Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, pateikusios medžiagą atstovei Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Darbo inspekcijos arba Institucijos) atstovei Neringai Čėsnaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl 2024 m. vasario 28 d. atsakymo Nr. SD – 2-5509 dėl skundo panaikinimo ir įpareigojimo Institucijai pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį bei pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju, konstatuojant jog jam padaryta neturtinė žala.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024-04-03 teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo: (1) atnaujinti praleistą terminą dėl skundo priėmimo, jeigu teismas mano, kad šis terminas yra praleistas; (2) panaikinti 2024-02-28 atsakymą Nr. SD-2-5509 dėl skundo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį; (3) įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Alytaus skyrių pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį; (4) pareiškėją S. K. pripažinti nukentėjusiuoju, konstatuojant, jog jam padaryta neturtinė žala.

Skunde nurodyta, kad 2024 m. vasario 22 d. jis kreipėsi į darbo inspekciją dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo pagal ANK 95 straipsnio2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį. Pradėjimo ir kitų klausimų. 2024 m. kovo 1 d. S. K. gavo darbo inspekcijos 2024 m. vasario 28 d. Atsakymą dėl skundo Nr. SD-2-5509, kuriuo darbo inspekcija nurodė, kad 2024 m. vasario 21 d. Pareiškėjo prašymo nenagrinės. Pateiktame atsakyme buvo nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakymu, 2024 m. kovo 5 d. su skundu kreipėsi Regionų administracinio teismo Kauno rūmus dėl minėto darbo inspekcijos atsakymo panaikinimo.

2024 m. kovo 23 d. jam buvo įteikta Regionų administracinio teismo nutartis, kurioje buvo nurodyta, jog atsisakoma priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti darbo inspekcijos 2024 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SD-2-5509 ir išaiškinta, jog dėl šio reikalavimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas, sutikdamas su Regionų administracinio teismo išdėstytais motyvais, skundą pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, o šie nutartimi skundą perdavė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo nepilnametė dukra A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. gyveno pas laikinąją globėją S. P., jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug 2023 m. rugpjūčio mėnesio viduryje pareiškėjas sužinojo, kad jo nepilnametė dukra kartu su jos globėja S. P. dirba grybų perrinkimo įmonėje (pavadinimas nežinomas). Tokias aplinkybes pareiškėjas sužinojo iš A. K. socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyros, jos susirašinėjimo su kitais asmenimis. Taip pat aplinkybės, jog A. K. dirbo su laikinąja globėja S. P. ir už savo darbą negavo pinigų patvirtina ir garso įrašas ,,Balsas 007“.

Iš nurodytų šaltinių pareiškėjas daro išvadą, jog grybų perrinkimo įmonėje jo dukra, A. K., ir jos minėtos draugės G. P. ir E. S. bei A. P. laikotarpiu maždaug nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. dirbo nelegaliai, nes apie jų darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodrai), kaip tai reglamentuoja Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tai patvirtinama ir 2023-08-28 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-50465-23 ir nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00064-24.

Pareiškėjas mano, kad iš pateiktų duomenų darytina išvada, jog nepilnametės A. K., E. S., G. P. ir A. P. buvo priimtos į darbą įmonėje grybų rūšiuotojomis už atlygį, darbas buvo atliekamas darbdavio patalpose ir atlygio už darbą negavo, tad daro išvadą, kad darbdaviui nepranešus apie šių nepilnamečių darbą Sodrai ir leidus joms dirbti, darbdaviui kyla atsakomybė už nelegalų darbą ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į finansinės apskaitos dokumentus, neišmokėjimą.

Teisme 2024 m. balandžio 26 d. gautas Darbo inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad institucija nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 590 straipsnio 3 dalimi administracinio nusižengimo tyrimą atlieka tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, esant nelegalaus darbo požymiams, turi pareigą pradėti administracinį tyrimą dėl nelegalaus darbo, t. y. dėl ANK 95 straipsnyje numatyto pažeidimo.

Iš nustatyto reglamentavimo bei S. K. prie skundo pridėtos medžiagos darytina išvada, kad atliekant ikiteisminius tyrimus, faktas dėl nelegalaus darbo nebuvo nustatytas nei Varėnos r. PK nei Druskininkų PK. Iš nutarimų turinio matyti, kad buvo aiškintasi aplinkybės dėl mergaičių darbo, buvo apklausti liudytojai. Tyrėja L. R. 2024-02-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą fiksavo eilę administracinių nusižengimų, dėl kurių pradėta administracinė teisena, tačiau administracinė teisena pagal ANK 95 straipsnį pradėta nebuvo. Darbo inspekcija neturi pagrindo abejoti Policijos komisariatų pareigūnų atliktais patikrinimais ir priimtais sprendimais.

Atsiliepime nurodoma jog S. K., teikdamas skundą, naujų įrodymų, kurių nenagrinėjo policija nepateikė, todėl pagrindas iš naujo atlikti tyrimą dėl nelegalaus darbo fakto, nustatytas nebuvo. O nenustačius nelegalaus darbo fakto, pagrindo pradėti administracinį tyrimą dėl kitų darbo įstatymų pažeidimų, t. y. 99 straipsnio 3 dalies, nėra.

Kadangi dėl A. K. ir G. P. galimo darbo jau buvo atlikti du ikiteisminiai tyrimai, nelegalaus darbo faktas nenustatytas, todėl pagrindo pakartotinai pradėti dar vieną tyrimą nėra.

Pareiškėjas S. K. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė tenkinti. Jis nurodė, kad institucija neatkreipė dėmesio į svarbias aplinkybes, jog į policiją, prokuratūrą buvo pasikreipusi jos buvusi sutuoktinė dėl nepilnamečių išnaudojimo, t. y. veikos, numatytos baudžiamajame kodekse ir priimtu nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą tik dėl priverstinio darbo. K. K. į institucijas dėl vaikų nelegalaus darbo nesikreipė. Kai buvo gauti policijos priimti nutarimai ikiteisminio tyrimo medžiagose, tik tuomet ir paaiškėjo, kad vaikai nelegaliai dirbo, nes taip nurodė S. P.. Šios aplinkybės nebuvo tirtos. Vaikai iš esmės gali dirbti, bet jie turi būti priimti į darbą ir už darbą jiems turi būti teisingai atlyginta.

Institucijos atstovė Neringa Čėsnaitė teismo posėdyje paaiškino, kad ji visiškai palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad susipažinus su byla, jokių abejonių dėl priimto sprendimo nekyla, nes darbo inspekcija, kaip institucija, negali padaryti veiksmų daugiau, nei padarė policija. Jeigu vis tik būtų įpareigoti atlikti tyrimą, tai mato galimybę nebent papildomai apklausti S. P..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala (2021 m. gruodžio 16 d. Nr. XIV-785 įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 578 straipsnis nukentėjusįjį apibrėžia kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas S. K. 2024-02-22 skundu kreipėsi į darbo inspekciją, prašydamas išsiaiškinti jo nepilnametės dukters ir kitų nepilnamečių vaikų galimo nelegalaus darbo faktą. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad S. K. gali būti pareiškėjas/pranešėjas byloje, kadangi tai yra susiję su jo nepilnamečiu vaiku.

Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalis).

S. K. 2024 m. vasario 21 d. surašė skundą ir pateikė jį darbo inspekcijai, kuriuo prašė nustatyti darbdavį, jo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalies, 99 straipsnio 3 dalį, pripažinti jį nukentėjusiuoju, konstatuojant, kad jam padaryta neturtinė žala.

Darbo inspekcija 2024 m. vasario 28 d. surašė atsakymą S. K. ,,Dėl skundo“(b. l. 53-54), kuriame nurodė, kad tyrimą jau atliko du policijos komisariatai, yra priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimai nebuvo apskųsti nustatyta tvarka, todėl laikė, kad tyrimas jau yra atliktas kitoje kompetentingoje institucijoje ir jiems neprivalu šio skundo nagrinėti iš naujo ir informavo, jog ,,Jūsų prašymo nenagrinėjame“, išaiškino apskundimo tvarką.

S. K. apskundė šį darbo inspekcijos atsakymą Regionų administraciniam teismui, t. y. jam išsiųstame atsakyme nurodyta tvarka. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad ,,Nors ginčijamame akte nėra aiškiai nurodyta, kad juo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau įvertinus pareiškėjo 2024 m. vasario 22 d. Valstybinei darbo inspekcijai pateikto skundo ir Valstybinės darbo inspekcijos 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SD-2-5509 turinį akivaizdu, kad šiuo atveju ginčas kyla administracinio nusižengimo teisenos procese, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiant kaip institucijai, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 58 punktą įgaliotai tirti administracinio nusižengimo bylas. Ginčijamu Sprendimu iš esmės buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau kaip buvo minėta, sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia aplinkybė, kad atsakovas sprendime vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas yra susijęs su administracinių nusižengimų teisena (jos nepradėjimu).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SD-2-5509 atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teismų šio įstatymo nustatyta tvarka“ ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl šio reikalavimo jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Taigi, teismas daro išvadą, kad nors formaliai vertinant terminas skundui pateikti dėl darbo inspekcijos 2024 m. vasario 28 d. atsakymo S. K. ir praleistas, tačiau įvertinus visą šio skundo nagrinėjimo eigą, jis atnaujintinas, pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Institucija į pareiškėjo S. K. 2024-02-21 skundą atsakė 2024-02-28 atsakymu ,,Dėl skundo“. Tokį atsakymą ir gavo pareiškėjas S. K.. Tačiau šis raštas nei savo forma, nei jame nurodyta jo apskundimo tvarka, įvertus tai kartu su tuo, jog Institucijai pagal ANK 589 straipsnio 58 punktą priskirta atlikti 95 ir 99 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti protokolus, Darbo inspekcijos surašytas atsakymas negali būti prilyginamas motyvuotam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Vienokias ar kitokias išvadas dėl keliamo klausimo – galimo nepilnamečių nelegalaus darbo, galima padaryti tik atlikus tyrimą, kurio rezultatas, beje, nebūtinai gali baigtis administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo priėmimu.

Pagal ANK 590 straipsnį, pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00064-24 2024 m. vasario 19 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. K. pateiktą skundą. Nutarimo aprašomojoje dalyje (9 lape) yra užfiksuoti S. P. parodymai, kur pažymėta, jog 2024-02-15 apklausta S. P. parodė: ,,< Kol A. pas ją laikinai gyveno, tai ji kartu su jos anūkėmis G. P. ir A. P., padėjo jai prie grybų rinkimo ir rūšiavimo, todėl visos mergaitės už tai gavo atlygį, kiek buvo surinkusios ir išrūšiavusios grybų. Nei ji pati, nei niekas kitas A. ir jos anūkių dirbti darbo nevertė, kažkokiems priverstiniams darbams tikrai neišnaudojo. Mergaitės tai darė savo noru, nes norėjo savo reikmėms užsidirbti kažkiek pinigėlių. Už atliktą darbą jos visos gavo atlygį >“.

To paties nutarimo 13 lape yra nurodoma, jog ,,Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147-1 str. (išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms) 1 dalyje numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus šio kodekso nurodytus būdus neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą“. Toliau nutarimo 17 lape pareiškėja K. K. parodė, jog ji su dukra bendravo 2023 m. rugsėjo mėnesį, o apie tai, kad prieš jos dukrą gali būti padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių prašo pradėti ikiteisminius tyrimus, ji susidarė nuomonę prisijungdama prie A. K. socialinio tinklo ,,Facebook“ ir ,,Messenger“. Tyrėja, įvertinusi surinktus duomenis, padarė išvadą, jog ,,Esant vien tik pareiškėjos K. K. duotiems parodymams, nėra pakankamai objektyvių duomenų leidžiančių apkaltinti S. P. ar kitą asmenį nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 147-1 str., padarymu“ (nutarimo 17 lapas).

Taigi, 2024 m. vasario 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį, 147¹ straipsnio 1 dalį ir 161 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu nutarimu buvo pradėtos ikiteisminio tyrimo teisenos pagal: ANK 485 straipsnio 1 dalį (Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys), 76 straipsnio 1 dalį (Alkoholinių gėrimų nupirkimas ar kitoks perdavimas jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims) ir 492 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas, pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams nustatytų reikalavimų nevykdymas).

Kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-50465-23 buvo atliekamas tyrimas pagal S. K. 2023 m. rugpjūčio 15 d. prašymą dėl papildomos nusikalstamos veikos ištyrimo buvo prašoma ištirti ir atsakyti į klausimus: ,,kodėl A. 2023-08-07 atsirado (duomenys neskelbtini), kas ją muša, verčia nelegaliai dirbti, parūpina stiprų alkoholį ir t. t.“. Šioje medžiagoje 2023-08-24 liudytoja buvo apklausta S. P., kuri paaiškino, kad ,, A. ir G. norėjo pamatyti kur aš dirbu ir koks mano darbo pobūdis, dėl to G. ir A. su manimi darbe praleido kelis pusdienius, tačiau A. ir G. nedirbo, tiesiog žiūrėjo iš šono, už darbą joms niekas pinigų nemokėjo“ (medžiaga Nr. M-1-01-50465-23, b. l. 15). Tarnybiniame pranešime dėl informacijos medžiagoje Nr. M-1-01-50465-23 (medžiagos b. l. 19) pažymėta, kad telefonu buvo bendrauta su A. K. 2023-08-28, kur ji paaiškino, kad ,,ji nėra verčiama dirbti, kitaip išnaudojama, jokiuose darbuose nedirbo ir nedirba, tačiau pagal galimybes globėjai noriai padeda namų ruošos darbuose“.

Atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą, tyrėjas nustatė, kad ,, S. K. pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, faktinių duomenų, jog nepilnametė A. K. buvo įtraukta girtauti, išnaudojama priverstiniam darbui ar paslaugoms nėra, dėl to nėra veikų numatytų LR BK 161 str. 1 d. ir 147-1 str. 1 d. požymių“ ir dėl šių veikų 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad ir medžiagoje Nr. M-1-01-50465-23 ir medžiagoje Nr. M-2-03-00064-24 buvo tirtos aplinkybės dėl priverstinio darbo ir abiem atvejais priimti nutarimai dėl šios veikos ikiteisminio tyrimo nepradėti, nepradedant ir administracinio nusižengimo teisenos. Abiejuose nutarimuose motyvai šiuo klausimu labai lakoniški. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad tokią išvadą pareigūnai padarė apklausę S. P., tačiau net nenustatę, kokioje bendrovėje ji dirbo. Byloje nėra duomenų, kad būtų apklaustos ir nepilnametės mergaitės. Kaip jau nurodyta tik telefonu buvo apklausta A., kuri nurodė, kad niekur nedirbo. S. P. apklausos yra viena kitai prieštaraujančios, nes vienoje apklausoje ji nurodė, kad mergaitės nedirbo, o tik buvo kartu su ja, o kitoje apklausoje ji patvirtino, kad mergaitės dirbo savo valia ir gavo atlygį už darbą. Šis esminis prieštaravimas, pabaigus ikiteisminius tyrimus, liko nepašalintas. Kokioje bendrovėje dirbo, jeigu dirbo, kokiu pagrindu dirbo (nes jų yra įvairių), ar buvo išmokėtas užmokestis ir kiti klausimai šioje byloje yra be atsakymų. Tad nors darbo inspekcija savo atsakyme nurodė, kad klausimai išsamiai ištirti kitoje institucijoje, tačiau teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrė tik priverstinio darbo aspektą, o dėl nelegalaus darbo savo procesiniuose dokumentuose nepasisakė.

Konkrečiu atveju S. K. pateikė reikalavimą išsiaiškinti nelegalaus darbo faktą, jeigu toks buvo. Tad toks tyrimas nebuvo atliktas, todėl darbo inspekcija įpareigotina atlikti tyrimą pagal pateiktą skundą.

S. K. yra nepilnametės A. K. tėvas, todėl jis turi teisę pareikšti tokį prašymą darbo inspekcijai, gindamas savo nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl S. K. prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju byloje

Šį klausimą turėtų išspręsti institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną. Atkreiptinas dėmesys, jog Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra pradėtas nagrinėti S. K. skundas dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (administracinės bylos Nr. I2-7717-644/2024).

Teismas pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, tirti papildomai ir motyvuoto sprendimo priėmimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 5, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Grąžinti medžiagą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniams skyriui procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.