- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-58-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01685-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1748-603/2016 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai, trečiasis asmuo advokatė N. G., dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą, kuriuo nutraukta advokatės N. G. drausmės byla, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo. Taip pat ieškovė prašė pripažinti, kad terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos advokatūra pastebėjo galimus advokatės pažeidimus ir tuo pagrindu 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu iškėlė advokatei N. G. drausmės bylą. Remiantis ieškovės pateiktu skundu Lietuvos advokatūros advokatų taryba nurodė: „...advokatė atstovaudama priešingos šalies interesus negerbė kitų proceso dalyvių, jų teisių bei teisėtų interesų, savo elgesiu diskreditavo advokato vardą, teisingumo idėją. Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas ir jame pateikti duomenys apie advokatės N. G. duotus pasiaiškinimus yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes 2014 m. liepos 18 d. advokatė N. G. visai nebuvo atvykusi į advokatūrą ir nebendravo, kaip nurodoma 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendime. Dėl advokatės N. G. nurodytos aplinkybės - neva 20 metų besitęsiančių ginčų tarp giminaičių, ieškovė nurodė, kad Lietuvos advokatūrai buvo pateikti advokatės N. G. atsiliepimai, iš kurių matosi, jog ieškovė tik 2013 m. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, siekdama nustatyti naudojimosi tvarką žeme ir namu, kad abi ginčo šalys galėtų parduoti savo dalis (civilinė byla Nr. 2-9079-285/2013 ir 2013-12-10 byloje advokatės N. G. parengti atsiliepimai buvo pateikti Lietuvos advokatūrai). Advokatų garbės teismas nurodė, kad advokatė N. G. atstovavo atstovaujamųjų naudai. Ieškovė tam pritarė, tačiau nurodo, kad kalba yra apie netinkamą atstovavimo kultūrą, melą, patyčias, įžeidinėjimus, įskaudinimus, trukdymus ieškovei gintis, bylos vilkinimus, kiršinimus ieškovės su dukterėčia, įžeidinėjamą ieškovės advokatą D. M.. Ieškovė pateikė Lietuvos advokatūrai įrašus, kuriuose girdisi kaip advokatas D. M. skundžiasi teisėjai J. N., jog jį advokatė N. G. įžeidinėja, ir teisėja davė pastabą, jog advokatei N. G. neleis advokato įžeidinėti. Todėl Advokatų garbės teismo išvada, jog teismas advokatei N. G. jokių pastabu dėl elgesio nėra padaręs, yra neatitinkanti tikrovės ir padaryta tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių. Taip pat ieškovė Lietuvos advokatūrai pateikė advokatės N. G. atsiliepimus, iš kurių 2013-06-10 atsiliepime ieškovė yra apšmeižta, nes nurodyta, jog ieškovė apgaule apsiformino viena namą, tuo tarpu kiti Lietuvos advokatūrai pateikti dokumentai tvirtina priešingai. Advokatė melavo, kad ieškovė apsiformino namą esant Matulienei nepilnametei, nes pateikti Lietuvos advokatūrai dokumentai įrodo priešingai. Advokatė melavo, apgaudinėjo teismą, jog visi namo pagerinimo darbai buvo atlikti visų pastangomis. Ieškovės pateikti dokumentai – 1994 m. sprendimas, statybų dokumentai, leidimai, mokėjimų kvitai parodo advokatės nesąžiningą atstovavimą, ieškovės teisių pažeidinėjimą, melą, apgaulę. Advokatė melavo, kad dukterėčia gyvena antrame aukšte, bendromis patalpomis nesinaudoja. Tačiau dukterėčia kalbėjo priešingai, kad ji naudojasi visu namu nuo ankstyvos vaikystės. 2013-12-10 atsiliepime, kuris buvo taip pat pateiktas Lietuvos advokatūrai, advokatė nurodo, kad ieškovės priestatai 2a 1 p ir 3a 1 p nėra įregistruoti, jog ieškovė nesuvokia ką rašo, iškraipo duomenis. Lietuvos advokatūrai yra pateikti 1994 m. sprendimas, Registrų centro raštai, kurie patvirtina priešingas aplinkybes. Tuo tarpu Advokatų garbės teismas nutraukė bylą dėl to, kad nėra advokatės drausminės atsakomybės pagrindo ir nėra įrodymų. Advokatų garbės teismas privalėjo ieškovės nurodytas aplinkybes įvertinti. Be to, advokatė piktnaudžiavo imunitetu, kurį Advokatų garbės teismas nurodė skundžiamame sprendime, t. y. CK 2.24 str. 9 d., pagal kurį garbės ir orumo gynimo nuostatos netaikomos proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu iškėlė advokatei N. G. drausmės bylą dėl galimai padarytų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 ir 2 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3, 10.1, 12.3, 12.4 punktų reikalavimų pažeidimo. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu nutraukė advokatės N. G. drausmės bylą, nes nebuvo nustatytas drausminės atsakomybės pagrindas. Drausmės byla buvo iškelta pagal ieškovės I. P. 2014 m. sausio 24 d. atsakovui pateiktą skundą dėl advokatės N. G. profesinės veiklos. Advokatų garbės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendime konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių advokatės N. G. netinkamą elgesį teismo posėdžių metu, t. y. įžeidinėjant bei žeminant ieškovę, vilkinant procesą ar kitu būdu pažeidžiant Advokatūros įstatymą, Advokatų etikos kodeksą ir kitus įstatymus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytų aplinkybių – statinių įregistravimo, namo pagerinimo darbai, kt. – nustatymas yra nagrinėtos civilinės bylos dalykas, ir Advokatų garbės teismas nėra teisminė instancija, vertinanti teismų sprendimų pagrįstumo, įrodymų teisėtumo ir sąsajumo klausimus. Teismo vertinimu, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių advokatės N. G. netinkamą elgesį nagrinėjant ieškovės nurodytą civilinę bylą, todėl ir nėra pagrindo konstatuoti Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo nepagrįstumą (CPK 178 str.). Taip pat teismas nurodė, kad nors ieškovė ir nebuvo pateikusi atsakovui ieškovės nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo metu atliktų garso įrašų, tačiau jie taip pat nepatvirtina advokatės N. G. netinkamo elgesio teismo posėdžio metu, priešingai, advokatės pateikti paaiškinimai išdėstyti korektiškai, neįžeidinėjant byloje dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog advokatė N. G. nepažeidė Advokatūros įstatymo, Advokatų etikos kodekso ir/ar kitų teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta advokatei N. G. iškelta drausmės byla.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės nurodytų aplinkybių – statinių įregistravimo, namo pagerinimo ir kt., - nustatymas yra nagrinėtos civilinės bylos dalykas, ir Advokatų garbės teismas nėra teisminė instancija, vertinanti teismų sprendimų pagrįstumo, įrodymų teisėtumo ir sąsajumo klausimus. Advokatas turi laikytis Advokatų etikos kodekso 10.2, 10.3 punkte nustatytų reikalavimų. Ieškovė tiek teismui, tiek Advokatų garbės teismui siekė įrodyti, kad advokatė N. G., atstovaudama Kauno apylinkės teisme Danguolės Matulienės ir L. D. interesams, rėmėsi aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys, ir darė tai sąmoningai, siekdama aiškinti svarbias aplinkybes taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa. Šiuos aspektus įmanoma išsiaiškinti tik vertinant kokiomis aplinkybėmis atstovaudama atsakovėms procese rėmėsi advokatė, ir ar šios aplinkybės atitinka tikrovę. Todėl faktinių aplinkybių, tame tarpe ir statinių įregistravimo, namo pagerinimo darbai ir kt., nustatymas yra tiek Advokatų garbės teismo, tiek pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ta prasme, ar advokatė procese jas teikė sąmoningai melagingas. Teismas ir Advokatų garbės teismas atsisakydamas analizuoti šias aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias advokatų etiką ir neteisingai nustatė drausmės bylos nagrinėjimo ribas. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, jog advokatė pažeidė etikos, ar teisės aktų normas. Dokumentai, kurie įrodo advokatės N. G. advokato etikos kodekso pažeidimus, Lietuvos advokatūros įstatymo pažeidimus buvo pateikti Lietuvos advokatūrai. Ieškovė teismui pateikė advokatės N. G. 2013 m. birželio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 10 d. atsiliepimus, Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1036-601/2015 nutartį, kitus įrodymus, įrodančius, kad advokatė pažeidė Advokatų etikos kodeksą. Teismui buvo pateikta civilinių bylų teismo posėdžių garso įrašai, kuriuose girdisi advokatės N. G. įžūlus elgesys. Advokatų taryba 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendime, remdamasi ieškovės pateiktais dokumentais, nustatė, kad advokatė, atstovaudama priešingos šalies interesus, negerbė kitų proceso dalyvių, jų teisių, savo elgesiu diskreditavo advokato vardą, teisingumo idėją. Teismas nurodytų pateiktų įrodymų netyrė. Advokatė N. G. nedalyvavo Advokatų garbės teismo žodiniame posėdyje, nors pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo taisykles turėjo jame dalyvauti.Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad advokatė N. G. pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punkte nurodytą pareigą atstovauti klientą sąžiningai, rūpestingai ir protingai, 10.2 punkte nurodytą pareigą elgtis taip, kad teisminiame nagrinėjime advokato kalba, prašymai, pareiškimai ir klausimai neįžeistų proceso šalių orumo ar kitas teisės aktuose advokatams numatytas pareigas.Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad būtent advokatė savavališkai teikė į bylą procesinius dokumentus ir įrodymus, nesuderinusi nei procesinių dokumentų teksto, nei teikiamų įrodymų su klientu. Advokato funkcija yra ginti ir atstovauti savo klientą, patarti jam teisės klausimais, jis veikia kliento vardu, tačiau negali būti su juo tapatinamas.Įrodymų tyrimą ir vertinimą atlieka teismas, taip pat teismo posėdžiams vadovauja teismas. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų įspėjusi advokatę dėl netinkamo elgesio, taip pat nėra duomenų apie tai, kad advokatės teikiami duomenys ar įrodymai teismui buvo suklastoti ar melagingi.Ieškovė skunde klaidingai nurodo, kad Advokatų taryba 2014 m. rugsėjo 18 d, sprendimu nustatė, kad ieškovę advokatė apšmeižė, melavo teisme ir dėl to jai buvo iškelta drausmės byla. Priešingai, šiame sprendime yra išdėstytos aplinkybės, kurias nurodė tik ieškovė. Nesant advokatės paaiškinimo, Advokatų taryba negalėjo nustatyti, ar ieškovės skunde nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.
Dėl Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Byloje ginčijamas Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas, kuriuo nutraukta advokatės N. G. drausmės byla, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jos ieškinio reikalavimas panaikinti Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantė motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias advokatų etiką, bei neteisingai nustatė drausmės bylos nagrinėjimo ribas.Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl advokatės elgesio vertinimo advokato profesinės etikos požiūriu. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. P. 2014 m. sausio 24 d. atsakovui pateikė skundą dėl advokatės N. G. profesinės veiklos, kuriame nurodė, kad advokatė, atstovaudama priešingą šalį civilinėje byloje Nr. 2-9079-285/2013, neleistinais metodais bei netinkamai elgdamasi trukdė ieškovei gintis civilinėje byloje, t. y. advokatė iškreipė bylos esmę, ignoravo valstybės institucijų dokumentus, vilkino bylos nagrinėjimą, taip pat teismo posėdžio metu trukdė pasisakyti, įžeidinėjo ieškovės atstovą. Advokatų taryba 2014 m. rugsėjo 18 d., įvertinusi gautą I. P. pareiškimą bei aplinkybę, kad advokatė N. G. per Advokatų tarybos nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo dėl skunde nurodytų aplinkybių ir tuo pačiu nepaneigė ieškovės rašte išdėstytų aplinkybių dėl jos profesinės veiklos, advokatei N. G. iškėlė drausmės bylą dėl galimai padarytų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3, 10.1, 12.3, 12.4 punktų reikalavimų pažeidimo. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu nutraukė advokatės N. G. drausmės bylą, nes nebuvo nustatytas drausminės atsakomybės pagrindas. Advokatų garbės teismas minėtame sprendime konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių advokatės N. G. netinkamą elgesį teismo posėdžių metu, t. y. įžeidinėjant bei žeminant ieškovę, vilkinant procesą ar kitu būdu pažeidžiant Advokatūros įstatymą, Advokatų etikos kodeksą ir kitus įstatymus.Pažymėtina, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus turi būti atsižvelgiama į specifinę advokatūros padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje, į tai, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams yra taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Griežtas advokato profesinei etikai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šios profesijos atstovais, teisės ginamų vertybių apsaugai, pagarbos advokato vardui išlaikymui. Tačiau, nors advokato elgesiui yra taikomi specifiniai standartai ir reikalavimai, drausminės nuobaudos advokatams gali būti skiriamos ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iš tikrųjų nusižengė etikos reikalavimams. Keliamų reikalavimų griežtumas bei interesas apginti profesines vertybes negali paneigti kiekvieno asmens teisės būti nubaustam tik esant nustatytam bei įrodytam nuobaudos skyrimo pagrindui.Pagal Advokatūros įstatymo nuostatas drausminės atsakomybės pagrindas yra advokato padarytas Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimas (52 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų advokatės netinkamą elgesį, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti esant pagrindui advokatei taikyti drausminę atsakomybę. Ieškovės nurodyti bei pateikti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-9079-285/2013 procesiniai dokumentai, kuriais ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, vertinant advokatų etikos prasme, yra surašyti korektiškai, nenaudojant įžeidžiančių išsireiškimų, atitinkantys tokiems dokumentams keliamus bendruosius reikalavimus. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises bei teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad advokatas, atstovaudamas klientą, renka įrodymus, teikia procesinius dokumentus bei atstovauja teismuose kliento naudai, dėl to, nėra pagrindo tikėtis, jog advokatas bylos aplinkybes vertins taip kaip naudinga ne jo klientui, o priešingai šaliai. Advokatas, leistinomis priemonėmis atstovaudamas savo klientą, teikia į bylą paaiškinimus ir įrodymus, kurie gali būti nepalankūs priešingai bylos šaliai, tačiau tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Civilinės bylos Nr. 2-9079-285/2013 faktines aplinkybes, byloje pateiktus šalių bei jų atstovų įrodymus, įvertino bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami nurodytoje byloje tarp šalių kilusį ginčą. Byloje nėra duomenų, kad advokatės N. G. minėtoje byloje teikti duomenys ar įrodymai buvo suklastoti ar melagingi. Advokatų garbės teismas nėra teisminė institucija, todėl neturi teisės ir pareigos vertinti civilinėje byloje Nr. 2-9079-285/2013 pateiktų faktinių aplinkybių teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo pareigos vertinti, ar advokatės N. G. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos. Apeliantė kaip neteisėtus advokatės N. G. veiksmus įvardino ir aplinkybes, kad neva teismo posėdžiuose advokatė N. G. elgėsi įžūliai, trukdė pasisakyti, šūkavo iš vietos, įžeidinėjo apeliantės advokatą. CPK 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, teismo posėdžio pirmininkas teismo vardu įspėja. Byloje nėra duomenų, kad civilinę bylą Nr. 2-9079-285/2013 nagrinėjęs teismas būtų įspėjęs advokatę dėl netinkamo jos elgesio teismo posėdžio metu. Taip pat nenustatyta, kad teismo posėdžių metu teismas būtų nurodęs pastabas advokatei dėl neetiško elgesio. Advokatė savo paaiškinimus dėstė neįžeidinėdama proceso dalyvių bei apeliantės. Apeliantė skunde neteisingai aiškina Advokatų taryba 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendime nurodytas išvadas. Advokatų taryba 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendime tik išdėstė apeliantės skunde nurodytas aplinkybes, kad neva advokatė, atstovaudama byloje priešingai šaliai neleistinais metodais trukdė ieškovei I. P. apsiginti byloje, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, šių aplinkybių sprendime nekonstatavo. Drausmės byla advokatei buvo iškelta dėl to, kad ji laiku nepateikė paaiškinimo dėl susiklosčiusių aplinkybių ir taip pažeidė pareigą vykdyti advokatūros organų sprendimus bei Advokatų etikos kodekso 12.4 punktą, kuris numato, kad jeigu advokatūros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo per rašte nurodytą terminą pateikti paaiškinimą. Apeliantė taip pat skunde teigia, kad Advokatų garbės teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą, turėjo vadovautis Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 43 punktu, kuriame nurodoma, kad Advokatų garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla žodinio proceso tvarka, privalo dalyvauti advokatas, kuriam iškelta drausmės byla. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 43 punkte taip pat numatyta, kad jei Advokatų garbės teismas nepripažįsta advokato neatvykimo į garbės teismo posėdį priežasčių svarbiomis arba advokatas nepateikia neatvykimo priežasčių buvimą patvirtinančių dokumentų, drausmės byla gali būti nagrinėjama advokatui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant advokatui. Byloje nėra duomenų, kad Advokatų garbės teismas būtų pripažinęs, jog advokatės dalyvavimas nagrinėjant drausmės bylą yra būtinas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 175) atsakovės atstovė patvirtino, kad nors Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendime pažymėta, jog drausmės byla išnagrinėta dalyvaujant advokatei N. G., tačiau advokatė posėdyje nedalyvavo, sprendime buvo padaryta techninė klaida. Taigi, aplinkybė, kad Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendime buvo padaryta klaida ir pažymėta, jog advokatė dalyvavo posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad jos dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, taip pat nėra pagrindas pripažinti Advokatų garbės teismo sprendimą neteisėtu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė byloje kilusiam ginčui spręsti aktualias faktines aplinkybes ir išvadas grindė tinkamu advokato veiklą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu, atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą. Apeliantės skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti šį atsakovės prašymą (CPK 98 str. 1 ir 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.