- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- eAN2-4-1035/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01888-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 24259287126).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Institucija) buvo gautas E. K. pranešimas, kad automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai nesilaiko kelio ženklo Nr. 301 reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta (nepradėta) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakyta priimti E. K. skundą dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo, motyvuojant iš esmės tuo, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti (ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą teismui spręsti iš naujo arba priimti kitą teisėtą sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apylinkės teismas nepasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytina ANK 579 straipsnio 4 dalis, tik pakartojo Institucijos argumentą, kad E. K., būdamas pranešėju, neįrodė, kokia konkreti žala jam buvo padaryta. Šioje teisės normoje numatyta pranešėjo teisė skųsti procesinius sprendimus be reikalavimo įrodinėti patirtą žalą. ANK 608 straipsnyje nereikalaujama, kad prieš kreipiantis į teismą deklaruojama žala būtų įrodyta. Pakanka nurodyti, kad pažeidimu yra padaryta žala, o įrodinėjimo pareiga pranešėjui nėra užkraunama. Tai yra konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-497/2024. Šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės yra identiškos, kadangi yra sprendžiamas būtent pranešėjo teisinio statuso klausimas, o apylinkės teismas, nepasisakydamas kuo šių abiejų bylų aplinkybės skiriasi, šių abejonių niekaip nepaneigė.
1.2. Advokatams ir jų padėjėjams už skundo surašymą numatytas atlygis, todėl būtų keista, jeigu kitų tą patį darbą dirbančių piliečių skundo padavimui gaištamas laikas būtų visiškai nevertinama ir tuo pagrindu konstatuojama, kad jie nepatiria jokio žalos.
1.3. Apylinkės teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde paminėto fakto, kad skundžiamą nutarimą priėmė pareigūnė, kurią buvo prašoma nušalinti nuo tyrimo. Jei tą patį pranešimą būtų nagrinėję kiti policijos pareigūnai, sprendimas būtų visiškai kitoks. Atsisakydamas priimti skundą, pirmosios instancijos teismas neužtikrino, kad bylos baigtimi galimai suinteresuotų pareigūnų nekompetentingai nutraukiami tyrimai nekompromituotų ANK numatytų tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovas prašo E. K. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad šioje byloje pareiškėjas nepripažintas nukentėjusiuoju, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pareiškėjas turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. AN2-162-576/2024 dėl E. K. jau buvo priėmęs nutartį analogiškoje situacijoje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad Institucijoje buvo gautas E. K. pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2024 m. spalio 31 d. 13.51 val. (duomenys neskelbtini), automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nevykdė kelio ženklo Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama) reikalavimų. Pareiškėjas dėl galimo pažeidimo pateikė keturias nuotraukas, nurodydamas, kad įvykio data ir laikas matomi prisegtų dokumentų pavadinimuose taip pat nurodė adresą.
Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal E. K. pranešimą nutraukta, konstatavus, kad pranešėjo pateiktos nuotraukos nėra informatyvios ir nesuteikia reikšmingos informacijos, iš jų nesimato tikslaus adreso, kur pranešėjas fiksavo tariamą pažeidimą, nėra pateikta tariamo administracinio nusižengimo vaizdo medžiaga ir nėra galimybės objektyviai įvertinti visos situacijos (nuotrauka su kelio ženklu daryta 2024 m. kovo 6 d., o galimo pažeidimo data nurodoma 2024 m. spalio 31 d.), be to, pranešėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo tiesiogiai patirtą žalą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl šio nutarimo. ANK 626 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai apylinkės teismas atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Vienas jų – kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti (ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nurodyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 608 straipsnio 6 dalį, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant tokį nutarimą, turi būti įvertinta, ar fizinis asmuo yra nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių. Šioje byloje pareiškėjui E. K. nebuvo suteiktas nukentėjusiojo procesinis statusas, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjui, kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nors iš E. K. pateikto pranešimo turinio vis dėlto matyti, kad jis nurodė, jog jam buvo padaryta turtinė (sugaišo savo laiką siųsdamas pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą) ir neturtinė žala (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas), tačiau šie teiginiai vertintini deklaratyviai, kadangi tariamai patirta žala nepagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo pareiškėjas patyrė tiesioginių išlaidų (nuostolių) ar tai turėjo jam kitokios tiesioginės neigiamos įtakos. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas yra laikytinas informacijos pranešėju, t. y. asmeniu, kuris gali pranešti institucijoms apie, jo vertinimu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tai savaime neprilyginama turtinės ar neturtinės žalos patyrimui ir nesuteikia pranešėjui tam tikro procesinio statuso, kurio pagrindu jis galėtų apskųsti apylinkės teismui Institucijos priimtus nutarimus. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių, o tai nebūtų suderinama su protingumo ir proceso ekonomiškumo principais. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas atskirajame skunde jo patirtą žalą dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo nepagrįstai tapatina su sąnaudomis, patirtomis rašant pranešimą (skundą). Pažymėtina, kad tokios sąnaudos laikytinos proceso išlaidomis, o šios bylos kontekste vartojama žalos sąvoka reiškia pranešėjo patirtą žalą būtent dėl galimo administracinio pažeidimo, apie kurį jis pranešė. Nors pranešimo pateikimo stadijoje nereikalaujama įrodyti žalos fakto, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, šios žalos padarymas turi būti bent minimaliai įžvelgtinas, įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Apylinkės teismas, išsamiai aptardamas turtinės ir neturtinės žalos sampratą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė realią turtinę ar neturtinę žalą.
Pastebėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjas cituoja teismų praktiką, kuri, jo vertinimu, yra analogiška nagrinėjamai situacijai. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, vadovautis atskirajame skunde nurodyta teismų praktika (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-497/2024) šiuo atveju iš tikrųjų nėra pagrindo, kadangi nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Minėtoje byloje, priešingai nei nagrinėjamu atveju, bendrovė, kuri dėl padaryto administracinio nusižengimo patyrė turtinės žalos, buvo pripažinta nukentėjusiuoju asmeniu ir administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, tačiau buvo konstatuota, kad žalos pagrįstumo ir dydžio nustatymo klausimas yra ne šios, o civilinio proceso tvarka nagrinėtinos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo nušalinti policijos pareigūnę, kuri nagrinėjo jo pateiktą pranešimą. Pasak pareiškėjo, jei tą patį pranešimą būtų nagrinėję kiti policijos pareigūnai, sprendimas būtų visiškai kitoks. Pirmiausia pažymėtina, kad visais atvejais asmuo, teikiantis prašymą dėl nušalinimo, turi argumentuotai ir motyvuotai nurodyti nušalinimo pagrindą, t. y. aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančių pareigūnų ar teisėjo nešališkumo. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jo pranešimą nagrinėjanti policijos pareigūnė turi būti nušalinta. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu Institucijos procesiniu sprendimu, savaime nereiškia, kad tyrėja yra šališka, suinteresuota bylos baigtimi ar turi išankstinį nusistatymą E. K. atžvilgiu, juolab, tokių duomenų nėra užfiksuota ir byloje. Be to, pagal ANK 576 straipsnio 1 dalį, nušalinimus turi teisę reikšti tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo atstovai. Kaip minėta, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturi procesinio statuso, todėl atitinkamai jis neturi teisės reikšti nušalinimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti E. K. atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.