Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M. ir UAB „Noble group“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015 pagal ieškovės I. M. (pradinis ieškovas BUAB „Rąstinės pirtys“) ieškinį atsakovui L. G., trečiasis asmuo UAB „Noble group“ dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo 2015 m. balandžio 14 d. civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Rąstinės pirtys“ ieškinį atsakovui L. G. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Noble group“. Teismas ieškinį tenkino iš dalies - iš atsakovo L. G. priteisė 4 367,47 Eur skolą, 180,68 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 261,53 Eur už advokato paslaugas ieškovei, 136,31 Eur žyminio mokesčio ir 8,16 Eur valstybei. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, juo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą, sumažinti priteistą sumą 3427,59 Eur trūkumų šalinimo ir 400,00 ekspertizės išlaidų, priteisiant iš jo 539,88 Eur skolos, 22,33 Eur delspinigių, 32,00 Eur už advokato paslaugas ir procesines palūkanas. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atlikta pagalbinio pastato-pirties, kurį pastatė ieškovas UAB „Rąstinės pirtys“ ekspertizė, kuri būtų pakeitusi sprendimo esmę, todėl pateikia 2016-04-14 gautą ekspertizės aktą, iš kurio paaiškėjo nauja aplinkybė, jog defektų šalinimo suma 3427,59 Eur ir ieškovas sunaudojo mažiau medžio sienojų. Nurodo, jog visą bylos nagrinėjamą teigė, jog pastatytas pastatas - pirtis yra su trūkumais ir reikalavimo pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau teismai atsisakė ją skirti, todėl jo kaltės, jog šis ekspertizės aktas nebuvo pateiktas anksčiau, nėra. Pasibaigus bylai ir pradėjus vykdyti teismo sprendimą, kreipėsi į ekspertus ir buvo pateikta išvada, jog pagalbinio pastato - pirties sumontuotų rąstinių sienų kokybė nepatenkinama, remonto darbams atlikti reikalinga 3427,59 Eur, rąstinių sienų faktinis plotas 132,30 kv.m. Taigi tapo akivaizdu, jog teismų išvados, kad defektai buvo ištaisyti, neatitinka realybės. Apie naujas aplinkybes sužinojo 2016-04-14, kai gavo ekspertizės aktą.Suinteresuotas asmuo (pradinis ieškovas) BUAB „Rąstinės pirtys“ atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka, argumentuodamas, tuo, jog nėra teisinių pagrindų proceso atnaujinimui, t.y. nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi prašymas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą.Suinteresuotas asmuo (naujas ieškovas) I. M. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) UAB „Noble group“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-18 nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad pateiktas ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kadangi nurodytos išvados galėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš esmės, pareiškėjas prašė skirti ekspertizę, tačiau pats jos atsisakė. Aplinkybės dėl ekspertizės skyrimo buvo įvertintos ir apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktas ekspertizės aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos eksperto išvados reikšmė ginčo išsprendimui negali būti laikoma neabejotina ir neginčytina, t. y. negalima daryti išvados, jog šio įrodymo pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas L. G. pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-18 nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Bylos nagrinėjimas vyko, pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Tai sutrukdė pareiškėjui teikti įrodymus; Ieškovas BUAB „Rąstinės pirtys“ turėjo bankrutuojančios įmonės statusą. Tai neleido pareiškėjui nei samdytis advokatą, nei išleisti pinigų ekspertizei, nes pareiškėjas neatgautų iš ieškovo sumokėtų pinigų. Tai paaiškina pareiškėjo nenorą mokėti už ekspertizės atlikimą; pačios ekspertizės pareiškėjas nebuvo atsisakęs; Pagrindinis ieškovo kreditorius buvo Sodra, t.y. pati valstybė. Tai trukdė teismui bylą nagrinėti objektyviai; Byloje neteisingai kvalifikuoti teisiniai santykiai. Teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo, kaip statybos rangą, o turėjo, kaip vartojimo rangą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015, kurioje Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės BUAB „Rąstinės pirtys“ ieškinį tenkino iš dalies - iš atsakovo L. G. priteisė 4 367,47 Eur skolą, 180,68 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 261,53 Eur už advokato paslaugas ieškovei, 136,31 Eur žyminio mokesčio ir 8,16 Eur valstybei. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodo, kad atlikus pagalbinio pastato-pirties ekspertizę, paaiškėjo, kad ieškovės atliktų minėto pastato darbų defektų suma sudaro 3427,59 Eur ir ieškovas sunaudojo mažiau medžio sienojų, todėl yra pagrindas peržiūrėti priimtą teismo sprendimą, pakeičiant iš pareiškėjo priteistinos sumos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Pareiškėjas aiškiai nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu. Minėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėto apylinkės teismo sprendimu jį galėjo skųsti ir skundė apeliacinės instancijos teismui, kuris minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teisingai kvalifikavo, kad pareiškėjo pateiktas ekspertizės aktas, pirma, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, antra, minėtas aktas laikytinas nauju įrodymų, kuris pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės nebuvo pateiktas. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ekspertizė nebuvo atlikta dėl to, kad pareiškėjas, prašęs ją skirti, atsisakė apmokėti ekspertizės išlaidas. Aplinkybė, jog pareiškėjas nenorėjo mokėti už ekspertizės atlikimą, nes jis sumokėtus pinigus negalėtų atgauti iš ieškovės, nelaikytina pagrįsta. Prašymo skirti ekspertizę pateikimo metu spręsti dėl bylos baigties atsakovo naudai nebuvo galima, be to, nebuvo aišku, kieno naudai bus pateiktos ekspertizės išvados. Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Dėl to, spręsti, kad jei ekspertizė būtų atliktą pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, ji (ekspertizė) paneigtų ieškovo ieškinį, nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų teismo buvo įvertintos ir paneigtos. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su minėto apylinkės teismo sprendimu, nesudaro pagrindo minėtą sprendimą peržiūrėti. Bylos aplinkybėms iš esmės esant toms pačioms, byloje priimtas sprendimas pakartotinai peržiūrėtas negali būti, kai teisės į apeliaciją ir kasaciją yra išnaudotos. Priešingas aiškinimas neatitiktų proceso atnaujinimo tikslų.Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimas vyko, pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškinys pateiktas pažeidžiant bendrojo teismingumo taisykles, nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ar spręsti, jog civilinė byla išnagrinėta priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Proceso įstatyme numatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustačius neteisingai išspręstos bylos aplinkybių bei nepateikiant argumentų, kurie pagrįstų, jog teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą, nėra pagrindo dėl procesinių teisės normų pažeidimo formaliai panaikinti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą, tuo pačiu ir atnaujinti procesą civilinėje byloje.Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovas BUAB „Rąstinės pirtys“ turėjo bankrutuojančios įmonės statusą ir tai neleido pareiškėjui nei samdytis advokatą, nei išleisti pinigų ekspertizei, nes pareiškėjas neatgautų iš ieškovo sumokėtų pinigų, laikytina nepagrįsta. Minėta apelianto aplinkybė laikytina deklaratyvaus pobūdžio, nes, tam, kad jis galėtų išieškoti iš bankrutuojančios ieškovės patirtas išlaidas, jis (apeliantas) turėtų laimėti bylą. Manytina, kad jei atsakovas būtų tikėjęs, sumokėjęs už ekspertizę ir ją atlikus, laimėti bylą, jis atliktų prieš tai nurodytus veiksmus, nes jei sprendimas būtų priimtas tokiu būdu, kokiu nurodo apeliantas, t.y. sumažinus priteistinos sumos ieškovei dydį keliais tūkstančiais eurų, jis būtų sumokėjęs kelis šimtus eurų už ekspertizės atlikimą, nes galutiniame rezultate, net jei neišieškotų sumokėtos sumos, būtų vis vien gavęs didesnę finansinę naudą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jeigu atitinkamų darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, jis (apeliantas) turi teisę kreiptis į rangovą dėl neatlygintino defektų pašalinimo ar reikalauti atlyginti jam defektų šalinimo išlaidas, t.y. apeliantas esant minėtoms aplinkybėms, turi teisę ginti galbūt savo pažeistas teises CK 6.664 str. 3 d. pagrindu. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.