Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. (toliau – ir pareiškėja) įgalioto atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus (toliau – ir atstovas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. J. skundą dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 8 d. rašto Nr. S-(5.17E)-377.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 8 d. rašte Nr. S-(5.17E)-377 „Dėl skundo nagrinėjimo“, adresuotame J. J. įgaliotam atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui, nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 dalimi bei remiantis 2024 m. spalio 7 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo aktu, gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį ir jame yra nuolat gyvenama, statinys yra geros būklės, prižiūrimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog prie gyvenamojo pastato yra 4 ūkiniai pastatai bei 1 neregistruotas statinys (mobilusis vagonėlis), stovintis ant polių su priestatu. 2024 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas skundas Nr. G-(5.14 MR)-5858 „Dėl netinkamo 2024 m. birželio 28 d. skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, kad Savivaldybė turėtų skirti M. R. (M. R.) administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnyje numatyto nusižengimo įvykdymą. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad Savivaldybė negali vertinti pastato teisėtumo, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsniu, tai nustato Statybos inspekcija. Kartu minėtame rašte nurodyta rašto apskundimo tvarka, pagal kurią raštas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo nustatyta tvarka, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 9).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakyta priimti J. J. skundą dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 8 d. rašto Nr. S-(5.17E)-37, motyvuojant tuo, kad apylinkės teismui gali būti skundžiami ne bet kokie institucijų priimti sprendimai, bet tik ANK numatyta tvarka priimti nutarimai.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėjos atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti J. J. skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Institucija, išnagrinėjusi pateiktą skundą bei pagal jį atlikdama tyrimą, priėmė sprendimą bei nurodė, kad jis skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau keliamo ginčo rūšinį teismingumą lemia atitinkamame procesiniame dokumente (ieškinyje, skunde) suformuluotas jo pagrindas ir dalykas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja su skundu į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją kreipėsi kaip į subjektą, turintį teisę inicijuoti administracinę teiseną nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (ANK 589 straipsnio 82 punktas bei 615 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teismingumo kolegijos ne kartą yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai skundas nukreiptas į instituciją, kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektą, byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teismingumo kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. T-16/2023). Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat į tai, kad pareiškėjos skundas bei Institucijos priimtas sprendimas yra grindžiami ANK normomis, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-4-629/2023).

3.2. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja neturi įgaliojimų mokyti Instituciją kaip teisingai surašyti nutarimus, kurie atitiktų nutarimui keliamus formos ir turinio reikalavimus. ANK nuostatos pareiškėjai numato tik vienintelę pareigą, kad teikiamas skundas atitiktų skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenustatė, jog pareiškėjos pateiktas skundas turėtų turinio ar formos trūkumų ir negalėtų būti priimtas.

3.3. Atskirajame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad Institucija neatliko administracinio nusižengimo tyrimo ir nepasisakė dėl nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo, nenustatinėjo aplinkybių, kurias privalo nustatyti pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį. Iš Institucijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimo matyti, kad Institucija atliko tyrimą dėl pareiškėjos pateikto skundo, tačiau kilusio ginčo teisiniam kvalifikavimui taikė ne tas materialinės teisės normas, kurios turėtų būti taikomos sprendžiant M. R. atsakomybės klausimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pareiškėja Institucijai pateiktame skunde nekelia gyvenamojo namo statybos teisėtumo bei jo naudojimo klausimo, taip pat nėra keliamas statybos teisėtumo klausimas dėl statinio, kuris naudojamas ne pagal paskirtį. Statinio, kuris naudojamas ne pagal paskirtį, statybos teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu. Kadangi Institucija netinkamai kvalifikavo kilusį ginčą bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, skirtingai nei nurodo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

J. J. atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus atskirasis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).

6. Susipažinus su apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundo argumentais, skundžiama nutartimi, nustatyta, kad pareiškėja J. J. 2024 m. rugpjūčio 16 d. skundu „Dėl netinkamo 2024 m. birželio 28 d. skundo nagrinėjimo“ kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 359 straipsnį pradėjimo M. R. atžvilgiu. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2024 m. spalio 8 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo pareiškėjos atstovą, kad gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį ir jame yra nuolat gyvenama, statinys yra geros būklės, prižiūrimas. Taip pat rašte pažymėta, kad Savivaldybė negali vertinti pastato teisėtumo, kadangi tai nustato Statybos inspekcija. Pareiškėjos atstovui pateikus skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams su prašymais 1) Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai pačiai panaikinti 2024 m. spalio 8 d. nutarimą bei priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, t. y. skirti administracinį nusižengimą padariusiam M. R. ANK 359 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą baudą; arba 2) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl nusižengimą padariusio asmens M. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį skundą, motyvuojant tuo, kad apylinkės teismui gali būti skundžiami ne bet kokie institucijų priimti sprendimai, bet tik ANK numatyta tvarka priimti nutarimai. Su tokia apylinkės teismo pozicija apygardos teismas nesutinka.

7. Kaip matyti iš paminėto Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2024 m. spalio 8 d. rašto „Dėl skundo nagrinėjimo“ turinio, juo iš esmės buvo priimtas sprendimas pagal pareiškėjos pateiktą skundą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis, kadangi atlikus gyvenamojo namo patikrinimą, buvo nustatyta, kad namas naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad tai konstatuota ir byloje esančiame 2024 m. rugsėjo 16 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte.

8. Aukštesnis teismas pažymi, kad atsisakymas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos raštu, o ne priimant procesinį sprendimą – nutarimą, užkerta kelią pareiškėjai toliau ginti savo galimai pažeistas teises. ANK 590 straipsnio, reglamentuojančio pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

9. ANK 589 straipsnio 82 punkte, be kita ko, nurodyta, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 359 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai.

10. Pagal ANK 619 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

11. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 6 dalimi, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

12. Iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad Institucija savo kompetencijos ribose ir laikydamasi aptartų ANK nuostatų (tiek, kiek aktualu šiai bylai) dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnyje, gali bei iš esmės turi pareigą priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba ją nutraukti, atlikti tyrimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ne teismo tvarka išnagrinėti bylą. Tokios išvados pagrįstumui neturi reikšmės atskirajame skunde nurodyta teismų praktikos nuostata, kad tais atvejais, kai skundas nukreiptas į instituciją, kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektą, byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kadangi ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjos atstovas nurodo, kad skundžiami ne Šalčininkų rajono savivaldybės administraciniai veiksmai, o galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens veiksmai.

13. Apygardos teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi būti įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu. Toks aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus ir garantuoja asmeniui galimybę toliau ginti savo galimai pažeistas teises.

14. Dėl išvardytų motyvų skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina Institucijai procesiniam sprendimui priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. J. įgalioto atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti bylą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai procesiniam sprendimui – nutarimui priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.