Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame turte su kitais asmenimis nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0140/18/02031 antstolė A. L. vykdo Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės 2018-12-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 10713 dėl 2018,77 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojas V. P..

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas N. R. 2006-09-16 sudarė santuoką su J. R.. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai 2019-04-17 yra įregistravę vedybų sutartį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas negauna pajamų, tačiau jo sutuoktinė J. R. gauna atlyginimą už darbą iš (duomenys neskelbtini) ir UAB „B.“.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad skolininko N. R. asmenine nuosavybės teise registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, ar jam priklausančio turto, kad per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos vien tik iš skolininko gaunamų pajamų, t. y. skolininko pajamų nepakanka prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktine J. R..

Kadangi iki 2019-04-18 povedybinės sutarties sudarymo sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolis neturėjo galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolos, nes skolininkas asmeninio turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl antstolė 2019-02-21 patvarkymu areštavo J. R. darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą ir išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl sutuoktiniams priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje – skolininko sutuoktinės gaunamose pajamose.

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktiniai 2019-04-18 sudarė povedybinę sutartį, kurios 1.1 punktas nustato šalių po sutarties pasirašymo (2019-04-18) įgyto (būsimo) turto teisinį režimą, o 2.2 p. nustato, kad sutartis nekeičia turto, kuris buvo įgytas santuokos metu iki šios sutarties pasirašymo, teisinio statuso, dėl to konstatuotina, kad J. R. ir N. R. turtas (nagrinėjamu atveju J. R. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos), įgytas iki 2019-04-18 laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Sutinkamai su CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, darytina išvada, kad skolininko N. R. turto dalis sutuoktinės J. R. pajamose, gautose iki povedybinės sutarties sudarymo ir įregistravimo (2019-04-18) yra ½ arba 50 proc.

Sutuoktinių turtas ar turtinės teisės įgyti po povedybinės sutarties įregistravimo, laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (povedybinės sutarties 2.1. p.), todėl N. R. turto dalis sutuoktinės pajamose, gaunamose po povedybinės sutarties sudarymo ir įregistravimo (2019-04-18) nenustatytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktine J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, kurias ji gavo iki 2019-04-18 iš darbdavio ar kitų subjektų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolė rūmus.