- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2-221-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01287-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Gudijos studija“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Gudijos studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Gudijos studija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja arba VMI) pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Gudijos studija“ (toliau – ir atsakovė).
2. Nurodė, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, nes įsiskolinimas sudaro 112 631,82 Eur (gyventojų pajamų mokesčio skola – 450 Eur; gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 30,94 Eur; pelno mokesčio skola – 90 212,49 Eur; pelno mokesčio delspinigiai – 19 300,39 Eur; pelno mokesčio avansas – 2 638 Eur).
3. Nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. spalio 10 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką ir sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau jai nepavyko išieškoti mokestinių nepriemokų iš atsakovės. Atsakovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių. Nuo 2021 m. lapkričio 16 d. vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovės VMI naudai, tačiau išieškoti skolos nepavyko. Atsakovė nepateikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinės veiklos ataskaitos už 2023 m., finansinės būklės ataskaitoje už 2022 m., matyti, kad atsakovės turtas yra 116 823 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 150 551 Eur, t. y. įsipareigojimai viršija turimą turtą. Iš atsakovės pateiktos 2022 m. veiklos rezultatų ataskaitos, matyti, kad veiklos rezultatai lygūs 0 Eur. VMI įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI naudai ir atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl jai turi būti iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad VšĮ ,,Gudijos studija“ turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie kilo dėl nuteistos buvusios (duomenys neskelbtini), V. D. (toliau – V. D.), neteisėtų veiksmų. Atsakovė buvo įsteigta 2014 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) I. C. (toliau – I. C.). Nuo įstaigos veiklos pradžios buhalterinę apskaitą per V. D. įsteigtus juridinius asmenis tvarkė V. D. I. C. 2021 m. balandžio 20 d. paskyrė V. D. įstaigos (duomenys neskelbtini). Po poros mėnesių nuo paskyrimo V. D. nustojo bendrauti su vienintele įstaigos dalininke (savininke), įstaigos veikla dėl tokių V. D. veiksmų buvo neįmanoma, todėl I. C. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą siekdama pakeisti įstaigos (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti duomenų pakeitimus, motyvuodamas tuo, kad įstaigos dalininkė nuo 2021 m. liepos 1 d. yra V. D. I. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos V. D. nusikalstamos veikos, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-929/2023 pripažino V. D. kalta ir nuteisė dėl netikro dokumento panaudojimo, jai patikėto VšĮ „Gudijos studija“ turto (6 726,19 Eur) pasisavinimo, labai didelės vertės turto iššvaistymo (55 900 Eur) ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
5. Paaiškino, kad dėl gyventojų pajamų ir pelno mokesčio nepriemokos (112 631,82 Eur) pareiškėja buvo inicijavusi bankroto procedūrą atsakovei ir anksčiau, dėl to buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, procedūra nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad įstaigos finansiniai sunkumai (mokestinė nepriemoka) buvo nulemti ne sunkios juridinio asmens finansinės būsenos, o įstaigos vadovės V. D. atliktų veiksmų. Aplinkybės apie atsakovės gaunamas įplaukas ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimas sudarė pagrindą teigti, kad egzistuoja perspektyvos įveikti atsakovės laikinai susidariusius finansinius sunkumus ir atsiskaityti su vienintele kreditore. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad įstaiga nėra nemoki ir, išlaikant ją kaip rinkos dalyvę, turi perspektyvas įveikti laikinus finansinius sunkumus, atsiskaityti su kreditore bei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
6. Atsakovės nuomone, šiuo metu situacija pasikeitė iš esmės, nes įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu V. D. pripažinta kalta, iš jos atsakovei priteistas 62 626,19 Eur žalos atlyginimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6669-1014/2023 patenkintas I. C. ieškinys pripažįstant negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento I. C. vardu surašytas ir pasirašytas 2021 m. balandžio 21 d. vienintelio dalininko sprendimas bei VĮ Registrų centrui pateiktas 2021 m. liepos 13 d. įstaigos dalininkų sąrašas, kuriame vienintele dalininke nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo nurodyta V. D. VĮ Registrų centre nuo 2023 m. lapkričio mėn. buvo pakeisti duomenys apie VšĮ „Gudijos studija“, vienintele dalininke nurodant I. C. Įstaigos (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. lapkričio 20 d. paskirta I. C.
7. Nustačius, kad V. D. 2018–2020 m. pelno mokesčio deklaracijose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neįtraukusi įstaigos išlaidų, dėl to atsirado įstaigos pareiga sumokėti 92 763,49 Eur dydžio pelno mokestį, atsakovė laiku, t. y. 2024 m. vasario 25 d., kreipėsi į VMI su prašymu pratęsti pelno mokesčio deklaracijų už 2018–2020 m. mokestinį laikotarpį pateikimo terminą. Šis prašymas buvo atmestas ir šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT) yra nagrinėjama byla pagal atsakovės skundą VMI dėl šios ginčo sumos. VMI leidus patikslinti deklaracijas, nepriemoka liks tik 5 274 Eur. Įstaiga taip pat padavė ieškinį Lietuvos valstybei dėl 44 405,84 Eur žalos atlyginimo priteisimo, o antstoliui pateiktas vykdomasis raštas dėl 62 626,19 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš V. D. Aplinkybė, kad atsakovė turi tik vieną kreditorių patvirtina tai, kad jos finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad kiltų pavojus teisinių santykių su trečiaisiais asmenimis stabilumui, ir (ar), kad būtų galima spręsti apie įstaigos nevykdomų finansinių įsipareigojimų sistemingumą.
8. Nurodė, kad pasibaigus teismo procesui dėl nepriemokos apskaičiavimo, atsakovės ūkinė veikla nedelsiant bus atnaujinta ir ji toliau gaus pajamas, bus atnaujintas Baltarusijos opoziciją remiančių fondų finansavimas, o gauti pinigai bus panaudoti atsiskaitymui su VMI. Priteisus žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, išsiieškojus priteistą sumą iš V. D., atsiras galimybė atsiskaityti su VMI ir toliau sėkmingai vykdyti veiklą bei mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą. Pasibaigus ginčui su VMI, bus ištaisyti visi trūkumai pateikiant Juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Pažymėjo, kad ji vykdo didžiąją dalį veiklos per paslaugų teikėjus, todėl sudaromos ne darbo, bet paslaugų teikimo sutartys, taigi, be direktorės nėra kitų darbuotojų. Nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės įstaigos veikloje nėra naudojamos, todėl pastarųjų atsakovė neturėjo tikslo įsigyti. Konstatavus atsakovės gyvybingumą, tikslinga sudaryti sąlygas išsaugoti ją kaip veikiantį rinkos dalyvį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė VšĮ ,,Gudijos studija“ nemokumo (bankroto) bylą.
10. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1336-656/2022, iškėlė bankroto bylą VšĮ „Gudijos studija“ pagal VMI pareiškimą, nes įstaiga neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų ir (ar) netinkamai tvarko apskaitą, turi 133 868,51 Eur mokestinę nepriemoką VMI, susidariusią nuo 2019 m. birželio 18 d., jos išieškojimas nerezultatyviai vykdomas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., atsakovė neturi įregistruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-777-934/2022, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį bei atmetė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuodamas, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog VšĮ „Gudijos studija“ yra nemoki.
11. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo išvados buvo padarytos atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes, kai atsakovės vienintelė dalininkė buvo V. D., dėl kurios nusikalstamų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o I. C. nebuvo susigrąžinusi dalininkės teisių.
12. Sutiko su atsakovės argumentu, kad šiuo metu aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-929/2023, nustatyta, kad V. D. buvo pripažinta kalta dėl netikro dokumento panaudojimo; dėl jai patikėto atsakovės turto (6 726,19 Eur) pasisavinimo; labai didelės vertės VšĮ „Gudijos studija“ turto (55 900 Eur) iššvaistymo; apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Šiuo nuosprendžiu atsakovės naudai iš V. D. priteistas 62 626,19 Eur turtinės žalos atlyginimas. Iš Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. spalio 9 d. teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6669-1014/2023, matyti, kad buvo patenkintas ieškovės I. C. ieškinys V. D., pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės I. C. vardu surašytą ir pasirašytą 2021 m. balandžio 21 d. vienintelio dalininko sprendimą bei suformuotą ir atsakovės V. D. VĮ Registrų centrui pateiktą 2021 m. liepos 13 d. įstaigos dalininkų sąrašą, kuriame vienintele dalininke nuo 2021 m. liepos 1 d. yra nurodyta atsakovė V. D. Duomenų apie juridinio asmens dalyvius 2024 m. vasario 8 d. išraše nurodyta, kad nuo 2014 m. liepos 24 d. vienintele dalininke įregistruota I. C.
13. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje nustatytų aplinkybių praėjo daugiau nei du metai, bei daugiau nei metai nuo tada, kai I. C. susigrąžino VšĮ „Gudijos studija“ dalininkės teises. Atsakovė nepateikė duomenų ir (ar) įrodymų, kad per paskutinius metus ji bandė atnaujinti ar atnaujino ir (ar) pradėjo vykdyti veiklą, sudarė paslaugų teikimo ar autorines sutartis, gavo iš savo veiklos pajamų (įplaukų), pradėjo mokėti, jos nuomone, pagrįsto dydžio 5 274 Eur įsiskolinimą VMI. Atsakovės teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022–2024 m. duomenimis, įstaigos turtas sumažėjo 2023 m., įstaiga nevykdė veiklos 2023–2024 m., negavo pajamų, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis blogėjo. Iš antstolio pažymos matyti, kad atsakovė nesėkmingai bando išieškoti priverstine tvarka iš V. D. priteistą žalos atlyginimą. Atsakovės kreditorių ir (ar) skolininkų sąraše ir finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2023–2024 m. nurodyti duomenys apie didėjančią skolą I. C., taip pat patvirtina atsakovės sunkėjančią finansinę padėtį.
14. Nors atsakovė nurodė, kad jos ūkinė veikla nedelsiant bus atnaujinta, ji toliau gaus pajamas, finansavimą, kai pasibaigs teismo procesas dėl nepriemokos apskaičiavimo, į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad įstaiga negalėjo atnaujinti veiklos nuo 2023 m. lapkričio mėn., kai I. C. susigrąžino dalininkės teises. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad nors atsakovė nesutinka su pareiškėjos reikalavimo suma, tačiau nepateikė teismui duomenų, kad būtų sumokėjusi VMI bent tą skolos dalį, kurios neginčija. Atsakovės teiginys, kad pasibaigus teisminiams procesams Baltarusijos opoziciją remiančių fondų finansavimas bus atnaujintas, laikytinas deklaratyviu, kadangi šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
15. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra perspektyva atkurti įprastos veiklos vykdymą (pvz., paslaugų ar kitų sutarčių, sudarytų su kitais subjektais, galinčių generuoti jos pajamas). Atsakovės kreipimasis į administracinį teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, taip pat nesuponuoja išvados, kad atsakovė artimiausiu metu gaus papildomų pajamų, nes administraciniam teismui neišnagrinėjus minėto atsakovės skundo yra tik hipotetinė galimybė gauti visą (ar dalį) atsakovės prašomo priteisti žalos atlyginimo. Nors atsakovė teigia, kad šiuo metu dėl VMI išieškomos skolos dydžio vyksta ginčas administracinėje byloje, tos bylos rezultatas neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo, atsakovei nesumokėjus ir jos pripažįstamos 5 274 Eur nepriemokos VMI.
16. Atsakovė nevykdo veiklos beveik tris metus, negauna pajamų, neturi ilgalaikio turto įsipareigojimams įvykdyti, didžioji dalis atsakovės trumpalaikio turto (V. D. skola) išieškoma neefektyviai. Atsakovės trumpalaikis turtas (63 156 Eur debitorinis reikalavimas į V. D.) turi būti eliminuotos iš atsakovės turto, kaip lėšos, kuriomis ši nedisponuoja. Atsakovė neturi turto, pakankamo pareiškėjos finansiniam reikalavimui patenkinti. Įvertinęs pateiktus šalių argumentus, duomenis iš registrų ir kitų duomenų sistemų, teismas konstatavo, kad atsakovė šiuo metu negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių, jos finansiniai sunkumai yra rimti, jie nėra laikini, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga. Taigi, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė VšĮ ,,Gudijos studija“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas situaciją vertino formaliai, todėl nepagrįstai nustatė, kad neva VšĮ ,,Gudijos studija“ yra nemoki ir nėra perspektyvos, kad ji galėtų atkurti įprastos veiklos vykdymą.
17.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė turi du kreditorius – pareiškėją bei I. C., kuri yra vienintelė dalininkė ir veiklos vykdymui yra įnešusi 110 338 Eur, tačiau šios sumos grąžinimo iš apeliantės nėra pareikalavusi ir tokių reikalavimų reikšti neketina. I. C., kaip apeliantės savininkė, laisva nuspręsti dotuoti ją, todėl pačios skolos savaime I. C. buvimas netrukdo nei vykdyti veiklos, nei gauti pajamų, nei atsiskaityti su kreditoriais ir (ar) valstybe ir tą liudija faktinė padėtis – iki V. D. nusikalstamais veiksmais užvaldant apeliantę, ji jau tuo metu buvo skolinga I. C., tačiau vykdė veiklą, gavo pajamų ir mokėjo visus mokesčius. Todėl, bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės vienintelis apeliantės kreditorius, kurio reikalavimai vertintini sprendžiant dėl jos mokumo, yra pareiškėja. Kitų kreditorių apeliantė neturi.
17.3. Teismas nepagrįstai pareiškėjos reikalavimą įtraukė į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę, kadangi pasibaigus teisme vykstančiam teisminiam ginčui dėl pareiškėjai mokėtino pelno mokesčio sumos, jos reikalavimo teisė į atsakovę gali išnykti, o remiantis teismų praktika tokių reikalavimų pagrindu nemokumo byla negali būti keliama.
17.4. Byloje yra įrodymai, kad tarp apeliantės ir VMI dėl pareiškėjos reikalaujamos mokėti sumos (112 631,82 Eur) vyksta teisminis ginčas, kurio rezultatas galimas toks, kad leidus patikslinti pelno mokesčio deklaracijas jos nurodytas reikalavimas išnyks. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl nemokumo bylos iškėlimo apeliantei, yra reikšminga įvertinti esančios skolos aplinkybes, tarp apeliantės ir pareiškėjos vykstantį teisminį ginčą ir jo baigties galimas pasekmes, kadangi pareiškėja yra vienintelė apeliantės kreditorė.
17.5. Teismas klaidingai nusprendė, kad atsakovė, nesibaigus teisminiam ginčui turi sumokėti pareiškėjai neva pripažįstamą pelno mokesčio dalį (5 274 Eur), nes toks mokestis nėra apskaičiuotas, o jo nesant apskaičiuoto atsakovė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo mokėti tokio mokesčio.
Šalies argumentai
17.6. Apeliantė paaiškino, kad 2023 m. lapkričio mėn., I. C. susigrąžinus dalininko teises ir pasamdžius kompetentingą buhalterį, buvo pastebėta, jog V. D. 2018–2020 m. pelno mokesčio deklaracijose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. neįtraukė išlaidų, todėl apeliantei kilo pareiga sumokėti 92 763,49 Eur pelno mokestį, nors objektyviai jis neegzistuoja. Buhalteris tinkamai sutvarkęs apskaitos dokumentus, įtraukęs išlaidas, nustatė, kad jei V. D. būtų tinkamai užpildžiusi aptariamo laikotarpio pelno mokesčio deklaracijas, tai apeliantės už 2018–2020 m. mokėtinas pelno mokestis iš tikrųjų būtų tik 5 274 Eur, kuriuos apeliantė galėtų sumokėti gavusi žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės pasibaigus teisminiam procesui (administracinė byla Nr. eI2-12462-621/2024), taip pat, iš veiklos vykdymo (užsakovų gautų užsakymų suteikti paslaugas, kurių vertė 73 200 Eur) ar I. C. galėtų apeliantei suteikti šias lėšas kaip atskaitingas asmuo.
17.7. Apeliantė, motyvuodama susiklosčiusia išskirtine padėtimi, kad tiek apeliantė, tiek jos tikroji savininkė I. C., nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir būtent todėl yra suėjęs teisės aktuose numatytas 3 metų mokesčio deklaracijų patikslinimo terminas, dar 2024 m. sausio 4 d. prašė pareiškėjos leisti pateikti patikslintas 2018–2020 m. pelno mokesčių deklaracijas, kadangi esamose deklaracijos yra pateikti neteisingi duomenys, ir atitinkamai sumokėti 5 274 Eur pelno mokestį, tačiau ji atsisakė tai leisti padaryti, todėl ginčas persikėlė į teismą. Šiuo metu ginčas dar nėra išspręstas.
17.8. Teismas nebuvo aktyvus, nors privalėjo toks būti sprendžiant dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, taigi, nesurinko bylai reikšmingų duomenų – dėl V. D. neteisėtų veiksmų iki pat 2024 m. kovo 25 d apeliantei juridinių asmenų registre buvo įregistruotas statusas: „Numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnį“, todėl tol, kol teisminiu keliu nebuvo išspręstas šios numatomos procedūros nutraukimo klausimas, ji negalėjo vykdyti veiklos, o procedūrą nutraukus atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2024 m. sudarė sutartis su užsakovais dėl paslaugų teikimo, pagal kurias gaus 73 200 Eur pajamų. Tai yra objektyvios priežastys, kodėl apeliantė negalėjo atnaujinti veiklos nuo 2023 m. lapkričio mėn., ir jos niekaip nėra susijusios su nemokumu.
17.9. Tik 2024 m. kovo 25 d. tapo aišku, kad apeliantė nebus likviduota, tačiau ji toliau turėjo spręsti ir šiuo metu vis dar sprendžia klausimą dėl deklaracijų patikslinimo, kurį taip pat lėmė V. D. nusikalstami veiksmai. V. D. nurodydama deklaracijose neteisingą informaciją nepagrįstai sukūrė apeliantei prievolę mokėti net 92 763,49 Eur pelno mokestį, kurio apeliantė sumokėti neišgalėjo, nes V. D. pasisavino ir išvaistė visas lėšas.
17.10. Nepaisant to, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-777-934/2022, kuria jis kartą jau atmetė VMI pareiškimą iškelti apeliantei nemokumo (bankroto) bylą, kuris buvo grindžiamas ta pačia skola ir analogiškais argumentais, kaip ir šioje byloje, priėmimo yra praėję du metai, tačiau faktinė situacija liudija, kad apeliantės finansiniai sunkumai, t. y. susidariusi mokestinė nepriemoka, vis dar yra nulemti ne sunkios finansinės būsenos, o buvusios vadovės V. D. atliktų nusikalstamų veiksmų, kurių padarinių šalinimas dar intensyviai vyksta. Todėl, šiuo metu situacijos vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, t. y. kad finansinė nepriemoka yra nulemta ne apeliantės sunkios finansinės padėties, o V. D. nusikalstamų veiksmų, kad apeliantės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio bei egzistuoja perspektyvos įveikti šiuos sunkumus, objektyvaus pagrindo nėra.
17.11. V. D. nesugebėjo palaikyti ir plėtoti santykių su partneriais ir fondais, priešingai – juos netgi sugriovė. Apeliantė didžiąja dalimi neatsiskaitė su žurnalistais, techniniais darbuotojais, neparengė ir partneriams neperdavė užsakytos medžiagos, ignoravo naujus užsakymus, nepalaikė nuolatinio kontakto su partneriais ir fondais, neprisidėjo prie opozicinės veiklos. Todėl, sumažėjo apeliantės socialinių kontaktų ratas, nevykdant savo įsipareigojimų partneriai ir fondai nutraukė ryšius, ji negavo užsakymų, o tuo pačiu ir įplaukų.
17.12. Apeliantė 2024 m. pabaigoje (nuo spalio mėn.) pasirašė keturias sutartis su užsakovais dėl paslaugų teikimo. Iš sutarčių matyti, kad jos sudarytos ženklioms sumoms (bendra sutarčių suma net 73 200 Eur), paslaugų suteikimo terminas yra šių metų pabaiga. Tai įrodo, kad apeliantė turi realią perspektyvą atkurti įprastos veiklos vykdymą, jog ji ieško potencialių užsakovų ir aktyviais veiksmais siekia sugrįžti į rinką. Pagal pateiktų sutarčių sumas, akivaizdu, kad apeliantės ūkinės veiklos atkūrimas yra sėkmingas ir ji gali funkcionuoti, vykdyti įsipareigojimus bei mokėti mokesčius, o esami sunkumai tėra laikini, ji yra gyvybinga.
17.13. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-12462-621/2024 pagal apeliantės skundą dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Šiame procese apeliantė ketina prisiteisti 44 405,84 Eur iš Lietuvos valstybės, o tai leis ne tik atsiskaityti su VMI, bet ir toliau sėkmingai vykdyti veiklą bei mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą.
17.14. Atsakovės nuomone, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantė yra nemoki ir nebegalės vykdyti savo veiklos ateityje. Apeliantės situacija yra specifinė, laikino pobūdžio, ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie yra sąlygoti nuteistos V. D. veiksmų, ir, kurie gali būti išspręsti išsaugant VšĮ ,,Gudijos studija“, kaip veikiantį rinkos dalyvį, todėl pagrindo iškelti apeliantei nemokumo bylą nėra, nes iš esmės įstaiga yra gyvybinga ir neatitinka nemokumo būklės pagal JANĮ.
Atsiliepimas
18. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
18.1. Apeliantė pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus (finansinės būklės ataskaitą, metinį pranešimą, veiklos rezultatų ataskaitą) už 2023 m., iš kurių matyti, kad 2023 m. ji turėjo trumpalaikio turto už 63 156 Eur (62 626 Eur žalos atlyginimas, išieškotinas iš V. D.), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 109 347 Eur (iš jų 103 986,05 Eur skola įstaigos direktorei bei 5 361 Eur mokėtinas pelno mokestis). Iš veiklos rezultatų ataskaitos už 2023 m., matyti, kad apeliantė gavo 7 169 Eur pajamų, patyrė 19 631 Eur sąnaudas bei turėjo 12 462 Eur nuostolį.
18.2. Apeliantė taip pat pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m. pagal 2024 m. lapkričio 30 d. duomenis, iš kurių matyti, kad 2024 m. įstaiga turėjo 63 156 Eur vertės turto, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas (62 626 Eur išieškotinas žalos atlyginimas iš V. D.), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 115 699 Eur (110 338 Eur skola direktorei ir 5 361 Eur mokėtinas pelno mokestis). Iš veiklos rezultatų ataskaitos už 2024 m., matyti, kad apeliantė negavo pajamų, patyrė 6 535 Eur sąnaudas bei turėjo 6 535 Eur nuostolį. Iš metinių pranešimų prie 2023 m. ir 2024 m. finansinės atskaitomybės, matyti, kad apeliantė nevykdė veiklos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio iki 2024 m. lapkričio ir negavo pajamų.
18.3. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro duomenų, matyti, kad apeliantė neturi nekilnojamojo turto bei registruotų jos vardu transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) viešai skelbiamais draudėjų duomenimis, VšĮ ,,Gudijos studija“ dirba vienas darbuotojas, apeliantė skolų neturi. Viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu apeliantė turi 112 631,82 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontoroje inicijuota viena vykdomoji byla Nr. 0035/21/01633 dėl 130 499,52 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Apeliantė VMI skolinga 112 631,82 Eur.
18.4. Atkreipia dėmesį, kad VMI, viso išieškojimo metu, sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš apeliantės turto ir sąskaitų, tačiau nesėkmingai. Pateiktos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio, kadangi ji nepajėgia sumokėti susidariusio įsiskolinimo VMI, todėl apeliantė nėra pajėgi laiku atsiskaityti su savo kreditoriais.
18.5. VMI nuomone, VšĮ „Gudijos studija“ atitinka nemokios įmonės būklę ir neturi objektyvių aplinkybių atkurti veiklą. Pareiškimo teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos VšĮ „Gudijos studija“ iškėlimo pateikimo dieną, apeliantės skola valstybės biudžetui buvo 112 631,82 Eur, atsiliepimo į skundą rengimo datai (2025 m. sausio 20 d.) VšĮ „Gudijos studija“ skola valstybės biudžetui nesumažėjo ir yra 112 631,82 Eur. VMI nuomone, byloje nėra įrodymų, kad mokestinės prievolės vykdomos VMI atžvilgiu, todėl VšĮ „Gudijos studija“ negali būti laikoma gyvybinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti VšĮ ,,Gudijos studija“ nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
21. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 18 d. pranešimą dėl numatomo inicijuoti juridinio asmens likvidavimo; 2) 2024 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija; 3) VšĮ ,,Gudijos studija“ 2024 m. spalio 1 d., 2024 m. lapkričio 17 d., 2024 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. gruodžio 1 d. pasirašytas paslaugų teikimo sutartis.
22. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apeliantės pateikti duomenys, gali būti svarbūs, sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo, taip pat, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Be to, su naujais įrodymais šalys nagrinėjamoje byloje turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
Dėl pagrindo iškelti VšĮ ,,Gudijos studija“ bankroto bylą (ne)buvimo
25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ji yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ateityje. Teigia, kad VšĮ ,,Gudijos studija“ situacija yra specifinė, laikino pobūdžio, t. y. ji turi laikinų finansinių sunkumų, kurie yra sąlygoti nuteistos V. D. veiksmų ir kurie gali būti išspręsti išsaugant VšĮ ,,Gudijos studija“, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Todėl, pagrindo iškelti apeliantei nemokumo (bankroto) bylą, nėra, nes ji yra gyvybinga ir neatitinka nemokumo būklės pagal JANĮ.
26. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
29. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, ar kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.
31. Minėta (žr. šios nutarties 25 punktą), kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 27 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Juridinių asmenų registre atsakovė VšĮ ,,Gudijos studija“ įregistruota 2014 m. liepos 24 d. Įstaigos (duomenys neskelbtini) I. C. įgaliojimų pradžios data 2023 m. lapkričio 20 d. Apeliantės tikslai – plėtoti ir populiarinti kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybą ir kitus panašius projektus, padedančius siekti organizacijos tikslo. Veikla: kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla, scenos pastatymų veikla, scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla, dalyvavimas tarptautiniuose kultūriniuose renginiuose, įvairių meninių priemonių nuoma, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas, viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla, informacinių paslaugų veikla (1 t., b. l. 8–11).
33. Remiantis byloje pateikto apeliantės balanso už 2022 m. duomenimis, nustatyta, kad VšĮ ,,Gudijos studija“ turėjo tik trumpalaikį turtą už 116 823 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 46 197 Eur; atsargos – 7 770 Eur; kitas trumpalaikis turtas – 62 626 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 230 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 150 551 Eur (trumpalaikiai įsipareigojimai) (1 t., b. l. 14). Iš veiklos rezultatų ataskaitos už 2022 m. nustatyta, kad apeliantės pardavimo pajamos buvo 0 Eur, prekių, suteiktų paslaugų savikaina ir kitos pardavimo sąnaudos – 0 Eur, grynasis veiklos rezultatas – 0 Eur (1 t., b. l. 13).
34. Apeliantė taip pat pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus (finansinės būklės ataskaitą, metinį pranešimą, veiklos rezultatų ataskaitą) už 2023 m., iš kurių matyti, kad 2023 m. ji turėjo trumpalaikio turto už 63 156 Eur (atsargos – 300 Eur; kitas trumpalaikis turtas (žalos atlyginimas, išieškotinas iš V. D.) – 62 626 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 230 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 109 347 Eur (skola I. C. – 103 986,05 Eur; mokėtinas pelno mokestis – 5 361 Eur) (1 t., b. l. 27). Iš veiklos rezultatų ataskaitos už 2023 m. nustatyta, kad apeliantė gavo 7 169 Eur pajamų, patyrė 19 631 Eur sąnaudas bei turėjo 12 462 Eur nuostolį (1 t., b. l. 31).
35. Iš byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. pagal 2024 m. lapkričio 30 d. duomenis, matyti, kad 2024 m. apeliantė turėjo 63 156 Eur vertės trumpalaikio turto (atsargos – 300 Eur; išieškotinas žalos atlyginimas iš V. D. – 62 626 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 230 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 115 699 Eur (skola I. C. – 103 986,05 Eur; mokėtinas pelno mokestis – 5 361 Eur) (1 t., b. l. 28). Iš veiklos rezultatų ataskaitos už 2024 m. nustatyta, kad apeliantė pajamų negavo, patyrė 6 535 Eur sąnaudas bei turėjo 6 535 Eur nuostolį (1 t., b. l. 32). Iš metinių pranešimų prie 2023 m. ir 2024 m. finansinės atskaitomybės matyti, kad įstaiga nevykdė veiklos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. ir negavo pajamų (1 t., b. l. 29–30).
36. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VšĮ ,,Gudijos studija“ vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonių apeliantės vardu taip pat nėra registruota (CBP-1278).
37. Remiantis viešai skelbiamais VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad įstaigoje dirba vienas darbuotojas, įsiskolinimo nėra (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Įsiskolinimas VMI 2025 m. vasario 10 d. sudaro – 112 631,82 Eur (www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine nepriemoka). Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontoroje inicijuota viena vykdomoji byla Nr. 0035/21/01633 dėl 130 499,52 Eur skolos išieškojimo VMI naudai. VMI nurodo, kad atsakovė skolinga jai 112 631,82 Eur.
38. Iš byloje apeliantės pateikto skolininkų ir kreditorių sąrašo nustatyta, kad ji turi du kreditorius: I. C., kurios reikalavimo dydis 110 338 Eur ir VMI, kurios reikalavimo dydis yra 112 631,82 Eur. Apeliantė turi vieną skolininkę – V. D., kurios skola sudaro 65 208,45 Eur (62 626,19 Eur skola ir 2582,26 Eur palūkanos) (1 t., b. l. 25). Iš byloje pateikto 2024 m. gegužės 16 d. antstolio pažymos, matyti, kad dėl šios skolos išieškojimo inicijuota vykdomoji byla, išieškotų piniginių lėšų nėra, turto ar lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą nėra (1 t., b. l. 26).
39. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. spalio 1 d. (galioja iki 2025 m. rugsėjo 1 d.), 2024 m. lapkričio 17 d. (galioja iki 2025 m. gruodžio 1 d.), 2024 m. lapkričio 22 d. (galioja iki 2025 m. rugsėjo 10 d.) ir 2024 m. gruodžio 1 d. (galioja iki 2025 m. lapkričio 30 d.) pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, kurių bendra vertė 73 200 Eur (žr. šios nutarties 21 punktą). Dalyje sutarčių numatytas atsiskaitymas etapais, suteikus tam tikras paslaugas.
40. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, teismuose kitų civilinių bylų, kuriose VšĮ „Gudijos studija“ dalyvautų kaip atsakovė, nėra. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1247-602/2025 nagrinėjamas VšĮ „Gudijos studija“ apeliacinis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-8728-484/2024, kuriuo atmestas jos skundas dėl VMI sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą pratęsti 2018–2020 m. pelno mokesčio deklaracijų pateikimo ir (ar) patikslinimo terminą. Taip pat, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2137-621/2025 pagal VšĮ „Gudijos studija“ skundą, kuriuo prašoma priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 44 405,84 Eur žalos atlyginimą solidariai su trečiuoju asmeniu V. D., iš kurios nurodyta suma priteista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-929/2023.
41. Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Apeliantė turi du kreditorius: I. C., kurios reikalavimo dydis 110 338 Eur ir VMI, kurios reikalavimo dydis yra 112 631,82 Eur. I. C. apeliantei nėra pareiškusi reikalavimo dėl atsiskaitymo, o skola VMI yra pradelsta, nesėkmingai vykdomas priverstinis jos išieškojimas (žr. šios nutarties 37 punktą). Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo (bankroto) bylos apeliantei (ne)iškėlimo, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarp apeliantės ir VMI dėl pareiškėjos reikalaujamos mokėti sumos (112 631,82 Eur) vyksta teisminis ginčas ir neįvertino jo baigties galimų pasekmių, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant dėl nemokumo (bankroto) bylos apeliantei iškėlimo, tai neturi esminės reikšmės, kadangi nepagrindžia, kad apeliantė gauna pajamas ir gali atsiskaityti su kreditoriais.
42. Pažymėtina, kad nors apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolos VMI sumą įtraukė į bendrą įsipareigojimų sumą, ir, remiasi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, susijusiais su finansinių reikalavimų tvirtinimu bei įsipareigojimų ginčijimu teisme, tačiau, viena vertus, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas. Kita vertus, sprendimai, kuriais VMI priėmė nurodymus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nėra nuginčyti. Be to, jau nuo 2021 m. lapkričio 16 d. vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovės VMI naudai. Duomenų, kad apeliantė sumokėjo bent dalį skolos, t. y. vykdo veiklą ir yra pajėgi mokėti mokesčius valstybės biudžetui, byloje pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą apeliantei, atsižvelgė į aplinkybę, jog ji nėra pajėgi mokėti mokesčius.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant objektyvių duomenų, kad apeliantė būtų padengusi įsiskolinimą, ar iš esmės sumažinusi įsiskolinimo sumą, ar kad antstolis būtų įvykdęs išieškojimą vykdomojoje byloje VMI naudai, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas.
45. Vertinant VšĮ ,,Gudijos studija“ nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į aplinkybę, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.
46. Remiantis byloje pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, matyti, kad apeliantės įsipareigojimai jau nuo 2022 m. viršija jos turto vertę, pastebimai sumažėjo turto vertė, įstaiga 2023 –2024 m. nevykdė veiklos ir negavo pajamų. Be kita ko, apeliantės turimą turtą sudaro trumpalaikis turtas (žr. šios nutarties 33–35 punktus), kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Apeliantė neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog iki 2024 m. kovo 25 d. įstaiga negalėjo vykdyti veiklos, kadangi jai buvo įregistruotas numatomas inicijuoti likvidavimas, tačiau taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, dėl kokių priežasčių negalėjo atnaujinti ir neatnaujino veiklos nuo 2024 m. kovo 25 d.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog realiai turi galimybę vykdyti prievoles. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad apeliantė sistemingai nemoka viso ar dalies įsiskolinimo VMI, suponuoja, jog jos veikla negeneruoja pajamų, todėl apeliantė neturi galimybės padengti turimo įsiskolinimo. Vien tai, kad, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2137-621/2025 pagal VšĮ „Gudijos studija“ skundą, kuriuo prašoma priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 44 405,84 Eur žalos atlyginimą solidariai su trečiuoju asmeniu V. D. (žr. šios nutarties 40 punktą), nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su apeliantės finansine padėtimi, kadangi byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta ir galimybė disponuoti prašoma priteisti suma šiuo metu yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė yra nemoki.
48. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
49. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, jog šiuo metu ji vykdo veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Minėta (žr. šios nutarties 37 punktą), kad įsiskolinimas VMI 2025 m. vasario 10 d. sudaro – 112 631,82 Eur. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė VšĮ ,,Gudijos studija“ 2024 m. spalio 1 d., 2024 m. lapkričio 17 d., 2024 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. gruodžio 1 d. pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., banko sąskaitų išrašų), kad paslaugos pagal sudarytas sutartis realiai vykdomos ir už tai gaunamos pajamos. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog apeliantė surado klientų ar sudarė su jais sutartis, nepagrindžia, kad šios sutartys yra vykdomos ar bus įvykdytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad apeliantė pagal sudarytas sutartis teikia paslaugas už kurias gauna atlygį, t. y. generuoja pelną, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra gyvybingas juridinis asmuo.
51. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad šiuo metu susiklosčiusios situacijos neįmanoma vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi (finansinė nepriemoka yra nulemta ne apeliantės sunkios finansinės padėties, o V. D. nusikalstamų veiksmų, apeliantės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, egzistuoja perspektyvos įveikti šiuos sunkumus). Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2022 m. liepos 28 d. ir joje teismas padarė išvadas remiantis tuo metu buvusiais duomenimis, tačiau šiuo metu aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios.
52. Visų pirma, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. spalio 22 d. į VšĮ „Gudijos studija“ banko sąskaitas gauta 156 129,38 Eur įplaukų, taigi, atsakovės per 6 mėn. gaunamos įplaukos savaime yra pakankamos VMI reikalavimui patenkinti, tačiau, remiantis šiuo metu byloje pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, matyti, jog apeliantė nuo 2022 m. negavo pelno, 2023–2024 m. nevykdė veiklos, neturi turto iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje taip pat buvo nustatyta, kad baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo apeliantė siekė prisiteisti 103 097,17 Eur iš galimai nusikalstamą veiką prieš ją atlikusio asmens bei solidariai iš susijusių asmenų. Baudžiamoji byla išnagrinėta, apeliantės naudai iš V. D. priteista 62 626,19 Eur turtinė žala, kuri neišieškota priverstine tvarka. Trečia, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta tuo metu, kai nebuvo išspręstas klausimas dėl įgaliojimų I. C. grąžinimo ir nebuvo galimybės vykdyti veiklą. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, įgaliojimai I. C. buvo grąžinti 2023 m. lapkričio 20 d. (1 t., b. l. 8–11), tačiau objektyvių duomenų, kad grąžinus įgaliojimus, ar 2024 m. kovo 25 d. panaikinus įrašą apie numatomą inicijuoti likvidavimą, VšĮ ,,Gudijos studija“ atnaujino veiklą, generuoja pajamas ir yra pajėgi mokėti mokesčius ir atsiskaityti su VMI, pateikta nebuvo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2022 m. liepos 28 d. egzistavusios faktinės aplinkybės ir šiuo metu egzistuojančios aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nesudaro pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti taip, kaip ji buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi.
53. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių įstaigos veiklos vykdymą, įsiskolinimo sumai valstybės biudžetui nemažėjant, konstatuojama, kad VšĮ ,,Gudijos studija“ negali būti laikoma gyvybinga įstaiga, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
54. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
55. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
56. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė VšĮ ,,Gudijos studija“ nemokumo (bankroto) bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
57. Atmetus apeliantės VšĮ ,,Gudijos studija“ atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą, todėl prašymas dėl jų atlyginimo pagal 2025 m. sausio 7 d. pateiktą išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 01/07, netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.