- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- II-132-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00013-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
dalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vaclavai Jelaginai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. J. skundą dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2025 m. vasario 24 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną M. R. (M. R.) atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektas yra statinio naudojimas ne pagal paskirtį. M. R. neįregistruoto statinio – (duomenys neskelbtini) paskirtis nenustatyta, kaip to reikalauja teisinis reguliavimas, todėl nėra administracinio nusižengimo objekto.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J., nesutikdama su Nutarimu, pateikė skundą, prašydama Nutarimą panaikinti ir paskirti M. R. administracinę nuobaudą už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Pareiškėja nurodo, kad su skundu kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Institucija) dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo M. R. atžvilgiu dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį. Kartu su skundu Institucijai pateikė 2024 m. birželio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos) direktoriaus raštą (toliau – Raštas) kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos mėnesį pastatytas 11,52 m x 3,68 m dydžio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, kurio didžiausias aukštis – 3,16 m ir prie jo 2024 m. balandžio mėnesį pradėtas statyti priestatas 2,51 m x 4,13 m dydžio, didžiausias aukštis 2,71 m, kurio statyba dar nebaigta. Nuo žemės sklype esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į naujai pastatytą pastatą 2023 m. liepos mėnesį po žeme paklotas (įrengtas) 25 mm diametro plastikinis vandentiekio tinklo vamzdis, kurio ilgis 12,60 m, iš šio pastato iki įrengtos 4 kubinių metrų metalinės talpos – buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro, esančio į vakarų pusę nuo pastatyto pastato, po žeme paklotas (įrengtas) 110 mm diametro plastikinis buitinių nuotekų tinklo vamzdis, kurio ilgis L=9,40. Pastato statytojas (M. R.) statydamas statinį pažeidė viešąjį interesą, todėl jam surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus – nugriauti (išardyti) pastatytą I grupės nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą su priestatu, taip pat nesudėtingąjį inžinierinį vandentiekio tinklą, I grupės nesudėtingąjį inžinierinį buitinių nuotekų tinklą ir I grupės nesudėtingąjį kitą inžinierinį statinį – nuotekų kaupimo rezervuarą, kurie neteisėtai įrengti bei prijungti prie pagalbinio ūkio paskirties statinio, kuriame gyvena M. R. bei mažametis vaikas E. R.. Tai reiškia, kad ūkio paskirties statinys, kuriame gyvena M. R. kartu su mažamečiu vaiku yra savavališkos statybos statinys, pastatytas ar statomas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, todėl jis negali būti civilinės apyvartos objektas, atitinkamai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ir juo disponuoti.
Pareiškėja pažymi, kad savavališkos statybos statinys, kuriame gyvena M. R. kartu su mažamečiu vaiku E. R., nėra priskiriamas gyvenamojo būsto kategorijai, nes pagal Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ įtvirtintą teisinį reglamentavimą pagalbinio ūkio paskirties pastatai priklauso negyvenamųjų pastatų grupei, todėl pastaruoju naudotis kaip gyvenamuoju būstu draudžiama.
Nutarimą priėmusiai Institucijai pateiktas Raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad statinys (Nutarime įvardintas „(duomenys neskelbtini)“) yra ne gyvenamosios paskirties statinys, o I grupės nesudėtingo pagalbinio ūkio paskirties pastatas su priestatu, todėl šio statinio naudojimas turi būti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvo, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Be to, statinys, vadinamas „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomas kilnojamuoju daiktu, nes dėl atliktų statybos darbų specifiškumo, t. y. laikančių konstrukcijų įrengimo – betoninio pamato, statinys sujungtas su žeme ir jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą. Ši aplinkybė nustatyta Rašte.
Tai, kad M. R. pagalbinio ūkio paskirties statinį naudoja ne pagal paskirtį, t. y. kaip gyvenamosios paskirties pastatą ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą patvirtinta ir kiti įrodymai, t. y. M. R. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateiktas 2024 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas, kuriame jis pripažįsta, kad kartu su vaiku gyveno „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šalia A. R. gyvenamojo namo ir 2024 liepos 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šeimos sąlygų tyrimo aktas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina M. R. kaltę įvykdžius administracinį nusižengimą numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje, todėl Nutarimas turi būti panaikintas ir M. R. paskirta administracinė nuobauda.
Pareiškėja pažymi, kad ji turi teisę skųsti Nutarimą, nes yra mažamečio vaiko E. R. motina, t. y. teisėta įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, turinti ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka. M. R. veiksmai, kurie pasireiškia tuo, kad savavališkos statybos ūkio paskirties pastatas naudojimas kaip gyvenamosios paskirties būstas pažeidžiant įstatymų įtvirtintą imperatyvą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis) suponuoja ne tik vaiko teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimą, tačiau kelią realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, bei tuo pačiu vaikui daroma akivaizdi fizinė ir neturtinė žala, o tai nepilnamečio vaiko atstovei (pareiškėjai) suteikia teisę skųsti teismui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimus ir /ar kreiptis į kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus. Tai patvirtina aukštesnės instancijos teismų sprendimai: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-l 1-1072/2025 priimta nutartis, kuria panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis ir byla grąžinta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai procesiniam sprendimui priimti; Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2404- 641/2025, kuriame padaryta išvada, kad ūkio paskirties pastato naudojimas kaip gyvenamosios paskirties būstas pažeidžia vaiko teises į tinkamas gyvenimo sąlygas ir konstatuota, kad nepilnamečio vaiko atstovės pareiga rūpintis vaikui saugios aplinkos užtikrinimu ir skųsti teismui institucijų priimamus sprendimus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Institucija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.6 papunkčiu teigia, kad M. R. statinio naudojimo paskirtis nėra nustatyta, ir viešajame registre nenurodyta, kaip to reikalauja teisinis reguliavimas, todėl nėra būtinojo administraciniam nusižengimui nustatyti požymio – objekto, ir atitinkamai administracinio nusižengimo sudėties.
Institucija nurodo, kad 2024 m. liepos 23 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė atliko M. R. gyvenamosios vietos apžiūrą ir nustatė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, M. R. nurodė, kad jis gyvena šiame name, o vasarnamį ((duomenys neskelbtini)) naudoja dienos metu. 2024 m. rugsėjo 16 d. Šalčininkų savivaldybės administracijos statinių naudojimo priežiūros vykdytojas, atlikdamas statinio techninės priežiūros patikrinimą, nustatė tokias pačias aplinkybes, t. y. nuolat gyvenama gyvenamajame name. Prie gyvenamojo namo yra keturi ūkiniai pastatai ir neįregistruotas statinys („(duomenys neskelbtini)“), stovintis ant polių su priestatu. Statinys neįregistruotas ir savininko teigimu, naudojamas tik vasaros metu. Be to, M. R. 2025 m. vasario 18 d. pateikė paaiškinimą, kad jis ir jo sūnus nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. 2023 m. M. R. nupirko (duomenys neskelbtini) ir pastatė savo motinos gyvenamojo j namo kiemo teritorijoje. M. R. teigimu, šis (duomenys neskelbtini) naudojamas kaip poilsio (duomenys neskelbtini) vasaros metu, tačiau niekas nuolat jame negyvena. (duomenys neskelbtini) neįregistruotas, tačiau šiuo metu ruošiami būtini dokumentai jo registracijai.
Institucija taip pat pažymi, kad neturi įgaliojimų skirti nuobaudą už neteisėtą statybą ir (ar) kontroliuoti Inspekcijos M. R. duotų privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus vykdymą. Pareiškėja, pranešdama apie jos manymu padarytą nusižengimą, negali jo kvalifikuoti, nes tai atsakingos institucijos kompetencija. Pareiškėja neturėjo teisės reikalauti, ar kitaip daryti įtakos institucijai dėl tam tikros veiklos kvalifikavimo administraciniu nusižengimu.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, akcentuodamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra savavališkos statybos statinys ir naudojamas ne pagal paskirtį. Statinio paskirtis nustatyta Inspekcijos rašte. Pareiškėjos atstovo vertinimu, pareiškėja turi teisę skųsti Nutarimą, nes statinio naudojimas ne pagal paskirtį pažeidžia jos nepilnamečio vaiko interesus ir daro jam žalą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti ir skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą, akcentuodama tai, kad statinio paskirties nustatymo klausimas nėra priskirtas spręsti Inspekcijai, statinys viešajame registre neįregistruotas ir jo paskirtis nenustatyta. Pareiškėja pranešdama apie galimai padarytą administracinį nusižengimą nenurodė, kad jai būtų padaryta žala, o dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų sprendimus priima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Motyvuojamoji dalis
Skundas laikytinas nepaduotu.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. J. su 2024 m. rugpjūčio 16 d. skundu kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, prašydama patraukti administracinėn atsakomybėn M. R. dėl ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymo ir apie priimtą sprendimą informuoti jos atstovą (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 22-23). Skundą pareiškėja grindė tuo, kad M. R. statinys ((duomenys neskelbtini)) pastatytas savavališkai, statinys yra ūkio paskirties pastatas ir negali būti naudojamas nei kaip gyvenamasis namas, nei kaip pastatas komercinei veiklai vykdyti. M. R. savavališkai statomą statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą su priestatu, (duomenys neskelbtini), naudoja ne pagal paskirtį, t. y. kaip gyvenamąjį namą, be to, jame yra apgyvendinęs ir mažametį vaiką E. R.. Dėl to jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
Institucija, ištyrusi ir įvertinusi pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, Nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pareiškėja su skundžiamu Nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir paskirti M. R. administracinę nuobaudą.
ANK 621 straipsnyje nustatyta, kad teisę apskųsti nutarimus administracinio nusižengimo bylose apylinkės teismui gali asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
Pagal ANK 608 straipsnio 6 dalį, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant tokį nutarimą turi būti įvertinta, ar fizinis asmuo yra nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teiseną atsisakyta pradėti ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pareiškėja, paduodama skundą (pranešdama apie galimai padarytą administracinį nusižengimą) nenurodė, kad jai ar jos mažamečiui sūnui būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiškėjai ir (ar) jos sūnui nukentėjusiųjų statusas nebuvo suteiktas. Institucijai pateiktame skunde aplinkybių, teikiančių pagrindą spręsti, kad pareiškėja galimą statinio naudojimą ne pagal paskirtį sieja su žalos padarymu pačiai pareiškėjai ir (ar) jos mažamečiui vaikui, taip pat nėra. Apie tai, kad vaikas galimai apgyvendintas negyvenamosios paskirties statinyje, paminėta tik skundo pabaigoje, plačiau ši aplinkybė nedetalizuota, apie padarytą žalą neužsimenama. Taip pat nėra nurodyta, kad pranešdama apie galimą administracinį nusižengimą pareiškėja veikia kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja laikytina pranešėja, t. y. asmeniu, kuris gali pranešti institucijoms apie, jo vertinimu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau tai savaime neprilyginama turtinės ar neturtinės žalos patyrimui ir tai nesuteikia tam tikro procesinio statuso, kurio pagrindu asmuo galėtų apskųsti apylinkės teismui institucijos priimtą nutarimą. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-4-1035/2025).
Teismo vertinimu, teisę skųsti Nutarimą pareiškėja nepagrįstai grindžia aukštesnės instancijos teismų priimtais sprendimais, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. administracinio nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-l 1-1072/2025 ir Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2404- 641/2025, nes nei viename nurodytų teismų procesinių sprendimų aptariamas klausimas nebuvo sprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-l 1-1072/2025 nutartyje, kuria panaikinta Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ir byla grąžinta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai procesiniam sprendimui, išaiškinta, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi būti įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu, tačiau klausimas nei dėl pareiškėjos statuso, nei dėl teisės skųsti nutarimą nepradėti administracinės teisenos, nebuvo sprendžiamas.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-2404-641/2025 buvo nagrinėjamas pareiškėjos J. J. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 16 d. rašto dalį dėl reikalavimo pavesti tarnybai inicijuoti M. R. atžvilgiu tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti vaikui teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo bei paėmimo iš nesaugios aplinkos ir vaiko perdavimo motinai, netenkinimo. Nurodytoje administracinėje byloje teismas pareiškėjos skundą patenkino ir skundžiamo rašto dalį panaikino, nustatęs, kad raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų motyvų pakankamumo, aiškumo reikalavimų, gero administravimo principų, nes neatliktas išsamus ir objektyvus vaiko E. R. gyvenamosios vietos aplinkybių vertinimas.
Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. eI2-2404-641/2025 nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos teisės paduoti skundą administracinio nusižengimo byloje. Tai, kad Regionų administracinis teismas spendimo 20 punkte nurodė, jog pareiškėjos skundžiamas raštas nėra informacinio pobūdžio ar tarpinis (procedūrinis) dokumentas, todėl pareiškėja, būdama nepilnamečio vaiko įstatymine atstove turi pareigą rūpintis, kad vaikui būtų sudaryta saugi ir vystymuisi tinkama aplinka, bei teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimus, reiškia, kad skundžiamo rašto dalis gali būti administracinės bylos, nagrinėjamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, dalykas, tačiau paminėta išvada nėra jokiu aspektu susijusi su pareiškėjos teise ANK nustatyta tvarka skųsti administracinio pažeidimo byloje priimtą nutarimą ir nepatvirtina žalos padarymo fakto.
Kita vertus, Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-2404-641/2025 priimtas sprendimas leidžia daryti išvadą, kad klausimas dėl vaiko teisių ir jo interesų, tiek, kiek tai susiję su tinkamu jo gyvenimo sąlygų (ne)užtikrinimu, atitikties yra sprendžiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų visumą, daro išvadą, kad pareiškėja nepatenka į ratą asmenų, turinčių teisę skųsti Nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, todėl skundas paliekamas nenagrinėtu, o skundo argumentai dėl Nutarimo (ne)teisėtumo nevertinami (ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tokios praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-3-634/2025).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos J. J. skundą panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir skirti M. R. administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų ar bet kuriuos kitus Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.