- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-2152-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22396-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- R. N., G. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ patikslintą ieškinį atsakovams R. N. ir G. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Vilniaus vandenys“ teismui pateiktu pradiniu ieškiniu (CBP-22346) prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 1 547,25 Eur skolos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį 35 Eur ir išlaidas už teisines paslaugas 84,70 Eur.
2. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad tiekia atsakovams nuosavybės teise priklausančiame objekte, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Atsakovai neatsiskaitė pagal 2022 m. balandžio 30 d. Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingi 1 547,25 Eur. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovas (pagal Sutartį - Pardavėjas) ir atsakovas (-ai) (pagal Sutartį - Vartotojas) sudarė Apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį ir pašalintas bei išvalytas nuotekas sutartį Nr. 6202 (toliau – Sutartis), kuria remiantis Pardavėjas parduoda šaltą vandenį, garantuodamas pagal technines sąlygas vandens slėgį ir vandens kokybę pagal geriamo vandens higienos normos HN-24:2003 reikalavimus, ir priima nuotekas iki sutartyje nurodytų eksploatacijos ribų, o Vartotojas sumoka už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą. Ieškovas nurodė, kad atsakovai neįvykdė prievolės ieškovo naudai, t. y. laiku neatsiskaitė už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas objekte. Ieškovas negali padalinti atitinkamos prievolės, nes paslaugos teikiamos objektui, kaip vienam nedalomam struktūriniam vienetui, todėl šiuo atveju taikoma solidari atsakomybė. Nurodė, kad atsakovams, kaip nekilnojamojo turto savininkams ir vartotojams pagal Sutartį, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį, 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.205 straipsnį, 6.189 straipsnį, 6.200 straipsnį, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau – GVTNTĮ), Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.), Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. gegužės 2 d., toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. N. pateikė atsiliepimą (DOK-2913) į pradinį ieškinį, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti bei priteisti jo naudai ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad patvirtina, kad ginčo objektas jam priklauso nuosavybės teise kartu su G. M., tačiau nuo 2008 metų jis objekte negyvena, Sutartyje, kurią pasirašė G. M., taip pat nurodyta, kad vartotojas yra vienas. Akcentavo, kad 2015 m. įsigijo namą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir šiame name nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Taigi, ginčo objekte atsakovas negyvena ir nesinaudojo ieškovo teikiamomis paslaugomis, Sutarties pasirašyme nedalyvavo, jos nepasirašė, jam niekada nebuvo išduoda abonentinė knygelė, nebuvo siunčiami mokėjimo pranešimai, vadinasi, atsakovas nebuvo geriamojo vandens ir nuotekų tinklo vartotojas. Teigė, kad ieškovas mokesčius turėtų skaičiuoti pagal objekto gyventojų skaičių, o ne pagal bendraturčių skaičių. Anot atsakovo, bendraturtis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais; sprendžiant bendrojo naudojimo objektų bendraturčių ginčus, svarbu atriboti, kurios išlaidos atsirado bendram turtui išlaikyti, o kurios – savininkų poreikiams tenkinti. Išlaidų už sunaudotą vandenį ir išvalytas nuotekas negalima priskirti prie išlaidų, skirtų turtui išsaugoti ir išlaikyti, šios išlaidos susijusios su poreikių tenkinimu ir priskirtinos prie paslaugų vartojimo santykių. Kadangi paslaugas gavo išimtinai tik atsakovas G. M., todėl šiuo atveju atsakovams negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. Atsakovas taip pat nurodė nesutinkantis ir su skolos suma bei jos paskaičiavimais. Teigė, kad Sutarties pasirašymo metu vandens apskaitos prietaiso duomenys nebuvo užfiksuoti, nenurodytas plombos numeris ir patikros data, į bylą nepateiktas vandens skaitiklio įrengimo aktas. 2021 m. spalio 7 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo akte nurodytas kitas skaitiklis nei Sutartyje, nėra aišku, kas ir kada keitė skaitiklį, kur užfiksuoti pakeisto skaitiklio duomenys, patikrinimo akte nėra nei vieno iš objekto savininkų parašo, atsakovas nebuvo informuotas nei apie skaitiklio keitimą, todėl nėra žinoma, ar patikrinimo akte užfiksuoti duomenys yra teisingi, be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų laikęsis Sutarties 7 punkte įtvirtintos pareigos 2 kartus per metus tikrinti skaitiklių rodmenis ir teikti patikslintas sąskaitas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad skiriasi Sutartyje nurodytas ir mokėjimo pranešime nurodytas atsiskaitymo knygelės numeris. Atsakovas pabrėžė, kad Sutartyje nustatytas taikytinas norma vienam gyventojui sudaro 5,5 kub. m. Tuo tarpu remiantis viešai prieinamais duomenimis, nuo 2022 m. vasario 1 d. keitėsi vidutinis savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui per mėnesį, taikomas 2,48 kub. m. vandens kiekis gyventojui; iki 2022 m. sausio 31 d. šis kiekis buvo – 2,44 kub. m. Atsakovui kelia pagrįstų abejonių ieškovo 2021 m. spalio mėn. patikrinimo akte užfiksuoti skaitiklio duomenys, nes atsakovas objekte negyvena, nėra žinoma, kad G. M. objekte vykdytų kokią nors ūkinę-komercinę veiklą, kurios metu būtų sunaudotas toks ypač didelis kiekis vandens. Atsakovas neatmeta galimybės, kad galėjo įvykti vandentiekio avarija arba skaitiklio gedimas, dėl ko išsikreipė skaitiklio duomenys, juolab, kad ieškovas nėra pateikęs 2019 m. gruodžio 31 d. metrologinės patikros akto. Remiantis Sutarties 5 punktu, skaitiklio metrologinė patikra turėjo būti atliekama kas 4 metai, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad skaitiklių būtų metrologiškai patikrintas ne rečiau kaip 2007, 2011, 2015, 2019 metais.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo (DOK-24176) į bylą pateikė 2020 m. liepos 10 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo aktą.
5. Po parengiamojo teismo posėdžio ieškovas byloje teikė patikslintą ieškinį (DOK-30225), kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo G. M. ieškovo naudai proporcingai nuosavybės daliai 666,36 Eur skolos (5435/11865 dalį nuo 1 454,94 Eur skolos); 2) priteisti iš atsakovo R. N. ieškovo naudai proporcingai nuosavybės daliai 788,58 Eur skolos (6430/11865 dalį nuo 1 454,94 Eur skolos); 3) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti proporcingai nuosavybės daliai iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį 35 Eur, išlaidas už teisines paslaugas 84,70 Eur (iš G. M. 54,82 Eur (5435/11865 dalis nuo 119,70 Eur), iš R. N. 64,88 Eur (6430/11865 dalis nuo 119,70 Eur)).
Šalies argumentai
6. Ieškovas patikslintame ieškinyje patikslino skolos susidarymo laikotarpį, nurodė, kad atsakovai neatsiskaitė pagal Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingi 1 454,94 Eur. Pažymėjo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu su istorija, skolos susidarymo laikotarpiu: 1) 5435/11865 objekto priklauso G. M., pareiga atsiskaityti proporcingai nuosavybės daliai yra 5435/11865 objekto (0,458 dalis), kas sudaro 666,36 Eur; 2) 6430/11865 objekto priklauso R. N., jam priklausanti dalis – 6430/11865 objekto pareiga atsiskaityti proporcingai nuosavybės daliai (6430/11865 = 0,542 dalis) t. y. 788,58 Eur. Ieškovas nurodė, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga yra apskaičiuojama remiantis geriamojo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenimis, bendraturčiai nėra įsirengę atskirų apskaitos prietaisų, dėl šios priežasties ieškovas reikalauja atsiskaityti proporcingai nuosavybės daliai.
7. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-45272). Juose nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 6.6.2 punkte nurodyta, jog karšto ir šalto vandens skaitiklių butuose ir individualiuose namuose laiko intervalas tarp patikrų ‒ ne rečiau kaip 6 metai. Pažymėtina, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisas objekte įrengtas 2019 m. lapkričio 11 d., įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso metrologinė patikra, skolos susidarymo laikotarpiu, ir netgi iki šios dienos, galioja, ir ieškovas neturi pagrindo abejoti geriamojo vandens apskaitos prietaiso parodymais. Ieškovas papildomai nurodė, kad apie susidariusią skolą informavo 2021 m. gruodžio 17 d. išsiųsdamas pranešimą elektroniniu paštu, 2022 m. sausio 14 d. išsiųsdamas pakartotinį pranešimą elektroniniu paštu, bei 2022 m. sausio 17 d. išsiųsdamas pakartotinį pranešimą registruotu paštu.
Atsiliepimas
8. Atsakovas R. N. pateikė patikslintą atsiliepimą (DOK-49523) į patikslintą ieškinį, prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti jo naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo pateikto 2020 m. liepos 10 d. skaitiklio keitimo akte pateikta naujo skaitiklio nuotrauka kelia abejones, ar tai tikrai objekte esantis skaitiklis, nes 2021 m. spalio 7 d. akte pateiktoje nuotraukoje esantis šulinio vaizdas ir jame esantys objektai skiriasi, be to, nėra galimybės įžvelgti skaitiklio numerio, nesutampa aktų numeriai bei užduoties laikas. Tai rodo, kad 2020 m. liepos 10 d. aktas yra galimai suklastotas arba parengtas aplaidžiai, sumaišant objektus, skaitiklius. 2021 m. spalio 7 d. akto pastabose nurodyta, kad antras ventilis uždarytas, kas reiškia, kad vandens tiekimo atšaka į namą nėra naudojama bei negalima, todėl kyla dvejonės dėl atsiradusio neva suvartoto 1 193 kub. m. kiekio laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio, t. y. apie 80 kub. m. per mėnesį negyvenamame ir neeksploatuojamame name, kadangi ieškovo atstovė nurodė, kad iki 2020 m. liepos 10 d. įsiskolinimų nebuvo, taip pat kaip ir nurodė, kad nuo nuotolinio nuskaitymo sistemos įrengimo 2021 m. spalio mėnesį skaitiklio rodmenys nekito. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo skaičiavimais dalinant skolą iš proporcingai valdomų tik gyvenamojo namo dalių. Ieškovas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad atsakovui G. M. priklauso 136,29 kv. m. ūkinio pastato, kur yra komunalinis vandentiekis, todėl skolos proporcija turėtų būti perskaičiuojama – atitinkamai G. M. už 54,34 kv. m. gyvenamojo namo dalį ir 136,29 kv. m. ūkinio pastato, iš viso – 190,63 kv. m., o R. N. – už 64,31 kv. m. gyvenamojo namo dalį. Atsakovas akcentavo, kad Sutartis pasirašyta tik G. M. ir jo naudai bei interesams ir poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
9. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-55852). Juose nurodė, kad ieškovas 2023 m. vasario 8 d. į civilinę bylą pateikė 2020 m. liepos 10 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo aktą, kuriame pridėtos keičiamo ir pakeisto geriamojo vandens apskaitos prietaisų nuotraukos. Atsakovas 2023 m. kovo 23 d. patiksliname atsiliepime nurodė, jog „2020-07-10 akte pateikta naujai įrengto skaitiklio <...> nuotraukos apatinėje dalyje matomas neaiškus objektas dalinai dengia skaitiklio apatinės dalies korpusą, o 2021-10-07 akte pateiktoje nuotraukoje <...> tokių objektų šiame šulinyje nėra, skaitiklio nedengia jokie papildomi įrenginiai ar konstrukcijos.“ Ieškovas paaiškino, kad iš atsakovo pateikto teiginio, sudėtinga nuspręsti kokį objektą ar daiktą atsakovas turi omenyje nurodydamas, kaip dengiantį geriamojo vandens apskaitos prietaiso apatinės dalies korpusą. Ieškovo manymu, atsakovas gali turėti omenyje geriamojo vandens apskaitos prietaiso apsauginį dangtelį (1 pav.). Ieškovas paaiškino, kad tiek 2020 m. liepos 10 d. apskaitos prietaiso keitimo akto, tiek 2021 m. spalio 7 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo akto nuotraukose (2 pav.) yra nurodytas vienas ir tas pats geriamojo vandens apskaitos prietaisas. O objektas ar daiktas, kurį mini atsakovas yra geriamojo vandens apskaitos prietaiso apsauginis dangtelis, reikalingas siekiant apsaugoti geriamojo vandens apskaitos prietaisą nuo galimų mechaninių pažeidimų. Ieškovas taip pat įvertino 2020 m. liepos 10 d. apskaitos prietaiso keitimo akte esančią įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso nuotrauką ir nesutinka su atsakovo pateiktais deklaratyviais teiginiais. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 10 d. apskaitos prietaiso keitimo akte (3 pav.) nurodytas įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso markė – TEKSAN, gamyklinis numeris – 19423636. Nurodyti 2020 m. liepos 10 d. įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso duomenys sutampa su 2021 m. spalio 7 d. apskaitos prietaiso patikrinimo akte nurodytais duomenimis, bei su duomenimis nurodytais ant geriamojo vandens apskaitos prietaiso (4 ir 5 pav.). Ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos 10 d. objekte pakeistas ir įrengtas naujas geriamojo vandens apskaitos prietaisas tinkamas nuotolinio rodmenų nuskaitymo sistemai veikti. Nuotolinė rodmenų nuskaitymo sistema įdiegta 2021 m. spalio 7 d. Laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso apskaita buvo vykdoma fiziniu būdu, įlipant į šulinį bei fiksuojant geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. 2021 m. spalio 7 d. ieškovas patikrino geriamojo vandens apskaitos prietaisą, užfiksavo rodmenis ir nuo užfiksuotų rodmenų „aktyvino“ geriamojo vandens nuotolinio rodmenų nuskaitymo sistemą. Šis apskaitos prietaiso patikrinimo aktas leido užtikrinti tinkamą rodmenų, nuo kurių „aktyvuojamas“ nuotolinis duomenų nuskaitymas, perdavimą į ieškovo apskaitos sistemą. Ieškovas patikslino, kad tiek 2020 m. liepos 10 d. apskaitos prietaiso keitimo akto, tiek 2021 m. spalio 7 d. apskaitos prietaiso patikrinimo akto antraštinėje dalyje nurodyta aktų numeracija neturi sutapti ar būti artima su aktuose nurodytu užduoties užbaigimo laiku. Ieškovas pažymėjo, kad apskaitos prietaisų keitimo/patikrinimo aktų numeriuose nurodyta užduoties sukūrimo data (6 pav.). Atsižvelgiant į tai, apskaitos prietaisų keitimo/ įrengimo aktai nebuvo ir nėra parengti aplaidžiai, ar sumaišant objektus, ar parengti tik po pirminio atsakovo atsiliepimo pateikimo, kaip teigia atsakovas, kadangi 2021 m. spalio 7 d. apskaitos prietaiso patikrinimo aktą ieškovas buvo pateikęs kartu su ieškiniu.
10. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat išdėstė argumentus dėl skolos paskirstymo proporcijų.
Nurodė, kad ieškovas pagal GVTNTĮ 20 straipsnį privalo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį, užtikrinti jo saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, t. y. geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Ieškovas nėra atsakingas už naudojamą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą vidaus tinkluose, t. y. teritorijoje kuri priklauso abiem atsakovams. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.3 punkte nurodytas ūkio paskirties pastatas, ieškovo žiniomis, nėra nei tiesiogiai prijungtas prie ieškovui priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nei yra sudaryta atskira geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotakų tvarkymo sutartis. Tinklus, esančius už ieškovo eksploatuojamų tinklų ribos, prižiūri šių tinklų naudotojai pagal tarpusavio susitarimą, kaip tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 65.1 punkte, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, 38.1 punkte. Ūkinis pastatas nėra tiesiogiai prijungtas prie ieškovo geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, vertinant tai, ieškovas mano, kad nėra pagrindo atlikti skolos išdalijimo perskaičiavimą.
11. Atsakovas G. M. atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Raminta Samsanavičiūtė-Sereda palaikė patikslintą ieškinį pilnai jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ūkinis pastatas nėra prijungtas prie tinklų, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti skolos dalių. Nors atsakovo R. N. parašo ant Sutarties nėra, tačiau nėra ginčijamas faktas, kad tinklai prijungti prie objekto, tai yra viešoji sutartis. Tai, kad atsakovas R. N. gyvena kitur, nepanaikina jo pareigos rūpintis turtu.
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu atsakovas R. N. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir priteisti iš ieškovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pagal nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad ūkiniame pastate vandentiekis pajungtas, be to, šulinyje matosi atšakos, ūkiniame pastate atsakovo G. M. buvo vykdoma individuali veikla, ūkiniame pastate turi būti uždaromoji armatūra, faktiškai negali patvirtinti, kad vanduo ūkiniame pastate bėga. Namas yra negyvenamas, todėl tokio kiekio vandens suvartojimas yra neįmanomas. Anksčiau viso ūkio savininkė buvo močiutė, po jos mirties objektas buvo paveldėtas jo ir kitos bendrasavininkės, kuri perleido savo dalį G. M.. Močiutė, kai gyveno, už vandenį mokėjo. Jis, kai tapo savininku, irgi mokėjo už vandenį iki 2007 metų pagal seną skaitiklį iki 368 kub. m., nes buvo sudaryta vandens tiekimo sutartis su buvusia savininke I. G., o vėliau nuo 2008 metų, kai nebegyveno ten, jis nebemokėjo už vandenį. Po močiutės mirties jis mokėjo už vandenį, nes suprato, kad privalo atsiskaityti už vandenį, nepaisant to, kad su juo sutartis nebuvo sudaryta, dėl sutarties sudarymo į ieškovą nesikreipė, nes paskui objekte nebegyveno.
14. Atsakovas G. M. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas viešo paskelbimo būdu. Byla išnagrinėta atsakovui G. M. teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
15. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia atsakovams G. M. ir R. N. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui – gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso atsakovams: G. M. 5435/11865 priklauso dalis pastato, R. N. – 6430/11865 dalis pastato. Kiti šiuo adresu esantys nekilnojamojo turto objektai taip pat priklauso atsakovams: G. M. priklauso ūkinis, pastatas, garažas ir ½ dalis kiemo statinių, o R. N. – ½ dalis kiemo statinių. Atsakovas R. N. nekilnojamąjį turtą įgijo 2003 m. spalio 28 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu bei 2006 m. balandžio 25 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, o G. M. – 2006 m. rugsėjo 19 d. Mainų sutarties pagrindu.
18. 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas G. M. (vartotojas) sudarė Apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį ir pašalintas bei išvalytas nuotekas sutartį Nr. 6202, kuria remiantis pardavėjas parduoda šaltą vandenį, garantuodamas pagal technines sąlygas vandens slėgį ir vandens kokybę pagal geriamo vandens higienos normos HN-24:2003 reikalavimus, ir priima nuotekas iki sutartyje nurodytų eksploatacijos ribų, o vartotojas sumoka už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą (Sutarties 1 punktas). Sutarties rekvizituose vartotojais nurodyti abu atsakovai, tačiau parašas yra tik G. M., taip pat nurodyta, kad gyventojų skaičius – 1. Sutarties 6 punkte įtvirtinta, kad vartotojas privalo informuoti pardavėją apie gyventojų skaičiaus, patogumų lygio pasikeitimus gyvenamajame name ir atvykti sudaryti naują vandens tiekimo sutartį per 30 dienų. Taip pat įtvirtinta, kad tuo atveju, jei gyvenamajame name niekas neįregistruotas, ir neįrengta vandens apskaita, vandens suvartojimas skaičiuojamas vienam asmeniui pagal patvirtintas vandens suvartojimo normas (5,5 kub. m. vienam gyventojui). Byloje nėra duomenų, kad ši Sutartis būtų nutraukta, pasibaigusi ar pripažinta negaliojančia.
19. Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
20. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1 454,94 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Ieškovas skolą prašo priteisti iš atsakovų proporcingai turimai gyvenamojo namo daliai. Ieškininius reikalavimus grindžia Sutartimi, Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu, suteiktų paslaugų ir įmokų suvestine, 2022 m. balandžio 30 d. mokėjimo pranešimu, 2021 m. spalio 7 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo aktu. Šiame akte užfiksuoti šulinyje esančio apskaitos prietaiso TEKSAN Nr. 19423636 rodmenys – 1 193 kub. m., plombos ženklas – 508652; metrologinės patikros data – 2019 m. gruodžio 31 d.; pastabose nurodyta, kas skaitiklis nesisuka, antras ventilis uždarytas, nutekėjimo nėra, papildomų prisijungimų nesimato, akte yra skaitiklio ir jo įrengimo vietos nuotraukos. Akte nurodytas klientas – G. M., tačiau parašo nėra. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. liepos 10 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo keitimo aktas, iš kurio nustatyta, kad užfiksuoti rodmenys – 352 kub. m., šulinyje esantis veikiantis skaitiklis VG2ES Nr. 01238 nuimtas ir pakeistas nauju skaitikliu TEKSAN Nr. 19423636, plombos ženklas 508652, keitimo priežastis - baigėsi patikra, metrologinės patikros data – 2012 m. sausio 1 d., akte yra seno skaitiklio ir naujo skaitiklio nuotraukos. Akte nurodytas klientas – G. M., tačiau parašo nėra.
21. Pažymėtina, kad atsakovas G. M. apie teismo procesą buvo informuotas taip, kaip numato įstatymas, t. y. pagal CPK 130 straipsnį viešo paskelbimo būdu, nes jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Atsakovas G. M. atsiliepimo byloje nėra pateikęs. Byloje nėra įrodymų, kad savo skolos dalį, t. y. proporcingai jo turimai gyvenamojo namo daliai paskaičiuotą skolos dalį (666,36 Eur), jis būtų padengęs. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais, o nesant duomenų apie atsiskaitymą už ieškovo suteiktas paslaugas, yra pagrindas priteisti iš atsakovo G. M. ieškovo naudai 666,36 Eur skolą (CK 6.38, 6.256 straipsniai, GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalis).
22. Atsakovas R. N. teisminio nagrinėjimo metu ginčijo savo prievolę sumokėti už ieškovo suteiktas paslaugas. Visų pirma, atsakovas teigė, kad skolos proporcijos paskaičiuotos netinkamai, kadangi ieškovas, apskaičiuodamas turimas turto dalis, nepagrįstai neįtraukė ūkinio pastato. Atsakovas teigė, kad šis pastatas priklauso atsakovui G. M., jame yra vandentiekis, todėl atitinkamai G. M. tenkantis skolos dalis turi didėti, o jam – mažėti. Ieškovas su šia atsakovo pozicija nesutiko, nurodė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti dalis, kadangi ūkio paskirties pastatas nėra tiesiogiai prijungtas prie ieškovui priklausančio geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nėra sudaryta atskira geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartis. Teismas sutinka su ieškovo pozicija. Spręstina, kad atsakovas savo teiginių neįrodė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui G. M., tačiau atsakovas vis tik neįrodė teiginio, kad ūkinis pastatas yra prijungtas prie ieškovui priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Pažymėtina, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Atsakovas jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, t. y. nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ūkiniame pastate vandentiekis pajungtas, nors ir nurodė, kad šulinyje matosi atšakos, tačiau nėra galimybės nustatyti, kad šios atšakos eina į būtent ūkinį pastatą, kad šiomis atšakomis apskritai teka vanduo, teismo posėdžio metu atsakovas vis tik negalėjo patvirtinti, kad vanduo ūkiniame pastate bėga. Jau minėtame specialiame teisės akte GVTNTĮ, jo 3 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. Taigi, byloje nesant įrodymų, kad ūkinis pastatas yra pajungtas prie ieškovo infrastruktūros, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas netinkamai atliko paskaičiavimus ir kiekvienam atsakovui tenkančios skolos dalį. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl vandens tiekimo į ūkinį pastatą būtų sudaryta atskira sutartis, be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginčo Sutartis sudaryta būtent dėl vandens tiekimo į gyvenamąjį namą (nes sudaryta su gyvenamojo namo savininkais (Sutarties 1 pastraipa)), ką patvirtina ir patikrinimo ir skaitiklio keitimo aktuose nurodytas objekto kodas 3860 G.N. (t. y. gyvenamasis namas).
23. Atsisakymą mokėti įsiskolinimą atsakovas R. N. grindžia ir tuo, kad jis nėra pasirašęs ginčo Sutarties, šią sutartį pasirašė tik atsakovas G. M., taip pat tuo, kad name jis negyveno nuo 2008 metų. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kurie patvirtina, kad nuosavybės teise jam priklauso namas, esantis Vilniaus rajone, taip pat pateikė teismui duomenis apie šiame name deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas su šia atsakovo pozicija nesutiko iš esmės argumentuodamas tuo, kad įrenginiai prijungti prie viešojo vandens tiekėjo, todėl sutartis – viešoji. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia ieškovo pozicija. Byloje nėra ginčo dėl to, atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo, t. y. ieškovo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokiu būdu, vadovaujantis GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, yra pripažįstama, kad minėta viešoji vandens tiekimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, be to, vadovaujantis to paties įstatymo 3 straipsnio 1 ir 44 dalimis („Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, <...> prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas“; „Vartotojas – fizinis asmuo (abonentas), perkantis vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti“), atsakovas yra pripažįstamas abonentu ir vartotoju. Aplinkybė, kad atsakovas nuo 2008 metų name negyvena (nors tokių įrodymų byloje nėra, nes pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavą kitą namą įsigijo 2015 metais), nėra ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos, nepaneigia nei minėto atsakovo, kaip abonento ir vartotojo statuso konstatavimo, nei to, kad atsakovas skolos susiformavimo laikotarpiu buvo namo bendrasavininkas (atsakovas to neginčija), o pagal CK 4.76 straipsnį „Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovas pagrįstai reikalauja skolą už suvartotą vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisti proporcingai valdomos nuosavybės daliai iš abiejų atsakovų.
24. Atsakovo R. N. teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad atsakovui niekada nebuvo išduota abonentinė knygelė, jis nebuvo įrašytas abonentu, jam nebuvo siunčiami kokie nors mokėjimo dokumentai, jis nebuvo pripažintas savarankišku abonentu, nepanaikina atsakovo pareigos kartu su kitu namo bendrasavininku G. M. (kuriam elektroniniu paštu buvo siunčiami skaitiklio patikrinimo bei keitimo aktai) proporcingai savo daliai apmokėti ieškovui skolą už tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau už vandenį mokėjo buvusi objekto savininkė jo močiutė, paveldėjęs turtą, jis į ieškovą dėl sutarties sudarymo nesikreipė, tačiau taip pat mokėjo už vandenį iki tol, kol name faktiškai gyveno. Nustojęs naudotis ieškovo tiekiamomis paslaugomis, iš anksto nesusitaręs su kitu namo savininku, kuris, pasak atsakovo, objekte tam tikrą laiką vykdė individualią veiklą, dėl mokesčių už ieškovo tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, mokėjimo tvarkos, t. y. kas, atsižvelgiant į faktinį naudojimąsi ginčo objektu, privalo mokėti šiuos mokesčius, atsakovas prisiėmė tokio neveikimo riziką ir pareigą atsakyti pagal ieškovo pareikštą ieškinį kaip nerūpestingas objekto bendrasavininkas.
25. Atsakovas, be kita ko, kėlė abejones dėl suvartoto vandens kiekio, nurodė, kad negyvenamame name toks suvartoto vandens kiekis yra neadekvačiai per didelis, teigė, kad galimai galėjo įvykti vandentiekio avarija ar skaitiklio gedimas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų atsakovas nepateikė, todėl jie laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad nėra duomenų, kad minėtame objekte būtų įvykusi vandentiekio avarija, taigi ši aplinkybė (dėl galimos vandentiekio avarijos) byloje ieškovo neįrodyta. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl skaitiklio gedimo. Byloje nėra duomenų, kad skaitiklis būtų buvęs sugedęs. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2020 m. liepos 10 d. skaitiklis buvo pakeistas, tačiau keitimo akte neužfiksuota, kad skaitiklis būtų buvęs sugedęs, priešingai – akte nurodyta, kad skaitiklis veikiantis, keitimo priežastis – baigėsi patikra. 2021 m. spalio 7 d. skaitiklio patikros akte taip pat nėra žymų, kad skaitiklis būtų sugedęs. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti skaitikliuose nurodytų rodmenų tikslumu. Atsakovo patikslintame atsiliepime nurodyti įtarimai dėl nesutampančių prietaisų numerių ir markių, tam tikrų detalių uždengimų buvo išsklaidyti ieškovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais (DOK-55852), kuriuose ieškovas nuosekliai ir aiškiai nurodė su tuo susijusias aplinkybes bei nuotraukomis atvaizdavo, tokiu būdu patvirtindamas, kad nesutapimų tarp skaitiklių numerių bei markių nėra, o uždengianti detalė yra skaitiklio gaubtas, todėl teismas, sutikdamas su paaiškinimuose nurodytais argumentais, papildomai jų nekartoja. Atsakovas taip pat teigė, kad yra pasibaigusi skaitiklio metrologinė patikra, tačiau teismas su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi iš 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akto nustatyta, kad metrologinės patikros data – 2019 m. gruodžio 31 d., o remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 6.6.2 punkte nurodyta, jog karšto ir šalto vandens skaitiklių butuose ir individualiuose namuose laiko intervalas tarp patikrų ‒ ne rečiau kaip 6 metai, taigi laikytina, kad nagrinėjamu atveju vandens apskaitos prietaiso metrologinė patikra nėra pasibaigusi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad esant poreikiui metrologinė patikra taip pat gali būti atliekama ir vartotojui pargeidaujant, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl skaitiklio metrologinės patikros inicijavimo, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodęs, kad dėl skaitiklio patikros niekur nesikreipė.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas R. N. nepagrįstai atsisako mokėti už ieškovo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas į jam dalinės nuosavybės teisę priklausantį namą, todėl yra pagrindas susidariusią skolą priteisti iš atsakovo R. N. ieškovo naudai. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad savo skolos dalį, t. y. proporcingai jo turimai gyvenamojo namo daliai paskaičiuotą skolos dalį (788,58 Eur), atsakovas būtų padengęs, todėl iš atsakovo R. N. ieškovo naudai priteistina 788,58 Eur skola (CK 6.38, 6.256 straipsniai, GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalis).
27. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
28. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, patikslintą ieškinį tenkinus, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi ir pašto išlaidų priteisimo
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 119,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 35 Eur žyminis mokestis ir 84,70 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Patikslintą ieškinį tenkinus pilna apimtimi, yra pagrindas šias išlaidas priteisti proporcingai iš atsakovų pagal patenkintų reikalavimų dalis, t. y. iš atsakovo G. M. priteistina 54,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (5435/11865 dalis nuo 119,70 Eur), o iš R. N. 64,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (6430/11865 dalis nuo 119,70 Eur)). Atsakovas R. N. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už teisines paslaugas patyrė 500 Eur, tačiau patikslintą ieškinį tenkinus pilna apimtimi, nėra pagrindo šias išlaidas priteisti iš ieškovo.
30. Byloje teismas patyrė 19,92 Eur pašto išlaidas. Patikslintą ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9,96 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ naudai 666,36 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 36 centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,82 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 82 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. N. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ naudai 788,58 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 58 centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. M. ir R. N. valstybės naudai 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9,96 Eur (devynis eurus 96 centus). Priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimą atsakovui G. M. įteikti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.