Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama ieškinyje, kartu papildydama rašytiniuose paaiškinimuose ir duodama teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės žodinius paaiškinimus, kad dirbo A. Zakaro firmoje, parduotuvės (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Ieškovė nurodė buvusi atleista iš darbo pagal LR DK 53 str. 2 p. ir 58 str. 2 d. 1 p. grupės vadovės L. L. 2019 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 190327/3. Atleidimo įsakyme Nr. 190327/3 nurodyta, jog darbdavys atliko išsamų tyrimą dėl bendrovei priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), padarytų galimų pažeidimų, susijusių su prekių pardavimu, kuomet iš klientų gauti pinigai nebuvo apskaitomi kasos aparatu, o buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai (toliau – PPK) bei kitų pažeidimų ir nustatė, kad darbuotoja pažeidė darbo pareigas: neteisėtai pasisavino bendrovei priklausiusius 38 163,97 EUR, nesilaikė ūkinių operacijų įforminimo tvarkos ir pažeidė bendrovės grupės vadovės L. M. 2008-04-21 įsakymu Nr. 08-0421/1 patvirtintą darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinę, t.y. nesilaikė nurodymų sugedus kasos aparatui sujungtam su POS sistema, nesuvedė visų PPK į kasą, neparašė tarnybinio pranešimo ir neišsiuntė visų PPK buhalterijai, neinformavo bendrovės vadovybės apie nuolatinius gedimus, išjungė kasos aparatą nesant tam pateisinamų priežasčių bei dirbo ir nurodė kitoms darbuotojoms (savo pavaldinėms) nedirbti su tariamai neveikiančiu kasos aparatu, o ūkines operacijas įforminti naudojant PPK, taip sudarant sąlygas pasisavinti bendroves lėšas, pažeidė bendrovėje nuo 2013-01-15 galiojusį nurodymą padalinių vedėjoms dėl pinigų inkasavimo, ir susikaupus didelei pinigų sumai, neįnešė pinigų į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą bei neatidavė jų inkasatoriams; naudojosi kitų darbuotojų prisijungimais dirbant su kasos aparatu.

Ieškovė su atleidimu iš darbo nesutinka. Nurodo, kad pats atleidimo pagrindas nėra konkretizuotas aiškiai ir suprantamai, nėra nurodoma, kokį DK 58 str. 3 d. įvardintą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atitinka jos padaryta veika (t. y. nėra konkretizuotas šio straipsnio 3 dalies punktas), kas savaime suponuoja tam tikrų atleidimo procedūrų pažeidimą. Iš įsakymo turinio nėra aišku, ar kiekvienas atskirai nurodytas darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, ar šių pažeidimų visetas sudaro atleidimo iš darbo pagrindą, kaip ir nėra aišku, kokiu įstatyminiu pagrindu atsakovas jos veiksmus pripažino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas iš darbo atleido neteisėtai, kadangi ji nepadarė darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos buvo atleista. Ieškovės nuomone, darbdavio įsakymas dėl jos darbo sutarties vykdymo sustabdymo yra ydingas. Įsakyme Nr. 19-0305/7 buvo nurodyta, jog A. Zakaro firmai tapo žinoma, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario mėnesį galimai be pagrindo buvo atliekamos ūkinės operacijos klientų gautų pinigų neapskaitant kasos aparatu, o išrašant pinigų priėmimo kvitus. Ūkinės operacijos išrašant pinigų priėmimo kvitus buvo atliktos nesilaikant bendrovės nustatytos tvarkos ir taisyklių. Bendrovė įtaria, kad už šių operacijų atlikimą gali būti atsakinga parduotuvės vadovė J. K. ir kiti bendroves darbuotojai“. Iš įsakymo nėra aišku, kokia konkrečiai informacija buvo pagrindas ieškovės nušalinimui, kuo konkrečiai pasireiškė pinigų priėmimo kvitų išrašymo neteisėtumas ir kuo konkrečiai remiantis už tokių operacijų įforminimą atsakinga laikoma ieškovė. Parduotuvėje be ieškovės dirbo dar keturios pardavėjos: R. D., L. K., G. B., L. B. (pavaduotoja), kurios, kiekviena asmeniškai dirbo ir su kasos aparatu, ir su grynaisiais pinigais, bei kiekviena iš jų buvo asmeniškai atsakingos už tinkamą savo pareigų vykdymą, susijusį tiek su kasos aparatu, tiek ir priimant pinigus iš klientų pagal pinigų priėmimo kvitus, tais atvejais, kai nebūdavo galimybės dirbti su kasos aparatu. Jos visos turėjo prisijungimą prie kasos. Prisijungimo kodai joms buvo atsiųsti į telefonus. Pati pardavėja, surašiusi ir pasirašiusi PPK, ir yra visų pirma atsakinga už tai, kad pinigai pagal šį kvitą būtų inkasuoti. Parduotuvėje yra vaizdo kameros, todėl duomenys apie, neva, pasisavintus pagal išrašytus PPK pinigus turėtų būti užfiksuoti vaizdo kamerų įrašuose. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pakankamai daug problemų dėl netinkamo kasos aparato darbo, apie ką buvo informuota už kasos aparato priežiūrą atsakinga bendrovė „Empirija“. Du kartus vasario mėnesį UAB „Empirija“ atstovai buvo atvykę tvarkyti kasos aparato ir čekių spausdintuvo. Sutrikimai buvo dėl kortelių aparato, neišlindusių čekių, dėl pinigų įdėjimo, dėl užstrigimų, kurių metu neveikdavo niekas. Reikėdavo perkrauti kompiuterį priverstinai po kelis kartus. UAB „Empirija“ atstovai ir prisijungdami nuotoliniu būdu aiškindavosi problemą. Dėl kasos aparato, sąskaitų išrašymo strigimo buvo informuojama ir pati grupės vadovė L. L.. Siekiant operatyviai išspręsti problemas, siekiant išvengti klientų pasipiktinimo, tokiais atvejais buvo išrašomi PPK. Ieškovė nurodo 2019 m. kovo 5 d. atsakant į įsakymo Nr. 19-0305/2 „Dėl darbuotojo pasiaiškinimo pateikimo“ klausimus, jai ranka surašius paaiškinimą, patyrė iš L. M. psichologinį spaudimą. Didelis spaudimas buvo juntamas ir kai į parduotuvę atvyko labai daug žmonių, ji nesuprato, kas konkrečiai vyksta, buvo pasirengusi padaryti ir pasakyti bet ką, kad tik būtų palikta ramybėje. 2019 m. kovo 15 d. ji iš darbdavio gavo įsakymą Nr. 190315/4 „Dėl darbuotojos J. K. papildomo pasiaiškinimo pateikimo“, kuriame jau buvo nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurių trūkumas neva buvo nustatytas, bei tai, kad inventorizacijos metu nustatyta, kad parduotuvėje trūksta 491 poros batų, 2019 m. kovo 15 d. prašyme buvo prašoma pasiaiškinti dėl 2019 m. kovo 5 d. inkasuotos, bet inkasatoriams neatiduotos 6 650 EUR pinigų sumos, taip pat dėl patikrinimo metu kasos aparate nerastų 4 079,84 EUR (rasta 1 122,70 EUR), tad trūko 2 957,14 EUR ir dėl parduotuvėje seife rastų 211 pinigų priėmimo kvitų 8 424,30 EUR sumai, kurie nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje, todėl. Susipažinusi su įsakymu ieškovė supratusi, kad kaltinama dėl visų šių pinigų pasisavinimo. Dėl įvykių 2019 m. kovo 5 d. parduotuvėje, bei gauto 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 190315/4, kuriame buvo įvardintos labai didelės pinigų sumos, dėl kurių pasisavinimo ji buvo tiesiogiai apkaltinta, susijaudino, jai buvo didžiulis emocinis šokas, nes išdirbusi parduotuvėje vienuolika metų, suprato, kad su ja mėginama tiesiog susidoroti, nepagrįstai apkaltinti. Dėl savo būsenos kreipėsi į medikus, buvo paskirtas medikamentinis gydymas antidepresantais. Vėliau surašė 2019 m. kovo 18 d. paaiškinimą, kuriame iš esmės nurodžiusi, jog sutinka su 2019 m. kovo 15 d. įsakyme Nr. 190315/4 nurodytu pinigų trūkumu ir norinti atlyginti žalą, prisipažino, kad dėl brolio ligos ir tėčio mirties susidariusių skolų, negalvodama adekvačiai, neprašydama pagalbos taip pasielgusi. Tiktai nebuvo tokio tikslo pasisavinti tuos pinigus. Norėjusi pasiskolinti ir grąžinti. Ieškovė patikslina, kad tokio turinio paaiškinimą surašė, siekdama ramybės sau, nes tuo metu jos psichinė ir emocinė būklė buvo nestabili. Net negali atsakyti, kodėl surašė tokį paaiškinimą, darė taip, kaip jai buvo liepta. Ieškovė įsitikinusi, kad konkrečiu atveju akivaizdu, kad atsakovas nesilaikė suformuotos teismų praktikos, kadangi prieš išleisdamas skundžiamą įsakymą nesurinko pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas atleisti ją iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas, atleisdamas ją iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nesilaikė DK įtvirtintos atleidimo tvarkos pagal DK 65 str. 6 d. ieškovė, nors pripažino jai reikštus darbdavio kaltinimus, tačiau tai jokiais būdais negalėjo atleisti darbdavio nuo pareigos surinkti visus įrodymus sprendžiant pačios griežčiausios priemonės - atleidimo iš darbo klausimą. Ieškovė pažymi, kad nepadarė nei vieno iš įsakyme dėl jos atleidimo nurodyto darbo drausmės pažeidimo. Įmonėje nebuvo nustatytas konkretus pinigų inkasavimo terminas kasos operacijų atlikimo vietoje ir gretimoje patalpoje, kurioje grynieji pinigai kartu su kasos aparato kvitu, kuriame nurodyta pinigų išėmimo suma, saugoma iki inkasavimo. Pagal nusistovėjusią tvarką, iki kito mėnesio 15 dienos būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, kurių neatlikimu yra apkaltinta, t.y. būtų perdavusi buhalterijai visus duomenis ir apie kasos aparato gedimą, ir apie kasininkių išrašytus PPK. Duomenys apie batų trūkumą bei, neva, pritaikytas neteisingas nuolaidas yra absoliučiai nepagrįsti, nes 2019 m. sausio 15 d. buvo atlikta inventorizacija už pusę metų ir jokių pretenzijų nebuvo gauta. Kaltinimai dėl trūkumo kasoje turėtų būti adresuoti ne jai, nes ji nedirbo su kasos aparatu ir neturėjo prisijungimo. Visose parduotuvės patalpose yra vaizdo kameros, todėl bet kokių piniginių sumų iš kasos pasisavinimas turėtų būti fiksuotas būtent vaizdo įrašuose. Darbdavio kaltinimai galimai buvo iš anksto suplanuoti, vien ta aplinkybė, kad UAB „Empirija“ atstovas jos akivaizdoje pareiškė, kad apie kasos aparato gedimus jam nebuvo žinoma, akivaizdžiai parodo, jog jai buvo daromas spaudimas, siekiant, kad prisiimtų atsakomybę už bendrovės nuostolius, jei tokie ir buvo. Įrodymų, patvirtinančių, kad padarė nurodytus atleidimo įsakyme darbo drausmės pažeidimus darbdavys jai nepateikė, nes tokių įrodymų nėra, kadangi ne ji yra atsakinga už nuostolius, jei tokie ir yra nustatyti. Ieškovė prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (el.b.l. 88-99, t.I, b.l. 1-6, 10, t.VII).