su įmonėmis arba fiziniais asmenimis sudarytoje sutartyje nurodytos viršytos pinigų sumos. Tokiu atveju, jei pinigų suma būdavo viršijama, reikėdavo surašyti tarnybinį pranešimą (t. 11, b. l. 105). Tačiau byloje apklaustos liudytojos L. L., D. Š. aiškiai nurodė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ PPK išrašymo ir jų apskaitymo tvarką – visais atvejais PPK apskaičius kasos aparatu, vadovė surašydavo tarnybinį pranešimą (t. 11, b. l. 128).
55. Pasak J. K., PPK buhalterijai buvo išsiunčiami mėnesio gale – iki mėnesio 15 d. Pinigai buvo inkasuojami, o PPK nebuvo pateikti, nes jų nereikėdavo įmušti į kasą. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu 2023 m. vasario 7 d. J. K. aiškino, kad nurodymą, kada įmušti PPK į kasą, duodavo L. L.. Kiekvienu atveju dėl PPK įmušimo į kasą nurodymai būdavo skirtingi. Nurodymai būdavo žodiniai. Nevykdant nurodymų, buvo sakoma, kad „eini prieš parduotuvę“ (t. 11, b. l. 12–13). Tęsiant jos apklausą teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 6 d. J. K. jau aiškino, kad PPK į kasą buvo įmušinėjami, jei liepdavo įmonės buhalterė D. Š.. Ji pasakydavo, kada PPK mušti į kasą, kada juos grąžinti į buhalteriją (t. 11, b. l. 47). Jei būdavo nurodymas, PPK į kasą įmušdavo L. B. (t. 11, b. l. 52). Taigi nuteistosios J. K. aiškinimas dėl išrašytų PPK tolesnio apskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo nuoseklus. Teisėjų kolegija J. K. aiškinimą, kad kiekvienu atveju dėl tolesnio PPK apskaitymo, ji vykdydavo iš centrinio ofiso darbuotojų gautus nurodymus, vertina kaip jos gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Liudytoja, įmonės buvusi buhalterė D. Š., parodė, kad tuo atveju, kai nedirbdavo kasa, turėjo būti pranešama administracijai, surašomas tarnybinis pranešimas. Jeigu perkrovus kompiuterį ir susisiekus su administracija nepavykdavo išspręsti problemos, buvo galima dirbti išrašant PPK. Pagal nustatytą vidaus tvarką, pradėjus veikti kasos aparatui, PPK turėjo būti suvedami į kasos aparatą, o tada kartu su prisegtu kasos kvitu, tarnybiniu pranešimu bei kitais siunčiamais buhalteriniais dokumentais, atsiunčiami į buhalteriją ne vėliau kaip iki 10 d. už praėjusį mėnesį. J. K. kabinete buvusiame seife buvo rasta krūvelė PPK, išrašytų 2018 m. sausio, vasario mėnesiais. J. K. paklausus, kodėl PPK nebuvo tinkamai sutvarkyti, J. K. teigė, kad viską padarys (t. 10, b. l. 101–102, 104–105). Liudytojas M. G., teikęs programos „Rivilė“ aptarnavimą, patvirtino, kad pagal jų rekomendacijas, pajamų, gautų ne per kasą, duomenys, turėjo būti suvedami fiziškai (t. 11, b. l. 5). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. L., kuri parodė, kad pardavus prekes pagal PPK, juos reikia apskaityti kasos aparatu, kad duomenys patektų į buhalterinę sistemą. Buhalterija neturėjo duomenų apie (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje išrašomus PPK 2019 m. sausio, vasario mėnesiais (t. 11, b. l. 128). Nors J. K. aiškino, kad ji būtų pateikusi PPK įmonės buhalterei su kitais buhalteriniais dokumentais kovo 15 d., tačiau byloje nustatyta, kad tarp nuteistosios kabinete buvusioje spintoje rastų PPK, buvo ir išrašytų sausio mėnesį, kurie buhalterijai taip ir nebuvo pateikti. J. K. aiškinimą apie turėtą ketinimą PPK laiku pateikti buhalterijai, paneigia ir ta aplinkybė, kad PPK nurodytos sumos nebuvo įvestos į kasą – prie jų nebuvo pritvirtinti šią operaciją patvirtinantys kasos čekiai.
56. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde pažymi J. K. gynėjas, VMI 2022 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. GM-42757 išaiškinta, kad tuo atveju, kai neveikiant kasos aparatui atsiskaitymai už parduodamas prekes grynaisiais pinigais yra įforminami PPK, vėliau, atsiradus galimybei tęsti atsiskaitymų apskaitą kasos aparatu, neturi būti anuliuojami PPK, kuriais buvo įforminti atsiskaitymai kasos aparato neveikimo laiku bei neturi būti pakartotinai, nesant pirkėjui ir pardavėjui kartu vienoje vietoje, kasos aparatu įregistruojamos sumos, kurios buvo įformintos kvitais. Rašte pažymima, kad tokią tvarką numato 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintas atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašas bei 2019 m. gegužės 10 d. VMI viršininko įsakymu Nr. VA-39 patvirtintos Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) (t. 12, b. l. 44–46). Liudytoja E. Š. parodė, kad tai, ar PPK turi būti įmušami į kasą, turi būti reglamentuota įmonės vidaus taisyklėse (t. 12, b. l. 177), kas, nagrinėjamu atveju, ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad svarbu įvertinti tai, kad Taisyklės priimtos jau po nusikalstamos veikos padarymo, todėl jos neturi įtakos sprendžiant dėl J. K. baudžiamosios atsakomybės. Nors tai, kad išrašant PPK kasos kvitas nereikalingas, PPK turėtų būti registruojami buhalterinėje dalyje ir įtraukiami į gautas pajamas, o suprekiauti pinigai – perduoti inkasatoriams teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas Marius Barkauskas (t. 13, b. l. 101), tačiau aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju, įmonė savo apskaitos politikoje buvo nusistačiusi daugiau saugiklių, susijusių su atsiskaitymu neveikiant kasos aparatui, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Kaip jau minėta, nuteistoji J. K. įmonės buhalterės apie inkriminuotu laikotarpiu parduotuvėje išrašytus PPK neinformavo ir jie nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje.
57. Aptariant J. K. turėtą nusikalstamą sumanymą, atkreipiamas dėmesys į įmonėje nusistovėjusią batų nukainojimo tvarką, kuri J. K. buvo neabejotinai žinoma ir kuria ji turėjo galimybę pasinaudoti. Liudytoja L. M. parodė, kad tuo atveju, jei batas už visą kainą buvo parduodamas pagal PPK, bet PPK duomenys nebuvo įvedami į kasą, einant laikui, batai per ateinantį nukainojimą buvo nukainuojami didesniu procentu, o jei sulaukė sekančio nukainojimo – dar didesniu procentu. Batams sulaukus trečio nukainojimo, tikėtina, kad jie kainuotų 1 Eur. Atlikus inventorizaciją, buvo nustatytas 500 porų batų trūkumas, todėl administracija turėjo pagrindo manyti, kad šie batai, juos pardavus išrašant PPK, buvo nesuvedami į kasą, laukiant šių batų nukainojimo, kuris neabejotinai būtų įvykęs iki planinės inventorizacijos. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad likus 3–4 dienoms iki prieš tai vykusios planinės inventorizacijos, buvo pastebėta įvestas pirkimas labai didelio kiekio batų su nepagrįstai padaryta, rankiniu būdu įvesta nuolaida (t. 10, b. l. 153). Liudytoja L. M. parodė, kad atlikus inventorizaciją visi PPK kvitai buvo atrasti kaip trūkumas (t. 10, b. l. 154). Tokiems jos parodymams neprieštarauja L. B. aiškinimas, kad buvo vienas atvejis, kai J. K., prieš paskutinę inventorizaciją, atnešė dokumentų dėklą su PPK tam, jog ji duomenis suvestų į kasą. Buvo taip, kad suvedinėjant PPK į kasą, čekio suma nesutapdavo su PPK, apie tai informavus J. K., pastaroji sakė palikti viską taip, kaip yra (t. 10, b. l. 87, 89). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja B. B. patvirtino parodymus, pagarsintus vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kad buvo atvejų, kai PPK buvo išrašomi seno modelio batams, o naujo modelio batų pardavimas buvo įmušamas į kasą (t. 7, b. l. 11, t. 10, b. l. 65). Tokie liudytojų parodymai patvirtina liudytojos L. M. aiškinimą, kad išrašius PPK ir jų laiku neperdavus buhalterijai, buvo galima sulaukti seno modelio batų nukainojimo, tokiu būdu vėliau į kasą neįnešant batų kainos skirtumo.
58. Svarbu pažymėti ir tai, kad J. K. 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo metu pripažino kaltę dėl įmonei priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo. Apeliantas tvirtina, kad J. K. atvykus įmonės vadovams prisipažino, kad paėmė trūkstamus pinigus dėl jai daryto spaudimo. Šį skundo argumentą paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Liudytoja L. L.-P. tvirtino, kad su J. K. buvo bendraujama draugiškai, nes paprasčiausiai norėjo išsiaiškinti, kas įvyko. J. K. pasakė, kad pinigų nėra, ji yra blogoje padėtyje – mirė tėtis, broliui reikėjo operacijos, todėl jai reikėjo pinigų, kuriuos ji paėmė ir norėjo grąžinti. Ji labai liūdėjo ir gailėjosi dėl susidariusios situacijos. Apie tai, kad pinigus galėjo pasisavinti kiti žmonės, nesakė (t. 10, b. l. 18, 20). Šias aplinkybes patvirtino ir (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ vadovė L. M., kuri parodė, kad J. K. neneigė, jog pasisavino pinigus. Ji dėl pinigų dingimo nurodė asmeninę istoriją, kad brolis, išmestas iš kelto antro aukšto, patyrė traumą, vyko didelės operacijos, pinigų reikėjo vykstantiems teismams, šių įvykių eigoje mirė tėvas. J. K. reikėjo padengti visas išlaidas – ji gelbėjo šeimą. Ji labai apgailestavo, kad asmeniškai nesikreipė į įmonės savininką A. Z. ir neprašė paskolos. J. K. tvirtino, kad ji turėjo planą, kaip grąžinti pasisavintą pinigų sumą, tačiau pinigų suma augo, o jos grąžinimui laiko nebuvo (t. 10, b. l. 151–152). Tai, kad pinigų pasisavinimo priežastis buvo asmeninės problemos, nurodyta ir pirmiau aptartame J. K. 2019 m. kovo 18 d. rašytame paaiškinime. Be to, iš J. K. pirminės apklausos vykusios ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 14 d. matyti, kad ji aplinkybės apie jai galimai darytą neteisėtą įtaką ar psichologinį spaudimą nenurodė (t. 8, b. l. 16–20). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad manyti, jog J. K. prisipažino dėl įmonės piniginių lėšų pasisavinimo dėl jai daryto psichologinio spaudimo, nėra pagrindo.
59. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ vadovai, atlikdami vidinį tyrimą, ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš įmonės darbuotojus – naudojo vaizdo kameras, fiksuojančias vaizdą ir garsą, tokiu būdu pažeisdami asmens teisę į privatų gyvenimą. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog darbdavys neinformavo darbuotojų apie parduotuvėje vidinio patikrinimo metu daromą garso įrašą, minėtais duomenimis nesivadovavo, konstatavęs, kad jie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, t. y. nėra gauti teisėtu būdu.
60. Nors gynėjas skunde teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra įmonės vadovo patvirtinto dokumento, kurio pagrindu parduotuvėje būtų sumontuotos vaizdo kameros, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja L. L. parodė, kad visi darbuotojai ir klientai buvo informuojami, jog yra filmuojami stebėjimo sistemomis bei video kameromis (t. 11, b. l. 128, 129). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl to įmonės darbuotojai ar klientai būtų reiškę nesutikimą ar pretenzijas. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu nuteistoji J. K. patvirtino įrengtų kamerų reikalingumą, t. y., kad ji kiekvieną dieną stebėdavo kameras realiu laiku, o įvykus vagystėms – įrašus. Vaizdo įrašuose garso nesigirdėdavo (t. 11, b. l. 49).
61. Gynėjas skunde kelia klausimą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus 2019 m. spalio 2 d. kreipimosi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyrių dėl konsultacijos, ar tikslinga atlikti objektų (atlikto vidinio patikrinimo) tyrimą (t. 5, b. l. 117) bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro laikinai einančio vedėjo pareigas P. T. atsakymo, jog toks tyrimas nėra tikslingas, nes vidinis patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant įmonės vyriausiajai buhalterei, kurios dalyvavimas užtikrino, jog atliekant inventorizaciją būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Atlikti objektų tyrimą tik pagal pateiktus dokumentus ir tyrime naudotus faktinius duomenis, nėra tikslinga (t. 5, b. l. 120–121). Teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir minėtą atsakymą rengusi liudytoja E. Š. (t. 12, b. l. 175). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. Š. patvirtino, kad ji fiziškai batų neskaičiavo, tačiau iš byloje esančio 2019 m. kovo 6 d. inventorizacijos akto akivaizdu, jog ji atliko stebėtojos funkcijas, taip užtikrindama, kad inventorizacija būtų atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų (t. 10, b. l. 106). Liudytoja E. Š. paaiškino, kad vykstant inventorizacijai vyriausiasis buhalteris gali būti tik komisijos nariu. Inventorizacijoje privalo dalyvauti materialiai atsakingi asmenys, kurie gali nesutikti su išvadomis. Vyriausiosios buhalterės dalyvavimas inventorizacijos atlikime yra kaip garantas, kad inventorizacija buvo atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju buhalterė buvo viena iš komisijos narių ir parašu patvirtino, kad inventorizacija buvo atliekama pagal teisės aktus (t. 12, b. l. 175, 177). Nors minėta inventorizacija buvo atlikta ir nedalyvaujant parduotuvės vadovei J. K., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad inventorizacija buvo atlikta nedalyvaujant nuo pareigų nušalintai J. K. ar kitoms darbuotojoms, taip pat savaime nedaro atliktos inventorizacijos neteisėta. Taigi vertinti, kad 2019 m. kovo 6 d. inventorizacija buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo.
62. Apeliaciniame skunde gynėjas akcentuoja, kad nėra aišku, kaip ir kokiu būdu prekėms buvo suteikti prekių kodai, nustatytos pardavimo kainos, kada prekės buvo atvežtos į parduotuvę ir kada parduotos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra reikšmingos J. K. inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms patvirtinti ar paneigti. Apeliaciniame skunde keliama prielaida, kad nesant pirmiau aptartų duomenų, galima teigti, jog bendrovėje galėjo būti gaunamos neapskaitytos pajamos, nepaneigia J. K. kaltės dėl jai patikėto ir jos žinioje buvusio turto pasisavinimo. Pirmiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad J. K., būdama parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėdama įmonės administracijos pasitikėjimą bei galimybę disponuoti parduotuvėje suprekiautomis piniginėmis lėšomis, pasinaudodama šiomis aplinkybėmis, dalies jų neperdavė inkasatoriams, pasisavino iš parduotuvės kasos bei suprekiautų išrašius PPK.
63. Pažymėtina, kad turto pasisavinimas yra tyčinis, padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Apie kaltės turinį sprendžiama įvertinus tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Tuo tikslu atsižvelgtina į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-976/2022). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99-489/2023, Nr. 2K-43-697/2025). J. K. pinigų pasisavinimo būdas (neapskaitant iš kasos paimtų bei pagal PPK suprekiautų pinigų, neperduodant pinigų inkasatoriams) bei bandymas tokius savo veiksmus užmaskuoti, sukuriant įspūdį, jog ji tik vykdo administracijos nurodymus, patvirtina, kad ji suprato, jog tokiais savo veiksmais pasisavina svetimą (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ priklausantį turtą ir norėjo taip veikti. Taigi byloje neabejotinai pasitvirtino, kad J. K. 18 030,75 Eur pasisavino veikdama tiesiogine tyčia.
Dėl bausmės
64. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. K. gynėjas jokių argumentų dėl nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio nenurodė, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis pateikė alternatyvų prašymą – nustatyti ilgesnį laikotarpį paskirto įpareigojimo – atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 6 000 Eur, įvykdymui.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
66. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. K., BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė. Apygardos teismas atsižvelgė į J. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (nuteistoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat įvertino J. K. charakterizuojančius duomenis: ji yra išsituokusi, dirba, turi buhalterinį išsilavinimą (t. 11, b. l. 109), nusikalto būdama neteista (t. 9, b. l. 44), bausta administracine tvarka už Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus (t. 9, b. l. 46–48). Ji neatlygino nei dalies savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.
67. Nors J. K. kaltės dėl nusikalstamų veiksmų nepripažino, byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad ji dėl savo neteisėtų veiksmų atsiradusių pasekmių išgyveno. Iš J. K. šeimos gydytojos G. S. 2020 m. balandžio 27 d. rašto matyti, kad jai buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas, dėl to laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 29 d. turėjo nedarbingumą (t. 5, b. l. 113). Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas J. K. pagrįstai paskyrė su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis); 3) atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 6 000 Eur per vienerių metų laikotarpį, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 500 Eur pervedant žalos atlyginimo įmokas į (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ banko sąskaitą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
68. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistosios J. K. gynėjas pateikė alternatyvų prašymą, pailginti pirmosios instancijos teismo J. K. paskirto įpareigojimo – atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 6 000 Eur per vienerių metų laikotarpį, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 500 Eur pervedant žalos atlyginimo įmokas į (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ banko sąskaitą – įvykdymo laikotarpį, tačiau savo prašymo nemotyvavo.
69. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas turi diskreciją parinkti tokius draudimus ir įpareigojimus bei tokį jų kiekį, kurie, teismo nuomone, pagal konkrečios bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką ir kitus reikšmingus kriterijus yra labiausiai tinkami ir kuriais bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę, kaip ir parenkant įpareigojimus, taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiojo interesus. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ padaryta žala siekia 18 029,96 Eur. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistoji yra atlyginusi bent dalį savo veiksmais padarytos žalos. Todėl pirmosios instancijos teismo J. K. paskirtas įpareigojimas per metus (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ atlyginti vieną trečiąją dalį padarytos žalos, užtikrina nukentėjusios bendrovės interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo nuteistajai nustatytas dalies žalos atlyginimo vienerių metų laikotarpis bei mėnesinės įmokos dydis – 500 Eur neleidžia savaime spręsti, kad nukentėjusioji neturės galimybės įvykdyti jai paskirto įpareigojimo, nes to nepatvirtina objektyvūs duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas paliekamas galioti nepakeistas.
70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neįžvelgia pagrindo keisti J. K. paskirtos bausmės. Tiek paskirtos bausmės rūšis, tiek šios bausmės trukmė bei parinkti įpareigojimai, yra proporcingi nuteistosios padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. J. K. paskirtoji bausmė yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Tokia bausmė nėra laikytina aiškiai per švelni ar per griežta.
Dėl civilinio ieškinio
71. Byloje (duomenys neskelbtini) firma, IĮ pareiškė civilinį ieškinį dėl 38 163,97 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens neteisėtų veiksmų, atlyginimo (t. 2, b. l. 1–4). Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2023 m. lapkričio 8 d. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovas advokatas D. R. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad J. K. veiksmais (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ padarytos žalos dydis siekia 18 029,96 Eur ir prašė iš jos priteisti šią sumą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo (t. 12, b. l. 1–2).
72. Teisiamojo posėdžio metu J. K. su (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko ir tvirtino, kad ji civiliniame ieškinyje nurodytos sumos nepasisavino (t. 12, b. l. 181). Šią J. K. gynybinę poziciją paneigia pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų visetas. Byloje įrodyta, kad apygardos teismo nustatytais J. K. nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ buvo padaryta turtinė žala. J. K. pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ parduotuvės vadovės pareigose, buvo susipažinusi su parduotuvės vadovės pareigine instrukcija, taip pat su darbo funkcijų su kasos aparatu atmintine. Pareiginėse instrukcijoje aiškiai numatytos parduotuvės vadovės J. K. pareigos, be kitų, ir tikrinti, ar pinigų kiekis atitinka kasos aparato parodymus, paskaičiuoti pajamas. Parduotuvės vadovė atsakinga už parduotuvėje esamų materialinių vertybių trūkumą, už piniginių įplaukų neatitikimą parduotų prekių kiekiui ir kasos aparato parodymams, už žalą padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo (t. 3, b. l. 122–125). J. K., būdama atsakinga už parduotuvės veiklą, pažeidė bendrovės darbo tvarką ir drausmę, nevykdė nurodymų dėl pinigų inkasavimo, parduotuvės vadovės pareiginės instrukcijos nuostatų, darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinės reikalavimų. Dėl tokių J. K. veiksmų (duomenys neskelbtini) firmai, IĮ buvo padaryta 18 029,96 Eur žala. Tarp nusikalstamų J. K. veiksmų ir įmonei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi ir iš J. K. civilinio ieškovo naudai priteisė 18 029,96 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
73. Vilniaus apygardos prokuratūros 2–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė I. G., siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. ir jos sutuoktiniui R. K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatui – gyvenamajam namui (nebaigtas statyti), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau uždraudžiant valdyti, disponuoti šiuo turtu, terminą nustatant nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. (t. 8, b. l. 80–82) Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.
74. Paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi pratęstas J. K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) ½ pastato – nebaigto statyti gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini);2) ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. liepos 20 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, paliekant Vilniaus apygardos prokuratūros 2–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė I. G. 2020 m. balandžio 20 d. nutarime nustatytas sąlygas. Taip pat laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas R. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) ½ pastato – nebaigto statyti gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini); 2) ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 13, 121–126).
75. Skundžiamu nuosprendžiu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas į minėto J. K. turto dalį nustatytas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi iš nuteistosios J. K. priteisiamo civilinio ieškinio dydį, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistosios J. K. nuosavybės teisė į jos turto dalį, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, suvaržyta nepagrįstai ar neproporcingai. Todėl keisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.
Dėl išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu, priteisimo
76. Byloje (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovas advokatas D. R. pareiškė prašymą dėl advokato išlaidų atlyginimo (t. 12, b. l. 3–4, 5–32). 2023 m. gruodžio 13 d. civilinio ieškovo atstovas Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą prašymą dėl civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškojimo iš J. K.. Patikslintame prašyme nurodė, kad iš viso (duomenys neskelbtini) firma, IĮ patyrė 14 650 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, kurios apėmė: pasirengimą teisiamiesiems posėdžiams, kaltinamojo akto analizę, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, kliento pateiktų dokumentų analizę, prašymo teismui prijungti dokumentus rengimą (t. 12, b. l. 97–99, 100, 101).
77. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį. Be to, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-78-942/2022, Nr. 2K-89-697/2024).
78. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovo dalyvavimas pirmosios instancijos teisme buvo aktyvus bei reikalaujantis pasiruošimo. Civilinio ieškovo atstovas byloje teikė papildomus dokumentus (t. 11, b. l. 59–102), informaciją apie byloje apklaustinus liudytojus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas vertino bei rėmėsi ir civilinio ieškovo per atstovą pateiktais duomenimis. Nors šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. balandžio 12 d., byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2021 m. liepos 29 d., o apkaltinamasis nuosprendis byloje priimtas praėjus beveik ketveriems metams nuo bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau tokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl civilinio ieškovo atstovo kaltės, byloje nėra. Apygardos teismas, įvertinęs civiliniam ieškovui atstovo suteiktų paslaugų apimtį bei vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagrįstai šioje dalyje civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) firmos, IĮ atstovo advokato Dariaus Raulušaičio prašymą tenkino iš dalies ir iš J. K. civilinio ieškovo naudai priteisė 12 535,24 Eur išlaidoms, susijusioms su advokato darbo apmokėjimu, atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia suma yra teisinga bei atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Ją mažinti dar labiau, įvertinus civilinio ieškovo atstovų suteiktų paslaugų apimtį, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. K. gynėjo advokato Šarūno Rameikio apeliacinį skundą atmesti.