- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-12884-615/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07108-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., VĮ Turto bankas
Viešu skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio E. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis E. V. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikėjo palikimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta. Po palikėjo mirties jo palikimą priėmė pareiškėja pradėdama jį faktiškai valdyti. E. V. palikimą sudaro jo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su pareiškėja, t. y. butas adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas. Minėtą turtą pareiškėja priėmė pradėdama jį valdyti ir rūpintis kaip savo turtu. Ji tvarkė ir prižiūrėjo šį turtą, mokėjo jam tenkančius mokesčius. Taip pat pradėjo valdyti po mirties likusius asmeninius palikėjo daiktus. Niekas kitas į E. V. palikimą nepretendavo, jį valdančiai pareiškėjai pretenzijų nereiškia. Palikėjas turi vienintelę pirmos eilės įstatyminę įpėdinę A. V., kuri yra įtrauktina suinteresuotu asmeniu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtino, kad mama T. V. vienintelė priėmė mirusio tėčio E. V. palikimą. Mama pradėjo valdyti po mirties likusias tėčio sodo, buto dalis, taip pat kilnojamuosius daiktus ir juos valdo iki šiol. Suinteresuotas asmuo A. V. į tėčio palikimą nepretenduoja, į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, palikimo valdyt nepradėjo.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas neprieštaraus civilinėje byloje Nr. e2YT-12884-615/2020 pareikšto prašymo patenkinimui, tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad po sutuoktinio mirties, pareiškėjos elgesys gali būti vertinamas, kaip paveldėto turto savininkės, dėl minėto palikimo ir ji, per CK nustatytą 3 mėnesių terminą, atliko aktyvius veiksmus, atitinkančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus apie tai.
4. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir E. V. buvo sutuoktiniai. E. V. mirė (duomenys neskelbtini), į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu įgijo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Iš pateikiamų sąskaitų ir mokėjimo dokumentų matyti, kad už butą (duomenys neskelbtini), pareiškėja po sutuoktinio mirties 3 mėnesių laikotarpyje mokėjo įvairiems paslaugų tiekėjams (AB „Kauno energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ekonovus“, UAB „Giraitės vandenys“, UAB „Komunalinių paslaugų centras“) mokesčius, taip pat mokesčius moka ir dabar. Pareiškėja ir palikėjas santuokoje susilaukė dukters A. V.. Palikėjo dukra dėl palikimo priėmimo nesikreipė, patvirtino, kad pareiškėja vienintelė priėmė palikėjo palikimą.
9. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja priėmė sutuoktinio E. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio E. V. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.