Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. V. S padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. B. 500 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (16-21 b. l.).

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2008 m. birželio 18 d. mirė M. S., kuri nebuvo susijusi su ieškove jokiais giminystės ryšiais. 2008 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė priėmė M. S. palikimą pagal testamentą. N. V. V neišdavė ieškovei paveldėjimo teisės liudijimo, todėl ieškovė neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo nuostatomis, ieškovė, nesusijusi su testatore giminystės ryšiais, privalo sumokėti paveldimo turto apmokestinamąjį mokestį. Ieškovė yra ir buvo neįgali (ji neteko 75 proc. darbingumo, turi 1 neįgalumo grupę), nedarbinga, turi slaugą, gyvena iš neįgalumo pensijos, todėl neturi lėšų sumokėti įstatyme nurodytam mokesčiui. Ieškovė, nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, neturi galimybės įvykdyti pagal teisės aktus privalomą teisinę buto registraciją, įregistruoti butą savo vardu. Atsakovas, turėdamas teisinį išsilavinimą, gerai žinodamas Paveldimo turto mokesčio įstatymo nuostatas, jo paties prašymu gavo iš notarės V. V. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovei paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. 2019 m. liepos 17 d. atsakovas, atstovaudamas klientą civilinėje byloje, pateikė teismui faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią informaciją, nurodydamas atsiliepime į apeliacinį skundą melagingą, klaidinančią ir ieškovės reputaciją žeminančią informaciją. Atsakovas nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, kad „Vis tik nekyla abejonių kad Apeliantė priėmė palikimą ir nuosavybės teise valdo butą, tačiau neišviešino tokios savo teisės, kadangi Apeliantei buvo iškelta baudžiamoji byla ir pastaroji, tikėtina, tokiu būdu siekė paslėpti turtą, kad apkaltinamojo nuosprendžio atveju į tokį turtą nebūtų nukreiptas žalos išieškojimas“. Ieškovės teigimu, jai nebuvo iškeltos baudžiamosios bylos, o atsakovas, žinodamas, kad ieškovė negali disponuoti paveldėtu turtu, nes šis nėra įregistruotas viešajame registre, melagingai nurodė teismui, jog ieškovė jau valdo šį paveldėtą turtą. Po tokių atsakovo teiginių ieškovė buvo priversta samdyti advokatą ir teisinėmis priemonėmis paneigti atsakovo teiginius, dėl to ieškovė turėjo 500 Eur išlaidas, kurias ieškovė prašo atlyginti, priteisiant jas iš atsakovo. Be to, ieškovė, perskaičiusi atsakovo procesiniame dokumente pateiktą melagingą ir ją žeminančią informaciją apie tai, kad jai buvo iškeltos baudžiamosios bylos, dėl to ji siekia nuslėpti savo turtą, pažemino ieškovės reputaciją, sukėlė ieškovei stiprius dvasinius išgyvenimus, sukėlė ieškovei neturtinę žalą, kurią ieškovė įvertino 1500 Eur. Ieškovės prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos pagrindas yra nerūpestingi, neteisėti atsakovo veiksmai šiam sąmoningai pateikiant procesiniame dokumente melagingus, ieškovės reputaciją žeminančius teiginius ir faktus, prieštaraujančius tikroms faktinėms aplinkybėms. Atsakovas kaip advokatas, vadovaudamasis Lietuvos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos advokatų etikos kodekso 2 straipsnio 2.3 punktu, privalo savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, neturi teisės ginti tokių kliento interesų, kurie verčia imtis neteisėtų priemonių ir būdų. Ieškovės nuomone, atsakovo veiksmai pažeidė minėtas teisės aktų normas. Atsakovas paskleidė neteisėtas žinias, atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad „...Apeliantė priėmė palikimą ir nuosavybės teise valdo butą, tačiau neišviešino tokios savo teisės, kadangi Apeliantei buvo iškelta baudžiamoji byla ir pastaroji, tikėtina, tokiu būdu siekė paslėpti turtą, kad apkaltinamojo nuosprendžio atveju į tokį turtą nebūtų nukreiptas žalos išieškojimas“. Dėl to ieškovė patyrė išgyvenimus, turėjo išlaidų dėl teisinės pagalbos minėtoje byloje. Atsakovas teikė melagingą informaciją ir žemino ieškovę ne mažiau kaip tris kartus: pirmą kartą atsakovas paskleidė melagingas žinias advokato kontoroje dirbantiems asmenims bei sekretorei, kuri spausdino tekstą; antrą kartą, kai atsakovas, nesivadovaudamas Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos advokatų etikos kodekso 2 straipsnio 2.3. punktu, nesilaikė savo veikloje duotos advokato priesaikos ir įstatymų, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-2233-910/2019, kurio pagrindu byloje buvo priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas; trečią kartą atsakovas paskleidė melagingas žinias advokatei A. F. bei jos kontoros darbuotojams. Atsiliepime į apeliacinį skundą naudojama sakinio konstrukcija („...Atsakovui nekyla abejonių...“) suponuoja išvadą, kad pateikiamas faktas, jog 1) ieškovė priėmė palikimą; 2) valdo nuosavybės teise butą; 3) neišviešino tokios savo teisės, nes jai buvo iškelta baudžiamoji byla; 4) siekė paslėpti turtą, kad apkaltinamojo nuosprendžio atveju į jį nebūtų nukreiptas žalos atlyginimo išieškojimas. Atsakovas, būdamas teisininku, turėjo suprasti, kad ieškovei nėra jokio pagrindo slėpti mažos vertės (43 887 Eur) turtą, neslepiant didesnės vertės (2 200 000 Eur) turto.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams pranešta pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies, 153 straipsnio 2 dalies reikalavimus (72 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas atmesti ieškinį. Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2233-910/2019, atmetus ieškovės apeliacinį skundą (22-34 b. l.)

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, nustatė, kad ieškovei būnant santuokoje su atsakovu V. S. buvo diagnozuota onkologinė liga, gydymas tęsiamas nuo 2009 m. liepos 1 d. Ieškovei iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, neterminuotai mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 483,88 Eur į mėn. Teismas, įvertinęs atsakovo V. S. turtinę padėtį, konstatavo, kad jis turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė bei atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ieškovė nesinaudoja šiuo turtu, gyvena pas dukrą Prancūzijoje. Ieškovė taip pat negyvena paveldėtame bute (duomenys neskelbtini), nesinaudoja šiuo butu. Teismas sprendė, kad ieškovė turi galimybę gauti pakankamai lėšų pragyvenimui, atmesdamas ieškinio motyvus dėl buto pardavimo ekonominio nenaudingumo. Teismas sprendė, kad šiuo metu ieškovei nereikalingas išlaikymas, nes ji turi turto ir gali gauti lėšų savęs išlaikymui.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo, nurodė, kad ieškovė, priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde yra M. S. įpėdinė, įstatymo nustatyta tvarka priėmusi palikimą pagal testamentą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis notarės V. V. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažyma, konstatavo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir teismų praktika teikia pagrindą išvadai, jog ieškovė, priėmusi palikimą po testatorės M. S. mirties, tapo buto (duomenys neskelbtini), savininke. Apygardos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų dėjusi pastangas ir siekusi realizuoti šalims nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs tai, kad šalims nuosavybės teise priklausančiam namui ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), civilinės bylos iškėlimo stadijoje nebuvo taikomi jokie disponavimo ribojimai, byloje nesant įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi realizuoti minėtą turtą (išnuomoti, parduoti ar pasidalyti), o atsakovas V. S. būtų su tuo nesutikęs, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus turtą. Apygardos teismas konstatavo, kad turtas (duomenys neskelbtini), yra vertingas bei likvidus, todėl apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog ieškovė turi realią galimybę realizuoti šį turtą tik sustiprina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad išlaikymas ieškovei nereikalingas. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei nereikalingas išlaikymas, nes ji turi turto, kurį realizavusi galėtų gauti pakankamai lėšų pragyvenimui ir gydymuisi.

9. Ieškovei 2019 m. birželio 19 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra dėl 500 Eur apmokėjimo advokatei A. F. už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo parengimą ir pateikimą minėtoje civilinėje byloje (53 b. l.).

10. Apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2233-910/2019 atsakovas advokatas A. B., atstovaudamas V. S., padavė teismui atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašė atmesti ieškovės skundą (35-42 b. l.). Atsakovas A. B. nurodė atsiliepime „Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini) , kurį Apeliantė paveldėjo iš savo mamos [...]“; „Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjos M. S., kuri buvo Apeliantės mama, palikimas priimtas 2008 m. rugpjūčio 13 d. [...]“; „Vis tik, Atsakovui nekyla abejonių, kad Apeliantė priėmė palikimą ir nuosavybės teise valdo butą, tačiau neišviešino tokios savo teisės, kadangi Apeliantei buvo iškelta baudžiamoji byla ir pastaroji, tikėtina, tokiu būdu siekė paslėpti turtą, kad apkaltinamojo nuosprendžio atveju į tokį turtą nebūtų nukreiptas žalos išieškojimas“.

11. Ieškovė pateikė į bylą Kauno III teritorinio skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos kopiją (45 b. l.), kurios duomenimis ieškovei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. neterminuotai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014 m. rugpjūčio 27 d. Darbingumo lygio pažymos duomenimis ieškovei nustatytas 25 proc. darbingumo lygis iki 2018 m. gruodžio 10 d. (46 b. l.). Ieškovė taip pat padavė teismui Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalies kopiją, kurios duomenimis ji buvo teisiama Utenos rajono apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), BK 228 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tačiau Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu išteisinta pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis (51, 52 b. l.).

12. Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis, atstovaudamas V. S. civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo nurodė atsiliepime į skundą šios bylos ieškinyje minėtus teiginius, t. y. kad M. S. buvo ieškovės motina, kad ieškovė paveldėjo M. S. butą, tačiau neišviešino šio fakto viešame registre dėl to, kad ieškovei buvo iškelta baudžiamoji byla.

13. Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodytais motyvais, daro išvadą, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar atsakovas, nurodydamas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą minėtus teiginius (sprendimo 10 punktas), veikė neteisėtai, ar ieškovė patyrė žalą dėl tokių atsakovo veiksmų.

Dėl atsakovo A. B. veiksmų teisėtumo

14. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos advokato pareigos, tarp jų: sąžiningai atlikti savo pareigas; laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalį atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.

15. Lietuvos advokatų etikos kodekso 2.3.2 punkte nurodyta, kad advokatas neturi teisės ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.3 dalį advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje klientui, negali remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnio 9 dalį šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

17. CK 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslas yra nustatyti visišką imunitetą civilinei atsakomybei nuo garbės ir orumo klausimų teisminio nagrinėjimo asmenims, teikiantiems duomenis teismo procese. Teismo procesas turėtų būti suprantamas kaip bylos aplinkybių tyrimas, ir tai apima teismo posėdžiuose sakomas kalbas bei byloje teikiamus rašytinius pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-149/2005).

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad advokatas, atstovaudamas klientą, renka įrodymus, teikia procesinius dokumentus bei atstovauja teismuose kliento naudai, dėl to, nėra pagrindo tikėtis, jog advokatas bylos aplinkybes vertins taip kaip naudinga ne jo klientui, o priešingai šaliai. Advokatas, leistinomis priemonėmis atstovaudamas savo klientą, teikia į bylą paaiškinimus ir įrodymus, kurie gali būti nepalankūs priešingai bylos šaliai, tačiau tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-58-196/2017, 16 punktas).

19. Ieškovė nurodo, kad atsakovas A. B. atliko neteisėtus veiksmus, nurodydamas atsiliepime į apeliacinį skundą melagingus ir teismą klaidinančius teiginius, dėl kurių teismas priėmė nepalankų ieškovei sprendimą, ir ji turėjo 500 Eur turtinės bei 1500 Eur neturtinės žalos. Atsakovas neigia šias aplinkybes, teigdamas, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti duomenys buvo gauti iš viešojo registro, notarės ir jo atstovaujamojo, jie iš esmės atitiko tiesą.

20. Teismas, šioje byloje spręsdamas klausimą dėl atsakovo A. B. parengtame atsiliepime nurodytų duomenų, vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2233-910/2019, konstatuotomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtame teismo procesiniame sprendime nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei kaip M. S. palikimą priėmusiai įpėdinei. Apygardos teismas padarė tokią išvadą, vadovaudamasis ne vien tik atsakovo parengto atsiliepimo duomenimis, bet kitais objektyviais šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais – notarės V. V. pažyma (sprendimo 8 punktas).

21. Teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi, mano, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog M. S. buvo ieškovės motina, iš esmės neturėjo jokios reikšmės civilinėje byloje Nr. e2A-2233-910/2019 priimtam procesiniam sprendimui, nes ieškovė nei civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, nei šioje civilinėje byloje neginčijo to, jog M. S. paliko jai butą pagal testamentą. Todėl civilinėje byloje Nr. e2A-2233-910/2019 nebuvo teisiškai reikšminga tai, ar M. S. ir ieškovę siejo giminystės ryšiai. Ieškovė šioje byloje neteigia, kad atsakovo parengtame atsiliepime į skundą nurodyta informacija, jog M. S. buvo ieškovės motina, pati savaime pažemino ieškovę, sukėlė jai neigiamus išgyvenimus. Dėl to, neturi reikšmės tai, kad atsakovas, gavęs iš savo atstovaujamojo V. S. informaciją, jog M. S. buvo ieškovės motina, galimai nurodė klaidingus duomenis.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, būdamas V. S. advokatu, išdėstė savo atstovaujamojo nurodytus duomenis ir poziciją. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime į skundą aiškiai nurodyta, jog būtent atsakovui (t. y. V. S.) nekyla abejonių, kad apeliantė priėmė palikimą ir nuosavybės teise valdo butą, tačiau neišviešino tokios teisės, nes jai buvo iškelta baudžiamoji byla, ir ji tokiu būdu siekė paslėpti turtą, turėdama tikslą išvengti žalos išieškojimo iš turto (žr. sprendimo 10 punktą).

23. Šalies paaiškinimai taip pat yra laikomi įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovas A. B., atstovavęs V. S., nurodydamas jo (A. B.) nuomone reikšmingus bylos nagrinėjimui duomenis, gautus iš paties atstovaujamojo, neatliko neteisėtų veiksmų. Juo labiau kad pati ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji buvo teisiama ir buvo pripažinta kalta dėl tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (žr. sprendimo 11 punktą). Tai, kad ieškovė buvo išteisinta dėl dalies nusikalstamų veikų padarymo apeliacinės instancijos teismo, nepaneigia to, kad ji buvo teista ir pripažinta kalta pirmosios instancijos teismo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas, pateikęs atsiliepime į skundą šias aplinkybes, kurios jam tapo žinomos iš atstovaujamojo, nenurodė melagingų duomenų ir turėjo teisę aiškinti šias aplinkybes savo atstovaujamojo naudai (žr. sprendimo 18 punktą).

24. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas, atstovaudamas V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose dėl išlaikymo priteisimo, neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. nepaskleidė teismui bei kitiems asmenims žinomai melagingų duomenų, kurių pagrindu buvo priimti ieškovei nepalankūs procesiniai sprendimai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo procesinis elgesys Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose bylose pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Advokatų etikos kodekso 2.3.2 punktą. Atsakovas, atstovaudamas V. S. teisme, iš esmės nesirėmė aplinkybėmis, kurių nepatvirtino byloje esantys duomenys. Atsakovas, nurodęs atsiliepime informaciją apie M. S. ir ieškovės giminystės ryšius, perdavė teismui informaciją, gautą iš jo atstovaujamojo, ir nepatikrinęs šios informacijos galėjo sąžiningai suklysti dėl ieškovės ir M. S. giminystės ryšių. Tačiau šis suklydimas neturėjo reikšmės teismams priimant procesinius sprendimus civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo ieškovei. Toks atsakovo elgesys iš esmės atitiko Advokatų etikos kodekso 10.3 punkte nurodytą galimą advokato suklydimo situaciją.

25. Teismo vertinimu, net tuo atveju, jei pasitvirtintų ieškovės teiginiai dėl atsakovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų neatitikties tiesai, ieškinys negalėtų būti patenkintas dėl CK 2.24 straipsnio 9 dalies ir ją aiškinančios teismų praktikos (žr. sprendimo 16, 17 punktus).

Dėl ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo

26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

27. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo veiksmų (atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų aplinkybių) ji turėjo samdyti advokatę ir naudotis jos paslaugomis, už kurias sumokėjo 500 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad patyrė ir neturtinę žalą dėl atsakovo veiksmų, kurie sukėlė jai ir stiprius dvasinius išgyvenimus, pažemino ją, sumenkino jos reputaciją.

28. Teismas, ištyręs ieškovės pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovei sąskaita dėl 500 Eur sumokėjimo advokatei A. F. buvo išrašyta dėl advokatės paslaugų šiai parengiant ir pateikiant teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo, t. y. iki ieškovės nurodytų neva neteisėtų atsakovo veiksmų (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir pateikimo). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė apmokėjo minėtą sąskaitą. Todėl teismas, nustatęs šias aplinkybes, pritaria atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytam teiginiui, kad ieškovė neįrodė 500 Eur turtinės žalos dėl atsakovo veiksmų, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

29. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo veiksmų pablogėjo jos reputacija. Byloje esantys dokumentai apie ieškovės neįgalumą patvirtina jos sveikatos būklę, buvusią iki šios ir Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose nagrinėtų bylų iškėlimo. Todėl negalima ir išvada, kad ieškovės neturtinę žalą patvirtina dokumentai apie jos neįgalumą. Dėl to laikytina, kad ieškovė neįrodė ir neturtinės žalos dydžio.

30. Teismas, apibendrindamas pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas jo parengtame atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nenurodė žinomai melagingų duomenų, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovei nepalankius sprendimus. Atsakovas parengė ir pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, vykdydamas savo kaip civilinio proceso dalyvio (atsakovo atstovo) pareigą, todėl jam negali būti taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakomybė ir CK 2.24 straipsnio 9 dalies pagrindu (sprendimo 17, 18 punktai). Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ieškinyje nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškinį, iš atsakovo nepriteisiamas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tačiau nustačius, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei nustatyta įstatyme, CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jai turi būti grąžinta 40 Eur permokėto žyminio mokesčio.

32. Atsakovas šioje byloje turėjo 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į ieškinį parengimu. Atsakovas, pats būdamas advokatu, pasinaudojo advokatės D. D. atstovavimo paslaugomis, rengiant atsiliepimą į ieškinį, dėl to turėjo 480 Eur bylinėjimosi išlaidas (83, 84 b. l.). Nei Civilinio proceso kodekso nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nedraudžiama advokatui pasinaudoti kito advokato teisine pagalba tais atvejais, kai jis pats yra proceso šalis (šiuo atveju – atsakovas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje kalbama apie šalies teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, kai sprendimas priimamas jos naudai, taip pat nediferencijuojant šalių pagal jų profesiją. Todėl teismas, priėmęs spendimą atsakovo (advokato) naudai, priteisia jam iš ieškovės 480 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Valstybė šioje byloje turėjo 8,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei turi būti grąžinta 40 Eur permokėto žyminio mokesčio (žr. sprendimo 31 punktą), teismas įskaito į ieškovei grąžintiną žyminį mokestį valstybei priteistiną sumą ir nusprendžia grąžinti ieškovei 31,02 Eur (40 Eur-8,98 Eur) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo procesiniu sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279 straipsniais, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. B..

Priteisti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,02 Eur (trisdešimt vieną Eur 02 ?t) žyminio mokesčio, sumokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą 2019 m. gruodžio 10 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.