- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-201-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32382-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- D. Š.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Gražinai Simanavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir jam skirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 14.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. 13.25 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė bausmė – 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinių ieškovų ? Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) Vilniaus skyriaus, V. K., N. P. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš D. Š. VSDFV Vilniaus skyriui priteista 588,45 Eur žalos atlyginimo, V. K. naudai priteista 170,06 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, N. P. naudai priteista 30,00 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byla dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 18,80 Eur civilinio ieškinio nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. Š. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.20 val., viešoje vietoje ? Šv. Kazimiero g. 5, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, žodžiais reikalaudamas sustabdyti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipti iš jo, N. P. išlipus iš automobilio, sudavė jam dešinės rankos kumščiu į nosį, po to kairės rankos kumščiu sudavė du smūgius į dešinį skruostikaulį, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. P. nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, odos nubrozdinimais nugaros dešinėje pusėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie D. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
2. Be to, D. Š. nuteistas už tai, jog pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.16 val., būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpose adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, atsisakydamas vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo V. K. teisėtus reikalavimus, tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. K. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu akies srityje ir kraujosruva akies obuolio junginėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie D. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 588,45 Eur žalos atlyginimą, ir civilinio ieškovo civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti VSDFV Vilniaus skyriui iš nuteistojo D. Š. 692,29 Eur žalos atlyginimą.
3.1. Skunde nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas dalį civilinio ieškinio, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas.
3.2. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos nėra apmokestinamos privalomuoju sveikatos draudimu, todėl 103,84 Eur žalos sumą, kuria buvo sumažintas priteistos žalos dydis, sudaro nuo V. K. apskaičiuotos ligos pašalpos išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, o ne privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
3.3. Nelaimingo atsitikimo darbe socialinio draudimo paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kaip teisės aktuose ir teismų praktikoje apibrėžiamos asmens pajamos. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 5 straipsnio 1 dalimi gyventojų pajamų mokesčio objektu yra gyventojo pajamos. Nurodo, kad remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto mokama ligos pašalpa nepatenka į neapmokestinamų gyventojų pajamų sąrašą, todėl nepriklausomai nuo to, ar asmuo pajamas uždirbo pats, ar jam buvo išmokėta jo negautas pajamas kompensuojanti ligos pašalpa, visos šios išmokos reiškia asmens pajamas, kurios apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
3.4. Remiantis VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pašalpų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklių 3 punktu, VSDFV teritoriniai skyriai, mokantys dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, apskaičiuoja ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą perveda iš nurodytų pašalpų išskaitytą gyventojų pajamų mokestį. Taigi, socialinio draudimo įstaiga veikia ne kaip mokesčio mokėtojas, o tik kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, įstatymo pagrindu privalantis apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojui priklausantį mokėti pajamų mokestį. VSDFV Vilniaus skyrius, paskyręs V. K. ligos pašalpą ir apskaičiavęs bei sumokėjęs į biudžetą įstatymu nustatytą gyventojų pajamų mokestį, patyrė 692,29 Eur žalą (588,45 Eur V. K. išmokėta ligos pašalpa ir 103,84 Eur išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis), kurią privalo atlyginti dėl V. K. sužalojimo kaltas D. Š..
3.5. Tai, kad nuo VSDFV teritorinių skyrių mokamų ligos pašalpų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti mokesčiai turi būti įskaitomi į atlygintinos žalos dydį, o socialinio draudimo įstaigai atlygintina žala atitinkamai negali būti mažinama mokesčių dydžiu, patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3192-577/2013, 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1062-781/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014 ir kt.). Pažymima, kad vadovaujantis pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmens dėl nedarbingumo negautomis pajamomis yra laikomos pajamos kartu su gyventojų pajamų mokesčio suma.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistojo advokatas nurodė, kad bendravo su savo ginamuoju ir šis apeliacinio skundo neginčija, tačiau jis kaip gynėjas prašo skundą atmesti ir palikti nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama D. Š. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir paskirtos bausmės, tačiau civilinis ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su jam priteistu patirtos žalos dydžiu.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies, padarė išvadą, jog dalį ieškinyje nurodytos žalos sudaro mokesčiai, kurie liko valstybės biudžete, todėl civilinis ieškovas realiai nepatyrė tokio dydžio žalos, kurią nurodė ieškinyje. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavusi įstatymų nuostatas ir teismų praktiką, sprendžia, jog apeliacinis skundas pagrįstas, o skundžiamame nuosprendyje VSDFV Vilniaus skyriaus patirtos žalos atlyginimo klausimas išspręstas netinkamai.
7. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe dėl D. Š. neteisėtų veiksmų buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir iš VSDF biudžeto lėšų V. K. paskirta ligos išmoka (2 t., b. l. 2-14, ). Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas. Taigi, asmeniui mokama ligos išmoka nepatenka į neapmokestinamų pajamų sąrašą, todėl šioms asmens pajamoms taikomas gyventojų pajamų mokestis.
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo pajamas uždirbo pats, ar jo negautas pajamas kaip žalos atlyginimą jam kompensavo žalą padaręs asmuo, ar jam buvo išmokėta jo negautas pajamas kompensuojanti ligos pašalpa, visos šios išmokos reiškia asmens pajamas, kurios apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat pažymėta, kad mokesčio mokėtojas yra pats pajamas gaunantis asmuo. Tiek nukentėjusio asmens gautas darbo užmokestis, tiek mokama ligos pašalpa yra priskiriama A klasės pajamoms (GPMĮ 22 straipsnio 2 dalis), todėl, remiantis to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo įstaiga veikia ne kaip mokesčio mokėtojas, o tik kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, įstatymo pagrindu privalantis apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojui priklausantį mokėti pajamų mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014). Tai patvirtina ir teismų praktika, kurioje konstatuota, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo užmokestį, iš kurio nėra išskaičiuotas privalomas į biudžetą sumokėti pajamų mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012.)
10. Taigi, dėl draudžiamojo įvykio asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos neišskaičius gyventojų pajamų mokesčio, šio mokesčio mokėtojas yra nukentėjęs asmuo, o aplinkybė, jog mokestį nuo pajamų išskaičiuoja ir į biudžetą perveda kitas subjektas (šiuo atveju apeliantas), nesudaro pagrindo tokio asmens sumokamo pajamų mokesčio nevertinti kaip jo negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos, nusprendęs priteisti tik dalį atgręžtinio reikalavimo teise priklausiusios išmokos sumos (588,45 EUR) ir nepriteisęs 103,84 Eur pajamų mokesčio, kuriuos apeliantas sumokėjo už V. K., netinkamai taikė įstatymų nuostatas, todėl ši nuosprendžio dalis keistina civilinį ieškinį tenkinant visiškai.
11. 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 16 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-1912 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 90 Eur už D. Š. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
12. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme.
13. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal civilinio ieškovo apeliacinį skundą. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinis skundas tenkinamas, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva ir nepriklausė nuo nuteistojo valios. Be to, skundas paduotas dėl civilinio ieškinio, kurio dydžio nuteistasis niekada neginčijo (apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sutinka atlyginti visą žalą, kurią priteis teismas). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš D. Š. nepriteisiamos.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovo apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti: civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteisti 692,29 Eur žalos atlyginimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.