Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1118-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
2S-1118-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37532-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
G. B.
Kreditorius
uždaroji akcinė bendrovė „Ripovila“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.20.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1118-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37532-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.4.5.11; 3.5.20.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys antstolis V. Č. bei išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Ripovila“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/00633, iki bus panaikintas areštas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre; panaikinus areštą minėtam turtui ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Skunde nurodė, jog antstoliui buvo pateikęs ne tik skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. pranešimo dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo, tačiau ir prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus panaikintas areštas minėtam gyvenamajam namui ir jis bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antstolis 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu patenkinęs skundą, nustatė naują pareiškėjui priklausančio turto kainą, tačiau prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus panaikintas areštas netenkino, žodžiu nurodęs, jog tai išspręsta patvarkymu. Pažymėjo, kad prašyme buvo nurodęs, jog turto vertė realiai dar didesnė, nes namas nėra registruotas VĮ Registrų centre, yra areštuotas, o tokio turto vertė realiai negali būti nustatyta. Pažymi, kad pareiškėjo nurodyti turto vertintojai nustatė tik preliminarias turto kainas.Suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. 2017 m. spalio 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0116/17/00633. Antstolis patvarkyme nurodė, kad pagal antstolio 2017 m. liepos 5 d. patvarkymą Nr. 0116/17/00633, 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Capital vertinimas“ atliko ekspertizę ir nustatė areštuoto pareiškėjo turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę - 202 000 Eur. Nesutikdamas su nustatyta verte, 2017 m. rugsėjo 11 d. skolininkas pateikė skundą, kartu pateikdamas UAB „Jungtinis verslas“ ir UAB „Ober Haus – Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaitas. 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. 0116/17/00633 antstolis patenkino skolininko skundą ir iš naujo nustatė turto vertę, t. y. 1/2 dalis minėto turto buvo įvertinta 229 500 Eur (iš visų turimų 3 vertinimo ataskaitų pasirenkant aukščiausią kainą). Antstolis netenkino prašymo sustabdyti išieškojimą iš areštuoto turto iki teismas priims sprendimą dėl turto registracijos, kadangi įstatymas suteikia antstoliui teisę realizuoti turtinę teisę į neįregistruotą turtą.Suinteresuotas asmuo UAB „Ripovila“ atsiliepime prašė pareiškėjo G. B. skundą atmesti. Nurodė, kad turto areštas bei turto neįregistravimas registre nebuvo kliūtis atlikti vertinimą pareiškėjo pasirinktiems turto vertintojams. Subjektyvūs, deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kad realiai turto vertė yra dar didesnė, nėra bent tikėtinai pagrįsti. Priešingai, pareiškėjas siūlė antstoliui savo surastą pirkėją, kuris sutiktų nupirkti turtą už skolos sumą, t. y. 131 573 Eur. Pasak suinteresuoto asmens, turto areštas ir teisinės registracijos nebuvimas nelemia turto kainos. Pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, kad egzistuoja realus poveikis stabdyti vykdymo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundo dėl antstolio V. Č. veiksmų netenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas neatitinka nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl pareiškėjo prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo bei arešto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), panaikinimo, atmetė. Nenustatęs antstolio V. Č. veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, teismas sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo G. B. atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo sustabdyti vykdymą iki bus panaikintas areštas namui ir namas bus įregistruotas VĮ Registrų centre bei nustatyta reali turto vertė; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas neteisingai taiko ir aiškina CPK nuostatas apie areštuoto turto įvertinimą bei turto vertės nustatymą esant abejonėms dėl jo vertės. Teigia, kad jo pateiktos turto vertintojų nustatytos turto kainos yra tik preliminarios. Jas teikė norėdamas įrodyti, kad antstolio V. Č. patvarkymu paskirta ir atlikta turto vertinimo ekspertizė yra absoliučiai nepagrįsta. Vadovaudamasis CPK 681, 682 straipsnio 2 dalimi, teigia, jog antstolis, matydamas, kad jo patvarkymu skirta ekspertizė akivaizdžiai neteisingai nustatė turto rinkos kainą, ir kad skolininko pateiktos preliminarios turto vertės žymiai didesnės, jis privalėjo ne remtis preliminariomis vertės išvadomis, o turtą įkainoti rinkos kaina, skirdamas papildomą ekspertizę turto rinkos vertės nustatymui. Pasak apelianto, esant prieštaravimams tarp ekspertizės ir turto vertintojų preliminarių ataskaitų, tik ekspertų komisija gali nustatyti realią turto rinkos vertę. Atskirajame skunde remiasi ir CPK 212 straipsnio 1 dalimi, 219 straipsniu.Siekiant nustatyti turto kainą, būtina sustabdyti vykdymo veiksmus, nes realizuojamam turtui turi būti panaikintas areštas ir namas įregistruotas VĮ Registrų centre. Apelianto įsitikinimu, be šių veiksmų neįmanoma nustatyti realios turto rinkos kainos.

Antstolis V. Č. atsiliepime prašo atmesti G. B. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį. Nurodė, jog pats skolininkas inicijavo kainos peržiūrėjimo procesą, 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikdamas skundą ir dvi skirtingų vertintojų ataskaitas, o vėliau suabejojo jų objektyvumu, nustatant turto kainą. Šios aplinkybės, antstolio manymu, verčia abejoti skolininko sąžiningumu ir noru greičiau užbaigti vykdymo procesą. Pažymi, kad skunde skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad minėto turto vertė nustatyta neteisingai. Antstolis neabejoja nustatyta verte, nes buvo atsižvelgta į tris vertinimo ataskaitas.Suinteresuotas asmuo UAB „Ripovila“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2225-431/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojai UAB „Ripovila“, areštavo žemės sklypą, esantį Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir turtinę teisę į gyvenamąjį namą unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. 0116/17/00633 buvo paskirta minėto turto (žemės sklypo ir neįregistruoto gyvenamojo namo) ekspertizė. 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Capital vertinimas“ surašė ekspertizės aktą Nr. 17-NE08-01, kuriuo nustatė viso turto vertę 202 000 Eur. Skolininkas kartu su 2017 m. rugsėjo 11 d. skundu pateikė vertinimo ataskaitas: UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (1/2 dalies žemės sklypo ir 1/2 dalies gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 229 500 Eur) ir UAB „Ober Haus – Nekilnojamasis turtas“ (1/2 dalies minėto turto vertė nustatyta 220 000 Eur). Taip pat pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus panaikintas areštas gyvenamajam namui ir jis bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi jo manymu, reali areštuoto ir neįregistruoto turto vertė negali būti nustatyta. 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. 0116/17/00633 antstolis patenkino skolininko skundą, iš naujo nustatė turto vertę, vadovaujantis pateiktais UAB „Ober Haus – Nekilnojamasis turtas“ ir UAB „Jungtinis verslas“ vertinimais, t. y. 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), buvo įvertinta 229 500 Eur. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje bei panaikinus areštą gyvenamajam namui ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Apelianto įsitikinimu, tinkama (reali) realizuojamo turto kaina gali būti nustatyta tik panaikinus jo areštą bei įregistravus nekilnojamojo turto registre, dėl ko būtina sustabdyti vykdymo veiksmus; be to, mano, kad matydamas, jog patvarkymu skirtos ekspertizės bei pareiškėjo pateiktų vertintojų pateiktos preliminarios turto vertės ženkliai skiriasi, antstolis privalėjo skirti papildomą ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia (be kita ko), įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. <...> Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). <...> Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. <...> Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). <...> Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015). CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi, šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas yra antstolio teisė, o ne pareiga.Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, jog gavęs skolininko pateiktas preliminarias turto vertinimo ataskaitas (kuriomis skolininkas siekė įrodyti, kad patvarkymo pagrindu atlikta ekspertizė (nustatyta turto vertė) yra nepagrįsta), antstolis turėjo skirti papildomą ekspertizę, o ne remtis preliminariomis vertės išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas pateikdamas minėtas turto vertinimo ataskaitas pradiniame skunde dėl antstolio veiksmų prašė nesiremti UAB „Capital vertinimas“ atliktu įvertinimu ir iš naujo įvertinti turtą pagal pateiktus dokumentus. Taigi, būtent tenkindamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis nustatė naują ginčo turto kainą ir išaiškino, kad skolininkas ir išieškotojas dėl turto įkainojimo gali pareikšti prieštaravimus; taip pat antstolis atsisakė stabdyti vykdomąją bylą. Aktualiame skunde dėl antstolio veiksmų apeliantas teigia, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, turto vertė negali būti realiai nustatyta, t. y. iš esmės nesutinka su naujai nustatyta turto verte, tačiau, kaip ir nurodė antstolis V. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą, jokių įrodymų, kad minėto turto vertė nustatyta neteisingai, nepateikė. Skunde dėl antstolio veiksmų bei atskirajame skunde pareiškėjas nurodo tik subjektyvius ir deklaratyvius, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstus samprotavimus, kad neįregistravus turto nekilnojamojo turto registre bei esant jo areštui, reali turto vertė negali būti nustatyta. Taigi, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes (t. y., kad antstolis areštuoto turto vertę nustatė įvertinęs trijų turimų vertinimo ataskaitų (UAB „Capital vertinimas“, UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ ir UAB „Jungtinis verslas“) atliktus vertinimus ir pasirinko aukščiausią kainą, į tai, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog turtą įregistravus nekilnojamojo turto registre, jo vertė būtų didesnė, nei paties skolininko pateiktose turto vertinimo ataskaitose nurodyta vertė), neįrodė būtinybės stabdyti vykdymo veiksmus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolio V. Č. veiksmuose nėra civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu., 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič