- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-287-370/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Vyjuvis“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-287-370/2011
Teisėja K. Domarkienė (Procesinio sprendimo Nr. 2-06-3-14832-2009-0)
2011 m. balandžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3551-796/2010 pagal ieškovės UAB „Vyjuvis“ ieškinį atsakovei UAB „Vakarų pakrantės aidas“ dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-23 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 17 834,78 Lt skolos, 1 819,63 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-09-30 šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu išnuomojo atsakovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuompinigius sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė nuo 2008 m. lapkričio mėn. nebemokėjo nuomos mokesčio, o nuo 2009-05-01 patalpų nuomos sutartį su ieškove nutraukė ir liko skolinga 17 834,78 Lt nuompinigių. Atsakovė skolą pripažįsta, tačiau į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo ir skolos nesumokėjo. Už pradelstą atsiskaityti laikotarpį atsakovė ieškovei privalo sumokėti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotas (13,04 proc.) palūkanas, kurios ieškovės kreipimosi į teismą dieną (2009-12-09) sudarė 1 819,63 Lt, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė savo nuompinigių skolą pripažino, tačiau su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove susitarė, jog nuompinigių įsiskolinimas bus įskaitytas už atsakovės investuotas lėšas atlikus pagerinimus, todėl laikytina, kad atsakovė termino įvykdyti piniginę prievolę nepraleido. Atsakovės į patalpas investuotos lėšos žymiai viršija nuompinigių kartu su palūkanomis sumą. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas byloje nagrinėjamu atveju netaikytinas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti pagal šį įstatymą priskaičiuotas 1 819,63 Lt palūkanas yra nepagrįstas. Be to, išnuomotos patalpos ieškovei nepriklausė nuosavybės teise, jas ieškovė valdė panaudos sutarties pagrindu, kurioje panaudos davėja ieškovei suteikė teisę patalpas išnuomoti tretiesiems asmenims, tačiau sutartyje nenumatė teisės imti nuomos mokestį. Dėl šios tinkamu ieškovu byloje laikytina išnuomotų patalpų savininkė. Tuo atveju, jie teismas tenkintų ieškinį, atsakovė teismo prašė sprendimo įvykdymą atidėti metams arba išdėstyti pusei metų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-23 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės priteisė 17 834,78 Lt skolos, 1 819,63 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 654,41 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1497,13 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo atmetė, konstatavęs, jog abi šalys yra komercinę veiklą vykdantys privatūs juridiniai asmenys ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovės finansinę padėtį, taip pat duomenų, jog atsakovės ieškinys dėl pagerinimų išreikalavimo iš ieškovės pateiktas teismui ir yra priimtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-23 sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteista 1 819,63 Lt palūkanų ir 6 proc. procesinės palūkanos panaikinti, šiuos ieškinio reikalavimus atmesti ir išdėstyti arba atidėti sprendimo vykdymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Šio įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais, nuostoliams atlyginti. Pagal CK 6.261 str. palūkanos yra laikomos minimaliais nuostoliais, jeigu skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir už termino praleidimą privalo mokėti įstatymo ar sutarčių nustatytas palūkanas. Be to, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme yra apibrėžta komercinių sandorių sąvoka – sandoriai tarp ūkio subjektų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Šis sąrašas yra baigtinis, patalpų nuoma į šį sąrašą nepatenka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sąvoką aiškino plečiamai. Taip pat teismas nepagrįstai minėtą įstatymą laikė specialiu Civilinio kodekso atžvilgiu. Ginčas kilo iš sutartinių santykių ir pagal CK 1.3 str. 21 dalį dėl palūkanų turėjo būti taikomos CK 6.210 str. 2 dalies nuostatos. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. palūkanas nuo priteistų 1 819,63 Lt palūkanų vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, kuri neturi didesnės galios prieš įstatymą. CK 6.37 str. 4 dalyje pasakyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar susitarimu numatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Šalių susitarimo byloje nagrinėjamu atveju nebuvo. Teismo sprendimu priteistos palūkanos aiškiai pažeidžia sąžiningumo ir protingumo reikalavimus (civ. b. Nr. 3K-3-594/2007). Taikydami teisę teismai privalo atsižvelgti į paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, o ne į konsultacijas. Atsakovė prašė atidėti sprendimą arba išdėstyti sprendimo vykdymą remdamasi aplinkybe, kad ji yra pareiškusi ieškovei ieškinį tos pačios nuomos sutarties pagrindu – dėl įpareigojimo grąžinti materialines vertybes. Teismas turėjo galimybę teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ patikrinti šią aplinkybę.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, atskiru prašymu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Esant atsakovės prašymui ir ieškovei nepareiškus prieštaravimų, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas neginčija pagrindinės skolos dydžio, atsiskaitymo uždelsimo terminų bei priteistų palūkanų apskaičiavimo teisingumo, o ginčija tik ieškovės teisę į palūkanas materialinių teisės normų pagrindu.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MVPĮ) nuostatas. Šio įstatymo 1 str. 3 d. 3 punkto nuostata, jog įstatymas nereglamentuoja „palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis“, reiškia, kad pagal šį įstatymą negali būti skaičiuojamos palūkanos už vėlavimą atlyginti patirtus nuostolius, t. y. negali būti skaičiuojamos nuo reikalaujamų atlyginti nuostolių sumos. Taip pat minėtas įstatymas nenumato baigtinio sąrašo komercinių sandorių, priešingai – detalizuoja teisinius santykius, kurių nereglamentuoja (MVPĮ 1 str. 3 d.). Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika pasisakant dėl prievolės atlyginti palūkanas dėl uždelsimo atsiskaityti pagal šiuos teisinius santykius: paskolos (2006-04-26 Nr. 3K-3-301/2006), pirkimo–pardavimo ir nuomos (2010-11-02 Nr. 3K-7-409/2010), rangos (2010-12-17 Nr. 3K-3-505/2010), vežimo (2011-03-07 Nr. 3K-3-92/2011). Paskutinėje minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad sandoris laikytinas komerciniu, jei jo šalys yra ūkio subjektai, sandoris susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. 2010-12-17 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 kasacinis teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies teisę į procesines palūkanas, kurios priteisiamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustato CK 6.37 str. 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą, nes toks palūkanų dydis yra numatytas įstatyme (CK 6.210 str. 2 d.) ir tik tokio dydžio procesinių palūkanų ieškovė reikalavo. Apeliantės argumentas, kad teismas negalėjo priteisti procesinių palūkanų, kadangi CK 6.37 str. 4 dalyje nustatyta, jog „palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų“, atmestinas, kadangi, kaip minėta, tokia išimtis nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje, be to, ieškovas turėjo teisę reikalauti ir MVPĮ nustatyto dydžio procesinių palūkanų (13,04 proc.), kurios daugiau kaip du kartus didesnės už ieškovo reikalautas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos aiškiai pažeidžia sąžiningumo ir protingumo reikalavimus. Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje (Nr. 3K-3-594/2007) buvo visiškai skirtinga nei šioje byloje faktinė ir teisinė situacija – buvo sprendžiamas ne procesinių palūkanų priteisimo, o jų skaičiavimo išieškojimo procese klausimas, kasacinis teismas konstatavo, kad palūkanos apskaičiuotos pažeidus CK 6.37 str. 2 dalies nuostatą dėl skolininko pareigos mokėti palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi vykdymo procese buvo pažeistas skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo eiliškumas (CK 6.54 str.), t. y. procesinės palūkanos privalėjo būti skaičiuojamos ne nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, nurodytos teismo sprendime, o tik nuo tuo momentu likusios nepadengtos skolos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos nėra privalomos, yra pagrįstas, tačiau aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi papildomu teisės šaltiniu, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes minėtoje konsultacijoje pateikti išaiškinimai atitinka įstatymų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjant analogiškas bylas suformuotą teismų praktiką (CPK 328 str.).
Atmestinas ir apeliantės argumentas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Aplinkybė, kad bylą pralaimėjusi šalis reiškia reikalavimus laimėjusiai šaliai kitoje byloje, nesudaro pagrindo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str.). Apeliantė byloje, kurioje pareiškė ieškinį ieškovei, gali prašyti teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.