Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vyteniui Maščinskui, Rūtai Rudzinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui P. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodė, kad ieškovės šeimai nuo 2023 m. gegužės 15 d. taikoma atvejo vadyba. Ieškovė ieškinyje neprašo skirti DNR ekspertizės tėvystei nustatyti, nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Skyrius išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir atitikimo vaiko interesams, pateiks teismui bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą. Mama nuo pat gimimo augina U. M., todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina. Sutinka, kad iš atsakovo nepilnamečiui sūnui būti priteistas išlaikymas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad tėtis turi prisidėti prie išlaikymo. Prašo priteisti po 350 eurų, labai daug kainavo vaiko gydymas. Ji turi vieną vaiką. Ji gauna 136 eurus mergaitės pajamas. Ji socialinės pašalpos negauna, nes reikia sprendimo dėl vaiko tėvystės nustatymo, tada spręstų dėl pašalpos. Ji gyvena nuomojamame bute, moka po 70 eurų, moka iš mergaitės pajamų. Jai padeda šeimos nariai. Mergaitei ant lytinių lūpų yra mioma. Iki metų laiko kas mėnesį važinėjo pas gydytojus, dabar darys jai operaciją, nes vaistai nebepadeda. Vaiko tėvas mergaite nesidomi, nelanko, vienintelį kartą matė darant DNR tyrimus. Davė vieną kartą 20 eurų. Jei ne šeimos nariai, tai būtų sunku. Ji dabar dirbti neturi galimybės, nes augina vaiką. Ji pati irgi turi problemų su sveikata, jai buvo operacija, dabar jaučiasi gerai. Jai operavo miomas, akmenis, pašalino viską vienu metu.

5. Atsakovas P. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Parodė, kad išlaikymo suma yra per didelė. Jei jis veda vaikui tokią sumą, tai ir mama turi pervesti tokią pačią sumą. Turi būti abipusis susitarimas. Sutinka mokėti po 150 eurų. Jis dirba su individualia veikla, uždirba 600-700 eurų. Žino, kad mergaitei reikalinga pagalba. Iki šiol nėra vaikui nieko mokėjęs, mano, kad turėjo išlaikyti. Mano, kad vaiką turi išlaikyti abu tėvai. Sveikatos problemų jis neturi. Daugiau išlaikytinių neturi. Gyvena su mama jos bute, transporto priemonių neturi. Jokio turto neturi.

6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė parodė, kad yra gautas ekspertizės aktas, kuris patvirtino, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tai ieškovė gyvena nuomojamame bute. Skyriaus specialistams apsilankius buvo nustatyta, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Dėl išlaikymo, tai atsakovas nenurodo jokių motyvų, kodėl jis negali daugiau dirbti ir gauti didesnio atlyginimo ir teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad A. M. turi nepilnametę dukrą U. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios tėvas gimimo įraše nėra nurodytas. A. M. šeimai nuo 2023 m. gegužės 16 d. yra taikoma atvejo vadyba. Ieškovė A. M. šiuo metu niekur nedirba, nes augina vaiką. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius A. M. 2023 m. liepos 3 d. sprendimu laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2041 m. sausio 31 d. skyrė išmoką vaikui po 42,87 Eur, laikotarpiu nuo 2041 m. vasario 1 d. iki 2041 m. vasario 7 d. skyrė išmoką vaikui 10,72 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 31 d. skyrė išmoką vaikui 86,35 Eur. Atsakovas yra dirbantis pagal individualią veiklą ir gaunantis pajamas.

8. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

9. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). DNR ekspertizės išvados pripažįstamos įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, kadangi tai yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

10. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nuginčijimo buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. G. yra U. M. biologinis tėvas su 99,9999991188225 % tikimybe. Duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės išvados teisingumu ir pagrįstumu, byloje nėra.

11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į objektyvius mokslinius tyrimus, iš kurių matyti, kad nepilnametės U. M. tėvas yra atsakovas P. G., ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai, nustatytina, kad P. G. yra U. M. tėvas, o U. M. yra P. G. dukra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

13. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama A. M.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyriuje nėra informacijos, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Tuo tarpu atsakovas dukra nesirūpina nuo gimimo, visiškai su ja nebendrauja, neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad jo dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametės U. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

15. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo dukters išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 350 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna vaiko išmoką ir socialinę pašalpą, šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio turto neturi, dirba pagal individualią veiklą, jo mėnesinės pajamos yra apie 600-700 Eur per mėnesį, teismui nurodė, kad jis jokių sveikatos problemų neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės prašoma suma vaikui išlaikyti yra per didelė. Atsakovo manymu ieškovė ir pati turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia pačia suma, vaiko išlaikymui sutiktų mokėti po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnametei U. M. iš atsakovo priteisimo, teismas pažymi, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, mama nurodė, kad jai tenka važinėti pas gydytojus, mergaitei reikalinga operacija. Pinigai reikalingi ne tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, bet reikia skirti papildomai lėšų vaiko lavinimui bei gydymui.

17. Teismo įsitikinimu, ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikyti suma yra protingo dydžio, atitinkanti U. M. poreikius bei būtina jų patenkinimui. Teismas vertina tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, jai bus atliekama operacija, gydymas yra skirtas ir šiuo metu, ieškovė nurodė, kad vaistams ji kas mėnesį išleidžia apie 60 Eur. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, iš atsakovo P. G. nepilnametei dukrai U. M. priteisiant išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo išlaikymą dukrai priteisti nuo dukters gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo dukters gimimo nėra teikęs vaikui išlaikymo, todėl išlaikymas priteistinas nuo U. M. gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

18. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

19. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius teismui pateikė pažymą iš kurios matyti, kad už ieškovei A. M. suteiktą advokato Kęstučio Valio pagalbą valstybė patyrė 273,33 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

22. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, viso 315,00 Eur (110 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 110 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą + 95 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (350 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75%) ir 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti nepilnametės U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. M. nepilnametei dukrai U. M. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 273,33 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 33 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 315,00 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir 31,72 Eur (trisdešimt vienas euras 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir valstybės patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 5660, įmokos kodas mokant teisinės pagalbos išlaidas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.