Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Ž. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria teismas atmetė nuteistojo A. Ž. prašymą dėl priteistos žalos padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. sausio 6 d. Marijampolės rajono teismo nuosprendžiu solidariai priteista iš A. Ž., V. S., A. M. civilinių ieškovų naudai nusikaltimais padaryta žala. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. Ž. prašymas, kuriuo prašoma 2012 m. sausio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 15000 Lt. neturtinės žalos sumą padalinti į tris lygias dalis: A. Ž., A. M., V. S. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė tenkinti nuteistojo A. Ž. prašymą.

Nuteistojo A. Ž. prašymas atmestas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 str. 1 d. numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal BPK 361 str. 2 d., teismas turi teisę priimti sprendimą dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. BPK 361 str. 4 d. numatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas - Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra tikslus ir aiškus, todėl negali būti papildomai tikslinamas. Šiuo atveju teismas negali tikslinti nuosprendžio nuteistojo prašyme nurodytais motyvais, kadangi taip būtų keičiama nuosprendžio esmė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarinės atsakomybės principas – esant keliems skolininkams kreditorius turi teisę gauti prievolės įvykdymą tiek iš kiekvieno skolininko atskirai, dalimis, tiek iš vieno jų įvykdyti visą prievolę. Aptariamu atveju civiliniams ieškovams turtinė žala buvo padaryta tyčiniais, bendrais A. Ž., A. M., V. S. veiksmais, todėl jų pareiga atlyginti nukentėjusioms padarytą žalą yra solidarinė. CK 6.280 str. 2 d. numato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno solidaraus atsakovo reikalauti išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Remiantis tokiu reglamentavimu nuteistasis atlyginęs priteistą žalą turė teisę civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priteisti dalį atlygintos žalos iš kitų solidarių atsakovų.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pažymi, kad solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių (šiuo atveju – visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų) ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 str.).

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.