Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-21-569/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-04
Bylos Nr.: e2A-21-569/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-04930-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė
Atsakovas: R. B., E. B.
Ieškovas: E. K.
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, L. Š.

Kategorijos

3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-21-569/2025 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04930-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.15; 3.3.1.18.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovės atstovei advokatei I. R.,atsakovui R. B., jo atstovams advokatui A. K., advokato padėjėjui O. J.,trečiųjų asmenų atstovams A. R., L. L., R. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams E. B. ir R. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir L. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pripažinti teisę ieškovei E. K. teikti derinti ir įgyvendinti VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistės D. T. 2021-06-28 parengtą Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), be atsakovų R. B., E. B. sutikimo; priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino teisę ieškovei E. K. teikti derinti ir įgyvendinti VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistės D. T. 2021-06-28 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), be atsakovų R. B., E. B. sutikimo.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovų prieštaravimai yra nepagrįsti, nes projekto sprendiniai yra tik siūlymas tam tikroje teritorijoje nustatyti konkrečius servitutus, kurie bus detalizuoti techniniu projektu. Kol nėra suprojektuotų konkrečių servitutų, ginčyti projektinius pasiūlymus, nesant konkrečių sprendinių, nėra pagrindo. Atsakovų prieštaravimas ieškovės parengtam projektui užkerta kelią jos, kaip savininkės, nuosavybės teisės realizavimui. Todėl teismas manė, kad nemotyvuotu ir nepagrįstu atsakovų nesutikimu su parengto projekto sprendiniais yra iš esmės pažeista ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teisė ir teisė projektuoti sklypų atidalijimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

4. Atsakovas R. B., jo atstovai advokatas A. K., advokato padėjėjas O. J. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18-488/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. K. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skundžiamas sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, jo išvados neatitinka byloje esantiems įrodymams, taigi sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4.2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime vienu iš ieškinio tenkinimo argumentų nurodo, kad planuojamu servitutu vietą, dydį, jų poreikį parinko projekto rengėjas (ieškovės samdytas projektuotojas), atsižvelgdamas į ESO Elektros tinklų Panevėžio regiono išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Toks teismo argumentas yra visiškai nesuprantamas ir tuo pačiu visiškai nepagrįstas, nes 2020 m. birželio 8 d. AB ESO Panevėžio regiono išduotuose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio reikalavimo ir/ar pareiškimo dėl servitutų nustatymo.

4.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, apie kokį techninį projektą kalbėjo liudytojai ir kuo šie - visiškai neapibrėžti, neapibūdinami ir neturintys jokių techninių pagrindimų techniniai projektai yra susiję su bendraturčio turto dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimo ir žemėtvarkinio projekto parengimu šiuo konkrečiu atveju.

4.4. Žemėtvarkinio projekto brėžiniuose nėra nurodyti gyvenamasis namas ir kiti ūkio paskirties statiniai, o tai yra Taisyklių 52 punkto pažeidimas, nes sprendiniuose nėra duomenų apie atsakovo R. B. nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl, įvertinant servituto 222 nustatymą žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apima ir statinius, kurie pastatyti šiame žemės sklype, servitutą, toks žemėtvarkinio projekto parengimas neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų.

4.5. Iš žemėtvarkinio projekto sprendinių ir aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl žemėtvarkiniame projekte projektuojamam sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomas 0,1141 ha dydžio servitutas, nes tokio ploto (dydžio) servitutas užima virš 85 procentų viso žemėtvarkiniu projektu projektuojamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendro ploto.

4.6. Atsakovas R. B., atsižvelgdamas į tai, kad teismas neturi tam tikrų profesionalių žinių tam tikroje srityje, ir atsižvelgdamas į šalių ir liudytojų paaiškinimus byloje, teikė prašymą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) (žemėtvarkinis projektas) žemėtvarkos darbų ekspertizės, nes tam reikalingos specialios žinios, o byloje kilo klausimai dėl žemėtvarkinio projekto sprendinių tinkamo atlikimo ir jų atitikimo nustatytiems reikalavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo ir neskyrė prašomos ekspertizės, nors, atsakovo nuomone, tokios ekspertizės skyrimas ir jos pagrindu gauti duomenys gali turėti esminių įrodymų reikšmę.

4.7. Tam, kad servitutas būtų nustatytas administraciniu aktu, turi būti vertinama, ar žemės sklypas, kuriam norima nustatyti servitutą, atitinka Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. ar servitutas yra suprojektuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, ar žemės valdos projekte, ir ar atitinka vieną iš šio straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose nurodytų sąlygų. Kaip jau buvo nurodyta, žemėtvarkinio projekto rengimo metu nebuvo pateikta jokių prašymų dėl servitutų nustatymo, išskyrus su Panevėžio miesto savivaldybės vyr. architektu suderintą brėžinį, kuriame nurodytas (pažymėtas) kelio servitutas, t. y. žemėtvarkinio projekto rengimo metu nebuvo gauta viešpataujančiojo daikto savininkų valia dėl servitutų reikalingumo, kuri pagal nustatytą teisinį reguliavimą yra būtina.

4.8. Pagal bendrąją taisyklę servitutas yra atlygintinis - tarnaujančiuoju tampančio žemės sklypo savininkui nuostoliai dėl nustatytų servitutų turėjo būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis, tačiau žemėtvarkinio projekto sprendiniuose nėra nurodytas 0,1141 ha dydžio servituto 222 - servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) viešpataujančio daikto savininkas, todėl nėra aišku, kas turėtų atlyginti atsakovų patiriamus nuostolius dėl servituto nustatymo.

5. Ieškovės E. K. atstovė advokatė I. R. prašė apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2024-10-02 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš R. B. visas ieškovės E. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nepagrįstai nurodė, kad R. B. nebuvo supažindintas su pasikeitusiais projekto sprendiniais, atsakovas E. B. sekė ir visus projekto pakeitimus, matė elektroninėje sistemoje.

5.2. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas neproporcingai apsunkina kitų asmenų teises, tačiau kokias konkrečias atsakovo teises pažeidžia projektas, nėra įvardijama.

5.3. Nepagrįsti ir neteisingi apelianto argumentai, kad servitutas turi būti atlygintinis. Komunikacijų servitutas, dėl kurio kilo ginčas, nustatomas tiek atsakovo, tiek ieškovės, trečiojo asmens naudai ir jiems formuojamuose sklypuose, tad atlygintinumo klausimas nespręstinas, be to, projektu konkretus servitutas nėra nustatomas, tai tik pažymimas ateityje projektuotino servituto plotas, techniniu projektu apibrėžiant konkrečias servituto ribas, plotą, konfigūraciją.

5.4. Projektu siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo (jos pakeitimo) būdas racionalus, proporcingas ir teisingas. Projekte nurodyti žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų žemės sklypų naudojimo sąlygos ir galimybės juose plėtoti ūkinę veiklą.

5.5. Ieškovė inicijavo projektą, kuriuo iš esmės buvo siekiama sklypą atidalyti pagal esamą, ilgametę šio žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri yra išviešinta ir registruota VĮ Registrų centras. Projektas, kurio pagrindu žemės sklypas padalijamas į du sklypus, atitinka šią įregistruotą atsakovų naudojimosi tvarką, t.y. projekte išlieka faktinis atsakovų naudojimasis konkrečia sklypo dalimi nepakitęs.

5.6. Nagrinėjamoje byloje planuojamų servitutų vietą, dydį, jų poreikį parinko projekto rengėjas, atsižvelgdamas į ESO Elektros tinklų Panevėžio regiono išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

5.7. Akivaizdu, kad apelianto prieštaravimai yra nepagrįsti, projekto sprendiniai dėl servitutų bus detalizuoti techniniu projektu. Analogiškai aplinkybes dėl planuojamų servitutų paaiškino projekto rengėja R. I., apklausta teismo posėdyje: numatyti inžinieriniai koridoriai statinių prijungimui prie elektros ir dujotiekio tinklų, pasak projektuotojos, projekto sprendiniuose servitutas yra siūlomas, o techninį projektą atliks ESO. Pačiame projekte pastaboje nurodyta, kad servitutas, projektuojami inžinerinių tinklų koridoriai tikslinami atliekant techninį projektą.

5.8. Ieškovės teisės pažeistos, ieškovė, neįgyvendindama projekto, netenka galimybės naudoti, valdyti žemės sklypo pagal paskirtį, atlikti statybos projektavimo, statybos leidimo gavimo ir kitų veiksmų, kuriais žemės sklypas naudojamas pagal žemės sklypo naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Ieškovė sutinka su teismo padaryta galutine išvada, kad atsakovų prieštaravimas ieškovės parengtam projektui užkerta kelią jos, kaip savininkės, nuosavybės teises realizavimui.

6. Trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė A. R. prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Administracija nesprendžia planuojamo servituto poreikio, vietos, jo dydžio. Administracija, atsižvelgdama į parengto projekto sprendinius bei į aiškinamąjį raštą, tvirtindama projektą nurodo naujai siūlomus servitutus arba tuos, kuriuos siūloma panaikinti, arba palieka esamus servitutus. Šiuo nagrinėjamu atveju planuojamų servitutų vietą, dydį, jo poreikį parenka projekto rengėjas, atsižvelgdamas esamą situaciją bei į ESO Elektros tinklų Panevėžio regiono išduotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

6.2. Administracijos direktorius, tvirtindamas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, nurodo naujai siūlomus servitutus arba tuos, kuriuos siūloma panaikinti, arba palieka esamus servitutus. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip teisingai teismas sprendime pažymėjimo, bus tik suplanuota servituto vieta (- os), o ne nustatoma, nes servitutus nustato įstatymai, sandoriai, teismo sprendimas arba administracinis aktas.

7. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai L. L., R. K. prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Patikrinus ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) projektą, buvo nustatyta, kad ne visi pertvarkomo sklypo savininkai raštu pritarė projektui. Projekto iniciatorius E. K. 2021-06-21 raštu pritarė projektui. Projekto sprendinių brėžinys ir aiškinamasis raštas vėliau buvo patikslinti. Projekto byloje yra pertvarkomo sklypo savininkų R. B. ir E. B. nesutikimai su rengiamu projektu, tačiau motyvai dėl nesutikimo nenurodyti. Atsižvelgiant į tai, kad kitų trūkumų tikrinant projektą (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nustatyta, vadovaujantis Taisyklių 66 punkto nuostata, Tarnybos 2021-11-11 žemės valdos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta pastaba: „Tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų pertvarkomo sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“. Todėl priešingai, nei nurodė apeliantas, Tarnyba tikrindama ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Projektą, tinkamai atliko Žemės valdos projekto valstybinę priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių, kuriuo siekiama atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei E. K. nuosavybės teise priklauso 1173/2612 dalys 0,2612 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. B. ir E. B. nuosavybės teise priklauso 335/2612 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir tame sklype esančių ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys kitų inžinierinių statinių - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai statiniai- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui L. Š. nuosavybės teise priklauso 276/653 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir tame sklype esančių 17/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34/100 dalys kitų inžinierinių statinių- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovė E. K. 2020 m. gegužės 26 d. pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2612 ha. Projekto tikslas - žemės sklypo padalinimas į du žemės sklypus. Panevėžio miesto savivaldybė administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 03 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų teritorijų planavimo ir architektūros skyriui“ bei 2020 m. birželio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 8 d. ESO Panevėžio regiono išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 16 d. UAB „Aukštaitijos vandenys“ išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. liepos 2 d. Telia Lietuva, Panevėžio regiono išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini); Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniais; Panevėžio miesto šiaurinės dalies susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2015 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini); Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2020 m. sausio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengtas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius Panevėžio miesto savivaldybės administracija, žemės valdos projekto iniciatorius E. K., rengėjas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, specialistė D. T.

12. Projektu siekiama performuoti žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris - (duomenys neskelbtini)- 0,2612 ha, (duomenys neskelbtini), padalijant jį į dvi dalis ir suformuojant du žemės sklypus, kuriems suteikiami numeriai projekto plane: Proj. Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų sklypas ir trečiojo asmens sklypas), Proj. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės sklypas, kurių plotai atitinkami: Proj. Nr. (duomenys neskelbtini) -0,1569 ha; Proj. Nr. (duomenys neskelbtini)-0,1043 ha. Formuojamiems žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė, nustatant žemės naudojimo būdus - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

13. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto naudmenų eksplikacijoje žemės sklypo proj. Nr. (duomenys neskelbtini) plotas - 0,1569 ha, kurį sudaro užstatyta teritorija - 0,1396 ha; servitutinis kelias - 0,0173 ha. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto naudmenų eksplikacijoje žemės sklypo proj. Nr. (duomenys neskelbtini) plotas - 0,1043 ha, kurį sudaro užstatyta teritorija - 0,1043 ha. Tikslu patekti į žemės sklypą proj. Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, žemės sklype proj. Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nustatomi servitutai: 203 - Kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) - 0,0173 ha, 222 - Servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) - 0,1141 ha. Žemės sklypui proj. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomi žemės servitutai: 103 - Kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) - 0,0173 ha, 222 - Servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) - 0,0107 ha.

14. Suformuotame žemės sklype proj. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma sekančios apsaugos zonos: 101 - Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, vienuoliktasis skirsnis); plotas - 0,0072 ha (tikslinamas), 106 - Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis); plotas - 0,0118 ha. (tikslinamas), 119 - Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyrius, pirmasis skirsnis) - 0,1569 ha (projektuojamas), 120 - Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (VI skyrius, vienuoliktasis skirsnis) 0,1569 ha (projektuojamas), 149 - Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, dešimtasis skirsnis); plotas - 0,0225 ha. Suformuotame žemės sklype proj. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomos sekančios apsaugos zonos: 119 - Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyrius, pirmasis skirsnis) - 0,1043 ha (projektuojamas), 120 - Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (VI skyrius, vienuoliktasis skirsnis) 0,1043 ha.

15. Projekto rengėjas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius projektą parengė vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3D-57/D1-58 redakcija). Projektas buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM derinimui, kuri pateikė 2021-11-11 žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta patikrinimo išvada, kad tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų raštiški pritarimai projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Atsakovai sutinka su bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimu, tačiau nesutinka su žemės sklypo projekto, pagal kurį žemės sklypas bus atidalintas, sprendiniais, konkrečiai – su žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu servitutu 222, kuris po sklypo padalijimo atitektų jiems.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti teisę ieškovei teikti derinti ir įgyvendinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų sutikimo

16. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai teisę teikti derinti ir įgyvendinti VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistės D. T. 2021-06-28 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), be atsakovų R. B., E. B. sutikimo.

17. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškiniu siekia be atsakovų sutikimo atidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Todėl byloje kilęs ginčas yra ne dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų be atsakovų sutikimo. Tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas sukeltų realius materialinius teisinius padarinius – be atsakovų sutikimo ieškovė turėtų galimybę užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalį, patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalis).

19. Ieškovės atstovė teigia, kad kiekvienoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo stadijoje būtų reikalingas vėl naujas atsakovų sutikimas, todėl šio ieškinio patekinimas tik leistų toliau tęsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras. Tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovai patvirtino, kad, teismui patenkinus ieškovės ieškinį, tolimesnėms žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūroms, įskaitant ir atskirų žemės sklypų įregistravimą VĮ Registrų centre, atsakovų sutikimas nebebus reikalingas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilineje byloje Nr. e3K-3-64-943/2024). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė, kad teismo sprendimas leisti atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmus be kito bendraturčio sutikimo atskirose stadijose ateityje netgi galėtų sukelti neigiamus padarinius, nes kilęs tarp bendraturčių ginčas vėlesnėse stadijose galėtų būti vertinamas kaip tapatus.

20. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3D-57/D1-58 redakcija), 66 punktu parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

21. Taigi, Taisyklių 66 punktas nustato dvi alternatyvias galimybes vertinti bendraturčių interesus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procese. Bendraturčių (žemės sklypų savininkų) pritarimas parengtam projektui turi būti išreikštas raštu. Tuo atveju, jei ne visi žemės sklypų savininkai pritaria parengtam projektui raštu, šis klausimas gali būti išspręstas teismine tvarka. Tokiu atveju pagal Taisyklių 66 punktą teismo sprendimu būtų nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ši teisminė projekto sprendinių kontrolė negali būti vertinama kaip formali, jos metu turi būti patikrinama, ar projektu siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo (jos pakeitimo) būdas racionalus, proporcingas ir teisingas. Taisyklių 32 punkte nustatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės plėtoti ūkinę veiklą bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

22. Sprendimas dėl sklypų atidalijimo priskiriant juos asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis konkretiems bendraturčiams vertintinas kaip labiausiai paveikiantis bendraturčių interesus. Todėl teismas privalo įvertinti, ar ieškiniu pasiūlyti sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės (atidalijimo) atitinka bendraturčių interesus, įstatymo ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilineje byloje Nr. e3K-3-64-943/2024).

23. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu savo ieškinį laikė negatoriniu ieškiniu ir nurodė, kad atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip savininkės teises – užkerta kelią jai rengti ir įgyvendinti žemės sklypo atsidalijimo projektą, nepagrįstai atsisakant jam pritarti. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.

24. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas negali būti kvalifikuojamas kaip negatorinis ieškinys, nes, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jis yra susijęs su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl ginčas spręstinas vadovaujantis atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančiomis CK normomis, Žemės įstatymu bei poįstatyminiais aktais.

Dėl žemės sklypo projekto sprendinių

25. Atsakovas nesutinka su žemės sklypo projekte nurodytame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris po atsidalijimo tektų jam) numatytu servitutu 222, t.y. teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kurio plotas - 0,1141 ha. Atsakovas nurodė, kad servitutas sudaro 85 proc. jo žemės sklypo, todėl pažeidžia jo, kaip žemės savininko, teises.

26. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

28. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui teikti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti ir atlikti kitas administracines procedūras, neįvertinęs poveikio su tokiu siūlymu nesutinkančio bendraturčio interesams.

29. Kadangi galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, tai daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpą), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga 2010-02-18AC-32-1).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015). Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 34 punktas). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021 23 punktas). Kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024 35 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovams atitenkančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pagal parengtą projektą numatytas servitutas 222- teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) - 0,1141 ha, kai tuo tarpu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas - 0,1569 ha, kurį sudaro užstatyta teritorija - 0,1396 ha; servitutinis kelias - 0,0173 ha. Atsakovas nesutinka su nepagrįstai nustatytu tokiu dideliu servitutu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad servitutas nagrinėjamu atveju nustatytas visų bedraturčių interesais, tačiau bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegijai nepateikta duomenų, kokius atsakovų interesus patenkina nustatytas servitutas, nes atsakovų sklype komunikacijos yra įvestos. Kad nustatytas servitutas patenkintų ieškovės interesus, kurios projektuojamas sklypas yra toliau nuo kelio, neginčijo ir ieškovės atstovė.

32. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovų sklype numatytas servitutas yra būtinas, jokių argumentų šiuo klausimu nepateikė. Ieškovė savo poziciją grindžia tuo, kad servitutas numatytas pagal norminius aktus ir patikslintas bus tada, kai bus parengtas ESO techninis projektas. Ieškovės teigimu, atsakovų sklype numatytas servitutas 222 ateityje turėtų būti patikslintas, numatant konkrečią jo vietą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė negalėjo nurodyti, nei koks, nei kada ESO projektas bus parengtas. Atsižvelgiat į aukščiau išdėstytus motyvus, patenkinus ieškovės ieškinį, ateityje ji turės galimybę įgyvendinti žemės sklypo projektą be atsakovų sutikimo, įskaitant atskirų žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovės argumentai, kad ateityje servitutas bus patikslintas, yra pagrįsti tik prielaidomis ir hipotetiniais teiginiais. Patenkinus ieškinį ir įregistravus žemės sklypo atidalijimo projektą, ieškovė turi galimybę jį įregistruoti be jokių servituto 222 patikslinimų, nes atsakovų sutikimų dėl žemės sklypų projekto sprendinių ateityje ieškovei nebereikės.

33. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė L. L. nurodė, kad patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektą, buvo nustatyta, kad ne visi pertvarkomo sklypo savininkai raštu pritarė projektui. Projekto byloje yra pertvarkomo sklypo savininkų R. B. ir E. B. nesutikimai su rengiamu projektu, tačiau motyvai dėl nesutikimo nenurodyti. Atsižvelgiant į tai, kad kitų trūkumų tikrinant projektą nebuvo nustatyta, vadovaujantis Taisyklių 66 punkto nuostata, Tarnybos 2021-11-11 žemės valdos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta pastaba: „Tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų pertvarkomo sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“. Todėl Tarnyba, tikrindama žemės sklypo projektą, tinkamai atliko Žemės valdos projekto valstybinę priežiūrą. Tačiau atstovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad Tarnyba tikrina žemės sklypo projekto atitikimą norminių aktų reikalavimams, todėl negali pasisakyti ir nevertina žemės sklypo projekte nurodytų servituto dydžių, juos numato projekto rengėjas ir bendraturčiai.

34. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 46 punktas numato, kad esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Todėl servituto nustatymas žemės sklypo projekte, atstovės L. L. teigimu, atitiko norminių aktų reikalavimus.

35. Iš 2020-06-08 ESO Elektros tinklo Panevėžio regiono žemės sklypų forrmavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų matyti, kad 6 p. prie kitų projekto rengimo reikalavimų nurodyta: į planuojamą teritoriją patenkančių esamų elektros ir dujų tinklų apsaugos zonose naudojimui užtikrinti, vadovaujantis LR įstatymu Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatyti servitutus apsaugos zonų ribose; išlaikyti vertikalius ir horizontalius atstumus nuo veikiančių elektros ir gamtinių dujų skirstomųjų tinklų; eant būtinybei numatyti trukdančių statybai veikiančių elektros ir dujų tinklų iškėlimą; numatyti inžinerinius komunikacinius koridorius statinių prijungimui prie veikiančių elektros ir dujų įrenginių.

36. Įvertinus Taisyklių 46 punkto nuostatas ir minėtus ESO reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad rengiant žemės sklypo atidalijimo projektą atsakovų sklype servitutas 222 (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) galėjo būti suformuotas, atsižvelgiant į esamų elektros ir dujų tinklų išsidėstymą, arba numatant inžinerinius komunikacinius koridorius statinių prijungimui prie veikiančių elektros ir dujų įrenginių arba nustatant specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, o ne nustatant servitutą 85 procentams atsakovams priklausančio žemės sklypo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, kad tokio dydžio servituto nustatymas buvo būtinas ar kad nebuvo galimybės nustatyti mažesnio servituto. Kaip jau buvo minėta, ieškovės argumentai dėl servituto tikslinimo ateityje yra pagrįsti prielaidomis.

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 24 punktas). Tai, ar viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį, nenustačius servituto, sąnaudos yra normalios, yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-381/2023, 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/20242024 m.). Nagrinėjamu atveju ieškovė minėtų aplinkybių neįrodė.

38. Atsakovas taip pat teigia, kad žemės sklypo atidalijimo projektas turi ir kitų trūkumų – žemės sklype nėra nurodyti statiniai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 52 punkte numatyta, kad projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: 52.1. esamų žemės sklypų ribos; 52.2. valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; 52.3. hidrografiniai objektai; 52.4. statiniai. Sutiktina su apeliantu, kad žemės sklypo atidalijimo projekte statiniai nėra pažymėti ir projektas neatitinka Taisyklėse nurodytų reikalavimų.

39. Atsižvelginat į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos pateiktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir jame pasiūlyti sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės (atidalijimo) atitinka bendraturčių interesus, įstatymo ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti jos ieškinį ir pripažinti jai teisę teikti derinti ir įgyvendinti VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistės D. T. 2021-06-28 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), be atsakovų R. B., E. B. sutikimo. Ieškovė, parengusi naują ar pakoregavusi žemės sklypo projektą, turi teisę jį teikti tvirtinti iš naujo.

40. Apeliantas skunde taip pat nurodė argumentus, susijusius su nustatyto servituto atlygintinumu. Tačiau pripažinus, jog ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir netenkintinas, nėra teisinio pagrindo vertinti servituto atlygintinumo klausimą ir dėl jo pasisakyti.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Teisėjų kolegija, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažinęs ieškovei teisę teikti derinti ir įgyvendinti VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistės D. T. 2021-06-28 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), be atsakovų R. B., E. B. sutikimo, neteisingai taikė materialinės teisės normas ir vertino įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas naikina ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o teisę į bylinėjimosi išlaidas turi atsakovas. Iš bylos duomenų matyti, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro 110,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

44. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, yra ne per didelės, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovės E. K. ieškinio atsakovams E. B. ir R. B. dėl nuosavybės teisės gynimo - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

Priteisti atsakovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1510,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtį pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Alma Jurgelienė Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė