- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- II-162-547/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00049-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Advokatai
- Sigita Černienė
dalyvaujant institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Darbo inspekcijos arba Institucijos) atstovei Neringai Čėsnaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl 2024 m. liepos 16 d. atsakymo Nr. SD – 2-16807 dėl skundo panaikinimo ir 2024 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 2VD-634 atsisakyti pripažinti nukentėjusiuoju panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024-08-05 teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo: (1) panaikinti 2024-07-16 atsakymą S. K. Nr. SD-2-16807 ir priimti nutarimą pripažinti (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 2 dalyje ir 99 straipsnio 3 dalyje padarymo bei skirti administracinę nuobaudą; (2) panaikinti 2024-07-12 nutarimą atsisakyti asmenį pripažinti nukentėjusiuoju Nr. 2VD-634 ir pripažinti S. K. nukentėjusiuoju; (3) priimti atskirąją nutartį, jog VDI jau antrą kartą pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei ją išsiųsti VDI Kauno teritorinio skyriaus vadovybei.
Skunde nurodyta, kad Valstybinė darbo inspekcija skundžiamame 2024 m. liepos 16 d. atsakyme S. K. Nr. SD-2-16807 nurodo, kad ,,nelegalaus darbo nenustatė“, kadangi ,,A. K. Jūsų skunde minimu laikotarpiu teikė paslaugas (duomenys neskelbtini) pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus“, nes tai anot valstybinės darbo inspekcijos pagal Užimtumo įstatymo 5 straipsnį laikytina savarankiška veikla, todėl nelegalaus darbo faktas nenustatytas, administracinės atsakomybės pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį (duomenys neskelbtini) taikyti pagrindo nėra.
Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-81-547/2024 priėmė nutartį ir nurodė VDI atlikti tyrimą ir priimti procesinį sprendimą. Atsakovas nors ir atliko tyrimą ir neva, nustatė, kad A. K. (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, neatsakė į klausimą, ar A. ir kitoms mergaitėms (A. P., G. P., E. S.) buvo išmokėtas atlyginimas. Nurodo, kad VDI neapklausė visų mergaičių. Aplinkybė, jog A. K. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodytu laikotarpiu teikė paslaugas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, nereiškia, kad tuo pačiu pagrindu dirbo ir kitos nepilnametės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, jog į bylą nėra pateikta A. K. ir kitų nepilnamečių mergaičių paslaugų kvitų kopijos, kurios patvirtintų, jog tikrai tarp A. K. ir (duomenys neskelbtini) nesusiklostė darbo teisiniai santykiai. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymas paslaugų gavėjo su paslaugų tiekėju turi būti padaromas pasibaigus kiekvienai paslaugų teikimo dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog institucija, atlikdama tyrimą, turėjo pareigą patikrinti bei įsitikinti (tačiau to nepadarė) ar (duomenys neskelbtini) tikrai visoms keturioms nepilnametėms sumokėjo jų paslaugų kvituose nurodytą atlygį, nepažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų terminų, nes paaiškėjus minėto įstatymo pažeidimams (duomenys neskelbtini) kiltų administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjas nurodo, kad institucija savo atsakyme, kurį jis skundžia teismui, nurodė, kad ,,kitų Jūsų skunde nurodytų asmenų nelegalaus darbo fakto nenustatyta“ tačiau nenurodė, kokia tyrimo metu surinkta medžiaga įtakojo tokią institucijos išvadą.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad institucija neatsakė į klausimą, kokias paslaugas (duomenys neskelbtini) iš A. K., G. P., E. S. ir A. P. užsakė, kokios šių paslaugų teikimo sąlygos, terminai, rezultatai, kurių tikimasi. Taip pat nėra duomenų, ar (duomenys neskelbtini) už visas nepilnametes teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjo sveikatos draudimo įmokas, nes tokią pareigą jie turi pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį.
Pareiškėjas nurodo, jog Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr.1009 galiojančioje redakcijoje, kurioje be kita ko įtvirtinta, jog ,,Nerekomenduojama, kad šias žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teiktų nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus“ ir daro išvadą, kad tokias paslaugas (duomenys neskelbtini) naudai teikus 4 nepilnametėms, (duomenys neskelbtini) turėjo teisę joms leisti dirbti tik su tėvo, motinos ar globėjo sutikimu, kurių atsakovas už visas 4 mergaites į bylą nepateikė, nors tai padaryti atlikdamas tyrimą pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį turėjo pareigą būtent atsakovas.
Pareiškėjas nurodo, kad tik detaliai atsakius į visus jo nurodytus klausimus, būtų galima spręsti ar buvo darbo santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir keturių nepilnamečių mergaičių. Kadangi Institucija visų būtinų duomenų nepateikė, todėl jos atsakymas panaikinti ir panaikinti nutarimą atsisakyti asmenį pripažinti nukentėjusiuoju ir pripažinti S. K. nukentėjusiuoju.
Taip pat priimti atskirąją nutartį, kadangi institucija jau antrą kartą šioje byloje netinkamai nurodė asmeniui jų priimto dokumento apskundimo tvarką ir tokią nutartį išsiųsti VDI Kauno teritorinio skyriaus vadovybei.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė tenkinti. Jis nurodė, kad institucija neišsiaiškino visų aplinkybių dėl jo nurodyto nelegalaus darbo fakto ir priėmė nepagrįstą sprendimą nepripažino jo nukentėjusiuoju ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos. Apie tai, kad A. skundėsi, jog jai neišmokėjo atlyginimo, jis girdėjo garso įraše. Institucija neišsiaiškino, kokios mergaitės dirbo, kokiu pagrindu dirbo, kaip joms buvo išmokėti pinigai grynaisiais ar pavedimu, ar tinkamai buvo atskaičiuoti mokesčiai.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į S. K. skundą, kuriuo prašė įvertinti, ar S. K. turi teisę teikti skundą ir pripažinus, kad tokios teisės neturi, jo skundo nenagrinėti. Jeigu teismas nuspręstų nagrinėti skundą, institucijos priimtus sprendimus palikti nepakeistus.
Atsiliepime nurodoma, kad VDI Kauno skyriuje yra gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAD ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 11SD-3006, kuriame pateikta informacija, kad S. K. neturi teisės atstovauti nepilnametės A. K., kadangi nuo 2023-08-07 mergaitė paimta iš šeimos, o nuo 2023-09-25 A. K. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėjas – Varėnos rajono savivaldybės šeiminiai namai, kurie yra vaiko įstatyminiai atstovai.
Aplinkybę, kad S. K. nebendrauja su A. K. patvirtina ir nelegalaus darbo tyrimo metu gauti duomenys: skyriuje 2024-07-04 apklausiama A. K. nurodė, kad atlygis už grybų rūšiavimą jai buvo sumokėtas, ir nei ji, nei jos įstatyminiai atstovai pretenzijų įmonei neturi. Tuo tarpu pareiškėjas S. K. skunduose nurodo, kad vaikui nebuvo sumokėtas atlygis už darbą. Institucija atsiliepime nurodė, kad vaiko tėvas nesirūpina vaiko gyvenimu, o tik savo asmeniniais interesais, siekdamas pasinaudoti susidariusia situacija.
Paaiškėjus aplinkybėms, kad A. K. nuo 2023-08-07 paimta iš pareiškėjo šeimos ir su tėvais negyvena bei tai, kad A. K. yra paskirti kiti įstatyminiai atstovai, tai nėra teisinio pagrindo K. pripažinti tinkamu asmeniu, kuris gali pasinaudoti teise skųsti VDI Kauno teritorinio skyriaus sprendimus, nes priimti sprendimai neturi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, nes jis nebėra A. K. atstovas ir nėra nukentėjusysis byloje.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė Neringa Čėsnaitė teismo posėdyje paaiškino, kad ji visiškai palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad susipažinus su byla, jokių abejonių dėl priimto sprendimo nekyla. Atstovė prašė palikti S. K. skundą nenagrinėtą, kadangi nėra pagrindo pripažinti jį nukentėjusiuoju, o jeigu skundas būtų nagrinėtas, tai prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Sigita Černienė paaiškino, kad ji su skundu nesutinka, prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad mergaitės dirbo 2023 metais pagal paslaugų kvitus ir tai nėra nelegalus darbas. Atstovė taip pat pažymėjo, kad S. K. neturi jokio teisinio pagrindo kreiptis ir reikalauti atsakymo dėl tyrimo dėl kitų nepilnamečių vaikų, nes nėra jų teisėtas atstovas. Šiuo metu jis nebegali atstovauti ir savo dukters, su kuria paskutinį kartą bendravo tik 2023 metų vasarą. Ar teisingai sumokėti mokesčiai į biudžetą, nelemia nelegalaus darbo fakto. Institucija atlikusi tyrimą, pagrįstai atsisakė S. K. pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi nebuvo pagrindo pradėti administracinę teiseną. S. K. skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala (2021 m. gruodžio 16 d. Nr. XIV-785 įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 578 straipsnis nukentėjusįjį apibrėžia kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
Į bylą yra pateiktas Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštas, kad S. K. negali atstovauti savo nepilnametės dukters A. K., nes 2023 m. rugpjūčio 7 d. mergaitė buvo paimta iš šeimos, o 2023 m. rugsėjo 25 d. jai buvo nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol.
Kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą, institucija pateikė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, patvirtinantį, jog A. K. yra nustatyta laikinoji globa. Esant tokioms aplinkybėms S. K. negalėjo teikti skundo nei 2024 m. vasario 22 d., nei vėliau 2024 m. liepos 29 d., kadangi ANK 621 straipsnyje yra pasakyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.
Kaip matyti iš į administracinę bylą pateiktų dokumentų, institucija 2024 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą atsisakyti pripažinti S. K. nukentėjusiuoju. Institucija nurodė, jog atlikus S. K. skundo tyrimą ir įvertinusi visas aplinkybes nusprendė, kad nėra pagrindo jį pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai. Išnagrinėjusi skundą, Institucija nustatė, kad tarp A. K. ir (duomenys neskelbtini) darbo santykiai nesusiklostė, t. y. nebuvo nustatytas administracinis nusižengimas. Nesant administracinio nusižengimo negali atsirasti žala.
Taigi, išnagrinėjus S. K. skundą, teismas daro išvadą, kad S. K. pagrįstai nepripažintas nukentėjusiuoju pagal jo pareiškimą, o taip pat nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją S. K. pranešėju, kaip tai numatyta ANK 579 straipsnio 4 dalyje, kadangi nenustatyta, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
Pareiškėjas teigė, kad jam padaryta neturtinė žala, dėl to, kad jo nepilnametė dukra buvo išnaudojama, t. y. dirbo nelegaliai. Išnagrinėjus skundą, tokios aplinkybės nepasitvirtino. Byloje buvo nustatyta, jog S. K. nepilnametė dukra dirbo pagal paslaugų kvitus ir nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnį nebuvo pradėta.
Kadangi teismas skundo priėmimo stadijoje S. K. skundą priėmė, o bylos nagrinėjimo procese buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, tad išklausius proceso dalyvius teismo posėdyje, vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu skundas paliktinas nenagrinėtu, kadangi skundą padavė asmuo neturintis teisės jį paduoti.
Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog A. K. 2023 metų rugpjūčio mėnesį keletą dienų dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (duomenys neskelbtini) A. K. paaiškinime nurodė, kad gyvendama pas S. P. ji dirbo (duomenys neskelbtini) apie savaitę laiko, tiksliai nepamena. Pinigus gavo. Pinigų mokėjimo kvite yra jos parašas (b. l. 36).
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 129430 nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra paslaugų gavėjas, o A. K. – paslaugų teikėjas, dirbo 5 dienas ir paskaičiuota 140 Eur suma (b. l. 38).
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nepilnametė A. K. 2023 metų rugpjūčio mėnesį galėjo dirbti nelegaliai, ar kad jai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Todėl teismas daro išvadą, jog institucija pagrįstai atsisakė pripažinti S. K. nukentėjusiuoju byloje ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį.
Teismui padarius išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės teikti skundo, tai nėra pagrindo atsakyti į kiekvieną skunde paminėtą argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. K. skundą palikti nenagrinėtą, kadangi skundą padavė asmuo neturintis teisės jį paduoti.
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.