Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-12 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš V. S. nukentėjusiosios V. S. naudai priteista 91,14 Eur turtinės, 300 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiojo S. S. naudai – 200 Eur neturtinės žalos.

Iš V. S. priteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos 125 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad jo kaltė yra neįrodyta, todėl turėtų būti išteisinamas, o konstatavus, jog jis padarė inkriminuotus nusikaltimus, skiriama švelnesnė bausmė.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24, 2008-01-24 nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai V. S. pripažino kaltu dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo bei paskyrė jam teisingą bausmę. Vis dėlto, patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog byloje nebuvo pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad V. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad bylos duomenimis buvo neabejotinai nustatyta jo teisinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-12 nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo

12. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą ir nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šie jam inkriminuoti veiksmai yra neįrodyti, jis buvo nepagrįstai apkaltintas, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais V. S. argumentais nesutinka ir nuteistojo keliamas įvykio versijas, jog įvykio metu jis buvo kitoje vietoje, vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jas paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. V. S. smurto naudojimo faktą prieš V. S. ir S. S. šioje byloje neabejotinai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų bei byloje apklaustų liudytojų parodymai, sveikatos priežiūros įstaigų pažymos, išduotos po nukentėjusiųjų apžiūrų, specialistų išvados bei kiti surinkti ir toliau plačiau analizuojami duomenys.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji V. S. ir S. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jiems nustatyti sužalojimai buvo sukelti būtent nuteistojo V. S. smurtiniais veiksmais. 2022-05-09 protokole-pareiškime V. S. nurodė, jog 2022-04-22 apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kaimynas V. S. daužė buto duris, jai atidarius kumščiu trenkė jai į kairės pusės žandą, po ko ji nukrito ant žemės, tuomet spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 3-5). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. S. taip pat parodė, kad būdama kambaryje išgirdo, jog kažkas daužo buto duris, atidarius duris V. S. kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą, ji nukrito ir V. S. pradėjo spardyti ją kojomis į įvairias kūno vietas, po to nuėjo prie jos vyro S. S. ir ji girdėjo, kaip du kartus rėkė „Na, na“, suprato, kad jis muša jos vyrą, tada prarado sąmonę, o pabudusi pamatė, kad S. S. kairės pusės skruostas yra kruvinas bei kruvina patalynė (t. 1, b. l. 16-18). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. S. nurodė analogiškas aplinkybes, kad V. S. jai trenkė jai į veidą, o kai ji nukrito – pradėjo spardyti, tuomet V. S. nubėgo į kambarį, kuriame miegojo jos vyras S. S., ir trenkė jam.

14. Nukentėjusysis S. S. taip pat viso proceso metu tvirtino, jog jį ir jo žmoną V. S. sužalojo V. S.. 2022-05-09 protokole-pareiškime S. S. nurodė, jog 2022-04-22 apie vidurdienį, (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas, vardu V., jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 35-36). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad pas juos į butą atėjo kaimynas V. S., jis pats nuėjo į lovą ir užmigo, o su V. S. liko žmona V. Po kelių valandų S. S. atsibudęs pastebėjo, kad jo lūpa praskelta, kairės pusės žandas ištinęs, po kaire akimi atsirado kraujosruva, ant paklodės buvo kraujo dėmė, žmona jam papasakojo, kad V., išgėręs atneštą degtinę, nuėjo namo, po to vėl norėjo pas juos užeiti ir kai ji atidarė duris trenkė V. S. į veidą, o jai nukritus ant grindų, spardė ją kojomis. Po šio įvykio kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, kurie nustatė kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 40–42). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. nurodė analogiškas aplinkybes, kad įvykio dieną pas juos buvo užėjęs kaimynas V. S., jie visi trise išgėrė degtinės, pavalgė ir S. S. užmigo, o atsibudęs pamatė, kad jam praskelta lūpa ir ant paklodės buvo delno dydžio kraujo dėmė, po akimi buvo kraujosruva, o sutuoktinė V. S. buvo sunkiai atpažįstama, jos veidas buvo ištinęs nuo sumušimų, ji pasakė, kad ją sužalojo V. S., spardė ją kojomis, o vėliau atbėgo į S. S. kambarį ir sudavė jam. Policijos pareigūnams apžiūrint įvykio vietą ant nukentėjusiųjų miegamosios lovos buvo aptikta rausvos spalvos, apie 18 cm skersmens dėmė (t. 1, b. l. 57, 61).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant smulkių neatitikimų, laikytina, kad nukentėjusiųjų V. S. ir S. S. parodymai viso proceso metu yra nuoseklūs, neprieštaringi, nėra nustatyta priežasčių, kodėl jie turėtų pagrindą nepagrįstai apkaltinti V. S. nusikaltimų padarymu, nukentėjusieji parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, nėra pagrindo abejoti jų nurodomų aplinkybių patikimumu. Tai, jog prieš juos smurtavo jų kaimynas V. S., nukentėjusieji nurodė ir policijos pareigūnams. BPC garso įrašuose užfiksuota, kad 2022-04-22, 13:31:26 val. į BPC skambino V. S. ir prašė kuo skubiau atvykti policijos pareigūnus, kadangi į jos buto duris daužosi neblaivus kaimynas V. S. (t. 1, b. l. 140), o 2022-05-09, 7:59:31 val. skambučio metu V. S. BPC darbuotojams pranešė, kad 2022-04-22 antroje dienos pusėje, (duomenys neskelbtini), ją sumušė kaimynas V. S., ji prisimena, kad kvietė policijos pareigūnus, tačiau buvo praradusi sąmonę, pabudo tik naktį, šiuo metu gydosi (t. 1, b. l. 140). Vaizdo įraše 2022_05_09_082317_001 užfiksuota, kad V. S. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad ją 22 dieną sumušė kaimynas, ji buvo operuota, savaitę vėmė, negalėjo atsikelti ir vaikščioti, tikriausia tą dieną buvo be sąmonės, kaimynas ją partrenkė ant grindų ir ėmė spardyti, ji pradėjo kviesti vyrą, o kaimynas atbėgo ir trenkė jos vyrui, prakirto lūpą, padarė mėlynę. Nukentėjusysis S. S. policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad buvo sumuštas, po įvykio buvo ištinęs jo skruostas, praskelta lūpa (CD prie 1 t. viršelio). Vaizdo įraše 2022_0509_082817_002 užfiksuota, kad nukentėjusioji V. S. parodė policijos pareigūnams, jog buvo spardoma šalia savo buto durų (CD prie 1 t. viršelio).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad apie nukentėjusiųjų sužalojimus ir jų padarymo aplinkybes sužinojo ir pas S. bute po įvykio apsilankęs A. B. Jis apklausiamas liudytoju teisme nurodė, kad nukentėjusioji V. S. buvo visa sumušta – visas veidas buvo sumuštas, nesimatė akių, sumušta koja, šonas, viskas buvo mėlynos spalvos, V. S. pasakė jam, kad ją sumušė kaimynas V. S., kuris buvo girtas, jis ją spardė kojomis, galimai minėjo, kad ją sumušė prieš dvi dienas. Šias A. B. teismui nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. S., kuri papasakojo, jog jos vyras A. B. buvo nuėjęs pas S. ir grįžęs namo pasakė, kad teta labai stipriai sumušta, o po kurio laiko, 2022-05-05, 20.18 val., jai per „Viber“ programėlę paskambino nukentėjusioji V. S. ir liudytoja pamatė jos veidą, nukentėjusioji buvo labai stipriai sumušta, pasakė, kad ją sumušė V. S., taip pat, kad jis sumušė ir jos vyrą S. S., sakė, kad jo kojos buvo sudaužytos, o ji negali atsikelti ir pajudėti, todėl neskambino policijai, nurodė liudytojai, kad galėjo būti sumušta 2022-04-22 arba 2022-04-23. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad liudytojas, kurio parodymais yra grindžiama jo kaltė, A. B., yra netikras nukentėjusiojo S. S. brolis, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatytas tam tikras vieno iš liudytojo palankumas kažkuriam iš bylos dalyvių savaime nelemia jo parodymų nepatikimumo ir to, kad tokie parodymai pilnai ar dalyje negali būti pripažįstami įrodymais byloje. Vertinant tokio asmens parodymų patikimumą būtina juos analizuoti kitų surinktų duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo A. B. paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių atitinka tas, kurias nurodė nukentėjusieji, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl apylinkės teismas pagrįstais jais vadovavosi kaip patikimais.

17. Apžiūrint nukentėjusiuosius V. S. ir S. S. sveikatos priežiūros įstaigoje ir atliekant specialisto išvadas sužalojimai buvo nustatyti būtent tose kūno vietose, į kurias, nukentėjusiųjų teigimu, jiems smūgiavo nuteistasis V. S. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos“ 2022-05-04 medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA22-22689/1020-31914 nurodyta, kad apžiūrėjus V. S. matyti daugybinės veido mėlynės, kairės pusės skruosto srityje čiuopiama hematoma, pulpuojant kiek skausminga (t. 1, b. l. 28). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022-05-02 išvadoje Nr. G1375/2022(01) nurodyta, kad apžiūrėjus V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos veide su kraujosruva kairio žando gleivinėje, žaizdomis viršutinės lūpos ir liežuvio gleivinėse, krūtinėje, nugaroje dešiniame žaste, kairėje rankoje, 5-o apatinio danties iš dešinės vainiko lūžis, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-2 savaites iki apžiūros (t. 1, b. l. 141). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-05-02 specialisto išvadoje Nr. G1376/2022(01) nurodoma, kad S. S. padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, kietu buku daiktu, prieš 1-2 savaites iki apžiūros (t. 1, b. l. 51–52).

18. Nukentėjusiajai V. S. padaryti kūno sužalojimai ir jų padarymo mechanizmas taip pat buvo patvirtintas ir atliekant teismo ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG31/2023(01) nurodyta, kad V. S. nustatyta kaktos vidurinės dalies poodinė kraujosruva, veido dešinės pusės, apimanti dešinės akies vokus, dalį kaktos, smilkinį ir skruostą, poodinė kraujosruva, veido kairės pusės, apimanti kairės akies apatinį voką, skruostą, viršutinę lūpą ir žandą, poodinė kraujosruva su gerai išreikštu lokaliu minkštųjų audinių patinimu bei kairio žando gleivinės kraujosruva, viršutinės lūpos raudonio vidurinės dalies kraujosruva, viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda, liežuvio dešinio krašto muštinė žaizda, apatinio žandikaulio dešinės pusės 5-o danties vainiko lūžis, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės poodinė kraujosruva, krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus dešinės pusės poodinės kraujosruvos (trys), krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairės pusės poodinės kraujosruvos (dvi), juosmens dešinės pusės masyvi poodinė kraujosruva, dešinės pusės XI-o ir XII-o šonkaulių nugarinių galų lūžiai, L1 ir L3 slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, juosmens kairės pusės poodinė kraujosruva, L1, L2, L3 ir L4 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai, kryžkaulio srities poodinė kraujosruva, dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus poodinė kraujosruva, kairio dilbio užpakalinio – vidinio paviršiaus ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais ir galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiais, spardant ir panašiai, galėjo būti padaryti bylos medžiagoje nurodytu laiku, t. y. 2022-04-22, tam neprieštarauja nustatytų poodinių kraujosruvų spalva, muštinių žaizdų paviršiaus ypatybės, rentgenologinio tyrimo vaizdai. Sužalojimai, nustatyti V. S., pagal savo pobūdį, visumą, lokalizaciją ir išsidėstymą nukentėjusiosios kūne, nėra būdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietus, bukus paviršius, galėjo būti padaryti nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis, t. y. smūgiuojant rankomis bei spardant į įvairias jos kūno vietas (t. 2, b. l. 2–5).

19. Visų šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. S. atžvilgiu dėl jo padarytų smurtinių nusikalstamų veikų prieš V. S. ir S. S., tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina, kad jis padarė inkriminuotas veikas. Nors, apelianto V. S. vertinimu, byloje nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, jo teigimu, jis galėjo pasikviesti papildomus liudytojus, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes ir pagrįstų jo nekaltumą, kaip jau minėta anksčiau, šioje byloje surinktų duomenų pagrindu laikytina, kad V. S. kaltė yra įrodyta, o įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Pažymėtina, kad proceso dalyviai gali ikiteisminio tyrimo institucijoms, prokurorui ar teismui teikti pasiūlymus dėl atliktinų procesinių veiksmų, surinktų duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu išvados pakankamai motyvuotos ir nėra prieštaravimų, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Taip pat yra atmestini nuteistojo V. S. skundo teiginiai, jog šioje baudžiamojoje byloje jo kaltė buvo grindžiama ankstesniais teistumais. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio akivaizdu, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktais įrodymais, kuriuos įvertinęs pripažino, jog V. S. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, tuo tarpu į jo ankstesnius teistumus buvo atsižvelgta tik skiriant bausmę kaip viena iš charakterizuojančių aplinkybių.

20. Atsižengiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad V. S. nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą ir nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą, todėl konstatuotina, kad jis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl kitų skunde nurodomų argumentų (kad, nuteistojo vertinimu, jam spardžius nukentėjusiuosius, sudavus smūgius jiems į galvą, jie būtų mirę ar itin stipriai sužaloti, ar kad nukentėjusieji iš jo tyčiojasi, grasina pasodinti į įkalinimo įstaigą) kaip negalinčių šią išvadą paneigti, plačiau nepasisakoma.

Dėl skirtinos bausmės

21. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. S. gynėja J.T.Litvinskienė nurodė, kad, jos vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybe sunkinančia pripažinta tik vienos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, į šia aplinkybę buvo atsižvelgta tik nustatant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtiną bausmę.

22. Nuteistojo V. S. gynėja taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog nusikalstamas veikas V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė laikytina jo teisinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buvo priežastis (ar viena jų) susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-504/2013, 2K-492/2014, 2K-296-942/2018). Teismų praktikoje apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014).

23. Pakartotinai įvertinusi bylos duomenis, susijusius su V. S. neblaivumu nusikalstamų veikų padarymo metu, teisėjų kolegija pažymi, jog tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra pernelyg lakoniškos ir nemotyvuotos. Nors nuteistasis V. S. 2022-06-16 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio dieną grįžęs iš miesto išgėrė alkoholio – alaus (1 t., b. l. 80), teisme teigė, jog jis su nukentėjusiaisiais įvykio dieną alkoholio nevartojo, o nukentėjusieji parodė, jog jie gėrė visi, nukentėjusieji davė kortelę V. S. alkoholio įgijimui, visgi, jokiais objektyviais būdais nėra nustatyta, nei kiek nuteistasis buvo alkoholio išgėręs, nei kaip stipriai buvo apsvaigęs, nei kokią įtaką jo girtumas turėjo nusikalstamų veikų padarymui. Kaip jau minėta aukščiau, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nustatytomis pripažįstamas bylos aplinkybes, tuo tarpu skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su nuteistųjų neblaivumu ir jo įtakos nusikaltimo padarymui, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos būtent tokiais argumentais, todėl ši aplinkybė yra šalinama, o nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

24. Viena iš aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia nuteistajam skirdamas bausmę, yra jo atsakomybę lengvinančios/sunkinančios aplinkybės. Konstatavus, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis V. S. veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teisėjų kolegija iš naujo vertina nuteistajam skirtinų bausmių klausimą.

25. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo V. S. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (baigtos), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad V. S. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įvykdė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatė, taip pat įvertino nuteistojo V. S. asmenybę (3 kartus teistas, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą, teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, dirbantis). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis nuteistojo V. S. atžvilgiu bus pasiekta už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant griežtesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 60 parų arešto bausmę.

27. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad net ir pašalinus vieną baudžiamąją atsakomybę švelninančią aplinkybę, V. S. paskirtos bausmės yra tinkamos ir proporcingos jo padarytiems nusikaltimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei jo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks jo elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, atsižvelgiant į nuteistojo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad jo smurtinis elgesys yra tapęs tam tikra elgesio norma ir jis savo elgesio nekeičia. Nors V. S. gynėja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ankstesni teistumai V. S. atžvilgiu yra išnykę, visgi tai yra nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant ar yra pagrindas manyti, kad V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip ir pažymėjo apylinkės teismas, V. S. praeityje jau buvo teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, V. S. požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles.

28. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo V. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežtas bausmes – areštą ir laisvės atėmimą, ir jas švelninti, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nėra tikslinga. Pažymėtina, kad nepaisant nuteistojo V. S. neigiamos charakteristikos, nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam paskirtos bausmės yra gana švelnios, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau buvo paskirtas areštas, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 5 metų. Tokios bausmės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantas V. S., nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis jį labiau nei tai yra būtina, jos yra proporcingos V. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms.

29. Pakartotinai įvertinus bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė kokių nors aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad V. S. situacija yra išskirtinė ar priežasčių, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir tai, kad privalu užtikrinti, jog ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmenų, padariusių teisės pažeidimą, asmeninius interesus išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

30. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad nuteistojo V. S. atžvilgiu negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuteistajam V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, kaip ir pažymėjo apylinkės teismas, atsižvelgiant į V. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas tiek pačiam V. S., tiek visai visuomenei formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistąjį galima pataisyti neizoliavus nuo visuomenės, o jam bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant paskirtą bausmę.

31. Kitų naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės V. S. veiksmų kvalifikavimui ar skiriamų bausmių rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nebuvo įrodyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), o kitoje dalyje nuosprendį palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-12 nuosprendžio pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytą V. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.