Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų (apeliantų) N. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3864-570/2019 pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame turte su kitais asmenimis nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., N. R. ir antstolė A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.1. Pajamos iš sutuoktinio veiklos (ar darbo santykių) yra pinigai ar turtas, šio turto ar pinigų gavimo metu, tai pat iki jų gavimo. Tuo tarpu anksčiau gautos pajamos, kurios nebuvo išleistos ar panaudotos, jau yra sutuoktinių turtas, t. y. kiekvieną mėnesį sutuoktinio iš darbo užmokesčio gautinos lėšos yra jo pajamos, į kurias išieškojimas gali būti nukreipiamas laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 skyriaus nustatyta tarka, o jeigu pajamos yra kaupiamos, pavyzdžiui, banko sąskaitoje, šios pajamos pavirsta turtu. CPK aiškiai atskiria turto ir pajamų sąvokas bei numato visiškai skirtingą išieškojimo iš turto pajamų tvarką.

8.2. Išieškant skolą iš skolininko turto, įskaitant sukauptas pinigines lėšas, nėra taikomi jokie ribojimai – kreditoriaus naudai gali būti išieškota visa skolininko turima suma. Tuo tarpu išieškant iš skolininko pajamų, privaloma laikytis CPK 736 straipsnyje numatytų ribojimų.

8.3. Prašymo pateikimo metu buvo aišku, kad nėra jokių J. R. pajamų, kurios buvo gautos iki Povedybinės sutarties pasirašymo. Nepaisant to, teismas padalino kažkokias neapibrėžtas pajamas, kurias J. R. buvo gavusi iki Povedybinės sutarties pasirašymo. J. R. kaip darbo užmokestis gautos pajamos buvo išleistos šeimos poreikiams iš karto po jų gavimo, taigi skundžiama nutartimi buvo padalintas neegzistuojantis turtas – pajamos, kurių šios nutarties priėmimo metu nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

13. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad antstolė A. L. vykdo išieškojimą pagal Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 018,77 Eur skolos iš skolininko N. R. išieškotojo V. P. naudai. Antstolė nustatė, kad skolininkas N. R. nedirba, asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, 2006 m. rugsėjo 16 d. sudarė santuoką su J. R., kuri gauna darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Antstolė 2019 m. vasario 21 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), bet ne daugiau kaip 2 348,22 Eur ir pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

14. Kadangi skolininkas nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, antstolė 2019 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. R., nustatymo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui N. R. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. R. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės J. R. gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gavo iki 2019 m. balandžio 18 d. iš darbdavio ar kitų subjektų.

16. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino J. R. pajamas, nes pajamos iš sutuoktinių veiklos (ar darbo santykių) yra pinigai ar turtas šio turto ar pinigų gavimo metu, taip pat iki jų gavimo, o anksčiau gautos pajamos, kurios nebuvo išleistos ar panaudotos, jau yra sutuoktinių turtas. Išieškant iš skolininko turto, įskaitant sukauptas pinigines lėšas, nėra taikomi jokie ribojimai – kreditoriaus naudai gali būti išieškota visa skolininko turima suma, o išieškant iš skolininko pajamų, privaloma laikytis CPK 736 straipsnio numatytų ribojimų – ne daugiau kaip 20 proc. nuo sumos, neviršijančios MMA ir 50 proc. nuo sumos, viršijančios MMA. Taip pat nurodo, kad teismas negalėjo abstrakčiai nurodyti, jog padalina kažkokias J. R. pajamas, o turėjo nurodyti, kokio dydžio ir kur laikomas lėšas teismas dalina. Be to, faktiškai skundžiama nutartimi buvo padalintas neegzistuojantis turtas – pajamos, kurių nutarties priėmimo metu nebuvo, nes J. R. kaip darbo užmokestis gautos pajamos buvo išleistos šeimos poreikiams tenkinti iš karto po jų gavimo.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

18. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. P. dėl skolininko turto dalies į teismą kreipėsi skolininkui N. R. ir J. R. esant santuokoje, skundžiamos nutarties priėmimo dieną 2019 m. balandžio 18 d. buvo įregistruota tarp N. R. ir J. R. 2019 m. balandžio 17 d. sudaryta povedybinė sutartis, kuria buvo nustatyta santuokos metu po sutarties pasirašymo N. R. ir J. R. įgyto turo režimas, o sutarties 2.1 punkte nustatyta, jog bet koks turtas ar turtinės teisės įgyti santuokos metu po sutarties sudarymo, bus kiekvienos sutarties šalies asmeninė nuosavybė, įskaitant pajamas, gautas iš darbinės veiklos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui N. R. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. R. gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, kurias ji gavo iki 2019 m. balandžio 18 d. iš darbdavio ar kitų subjektų.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimą iš teismo nustatytos skolininko turto, esančio bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, dalies atlieka antstolis, o ne teismas, todėl apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti kokias lėšas dalina, kad buvo padalintas neegzistuojantis turtas ir kad buvo supainiotos turto ir pajamų sąvokos laikomi nepagrįstais.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Suinteresuoti asmenys N. R. ir J. R. prašo priteisti iš pareiškėjo V. P. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis ir išlaidas patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau. Kadangi į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23. Atskirąjį skundą atmetus, iš suinteresuotų asmenų N. R. ir J. R. valstybei priteisiamas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 8,97 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų N. R., a. k. 38205011076, ir J. R., a. k. 48403101486, valstybei po 4,49 Eur (keturis eurus keturiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą, sumokant šią sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.