- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- eI2-2404-641/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04105-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2024 m. liepos 16 d. raštą Nr. 3SD-4977 (toliau – Raštas). Pareiškėja skunde patikslino, jog Raštą skundžia ir prašo panaikinti tik dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo – pavesti Tarnybos darbuotojams inicijuoti M. R. atžvilgiu tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti vaikui teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo bei paėmimą iš nesaugios aplinkos ir vaiko perdavimą motinai – netenkinimo. Skundu ir papildomais rašytiniais paaiškinimais pareiškėja ir jos atstovas advokatas Ernestas Bušmovičius nurodė:
1.1. jog pareiškėja nesutinka su Rašto motyvais. Mano, kad jie neturi jokio teisinio pagrįstumo bei akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos (toliau – LR) įstatymuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir su skundu pateiktiems įrodymams, kadangi pareiškėjos nepilnametis sūnus gyvena vaiko teises į tinkamas (saugias) gyvenimo sąlygas pažeidžiančiomis sąlygomis – tėvo savavališkai pastatytame negyvenamosios paskirties (ūkiniame) pastate, kurį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomuoju nurodymu yra nurodžiusi nugriauti, kaip pastatytą pažeidus viešąjį interesą. O tai yra pagrindas tyrimui dėl vaiko teisių pažeidimo atlikti ir inicijuoti vaiko iš nesaugios aplinkos paėmimą bei perdavimą motinai. Šią aplinkybę įrodinėja 2024 m. birželio 25 d. Inspekcijos direktoriaus atsakymu. Taip pat atkreipė į dėmesį į tai, jog už statinio naudojimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir / ar naudojimą ne pagal paskirtį yra numatyta administracinė atsakomybė LR administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalyje, todėl pagal šią nuostatą M. R. atžvilgiu yra pakankamas pagrindas inicijuoti administracinį persekiojimą, nes Tarnyba patikrinimų metu nustatė, kad jis su vaiku gyvena savavališkai pastatytame statinyje ir jį naudoja ne pagal paskirtį. Mano, jog apie šiuos Tarnybos atliktų patikrinimų metu nustatytus administracinius nusižengimus Tarnyba privalėjo informuoti atsakingas institucijas, siekdama užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją bei atskleidimą, nes šie pažeidimai turi tiesioginės įtakos nepilnamečio vaiko interesams. Tvirtino, jog vaiko tėvas nustatytų statybos pažeidimų atveju ne tik nevykdo jo atžvilgiu galiojančio Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo, bet tuo pačiu toks tėvo neveikimas bei tęstinis pažeidimo darymas patvirtina, kad vaiko tėvas netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei nesugeba užtikrinti vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl, atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, Tarnyba (jos Skyrius) privalėjo, sutinkamai su Įstatymo 36¹straipsniu, atlikti vaiko situacijos vertinimą (tam, kad būtų nustatyta pagalba vaikui), o nustačiusi su vaiko teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimu susijusius rizikos veiksnius, nustatyti vaiko apsaugos poreikį, o ne formaliai parengti Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuris ginčo situacijoje visiškai neišsprendžia esamos problemos.
1.2. Rašte Skyriaus pateikti argumentai, jog dviejų apsilankymų vaiko gyvenamojoje vietoje metu nebuvo nustatyta, kad vaikui būtų nesaugu ir būtų neužtikrinami geriausi vaiko interesai, pareiškėjos nuomone, neatitinka teisinio pagrįstumo bei pateiktų įrodymų, kurie rodo, jog nepilnametis vaikas nuo 2024 m. sausio mėn. yra apgyvendintas neteisėtos statybos savavališkai pastatytame nesudėtingame pagalbiniame ūkio paskirties statinyje su priestatu, kuriuo draudžiama naudotis ir yra privalomas nurodymas jį nugriauti, todėl toks nepilnamečio vaiko gyvenimas nurodytame objekte, skirtingai, nei teigia Rašte Skyrius, negali būti laikomas saugiu ir užtikrinančiu geriausius vaiko interesus. Priešingai, pareiškėjos nuomone, pagrindžia Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių tėvų pareigą užtikrinti vaikui teisę į gyvenimo sąlygas (būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi) pažeidimą.
1.3. nesutiko su Tarnybos atsiliepimo į skundą argumentais, jog Raštas ir teismo sprendimas neturės jokios tiesioginės įtakos ir nesukels teisinių pasekmių pareiškėjai, kadangi ji yra nepilnamečio vaiko motina, kuriai motinystės teisės ir pareigos nėra apribotos, todėl ji atstovauja savo nepilnamečio vaiko interesus, taigi yra suinteresuota bei turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl vaiko teisių pažeidimo fakto, tokiu būdu siekdama apginti vaiko interesus.
1.4. taip pat nesutiko su Tarnybos atsiliepimo į skundą argumentais, jog teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu) vykdymas visiškai nepriklauso nuo Skyriaus ar kitų institucijų pozicijos, nes teisės aktai numato Tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui pareigą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir jį perduoti tėvams ar vienam iš tėvų, ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu yra nustatytos aplinkybės, susijusios su vaiko teisių bei interesų pažeidimu.
1.5. tvirtino, jog Tarnyba nėra objektyvi ir sąmoningai teismui neteikia įrodymų, kurie patvirtina, kad nėra jokių objektyvių kliūčių įvykdyti Tarnybos pareigą – paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos, jį perduoti mamai, kadangi pareiškėjos motinos teisės niekada nebuvo apribotos, jos atžvilgiu niekada nebuvo inicijuota bylų dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams, ji yra charakterizuojama teigiamai, turi gyvenamąjį būstą, kuriame užtikrintos itin kokybiškos gyvenimo sąlygos. Tuo tarpu tėvas yra baustas administracine tvarka dėl smurto panaudojimo prieš pareiškėją po vaiko gimimo, tėvo valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams, teistas baudžiamąją tvarka už vairavimą esant neblaiviam.
1.6. ginčijo atsakovės į bylą papildomai pateiktos LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2024 m. rugsėjo 25 d. pažymos „Dėl J. J. skundo tyrimo“ Nr. 6.1-2024-114) turiniu įrodinėjamas aplinkybes, kad Skyriaus veiksmai (neveikimas) dėl M. R. su sūnumi gyvenimo savavališkai pastatytame pastate buvo nepripažinti Skyriaus pažeidimu, kadangi: LR vaiko teisių apsaugos kontrolierius netyrė Inspekcijos direktoriaus 2024 m. birželio 25 d. atsakymo; pareiškėja informavo kontrolierių dėl Tarnybos pateiktos klaidinančio informacijos apie ginčo statinį bei pateikė prašymą dėl pakartotinio aplinkybių tyrimo.
1.7. į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-1072/2025, įrodinėjo aplinkybę, jog vaiko tėvo atžvilgiu yra pradėta administracinė teisena pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimo ne pagal paskirtį).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl ginčo Rašto priėmimo aplinkybių paaiškino, jog:
2.1. nepilnametis pareiškėjos sūnus su tėvu apgyvendintas laikinai – skubiai vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6368-424/2024 2024 m. balandžio 17 d. priimtą nutartį, kuria, patenkinus ieškovo M. R. prašymą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta nepilnamečio vaiko E. R. laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu, laikinoji motinos bendravimo su vaiku tvarka bei priteistas laikinasis išlaikymas vaikui iš motinos. Nurodė, jog minėtos teismo nutarties vykdymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1279-967/2024, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo palikta nepakeista, todėl ji yra privaloma tiek vaiko įstatyminiams atstovams, tiek ir valdžios institucijoms. Taigi privaloma ir Tarnybai (jos Skyriui), todėl mano, kad teismo nutarties dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo vykdymas negali priklausyti nuo Tarnybos (jos skyriaus) ar kitų institucijų pozicijos, kadangi tik teismas nagrinėjamoje šalių atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-6368-424/2024 gali keisti teismo nutartimi jau nustatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąją vaiko gyvenamąją vietą.
2.2. minėta teismo nutartimi laikinoji gyvenamoji vaiko vieta yra nustatyta su tėvu, o ne su konkrečiu tėvo gyvenamosios vietos adresu, todėl vaiko gyvenamoji vieta neturi būti būtent ta, kurioje tėvas gyveno ginčo sprendimo metu, ji gali kisti, todėl net ir nustačius, kad šiuo metu tėvas su vaiku gyvena savavališko statybos pastate, tai nereiškia, jog vaikas skubos tvarka turi būti perduotas juo nesugebančiai tinkamai pasirūpinti motinai, tokiu būdu pažeidžiant dviejų pakopų teismų nutartis dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo.
2.3. teisės aktai nenumato Tarnybai (jos Skyriui) pareigos, rengiant teismui išvadą dėl ginčo ar nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir vertinant vaiko gyvenamąją aplinką saugumo vaiko sveikatai ar gyvybei aspektu, aiškintis nepilnamečių vaiko tėvų nekilnojamojo turto paskirties klausimus, vertinti nekilnojamojo objekto teisinės registracijos dokumentus bei spręsti klausimus dėl tėvų atsakomybės už savavališką statybą. Pabrėžė, jog Skyrius, savo kompetencijos ribose, atlikinėja šeimos aplinkos sąlygų faktinį, o ne teisinį vertinimą. Be to, pareiškėjos skunde ir papildomuose paaiškinimuose cituojamos teisės normos – Statybos techninis reglamentas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Statybos įstatymo 47 straipsnis, Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 13 ir 36 straipsniai – nenumato Tarnybos pareigos atlikinėti Inspekcijos funkcijas ir vertinti nepilnamečio vaiko tėvų nekilnojamojo objekto teisinės registracijos dokumentus. Taip pat nurodė, jog T. S. veiklą reglamentuoja Skyriaus nuostatai, patvirtinti 2020 m. birželio 30 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-220 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gruodžio 1 d.), kuriuose taip pat nėra numatytos pareigos – Skyriui spręsti bei vertinti nekilnojamojo turto paskirties klausimus. Jeigu nėra konstatuojama, kad kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, tai net ir gavus informacijos, jog vaikas gyvena tėvo savavališkai pastatytame pastate, tai nereiškia, kad vaikas turi būti nedelsiant paimtas iš tėvo, su kuriuo yra nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta. Pažymėjo, jog taip pat šalia gyvena vaiko senelė, kuri sutinka priimti nepilnametį anūką kartu su jo tėvu (savo sūnumi) gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Nurodė nenustatę, jog tėvo gyvenamojoje vietoje – mobiliame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) – nepilnamečiam vaikui kyla realus pavojus sveikatai ir gyvybei, todėl nebuvo pagrindo vaiką skubiai paimti iš tėvo.
2.4. akcentavo, jog vaiko tėvas pateikė duomenis, kad padarytas būsto, kuriame gyvena su sūnumi, statybos pažeidimas yra susijęs tik su statinio statybai valstybinės žemės valdytojo sutikimo statyti statinius nesuformuotame valstybinės žemės sklype (teritorijoje) nepateikimu, tokiu būdu pažeidžiant viešąjį interesą. M. R. Tarnybai nurodė pradėjęs savavališko statybos įteisinimo veiksmus, t. y. įgyvendinantis Inspekcijos jam suteiktą teisę per 6 mėnesius įvykdyti privalomąjį nurodymą įteisinant statybą. Be to, minėtame privalomajame nurodyme nėra nurodyta, jog pastatas būtų avarinės būklės, dėl ko kiltų realus ir tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ir / ar gyvybei ir dėl ko reikėtų skubos tvarka perkelti tame pastate gyvenančius žmones į kitas patalpas. Kas rodo, kad nėra būtinybės skubiai paimti vaiką iš tėvo. Taip pat papildomai paaiškino, jog teismui nutartimi nustatant laikinąją apsaugos priemonę – laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su tėvu – tėvas su vaiku jau gyveno savavališkai pastatytame pagalbinio ūkinės paskirties pastate.
2.5. Nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog vaiko tėvas nevykdo Inspekcijos privalomojo nurodymo bei, jog toks vaiko tėvo neveikimas ir tęstinis pažeidimo darymas patvirtina, kad tėvas netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir nesugeba užtikrinti vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, nes Inspekcija yra nustačiusi 6 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, M. R., Skyriaus turimais duomenimis, aktyviai bendradarbiauja su Inspekcija, jog būtų galima įteisinti statybą, užsakė geodezinius matavimus, tvarkomi dokumentai. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas gali būti vertinamas tinkamu statybos pažeidimų pašalinimu, todėl negalima teigti, jog M. R. padarė statybos pažeidimus, dėl kurių nedelsiant turi būti jo atžvilgiu taikomos teisinio poveikio priemonės, o tai rodo, jog nėra būtinybės skubiai paimti vaiką iš neva nesaugios jam aplinkos. Kadangi savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė, tvirtino, jog tai reiškia, kad nebuvo ir iki šiol nėra būtinumo skubiai paimti vaiką iš savavališkai pastatyto ginčo pastato, kuriame vaikas gyvena su tėvu, jeigu „faktinė“ šio pastato būklė yra gera ir nekelianti pavojų vaiko saugumui bei esant senelės sutikimui, kad jo sūnus su anūku gyventų tame pačiame žemės sklype esančiame jos gyvenamajame name, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko gyvenimui net ir tuo atveju, jeigu vaiko tėvas nesugebės iki termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos pažeidimus ir teks nugriauti pastatytus statinius. Tvirtino, jog tai nereikš vaiko palikimo be tinkamų gyvenimo sąlygų, nes tokios sąlygos vaikui bus užtikrintos vaiko senelės gyvenamajame name.
2.6. pabrėžė, jog neketina toleruoti situacijos, kai vaikas su savo įstatyminiu atstovu gyvena neteisėtai pastatytame pagalbiniame ūkio paskirties pastate, bet tuo pačiu metu Tarnyba atkreipė dėmesį, kad esant realiai galimybei tėvui su vaiku persikelti gyventi pas vaiko senelę į greta esantį gyvenamąjį namą arba įteisinti savavališka statybą ir tokiu būdu nesuėjus Inspekcijos nustatytam terminui pašalinti pažeidimus, esant pagrįstoms abejonėms dėl vaiko motinos gebėjimų tinkamai prižiūrėti vaiką, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir perduoti vaiką motinos priežiūrai.
2.7. Mano, jog šioje byloje pareiškėjo keliamas ginčas yra išimtinai civilinio pobūdžio, yra kilęs iš civilinių teisinių santykių (vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo), kuris sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėja visus argumentus dėl tariamo vaiko teisių pažeidimo pagrįstumo ar nepagrįstumo – vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas – galės teikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6368-424/2024, kurioje faktiškai yra sprendžiamas pareiškėjai aktualus klausimas vaiko gyvenamosios vietos. Nurodė, jog pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų, kokias teisines pasekmes jos interesams sukelia ginčijamas Raštas ir mano, jog net ir patenkinus pareiškėjo skundą – panaikinus Raštą – pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeis, nes pareiškėjai Raštu iš Tarnybos nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės ir nebuvo numatyti jokie įpareigojimai, kurie galėtų turėti teisinių pasekmių pareiškėjos teisėms ir pareigoms, o jos sūnus liks gyventi su tėvu tol, kol galios teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.
2.8. Atsakovė savo poziciją dėl ginčo grindė į bylą pateikta LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2024 m. rugsėjo 25 d. pažyma „Dėl J. J. skundo tyrimo“ Nr. 6.1-2024-114), kurioje buvo nagrinėjamas ir Skyriaus veiksmų (neveikimo) dėl M. R. su sūnumi gyvenimo savavališkai pastatytame pastate atvejis, kuris buvo nepripažintas Skyriaus pažeidimu.
3. Pareiškėjai (per atstovę) bei jos atstovui advokatui E. Bušmovičiui, atsakovei Tarnybai 2024 m. gruodžio 23 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėja prašė, o atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. kreipėsi į Tarnybą skundu, prašydama pavesti T. S. darbuotojams inicijuoti M. R. atžvilgiu tyrimą dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti vaikui teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo, vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos ir perdavimą motinai – pareiškėjai. Skunde pareiškėja pateikė informaciją, jog vaikas gyvena žmonių gyvenimui nepritaikytame, tėvui priklausančiame savavališkos statybos, negyvenamosios (ūkinės) paskirties statinyje ir mano, jog tėvas M. R., apgyvendinęs vaiką E. R. savavališkai pastatytame pagalbinio ūkio pastate, tokiu būdu pažeidžia vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Šioms aplinkybėms pagrįsti kartu su skundu, be kitų dokumentų, pareiškėja Tarnybai pateikė 2024 m. gegužės 20 d. skundą Inspekcijai bei Inspekcijos 2024 m. birželio 25 d. atsakymą į skundą Nr. 2D-14002.
6. Tarnybos Vilniaus skyrius 2024 m. liepos 16 d. Raštu Nr. 3SD-4977 „ Dėl Jūsų skundo“ informavo, kad pareiškėjos skundas yra netenkinamas. Rašte dėl ginčo dalyko nurodė aplinkybes, kad: nagrinėdamas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes Skyrius kreipėsi į Skyriaus specialistus dėl informacijos ir paaiškinimo pateikimo, įvertino 2024 m. liepos 5 d. Skyriaus specialistų tarnybiniame pranešime Nr. 3TSD-1547 nurodytą informaciją ir Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje esančią informaciją; Skyriaus specialistai du kartus (2024 m. balandžio 30 d. (išvados teismui parengimo tikslu); 2024 m. liepos 4 d. (nagrinėjant skundą ir siekiant įsitikinti, ar vaikas yra jam saugioje ar nesaugioje aplinkoje)) lankėsi vaiko E. R. (pas tėvą) gyvenamoje vietoje; Skyrius parengė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 3ŠTA-172; konstatavo, jog nebuvo nustatyta, kad vaikui būtų nesaugu, ar būtų neužtikrinami geriausi vaiko interesai, skundo nagrinėjimo metu negauta objektyvių duomenų, kad Skyriaus specialistai O. V. ir K. D. būtų elgęsi netinkamai ar šališki ir neteisėtai. Pareiškėja nesutinka su Raštu, jame Tarnybos atliktu ginčo situacijos dėl nepilnamečio vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas – vaikui laikinai gyvenant su tėvu savavališkai statybos, negyvenamosios (ūkinės) paskirties statinyje – vertinimu ir prašo teismo Raštą šioje dalyje panaikinti.
7. 2024 m. liepos 5 d. Skyriaus vyresniosios patarėjos A. P. tarnybiniame pranešime Nr. 3TSD-1547 „Dėl skunde nurodytų aplinkybių“ užfiksuota informacija, jog: „Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose (toliau – Teismas) yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6368-424/2024, pradėta pagal ieškovo M. R. (M. R.) ieškinį, pareikštą atsakovei J. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius) pateikti išvadą dėl ieškinio. Skyrius, susipažinęs su ieškiniu, ištyręs šeimos aplinkos sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.178 straipsnio 2 dalimi, pateikė preliminarią išvadą, DBSIS registruotą Nr. 3SD-3379, kurioje nurodė, kad įvertinus bylos aplinkybes, nustatytus galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje bei esamą situaciją, manytina, kad šiuo metu siekiant užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, Skyrius neprieštarauja mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Be to, atkreiptas dėmesys, kad nuo to laiko, kuomet vaikas gyvena pas M. R., Skyrius nėra gavęs jokių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus; remiantis byloje pateiktais duomenimis, įvertinus šalių turtinę padėtį ir mažamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, iš vaiko motinos turėtų būti priteistas išlaikymas vaikui. Skyriaus manymu, išlaikymo dydis po 300 Eur kas mėnesį atitiktų geriausius mažamečio vaiko interesus; atsižvelgiant į vaiko interesus ir į tėvų ne tik teisę, o ir pareigą bendrauti su mažamečiu vaiku, Skyriaus manymu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės šiuo metu atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, kylant nesutarimams arba atsakovei prieštaraujant ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai bei pateikus savo siūlomą bendravimo tvarką, Skyrius įvertins abiejų šalių siūlomas bendravimo tvarkas. Skyrius taip pat pažymėjo, kad galutinę išvadą byloje pateiks LR civilinio proceso kodekso 252 straipsnio numatyta tvarka, po įrodymų ištyrimo. Rengiant išvadą Teismui 2024-04-30 buvo apsilankyta M. R. gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad pastarasis kartu su sūnumi gyvena trijų kambarių mobiliame namelyje ant ratų, prie kurio šiuo metu yra pastatytas priestatas. Mobilaus namelio plotas apie 50 kv. m., jame yra visi patogumai, šildymas dujinis. Namuose švaru ir tvarkinga, nepilnametis vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, komoda, spintelės, kėdė, daugybė žaislų. Nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis (šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, registruotas DBSIS Nr. 3ŠTA-114). 2024-05-13 buvo apsilankyta J. J. gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad pastaroji kartu su sugyventiniu V. R. (V. R.) gyvena dviejų aukštų, trijų kambarių gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso J. J. sugyventiniui. Namuose visi patogumai yra, švaru ir tvarkinga. Mažamečiam vaikui bus skirtas kambarys, kuriame yra dvi lovos, komoda, spinta. Pažymėtina, kad J. J. gyvenamojoje vietoje nebuvo nei žaislų, nei vaikiškų rūbelių ar kitų daiktų, reikalingų nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis“.
8. 2024 m. liepos 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 3ŠTA-172 (toliau – Aktas) fiksuota, jog jis buvo parengtas po 2024 m. liepos 4 d. Skyriaus specialistų, pareiškėjos skundo dėl vaiko E. R. teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo pagrindu, apsilankymo vaiko tėvo M. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Akte fiksuotos aplinkybės: vaiko ir tėvo gaunamos pajamos; aplinkybė, jog Socialinės pramos šeimai informacinės sistemos duomenimis vaiko E. R. atžvilgiu 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. gegužės 20 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; lankymosi metu nustatytos šeimos aplinkos sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje: būstas – tėvo nuosavybės teise valdomas 50 kv. m. bendro ploto mobilus namas, kuriame yra du miegamieji, svetainė, virtuvė, sanitarinis mazgas, dušas, visi patogumai, dujinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, namas tvarkingas ir švarus, vaikui skirtose patalpose – kambaryje – yra visi būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai (lova, rašomas stalas, spinta, spintelė, kompiuteris), vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi; tėvo paaiškinimas, jog vaiko motina nori, kad sūnus gyventų pas ją, dėl to nuolat kyla teisiniai ginčai bei, jog jis nesutinka su skunde pateikta informacija, nes vaikui yra sudarytos visos sąlygos gyventi, šalia namo, tame pačiame žemės sklype yra vaiko senelės (tėvo motinos) gyvenamas namas, kur vaikas taip pat gali lankytis.
10. Įstatymo (ginčui aktuali suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 36 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (teismo pastaba: ginčo situacijai aktuali vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. A1-803, suvestinė redakcija galiojusi nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.; toliau –Aprašas) atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą (Įstatymo 36 straipsnio 4 dalis). Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą, nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų (Įstatymo 36 straipsnio 5 dalis).
12. Pirmiausia dėl šioje byloje sprendžiamo ginčo ribų teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti civilinių (šeimos) teisinių santykių dėl vaiko nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos pagalbos vaikui ir šeimai poreikio nustatymo vertinimo klausimų (pareiškėja į Tarnybą 2024 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi dėl galimo vaiko E. R. teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo), todėl teismas šiuo atveju vertins, ar atsakovas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir, ar skundžiamas Raštas bei jame nurodytos išvados motyvuotos, ar atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
15. LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
16. Tarnyba ir / ar jos Skyrius yra viešojo administravimo subjektai, kurie savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais VAĮ 3 straipsnyje. Atitinkamai jų priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi VAĮ reikalavimai.
17. Ištyrusi byloje pateiktų įrodymų visumą bei paties skundžiamo Rašto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Raštas skundžiamoje dalyje neatitinka individualaus administracinio akto motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, sudarančių pagrindą panaikinti Raštą skundžiamoje dalyje kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų, kadangi Rašte atlikta vaiko E. R. gyvenamosios vietos aplinkybių analizė ir vertinimas atliktas iš esmės neišsamiai ir neobjektyviai: visiškai neatsižvelgta į pareiškėjos skundo faktiniame pagrinde išdėstytus argumentus dėl būsto, kuriame faktiškai gyvena vaikas, paskirties ir nustatytų savavališkos statybos aplinkybių bei jų (ne)reikšmingumo vaiko teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimų ir / ar pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei nustatymui.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nėra įpareigotas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų bylos nagrinėjimo metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinių teisės aktų (administracinių sprendimų) priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014). Ginčo situaciją teismas vertina ginčo administracinio sprendimo priėmimo momentu buvusių aplinkybių kontekste.
19. Tuo tarpu iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų bei ištirtų įrodymų visumos matyti, jog: atsiliepimu į skundą atsakovė dėsto eilę argumentų, jog Skyrius atlieka ne teisinį, tačiau tik faktinį vaiko gyvenamosios vietos aplinkybių vertinimą; aptaria pareiškėjos skundo argumentų dėl savavališkos statybos reikšmę ginčo situacijai įvertinti bei aplinkybę, jog vaikas pas tėvą, ginčo būste, yra apgyvendintas vykdant civilinės bylos nagrinėjimo teisme procese priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, kurio priėmimo metu vaikas jau gyveno su tėvu, tačiau šių atsiliepime į skundą ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų faktinių aplinkybių ir duomenų Skyrius Rašte nei aptaria, nei motyvuoja, nei jomis remiasi priimdamas ginčo administracinį sprendinį (pareiškėjos skundo reikalavimo dėl pavedimo inicijuoti M. R. atžvilgiu tyrimą dėl galimo vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo bei vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos bei perdavimo motinai netenkinti). O tai akivaizdžiai rodo, jog Raštas – pareiškėjos skundžiamoje dalyje dėl pavedimo inicijuoti M. R. atžvilgiu tyrimą dėl galimo vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo bei vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos bei perdavimo motinai netenkinimo – neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų bei išsamumo, teisėtumo ir gero administravimo principų imperatyvų, todėl Raštas minėtoje dalyje naikintinas, kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų bei priimtas pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei jo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Atsakovė atsiliepimu į skundą taip pat kėlė klausimą, kokias teisines pasekmes pareiškėjos interesams sukelia ginčijamas Raštas, tvirtindama, jog net ir patenkinus pareiškėjos skundą – panaikinus Raštą – pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeis, nes pareiškėjai Raštu nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės ir nebuvo numatyti jokie įpareigojimai, kurie galėtų turėti teisinių pasekmių pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nes sūnus liks gyventi su tėvu tol, kol galios teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Tačiau teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus vertina itin kritiškai įvertinus tai, jog ginčo administraciniu sprendiniu (Raštu) buvo sprendžiami pareiškėjos nepilnamečio vaiko teisių apsaugos klausimai, Raštu buvo atsisakyta inicijuoti tyrimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, t. y. jis nėra informacinio pobūdžio ar tarpinis (procedūrinis) dokumentas, o pareiškėja yra teisėta įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, turinti ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu (Įstatymo 31 straipsnio3 dalies 1 punktas), o taip pat turinti teisę skųsti teismui Tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų sprendimus ir /ar kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus (Įstatymo 29 straipsnio 8 dalis). Todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, nustačius, jog Raštas skundžiamoje dalyje neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimų, šie šalių argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos J. J. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 16 d. raštą Nr. 3SD-4977 dalyje dėl pareiškėjos J. J. 2024 m. birželio 27 d. skundo reikalavimo – pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams inicijuoti M. R., gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti vaikui teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimo bei paėmimą iš nesaugios aplinkos ir vaiko perdavimą motinai (J. J.) – netenkinimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.