- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- AN2-3-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00049-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. spalio 25 d. nutarties, kuria S. K. skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. liepos 16 d. atsakymo Nr. SD-2-16807 dėl skundo panaikinimo ir 2024 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 2VD-634 atsisakyti pripažinti nukentėjusiuoju panaikinimo, paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautas pareiškėjo S. K. skundas, kuriuo jis prašė: (1) panaikinti Institucijos 2024 m. liepos 16 d. atsakymą S. K. Nr. SD-2-16807 ir priimti nutarimą pripažinti UAB ,,E“ kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje ir 99 straipsnio 3 dalyje padarymo bei skirti administracinę nuobaudą; (2) panaikinti Institucijos 2024 m. liepos 12 d. nutarimą atsisakyti asmenį pripažinti nukentėjusiuoju Nr. 2VD-634 ir pripažinti S. K. nukentėjusiuoju; (3) priimti atskirąją nutartį, jog Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jau antrą kartą pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei ją išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vadovybei.
2. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi S. K. skundą paliko nenagrinėtą, konstatuojant, kad skundą padavė asmuo neturintis teisės jį paduoti. Apylinkės teismas sprendė, kad S. K. pagrįstai nepripažintas nukentėjusiuoju pagal jo pareiškimą, o taip pat nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją S. K. pranešėju, kaip tai numatyta ANK 579 straipsnio 4 dalyje, kadangi nenustatyta, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Be to, teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo procese buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis negali atstovauti savo nepilnametės dukters interesų, dėl ko teismas sprendė, kad vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu skundas paliktinas nenagrinėtu, kadangi skundą padavė asmuo neturintis teisės jį paduoti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas S. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartį dalyje dėl 2024 m. liepos 26 d. skundo 1-ojo ir 2-ojo reikalavimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išspręsti klausimą dėl 2024 m. liepos 26 d. skunde pareikšto 3-ojo reikalavimo – priimti atskirąją nutartį, jog Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, 2024 m. liepos 16 d. 8:31 val. priimtame Atsakyme S. K. Nr. SD-2-16807 netinkamai nurodydamas apskundimo tvarką, jau antrą kartą šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei ją išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vadovybei.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo motyvai yra prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi vienu atveju teismas nurodo, kad nelegalaus darbo faktas nepasitvirtino, dėl ko jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kitu atveju, teismas nurodo, jog skundas paliktinas nenagrinėtu, kadangi skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Apelianto manymu, apylinkės teismas jo skundą išnagrinėjo iš esmės ir tai patvirtina skundžiamoje nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas 20 dienų apskundimo terminas, kuris suteikiamas sprendimui apskųsti, bylą išnagrinėjus iš esmės, o nutartims, kuriomis paliekami skundai nenagrinėtais, suteikiamas 7 dienų apskundimo terminas. Šiuos argumentus apeliantas nurodo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
3.2. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas nagrinėti apelianto kaip pranešėjo skundą dalyje dėl nelegalaus darbo fakto ir kitų su darbo santykiais susijusių pažeidimų, yra susijęs su viešuoju interesu, todėl šioje dalyje Institucijos ir teismo sprendimai negali būti palikti nepanaikinti, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina neginčytinai egzistuojant E. S. ir A. P. nelegalaus darbo faktus ir su tuo susijusius kitus su darbo santykiais susijusius pažeidimus, pastarosioms dirbus UAB „E“ nelegaliai, t. y. be darbo sutarčių ir be paslaugų kvitų. Apeliantas prašo apygardos teismo šioje dalyje panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl nelegalaus darbo fakto ir su tuo susijusių kitų su darbo santykiais pažeidimų dirbant UAB „E“, grąžinant medžiagą Institucijai sprendimui priimti.
3.3. Toliau skunde teigiama, kad Institucija nagrinėdama S. K. skundą turėjo nustatyti esant arba ne administracinį nusižengimą, o tik po to spręsti dėl S. K. pripažinimo arba ne nukentėjusiuoju. Nagrinėjamu atveju Institucija pirmiau priėmė Nutarimą nepripažinti S. K. nukentėjusiuoju ir tik po to parengė atsakymą S. K., klaidingai nurodant, jog toks sprendimas skundžiamas administraciniam teismui ir dėl to pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo, nors S. K. tokį prašymą buvo išreiškęs 3-iuoju skundo reikalavimu. Atsižvelgiant į tokią priimtų sprendimų seką, Institucijos nutarimai negali būti laikomi teisėtais, todėl apelianto manymų jie yra naikintini.
3.4. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl darbo užmokesčio A. K. neišmokėjimo už darbą UAB „E“. Nurodoma, jog 2024 m. liepos 4 d. Alisos paaiškinimas, jog ji neva pinigus gavo, nereiškia, kad visus paslaugų teikimo kvite deklaruotus pinigus (140 Eur) ji tikrai gavo, kas taip pat UAB „E“ užtrauktų administracinę atsakomybę.
3.5. Nesutinkama su teismo išvada, jog apeliantas yra laikomas asmeniu, neturinčiu teisės paduoti skundą. Apelianto manymu teismas nepagrįstai sprendė, jog jis nėra savo nepilnametės dukros atstovas pagal įstatymą. Nei apelianto kreipimosi į Instituciją metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantui nebuvo apribota tėvų valdžia. 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kai S. K. patyrė turtinę žalą nagrinėjamoje byloje, jo dukrai nebuvo nustatyta laikinoji globa, todėl jis yra laikomas jos atstovu pagal įstatymą.
3.6. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė visų skundo reikalavimų, t. y. nepasisakyta dėl reikalavimo priimti atskirąją nutartį, jog Institucija netinkamai nurodydama apskundimo tvarką, jau antrą kartą šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-14003-644/2024 šį klausimą paliko spręsti būtent Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams. Be to, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas sprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus, laikytina vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
3.7. Apeliantas taip pat skundu prašo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto teikiamus įrodymus ir laikė, jog jie nėra susiję su nagrinėjama byla. S. K. teigia, jog pateikti įrodymai, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugsėjo 16 d. atsakymas Nr. R-3290 dėl informacijos pateikimo, gautas pagal 2024 m rugpjūčio 23 d. apelianto skundą dėl mokesčių įstatymų pažeidimų, betarpiškai yra susijęs su nagrinėjama byla ir 4 nepilnamečių darbu UAB „E“.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius prašo S. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2024 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas teikdamas skundą vadovaujasi iš esmės netinkamu teisiniu reglamentavimu, t. y. civiliniams teisiniams santykiams taikoma teise. Nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 20 kalendorinių dienų apskundimo terminas, kadangi teismas priėmė S. K. skundą nagrinėti iš esmės, tačiau aplinkybės dėl to, kad jis netinkamas subjektas teikti skundą nagrinėjamoje situacijoje paaiškėjo jau priėmus S. K. skundą, kai Institucija su atsiliepimu pateikė 2024 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. 11SD-3006, kuriame pateikta informacija, kad S. K. neturi teisės atstovauti nepilnametės A. K., kadangi nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. mergaitė paimta iš šeimos, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. A. K. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėjas – (duomenys neskelbtini), kurie yra vaiko įstatyminiai atstovai.
4.2. Priešingai nei nurodoma skunde, tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo skundo, matyti ne tik iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, bet ir iš aprašomosios dalies, kurioje iš esmės neanalizuoti ir nevertinti jokie įrodymai dėl nelegalaus darbo ir kt. darbo įstatymų pažeidimų.
4.3. Nors S. K. nurodo, kad jis 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kai A. K. nebuvo nustatyta laikinoji globa, patyrė neturtinę žalą dėl neva A. K. nelegalaus darbo ir jai nesumokėto darbo užmokesčio, tačiau neturtinės žalos jis nepagrindžia jokiais įrodymais. Dėl nurodytos žalos turi būti pateikti įrodymai, priešingu atveju susidarytų situacija, kai ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių, o tai nebūtų suderinama su protingumo bei proceso ekonomiškumo principais.
4.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, tai, jog S. K. nėra A. K. atstovas patvirtina A. K. pateikti paaiškinimai, kurie yra visiškai priešingi S. K. skunduose nurodytiems faktams. A. K. nurodė, kad atlygis už grybų rūšiavimą jai buvo sumokėtas, tad nei ji, nei jos įstatyminiai atstovai pretenzijų įmonei dėl susiklosčiusių civilinių santykių neturi. Tuo tarpu S. K. skunduose nurodo, kad darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Darytina išvada, kad Pareiškėjas, būdamas vaiko tėvu, nesidomi vaiko gyvenimu ir nesirūpina vaiko gerove, o tik rūpinasi asmeniniais interesais norėdamas pasinaudoti susidariusia situacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
S. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. K. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui pateikė skundą dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo ir baudos skyrimo bei pripažinimo nukentėjusiuoju. Pateiktame skunde S. K. nurodė, kad jo dukra A. K. nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. gyveno pas laikiną globėją S. P. Maždaug rugpjūčio viduryje sužinojo, kad jo nepilnametė dukra A. K. nelegaliai dirba grybų perrinkimo įmonėje. Skundu prašoma nustatyti nelegalaus darbo faktą ir nubausti darbdavį pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, 99 straipsnio 3 dalį. Institucija atlikusi patikrinimo aktą dėl UAB „E“ priėmė sprendimą nepradėti administracinės teisenos, kadangi nenustatyti nelegalaus darbo požymiai bei 2024 m. liepos 12 d. nutarimu atsisakyta pripažinti S. K. nukentėjusiuoju. Nesutikdamas su šiais Institucijos sprendimais, pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog S. K. neturi teisės teikti skundo, paliko jį nenagrinėtą.
7. Visų pirma, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl skundžiamoje nutartyje esančių prieštaravimų, t. y. S. K. teigimu, nors rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, jog skundas paliktinas nenagrinėtas, tačiau iš motyvuojamosios nutarties dalies matyti, jog teismas konstatavo, jog Institucija pagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir ANK 99 straipsnio 3 dalį. Apelianto manymu tai patvirtina, jog skundas buvo išnagrinėtas iš esmės. Visgi, aukštesnysis teismas, su šiais pareiškėjo skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Iš nutarties dėstymo tvarkos, loginės sekos matyti, jog teismas nurodė, kad išvadą dėl nelegalaus darbo neegzistavimo padarė Institucija. Ir nors skundžiamoje nutartyje teismas pritaria šiai išvadai, tačiau kaip matyti apylinkės teismas iš esmės neanalizavo byloje esančių įrodymų, jų nevertino lygindamas tarpusavyje, neatsakinėjo į skundo argumentus susijusius su pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl neva padarytų pažeidimų susijusių su nelegaliu darbu bei kitų darbo įstatymų pažeidimų. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodoma, jog vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu S. K. skundas paliktinas nenagrinėtu, kadangi skundą padavė asmuo neturintis teisės jį paduoti. Taigi, aptartos aplinkybės, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog apelianto skundas nebuvo iš esmės išnagrinėtas, t. y. paliekant jį nenagrinėtą, kas ir nurodoma apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje.
8. Nesutiktina ir su S. K. skundo argumentu, jog tai, kad jo skundas buvo išnagrinėtas iš esmės patvirtina skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodomas apskundimo terminas. Pareiškėjo S. K. manymu, dėl priimtos apylinkės teismo nutarties, kuria paliekamas skundas nenagrinėtas, apskundimo terminas yra numatomas 7 kalendorinės dienos, o ne 20 kalendorinių dienų, kuris yra nustatomas skundą išnagrinėjus iš esmės. Visų pirma, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog dalį skundo argumentų apeliantas grindžia civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant administracinio nusižengimo teisenos klausimus yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. ANK 646 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Be to, ANK 626 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti paduotas atskirasis skundas. Šiuo atveju, pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, pareiškėjo skundas dėl Institucijos priimto nutarimo atsisakyti pripažinti S. K. nukentėjusiuoju bei sprendimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog S. K. neturi teisės paduoti skundo dėl minėtų Institucijos priimtų sprendimų, apylinkės teismas teisingai nustatė 20 kalendorinių dienų nutarties apskundimo terminą. Pareiškėjo S. K. teisės nebuvo suvaržytos, dėl ko spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nėra jokio pagrindo.
9. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog Institucijos priimtą sprendimą iš pradžių privalo patikrinti apylinkės teismas, o apeliacinės instancijos teismas vertina apylinkės teismo procesinio sprendimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, jog pareiškėjo S. K. skundas dėl Institucijos priimtų sprendimų skundžiama nutartimi paliktas nenagrinėtas, aukštesnysis teismas nevertina skundo argumentų dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo fakto ir byloje esančių įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako. Skundą nagrinėjantis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl priimto sprendimo palikti S. K. skundą nenagrinėtą nustačius, jog skundą padavė asmuo neturintis teisės jį paduoti.
10. Nors S. K. nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis neturi teisės paduoti skundo dėl Institucijos priimtų sprendimų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų kodeksas konkrečiai reglamentuoja subjektus, galinčius apskųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą procesinį sprendimą (nutarimą ar nutartį). ANK 621 straipsnyje numatyta, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. ANK 644 straipsnyje numatyta, jog apeliacine tvarka apylinkių teismų nutarimus ir nutartis apygardos teismui gali apskųsti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų turinio, procesinius sprendimus gali skųsti tik turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi asmenys, tai yra: 1) asmenys, kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas; 2) institucijos, kurių pareiga ginti viešą interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn; 3) nukentėjusieji (ar jų atstovai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. K. šioje byloje neatitinka nė vieno iš aukščiau paminėto subjekto kriterijų. Nors pareiškėjas mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog jis nėra įstatyminis savo dukters atstovas, kurios interesus jis gina dėl neva nelegalaus darbo, tačiau priešingai nei nurodo S. K., byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. K. negali atstovauti dukros. Iš valstybės teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 11SD-3006 matyti, jog nepilnametės A. K. tėvas S. K. neturi teisės atstovauti dukros. Nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. vaikas paimtas iš šeimos, ir priešingai nei nurodoma skunde apygardos teismui, pateiktas raštas patvirtina, kad nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. A. K. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėjas yra (duomenys neskelbtini), kurie yra vaiko įstatyminiai atstovai (b. l. 50a, 50b, 50c). Alytaus apylinkės teisme S. K. skundas dėl Institucijos priimtų sprendimų gautas 2024 m. rugpjūčio 5 d., kuomet A. K. globėjas jau buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Dėl ko, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog S. K. negali atstovauti savo dukros A. K. interesų.
11. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Institucija priimdama 2024 m. liepos 12 d. nutarimą atsisakyti pripažinti asmenį nukentėjusiuoju konstatavo, jog nėra duomenų, jog S. K. būtų patyręs žalą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tarp A. K. ir UAB „E“ darbo teisniai santykiai nesusiklostė, t. y. nenustatytas administracinis nusižengimas, pareiškėjo teiginiai dėl nelegalaus darbo ir kitų darbo įstatymų pažeidimų, vertinti kaip nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingos išvados neturi pagrindo daryti ir aukštesnysis teismas konstatavus, jog byloje nesant duomenų, jog S. K. patyrė žalą, nėra pagrindo S. K. pripažinti nukentėjusiuoju. S. K. deklaratyviai nurodo, jog patyrė žalą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Taigi, kaip jau minėta, S. K. neatitikus nei vieno iš asmens turinčių teisę skųsti procesinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, kriterijų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. skundą paliko nenagrinėtą.
12. Apeliantas S. K. skunde apygardos teismui taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, jog Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, 2024 m. liepos 16 d. 8.31 val. priimtame Atsakyme S. K. Nr. SD-2-16807 netinkamai nurodydamas apskundimo tvarką, jau antrą kartą šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei ją išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vadovybei. Šiame kontekste apygardos teismas netenkindamas šio skundo reikalavimo pažymi, jog nagrinėjamu atveju, apygardos teismas sprendė klausimą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria S. K. skundas paliktas nenagrinėtu, konstatavus, kad jis neturi teisės paduoti skundo dėl Institucijos priimto sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, jog skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinių įgaliojimų priimti atskirosios nutarties dėl Institucijos sprendime nurodomos netinkamos apskundimo tvarkos. Juolab, jog tai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, kadangi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje pareiškėjui išaiškinta, jog jis turi teisę su reikalavimu dėl VDI 2024 m. liepos 16 d. atsakymo Nr. SD-2-16807 panaikinimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą administracinio nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
13. Be to, S. K. apeliaciniu skundu prašo pripažinti, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo teikiamus dokumentus, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugsėjo 16 d. atsakymą Nr. R-3290 dėl informacijos pateikimo. Netenkinant šio skundo reikalavimo, apygardos teismas pažymi, kad 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu apylinkės teismas priėmė protokolinę nutartį atsisakyti prijungti prie bylos pareiškėjo teikiamą minėtą dokumentą. Iš informacinės pažymos bei posėdžio garso įrašo matyti, jog teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog šis dokumentas nėra susijęs su nagrinėjamu atveju. Taigi, S. K. prašymas buvo išspręstas motyvuota protokoline teismo nutartimi. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, jog šis dokumentas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu, juolab, jog ir bylos faktinės aplinkybės iš esmės nebuvo nagrinėjamos, paliekant S. K. skundą nenagrinėtą.
14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartį, todėl S. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
S. K. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.