Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Šakių komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-934-876/2015 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei UAB „Šakių komunalinis ūkis“ dėl įsakymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, grąžinimo į ankstesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė 2015-06-08 skirdama įsakymu ieškovui drausminę nuobaudą nenurodė nei konkretus elgesio ar neveikimo, už kurį yra skiriama drausminė nuobauda, nei kokius norminius ar individualius teisės aktus pažeidė ieškovas. Teismas, teisingai nurodė, kad dalis veiksmų, kuriuos atsakovė nepagrįstai vertino, kaip darbo drausmės pažeidimus, buvo atlikti daugiau nei prieš mėnesį.

Teismas pagrįstai laikė, kad nesusipratimas dėl teisingos ataskaitos susiklostė dėl patirties neturėjimo ir informacijos trūkumo, kaip teisingai ši tvarka turi būti vykdoma. Kadangi buvo deklaruota nežymiai daugiau kuro nei išnaudota, to negalima laikyti piktnaudžiavimu ar švaistymu. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovo veiksmuose galima įžvelgti formalius pažeidimus, tačiau jie nėra tyčiniai, tad paskirta nuobauda yra neproporcingai griežta atliktiems veiksmams, todėl teismas ją pripažino, kaip paskirtą neteisėtai.

Apylinkės teismas tinkamai parinkto ieškovo pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. pripažinęs atleidimą neteisėtu, grąžino jį ankstesnį darbą ir tokiu būdu nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad šis teisių gynybos būdas atleidimo iš darbo bylose yra prioritetinis ir yra tam tikra socialinio teisingumo išraiška. Taip pat pagrįstai ieškovui buvo priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais ieškovui sukėlė ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Teismas išsamiai ir gausiai argumentavo šią savo išvadą, teisingai nustatė visas aplinkybes, taikytiną teisę, vadovavosi nuoseklia Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija neturtinės žalos atlyginimo praktika. Nustatydamas žalos dydį, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į neteisėtu atleidimu sukeltus padarinius, šalių turtinę padėtį, dėl to pagrįstai ieškovui priteisė 1 000 Eur žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl CPK 314 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008).

Nagrinėjamoje byloje su apeliaciniu skundu atsakovės atstovas pateikė rašytinį 2016-01-28 paaiškinimą, nurodęs, kad atsakovės bendrovėje įvyko pakeitimai, todėl dėl įmonės struktūros pertvarkos yra panaikintas UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo etatas, vėlesniais įsakymais papildyta administratoriaus, technikos specialisto, darbininko, budinčio darbininko pareigybėmis. Apeliantės atstovas prašė prijungti prie bylos atsakovės UAB „Šakių komunalinis ūkis“ įsakymus: 2015-07-23 įsakymą Nr. V-84 ir 2015-12-30 įsakymą Nr.V-143 ,,Dėl „Šakių komunalinis ūkis“ etatų struktūros pakeitimo, 2016-01-11 įsakymą Nr.V-8 ,,Dėl UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus 2015-12-30 įsakymo Nr.V-143 ,,Dėl „Šakių komunalinis ūkis“ etatų struktūros pakeitimo, papildymo“, 2016-01-18 įsakymą Nr. V-13 ,,Dėl UAB „Šakių komunalinis ūkis“ administracijos darbo reglamento tvirtinimo ir etatų struktūros sudarymo“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atstovo pateikti rašytiniame paaiškinime argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai (įsakymai) tikėtina bus reikšmingi vykdant skundžiamo sprendimo dalį, dėl ieškovo grąžinimo į ankstesnes pareigas, kurių, remiantis atsakovės įsakymu, bendrovėje po struktūrinių pertvarkymų neliko, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Todėl prašymas dėl dokumento prijungimo prie bylos netenkintinas (CPK 180 str.).

2015 m. birželio 8 d. drausminė nuobauda direktoriaus pavaduotojui M. V. paskirta vadovaujantis UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus 2015 m. birželio 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl direktoriaus pavaduotojo M. V. darbo, UAB „Šakių komunalinis ūkis“ darbuotojų gamybinių pasitarimų protokolais Nr. ŠKU-41 (2015-02-17) ir Nr. ŠKU-42 (2015-03-04) bei direktoriaus pavaduotojo M. V. 2015 m. birželio 5 d. pasiaiškinimu.

2015 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl direktoriaus pavaduotojo M. V. darbo buvo nurodyta, kad UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas M. V. per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. neįgyvendino šių Lietuvos Respublikos įstatymais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) ir Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimais arba administracijos direktoriaus įsakymais (Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AT-719 patvirtinti Šakių rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai) reglamentuotų, tiesiogiai su UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigomis ir atsakomybe susijusių, veiklų: 1) pasibaigus kalendoriniams metams per 3 (tris) mėnesius nepateikė aptarnaujamų daugiabučių namų patalpų savininkams savo (administratoriaus) veiklos praėjusių metų ataskaitos apie sumokėtus mokesčius ir kaupiamąsias įmokas, įsiskolinimus, sukauptų lėšų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti panaudojimą ir likutį, informacijos apie darbų planų įvykdymą; 2) nepateikė kitų metų planuojamų darbų, ir jiems atlikti skirtų lėšų poreikio ir galimo jų šaltinio, 3) tinkamai netvarkė (nesidomėjo) konkretaus daugiabučio namo (tuo pačiu – visų aptarnaujamų daugiabučių namų) pajamų ir išlaidų, susijusių su administruojamu namu, apskaitos; 4) neparengė patalpų savininkų, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų rašytinių pageidavimų paaiškinimo ir duomenų apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokesčius, kaupiamąsias įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitus darbus; nesuorganizavo susirinkimo gyvybiškai svarbioms problemoms spręsti; 5) per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. visose privalomose skelbimų lentose nepateikė informacijos apie administratorių; 6) iki 2015 m. gegužės 1 d. neparengė kiekvieno UAB „Šakių komunalinis ūkis“ aptarnaujamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, tai neleido šių aprašų laiku pateikti Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims; 7) 2015 m. kovo 26 d. UAB „Šakių komunalinis ūkis“ darbų vadovas G. J. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) būtų savininkų prašymu atlikęs apžiūrą, aptiko didelę avariją daugiabučio namo rūsyje esančiame buitinių nuotekų vamzdyne, tačiau apie galimus gedimus šiame name M. V. tvarkomoje su daugiabučiu namu susijusioje informacijoje (ir privalomų techninių apžiūrų žurnaluose) nebuvo užfiksuota; 8) per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. nepateikė privalomų rengti susirinkimų su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkais grafiko tvirtinimui, neiniciavo neeilinių susirinkimų pagal poreikį.

Teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo aplinkybė, kad atsakovė praleido įstatymu nustatyta terminą darbo drausmės atsakomybei taikyti ieškovui už ieškovo tariamai padarytus darbo drausmės pažeidimus nurodytus atsakovės tarnybinio pranešimo punktuose 1, 3.1., 4, 7, taip pat ir dėl tarnybiniame pranešime 2 p. nurodyto pažeidimo, kadangi teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad atsakovės direktorius nežino iki kada nurodyti darbai turėjo būti atlikti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui negali būti taikyta nuobauda už nurodytus tarnybiniame pranešime pažeidimus dėl anksčiau paminėtų priežasčių. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo išvadų, mano, kad šios išvados teisingos.

Apeliantės atstovas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino paties ieškovo teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų (žr. 2015-08-14 teismo posėdžio garso įrašą 00:23:57-00:24:22 min.), kuriais ieškovas iš dalies pripažino, jog ne visose skelbimų lentose kabino pranešimus butų savininkams, tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas netinkamai įvykdė savo pareigas. Taip pat ieškovas per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31 d. visose privalomose skelbimų lentose nepateikė informacijos apie administratorių, tai patvirtina, kad atsakovas neteigė, jog informacija nebuvo apskritai pateikta, tačiau tvirtino, kad ji buvo pateikta ne visose privalomose skelbimų lentose.

Tačiau su šiuo argumentu sutikti negalima, nes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė byloje objektyvių įrodymų, kad ieškovas neteikė būtinos informacijos gyventojams, taigi neįrodė ieškovo padaryto pažeidimo, nurodyto 2015-06-04 tarnybinio pranešimo 5 punkte (CPK 12, 178 str.).Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktą vien pagal ieškovo paaiškinimą teismo posėdyje, nesant kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų dalį ieškovo pripažinimo dėl pakabintų skelbimų gyventojams. Bylos duomenimis ieškovas nesutinka su atsakovės taikytomis nuobaudomis ir neigia faktinę aplinkybę, kad ieškovas padarė pažeidimą, todėl atsakovės atstovo argumentas, kad pažeidimo faktui pakanka byloje surinktų įrodymų atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip anksčiau pažymėta atsakovės tarnybinio pranešimo (6 p. ir 8 p.) nurodyta, kad ieškovas (6 p.) iki 2015 m. gegužės 1 d. neparengė kiekvieno UAB „Šakių komunalinis ūkis“ aptarnaujamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, tai neleido šių aprašų laiku pateikti Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims; kad ieškovas (8 p.) per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. nepateikė privalomų rengti susirinkimų su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkais grafiko tvirtinimui, neiniciavo neeilinių susirinkimų pagal poreikį.

Tačiau su šiais atsakovės atstovo argumentais visiškai sutikti negalima, kadangi ieškovas nurodė, kad visus apskaitos duomenis, susijusius su daugiabučių namų administravimu valdo ir už juos yra atsakinga įmonės buhalterė A. B.; nuo 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu ieškovas nebevykdo visų darbų, susijusių su nuolatine technine priežiūra, taigi mano, kad planuojami ir vykdomi darbai yra atliekami kitų darbuotojų, kuriems tai yra pavesta, o kitas pastebėtas ir padarytas klaidas pataisė bei pateikė kitus išsamius paaiškinimus. Taip pat ir vėlesniu paaiškinimu ieškovas į atsakovės direktoriaus 2015-06-05 pranešimą nurodė (b. l. 30), kad informavo atsakovės vadovą, jog negali parengti administruojamų namų aprašų, nes neturi techninės apskaitos bylų, kurių ieškovas negali užsakyti nesant vadovo leidimo ir skirtų lėšų. Byloje nėra paneigtas ieškovo argumentas, kad atsakovės direktorius neskyrė lėšų techninės apskaitos byloms suformuoti, todėl ieškovas nepateikė reikiamos dokumentacijos atsakovės direktoriui, vien tas faktas, kad ieškovas privalėjo pasirūpinti techninės apskaitos bylų užsakymu nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas galėjo užsakyti VĮ Registro centro paslaugą neturėdamas lėšų šiai paslaugai apmokėti. Iš esančio byloje tarnybinio pranešimo 2015-06-04 (b. l. 28) matyti, kad buhalterė A. B. prašo atsakovės direktoriaus leidimo užsakyti daugiabučių namų bylas iš VĮ Registro centro, nes dokumentai reikalingi apskaitant daugiabučio namo konkrečiam savininkui taikomus mokesčius už teikiamas atsakovės paslaugas. Taip pat pranešime nurodyta, kad ieškovas duomenų apie namų plotus pateikti negali, kadangi neturi Registro centro duomenų apie daugiabučius namus.

Ieškovas į atsakovės direktoriaus 2015-06-05 pranešimą nurodė (b. l. 30), kad kovo mėnesį išeidamas atostogų, pateikė atsakovės direktoriui kasmetinių – periodinių apžiūrų ir ataskaitinių susirinkimų grafikus tvirtinti, po to ieškovas išėjo atostogų, susirinkimų organizavimas buvo pavestas kitam atsakovės darbuotojui. Taigi priešingai nei teigia atsakovės atstovas, ieškovas ėmėsi priemonių atlikti jam pavestą darbą.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pažeidimo faktas byloje neįrodytas. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir laiko teisinga.

2015 m. birželio 9 d. drausminė nuobauda – papeikimas direktoriaus pavaduotojui M. V. paskirta vadovaujantis UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10; UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus 2015 m. birželio 8 d. tarnybiniu pranešimu; UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo M. V. 2015 m. birželio 8 d. pateiktais pasiaiškinimais, už netinkamą pareigų atlikimą, UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareiginės instrukcijos nesilaikymą bei UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus įsakymu patvirtintos „Netarnybinio (asmeninio) automobilio naudojimo UAB „Šakių komunalinis ūkis“ reikmėms tvarkos“ nesilaikymą.

Apeliantės atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino ieškovui paskirtas nuobaudas pagal atsakovės 2015-06-04 ir 2015-06-05 tarnybiniame pranešime nurodytus pažeidimus. Ieškovui buvo paskirtos drausminės nuobaudos už skirtingus darbo drausmės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovas buvo nubaustas už tą patį pažeidimą du kartus nėra motyvuoti ir pagrįsti. Atsakovės direktorius nustatė, kad ieškovas 2015 m. gegužės 5–6 dienomis (nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis) teikė pakartotinai aprašus, ištaisęs pirmines pastabas dėl esminių neatitikimų juos įforminant. Pranešime taip pat nurodoma, kad pateiktuose aprašuose nėra išsamių bendrojo naudojimo objektų arba namo konstrukcijų išsamaus aprašymo arba pastabų apie galimai įvykdytus neteisėtus pakeitimus juose; dalis aprašų pateikiami su klaidingais duomenimis apie namo bendrojo naudojimo objektus ar inžinerines sistemas.

Vertindama šį ieškovo paaiškinimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie tai, jog nebuvo parengti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų aprašai, atsakovė nurodė 2015 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo 6 p., ir už šį pažeidimą atsakovės įsakymu ieškovui paskyrė nuobaudą 2015 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. P-27. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. birželio 5 d. iš esmės kartojasi tie patys pažeidimai, o ne taip, kaip aiškina atsakovės atstovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra paneigtas ieškovo argumentas, kad jis pataisė klaidas dėl inventorinių duomenų neatitikimo ir, kad dalies duomenų tikslumo negalėjo nustatyti dėl objektyvių priežasčių, namų renovacijos, techninės apskaitos duomenų trūkumo. Reikšminga yra tai, kad atsakovė fiksuodama tariamai padarytus ieškovo pažeidimus dėl padarytų klaidų, dėl neištaisytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų duomenų surašymo į bylą, nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie klaidingos informacijos turinį, jos neatitikimą faktinei pastatų (objektų) būklei ir ieškovo realias galimybes jam prieinamomis priemonėmis gauti neatlygintinai visą būtiną duomenų nustatymui informaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė deklaratyviai išvardino ieškovo tariamai padarytus pažeidimus yra teisinga, teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria.

Atsakovės atstovo vertinimu, ieškovas, teikdamas kuro sunaudojimo ataskaitas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl teismo argumentai, kad ieškovo veiksmai nėra tyčiniai, nepaneigia jo atsakomybės už aplaidžiai ir neatidžiai atliekamus veiksmus. Dėl šių priežasčių bei atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad 2015-06-09 įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už du darbo drausmės pažeidimus (už netinkamai parengtus aprašus ir klaidingas bei laiku nepateiktas netarnybinio automobilio panaudojimo ataskaitas), nelaikytina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskirta ieškovui nuobauda nėra proporcinga.

Bylos duomenimis, ieškovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis (80.7 p.), direktoriaus pavaduotojo pareigybinėmis instrukcijomis (ir su 19 p., numatančiu pareigą teikti sąskaitas kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną), UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus įsakymu patvirtintomis „Netarnybinio (asmeninio) automobilio naudojimo UAB „Šakių komunalinis ūkis“ reikmėms tvarkos“ taisyklėmis, taip pat ir su 10 punktu, kuris numatė, kad darbuotojas, naudojantis netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms ir gaunantis kompensaciją, ne vėliau kaip paskutinį einamojo mėnesio darbo dieną įmonės buhalteriui turi pateikti užpildytą Netarnybinio automobilio panaudojimo ataskaitą.

Byloje nepaneigtas ieškovo argumentas, kad pagal buhalterės informaciją ieškovas įrašė duomenis apie visą kurą, kurį užpylė gegužės mėnesį, nors viso 10 l kiekio kuro neišnaudojo, todėl ieškovas pateikė tokią ataskaitą, paaiškėjus neatitikimui, ieškovas geranoriškai klaidą pripažino ir sutiko ataskaitą, kaip tariamai netinkamą, pataisyti. Taip pat byloje nepaneigtas ieškovo argumentas, kad ieškovas pirmą kartą pasinaudojo netarnybiniu automobiliu tarnybos reikmėms ir neturėjo patirties ar reikiamos informacijos. Sutiktina, kad ieškovas pažeidė UAB „Šakių komunalinis ūkis“ reikmėms tvarkos“ taisyklių reikalavimus netinkamai užpildęs duomenis deklaracijoje, ne nustatytu laiku ją pateikęs buhalterijai, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas pripažino suklydimą, klaida buvo operatyviai ištaisyta, o atsakovės bendrovė dėl ieškovo veiksmų nepatyrė žalos, sprendžiama, kad esamojoje situacijoje pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paskirta ieškovui nuobauda yra neproporcingai griežta atliktiems veiksmams, todėl laikytina, kad paskirta neteisėtai. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

Dėl termino pasiaiškinimui surašyti

Apeliantės atstovas yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai byloje nurodė, kad atsakovė nesuteikė ieškovui pakankamai laiko pateikti išsamius paaiškinimus dėl galimai padarytų drausminių nuobaudų, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovui nebuvo užtikrinta teisė pasiaiškinti.

Su šiais apeliantės atstovo argumentais sutikti negalima, nes skiriamų ieškovui nuobaudų intensyvumas taip pat ir ieškovui nustatytų labai trumpų terminų (valandomis) atsakovės reikalaujamiems paaiškinimams surašyti periodiškumas (kiekvieną dieną), atsakovės surašytų tarnybinių pranešimų apimtis patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovės veiksmai neatitiko LR DK 240 str. nuostatų reikalavimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir jos nekartoja. Šios aplinkybės taip pat nepaneigia atsakovės argumentas, kad atsakovė vykdė darbo tvarkos taisyklių 133 p. reikalavimą, kuris numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas per vieną darbo dieną nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti, raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės atstovo ginčo situacijos aiškinimas nėra protingas ir sąžiningas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2015m. birželio 10 d. ieškovui paskirtos nuobaudos

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas atleistas iš darbo 2015 m. birželio 10 d. atsakovės įsakymu, vadovaujantis 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 8 d. įsakymu, 2015 m. birželio 9 d. įsakymu, bei gamybinių pasitarimų protokolais, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas ieškovui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Apelianto atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo 2015-06-10 įsakymo turinio, kuriame yra aiškiai nurodyti darbo tvarkos taisyklių punktai, tarp jų ir 80.3 p. (darbuotojas privalo laikytis darbo drausmės), 80.8 p. (darbuotojas privalo kilusius klausimus, abejones, konfliktines situacijas aptarti ir spręsti su įmonės vadovu arba su vadovo įgaliotu asmeniu), 80.9 p. (darbuotojas privalo apie konfliktines situacijas ar ginčus referuoti įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui), 80.11 p. (darbuotojas privalo nedelsiant šalinti priežastis ir sąlygas, neleidžiančias dirbti arba apsunkinančias normalų darbą (konfliktai, organizacinės technikos priemonių gedimai, ekstremalios situacijos ir kt.) pranešti apie tai UAB „Šakių komunalinis ūkis“ vadovui), 80.12 p. (darbuotojas privalo gerinti darbo kokybę ir kultūrą), 80.14 p. (darbuotojas privalo bendraujant su klientais ir bendradarbiais, laikytis etikos principų), 80.15 p. (darbuotojas privalo kolektyve puoselėti pasitikėjimo ir atvirumo aplinką), 81.10 p. (darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įmonės vadovu). Apelianto atstovo manymu nurodyti punktai yra tiesiogiai susiję su situacija, susiklosčiusia tarp ieškovo ir buhalterės A. B.. Todėl ieškovui nebuvo įformintas joks atskiras įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo dėl minėtų punktų pažeidimo nepagarbiai elgiantis su įmonės darbuotoja, atsakovės atstovo vertinimu, akivaizdu, jog griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui buvo paskirta būtent dėl minėto incidento su A. B.. Tačiau su tuo negalima sutikti, kadangi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. birželio 10 d. įsakyme nėra nurodytas nuobaudos skyrimo pagrindas – nepagarbus elgesys su darbuotojais, o yra išvardijami visi įsakymai, kuriais ieškovui buvo paskirtos ankstesnės nuobaudos bei pateikiamos nuorodos į atsakovo veiklą reglamentuojančių lokalinių aktų punktus, nekonkretizuojant kokiais veiksmais M. V. pažeidė nurodomus (taisyklių, instrukcijų) punktus, tarp jų ir visiškai abstraktus yra atsakovės direktoriaus įsakymas, jog ieškovas pažeidinėjo sistemingai visus nurodytus įsakymo 1 punkte dokumentus. Todėl apelianto atstovo argumentas dėl ieškovo atleidimo iš darbo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neatitinka pateikto į bylą atsakovės 2015-06-10 įsakymo Nr. P-29.

Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009). DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo, nes patikrinus ieškovui atsakovės taikytas iki ginčijamo 2015-06-10 įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo nuobaudas, jos pripažintos neteisėtomis, nepagrįstomis ir neproporcingiomis padarytiems darbo drausmės pažeidimams.

Pirmosios instancijos teismas materialiosios teisės normas šiuo klausimu taikė tinkamai ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos taikymo sąlygų, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda atitinka padarytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis apie pažeidimo padarymo aplinkybes, ieškovo ankstesnį darbą atsakovės bendrovėje, darbovietėje susiklosčiusią praktiką ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslų griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas neatitinka. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo išvadų, joms pritaria ir laiko teisingomis. Todėl apeliantės taikytas ieškovo atleidimui iš darbo pagrindas, nesant galiojančių darbo drausmės pažeidimų laikomas neteisėtu, tad pirmos instancijos teismo pagrįstai panaikintas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui iš atsakovės.

Apelianto atstovo manymu, teismas netinkamai įvertino ieškovo sveikatos būklę pagal pateiktus rašytinius įrodymus, medicininį išrašą ir paties ieškovo paaiškinimą, jog atleidimo iš darbo dieną ieškovas blogai jautėsi, neišreikalavo ieškovo ligos istorijos, kurioje tikėtina būtų duomenys apie sveikatos būklę iki ieškovo atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo įvertinti ne tik pateiktus į bylą duomenis apie ieškovo sveikatos būklę, tačiau įvertinti, ar ieškovo sveikata pablogėjo dėl ginčo situacijos, šiuo atveju dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kokius išgyvenimus patyrė ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo faktiškai per savaitę, iki atleidimo iš darbo, ieškovas buvo raginamas beveik kiekvieną dieną surašyti pasiaiškinimus dėl tariamai padarytų pažeidimų, todėl tikėtina, kad esamojoje situacijoje ieškovo sveikatos būklė galėjo pablogėti. Šios aplinkybės nepaneigia tas faktas, jog ieškovas vairavo automobilį, kadangi ieškovo gebėjimas atlikti įprastus kasdienius darbus paneigia priežastinio ryšio tarp ginčijamų atsakovės veiksmų ir ieškovo nurodytų išgyvenimų, egzistavimo faktą. Byloje nenuginčyta, kad ieškovas išgyveno dėl susidariusios situacijos, skundėsi bendradarbiams dėl suprastėjusios sveikatos būklės, todėl teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo ligos istorijos duomenys, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos sumą, ginčo situacijoje nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio, nekartoja skundžiamo sprendimo motyvų, mano, kad jie teisingi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo nekeisti.