Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2841-615/2018 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš elektroninėje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas A. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 2896, 20 Eur perduotus atsakovui automobilio remontui bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui jo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio atsakovas laiku nesuremontavo ir negrąžino (e.b.l. 1-5). Ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui išsiųsti 2017 m. lapkričio 26 d. (e.b.l. 63-67). Korespondencijai grįžus neįteiktai (e.b.l.68), dokumentai atsakovui išsiųsti pakartotinai 2017 m. gruodžio 11 d. (e.b.l. 69-71) ir įteikti atsakovui pasirašytinai (e.b.l.72). 2018 m. sausio 4 d. pateikta 2017 m. gruodžio 20 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp atsakovo A. T. ir advokato padėjėjo H. R. (e.b.l. 73). 2018 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo A. T. ieškovui A. D. 2 896,20 Eur , penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 157 Eur; įpareigojo atsakovą A. T. grąžinti ieškovui A. D. automobilį M. M., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l.78-80). 2018 m. sausio 18 d. priimtas papildomas sprendimas už akių, kuriuo teismas priteisė A. D. iš A. T. 1 000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo, pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių. Ieškovas su atsakovo pareiškimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino.Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad neperžiūrėjus sprendimo už akių nukentės apelianto interesai, nes ieškovui apeliantas nėra skolingas, o sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista skola yra be pagrindo ieškovo įgytos lėšos. Daugiau jokių kitų argumentų apeliantas atskirajame skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip septynioms dienoms. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.Nagrinėjamu atveju atsakovui teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, ieškinys įteikti pasirašytinai 2017 m. gruodžio 22 d.(e.b.l.72). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2018 m. sausio 5 d. įskaitytinai, tačiau atsiliepimas nebuvo pateiktas. 2018 m. sausio 4 d. pateikta 2017 m. gruodžio 20 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp atsakovo A. T. ir advokato padėjėjo H. R. (e.b.l. 73). Atstovavimo sutartyje numatyta atstovo teisė atstovauti klientą su visomis teisėmis. Atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažįsta, kad atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė, o dėl atsiliepimo parengimo ir pateikimo teismui su atstovu nebuvo susitarta. Iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškovas ieškinyje sutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovas nepateiks procesinių dokumentų (LR CPK 285 str.).Įvertinus nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, suteikiantį teismui teisę priimti sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 285 straipsnio 1 dalį ir atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, pagrįstai byloje priėmė sprendimą už akių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nei prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį ir apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sprendimo už akių priėmimo galimybes, pagrįstai nurodė, kad priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tiktai teismo teisė, bet ir pareiga (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Dėl atsakovo nurodytų teiginių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Taigi, sprendimą už akių prašanti peržiūrėti šalis turi pareiškime nurodyti įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs dėl argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).Nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų sąlygas abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantas tik nurodė teiginius, kad dėl sprendimo už akių nukentės apelianto interesai, nes ieškovui apeliantas nėra skolingas, be to, sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista skola yra be pagrindo ieškovo įgytos lėšos. Tačiau deklaratyvūs teiginiai negali būti laikomi svariu pagrindu vertinant priimto teismo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo atstovas pareiškime nenurodė ir kartu su pareiškimu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie atsakovo atstovo nuomone gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; neišdėstė jokių argumentų, kodėl koks nors konkretus naujas bylos įrodymas atstovo nuomone gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; pateiktu pareiškimu neprašoma išreikalauti kokius nors naujus konkrečius įrodymus, nėra nurodyta ką atsakovas byloje šiais įrodymais įrodinėtų; nenurodė netgi jokių konkrečių argumentų, kodėl atsakovo nuomone teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas.Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų nebuvo patirta.

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.