- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 2-1748-603/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01685-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovei advokatei J. T., atsakovo atstovei advokato padėjėjai G. K., teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, trečiasis asmuo advokatė N. G., dėl sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. I. P. ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai prašo teismo panaikinti Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimą, taip pat prašo pripažinti, kad terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti. Nurodo, kad nesulaukus atsakymo, 2014-08-08 advokatūros svetainėje www.advoco.lt buvo patalpintas viešas pranešimas su prašymu pateikti paaiškinimą advokatei N. G. iki 2014-08-22, tačiau paaiškinimo nebuvo pateikta. Lietuvos advokatūra pastebėjo galimus advokatės pažeidimus ir tuo pagrindu buvo jai iškelta drausmės byla. Remiantis ieškovės pateiktu skundu Lietuvos advokatūros taryba nurodė: „...advokatė atstovaudama priešingos šalies interesus negerbė kitų proceso dalyvių, jų teisių bei teisėtų interesų, savo elgesiu diskreditavo advokato vardą, teisingumo idėją“. Teigia, kad 2014-07-18 advokatė N. G. visai nebuvo atvykusi į advokatūrą ir nebendravo, kaip nurodoma 2014-09-18 sprendime. Tokiu būdu, ieškovė teigia, kad Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimas ir jame pateikti duomenys apie advokatės N. G. duotus pasiaiškinimus yra nepagristi ir neatitinkantys tikrovės bei pažeidžiantys ieškovės I. P. interesus.
Dėl advokatės N. G. nurodytos aplinkybės - neva 20 metų besitęsiančių ginčų tarp giminaičių, ieškovė teigia, kad Lietuvos advokatūrai buvo pateikti advokatės N. G. atsiliepimai, iš kurių matosi, jog ieškovė tik 2013 m. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą tikslu nustatyti naudojimosi tvarką žeme ir namu, kad abi ginčo šalys galėtų parduoti savo dalis (2013-06-10 civilinė byla Nr. 2-9079-285/2013 ir 2013-12-10 toje pačioje byloje advokatės N. G. parengti atsiliepimai buvo pateikti Lietuvos advokatūrai). Advokatų garbės teismas aiškina, kad advokatė N. G. atstovavo atstovaujamųjų naudai. Ieškovė tam pritaria. Tačiau kalba yra apie netinkamą atstovavimo kultūrą, melą, patyčias, įžeidinėjimus, įskaudinimus, trukdymus ieškovei gintis, bylos vilkinimus, kiršinimus ieškovės su dukterėčia, įžeidinėjamą ieškovės advokatą D. M.. Ieškovė pateikė Lietuvos advokatūrai įrašus, kuriuose girdisi kaip advokatas D. M. skundžasi teisėjai J. N., jog jį advokatė N. G. įžeidinėja, ir teisėja davė pastabą, jog advokatei N. G. neleis advokato įžeidinėti. Todėl Advokatų garbės teismo išvada, jog teismas advokatei N. G. jokių pastabu dėl elgesio nėra padaręs, yra neatitinkanti tikrovės ir padaryta tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Taip pat ieškovė Lietuvos advokatūrai pateikė advokatės N. G. atsiliepimus, iš kurių 2013-06-10 atsiliepime ieškovė yra apšmeižta, nes nurodyta, jog ieškovė apgaule apsiformino viena namą, tuo tarpu kiti Lietuvos advokatūrai dokumentai tvirtina priešingai. Advokatė melavo, kad ieškovė apsiformino namą esant M. nepilnametei, nes pateikti Lietuvos advokatūrai dokumentai įrodo priešingai. Advokatė melavo, apgaudinėjo teismą, jog visi namo pagerinimo darbai buvo atlikti visų pastangomis. Ieškovės pateikti dokumentai – 1994 m. sprendimas, statybų dokumentai, leidimai, mokėjimų kvitai parodo advokatės nesąžiningą atstovavimą, ieškovės teisių pažeidinėjimą, melą, apgaulę. Advokatė melavo, kad dukterėčia gyvena antrame aukšte, bendromis patalpomis nesinaudoja. Tačiau dukterėčia kalbėjo priešingai, kad ji naudojasi visu namu nuo ankstyvos vaikystės. 2013-12-10 atsiliepime, kuris buvo taip pat pateiktas Lietuvos advokatūrai, advokatė nurodo, kad ieškovės priestatai 2a 1 p ir 3a 1 p nėra įregistruoti Registrų centre, jog ieškovė nesuvokia ką rašo, iškraipo duomenis. Lietuvos advokatūrai yra pateikti 1994 m. sprendimas, Registrų centro raštai, kurie liudija absoliučiai priešingai. Tuo tarpu Advokatų garbės teismas nutraukė bylą dėl to, kad nėra advokatės drausminės atsakomybės pagrindo ir nėra įrodymų. Advokatų garbės teismas, ieškovės nuomone, nepagrįstai rašo kad „toks advokatės elgesys korektiškas“. Ieškovės nuomone, Advokatų garbės teismas privalėjo ieškovės nurodytas aplinkybes įvertinti. Ieškovės nuomone, tokių drastiškų ir įžūlių priemonių advokatė ėmėsi, nes remiantis ieškovės pateiktais dokumentais Lietuvos advokatūrai, advokatė absoliučiai neturėjo jokių dokumentų ir įrodymų bylai. Be to, advokatė piktnaudžiavo imunitetu, kurį Advokatų garbės teismas nurodė skudžiamame sprendime, t. y. LR CK 2.24 str. 9 d., pagal kurį garbės ir orumo gynimo nuostatos netaikomos proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
Atsakovas teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir prašo teismo taikyti ieškinio senatį bei tuo pagrindu ieškinį atmesti. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė Advokatų garbės teismo 2015-04-26 sprendimą gavo tik 2015-06-25. Tokiu būdu ieškovė automatiškai praleido senaties terminą, LR advokatūros įstatymo 55 str., kuriuo savo atsiliepime neteisingai vadovaujasi atsakovas terminą nurodo 30 dienų nuo sprendimo įteikimo, tačiau 55 str. kalba apie 30 dienų ne nuo o nuo sprendimo paskelbimo. Tokiu būdu, kaip jau minėta, ieškovė praleido sprendimo apskundimo terminą dėl visiškai nuo jos nepriklausiusių priežasčių. Gavusi skundžiamą sprendimą, ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovavimo, ir ieškovės advokatė J. T. atitinkamą tarnybos sprendimą gavo apie 2015-07-08. Pirmas susitikimas ieškovės su advokate įvyko 2015-07-14. Ieškinys Vilniaus miesto teisme gautas 2015-07-23, tačiau šiam teismui atsisakius priimti ieškinį (apie atsisakymą ieškovei ir jos advokatei tapo žinoma tik pasiteiravus teisme telefonu 2015 m. rugpjūčio mėn. pirmoje pusėje), ieškovė, nors ir apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl ieškinio nepriėmimo, netrukus pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.
Atsakovas atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių 2015-04-23 Advokatų garbės teismo sprendimo neteisėtumo, naikinimo pagrindų, ieškovė yra nepatenkinta civilinės bylos Nr. 2A-1036-601/2015 rezultatu, kurioje priešingą ieškovei šalį atstovavo advokatė N. G.. Teigia, kad ieškovė nei Advokatų garbės teismui, nei bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, jog advokatė pažeidė etikos ar teisės aktų normas.
Taip pat nurodo, kad šioje nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovės pateikti nauji dokumentai yra susiję su kitos civilinės bylos nagrinėjimu (žemės sklypo planas, 2015-04-13 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1036-601/2015), o ne su advokatės elgesiu. Advokatų garbės teismas nėra teisminė instancija, jis negali vertinti teismų sprendimų, įrodymų teisėtumo ir sąsajumo, nustatyti, kas teisus civilinėje byloje, teismo posėdžiui vadovauja ir sprendimą civilinėje byloje, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes priima teismas. Advokatas, atstovaudamas savo kliento interesams, privalo imtis visų teisėtų priemonių įrodyti savo atstovaujamojo reikalavimų pagrįstumą. Civilinis procesas vyksta rungimosi principu, todėl visiškai nėra pagrindo tikėtis, kad advokatas bylos aplinkybes vertins taip kaip naudinga ne jo klientui, bet priešingai šaliai. Teigia, kad ieškovės pateikti garso įrašai neturėtų būti vertinami, sprendžiant skundžiamo 2015-04-23 Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumą, nes jų Advokatų garbės teismas priimdamas sprendimą neturėjo, vadinasi negalėjo dėl jų pasisakyti ar juos vertinti. Net ir perklausius naujus teismų posėdžių garsų įrašus, nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės teiginius dėl advokatės netinkamo elgesio.
Trečiasis asmuo advokatė N. G. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad aplinkybė, jog ginčas tarp šalių vyksta 20 metu, yra teisinga ir pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, advokatės atstovaujamųjų paaiškinimais bei pačios ieškovės procesiniais dokumentais. Ieškovė nurodo, kad advokatė 2013-06-10 atsiliepime ją apšmeižė, nes ieškovė ,,apgaule apsiformino viena namą“. Šios aplinkybės buvo nustatytos advokatės atsovaujamosios D. M., kuri nurodė, kad mirus motinai ji ir kitos dvi seserys gyveno ginčo name, po mirties šiuo turtu rūpinosi kaip savo, o ieškovė nuslėpė aplinkybę, kad priėmė palikimą viena. Šios aplinkybės buvo įrodytos ir 1994-11-29 kauno apylinkės teismo sprendimu, dėl ko dalyje paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas I. P., buvo panaikintas. Tai, kad ieškovės seserys tvirtino prisidėjusios prie namo remonto, matyti ir iš 1994-11-29 sprendimo, tačiau, kadangi šalys neturėjo įrodymų, teismas laikė šias aplinkybes neįrodytomis. D. M. nurodė, kad jie visi materialiai prisidėdavo prie šio turto išlaikymo, kad pinigus paduodavo I. P., kuri statybines medžiagas nupirkdavo savo vardu, todėl ir turėjo rašytinius įrodymus, kurie liudijo jos naudai. Šias aplinkybes D. M. buvo nurodžiusi ir teismo posėdžio metu (kol dalyvavo byloje iki turto perleidimo). Taip pat trečiasis asmuo nurodo, kad skundo Advokatų tarybai pateikimo metu ieškovė žinojo, kad skunde nurodyta aplinkybė apie priestatų registraciją yra neteisinga, nes Nekilnojamojo turto registro išraše 11 grafoje esantis įrašas apie priestatus buvo panaikintas kaip neteisėtas. Nurodo, kad ieškovės neįžeidinėjo, mano, kad ieškovei nepatiko pateikiama teisme kliento pozicija, todėl ir parašė skundą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2014-09-18 sprendimu iškėlė advokatei N. G. drausmės bylą dėl galimai padarytų LR advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 ir 2 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3, 10.1, 12.3, 12.4 punktų reikalavimų pažeidimo (b. l. 5 - 6). Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2015-04-23 sprendimu nutraukė advokatės N. G. drausmės bylą, nes nebuvo nustatytas drausminės atsakomybės pagrindas (b. l. 9 - 11). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimas ieškovei buvo išsiųstas atsakovo 2015-06-18 raštu Nr. GT-598 (b. l. 8 - 11), ir ieškovei buvo įteiktas 2015-06-25 (b. l. 85), todėl laikytina, jog ieškovė 30 dienų sprendimo apskundimo terminą, nustatytą LR advokatūros įstatymo 55 str., praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.
Pažymėtina, kad minėta drausmės byla buvo iškelta pagal ieškovės I. P. 2014-01-24 atsakovui pateiktą skundą dėl advokatės N. G. profesinės veiklos (drausmės bylos l. 1 - 2), teigiant, jog advokatė, atstovaujanti priešingą šalį civilinėje byloje Nr. 2-9079-285/2013, neleistinais metodais bei netinkamai elgiantis trukdė ieškovei gintis civilinėje byloje, t. y. advokatė iškreipia bylos esmę, neatsižvelgia į valstybės institucijų dokumentus, vilkina bylos nagrinėjimą, taip pat teismo posėdžio metu trukdant pasisakyti, kt. Atsakovui 2014-09-19 advokatė N. G. pateikė rašytinius paaiškinimus (drausmės bylos l. 55 - 57) ir 2015-03-26 papildomus paaiškinimus (drausmės bylos l. 72 - 73) nurodant, jog civilinėje byloje Nr. 2-9079-285/2013 atstovavo priešingą ieškovei šalį, būtent ginant šios šalies interesus, todėl laikytini nepagrįstais ieškovės teiginiai, jog advokatė nepateikė paaiškinimų atsakovui. Ir kaip minėta, Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, 2015-04-23 sprendimu konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių advokatės N. G. netinkamą elgesį teismo posėdžių metu, t. y. įžeidinėjant bei žeminant ieškovę, vilkinant procesą ar kitu būdu pažeidžiant LR advokatūros įstatymą, LR advokatų etikos kodeksą ir kitus įstatymus. Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į ieškinį, advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo proceses. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-03-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165-684/2015), ir akivaizdu, jog advokatas, gindamas priešingą šalį, renka įrodymus, teikia procesinius dokumentus bei atstovauja teismuose kliento naudai. Be to, advokatas, atstovaudamas savo kliento interesus, privalo imtis visų teisėtų priemonių įrodyti savo atsovaujamojo reikalavimų pagrįstumą, ir kadangi civilinis procesas vyksta remiantis rungimosi principu, nėra pagrindo tikėtis, jog advokatas bylos aplinkybes vertins taip kaip naudinga ne jo klientui, o priešingai šaliai. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytų aplinkybių – statinių įregistravimo, namo pagerinimo darbai, kt. – nustatymas yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, ir taip pat kaip teisingai nurodo atsakovas, Advokatų garbės teismas nėra teisminė instancija, vertinanti teismų sprendimų pagrįstumo, įrodymų teisėtumo ir sąsajumo klausimus. Teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių advokatės N. G. netinkamą elgesį nagrinėjant ieškovės nurodytą civilinę bylą, todėl ir nėra pagrindo konstatuoti Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimo nepagrįstumą (CPK 178 str.). Be to, nors ieškovė ir nebuvo pateikusi atsakovui ieškovės nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo metu atliktų garso įrašų, tačiau jie taip pat nepatvirtina advokatės N. G. netinkamo elgesio teismo posėdžio metu, priešingai, advokatės pateikti paaiškinimai išdėstyti korektiškai, neįžeidinėjant byloje dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog advokatė N. G. nepažeidė LR advokatūros įstatymo, LR advokatų etikos kodekso ir / ar kitų teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta advokatei N. G. iškelta drausmsė byla, ir tokiu būdu ieškovės I. P. ieškinys atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl minėto sprendimo panaikinimo yra atmestinas (CPK 178 str.).
Kadangi ieškinys yra atmestinas, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su atstovo pagalba rengiant atitinkamai atsiliepimą į ieškinį bei atstovavimą teismo posėdžiuose (CPK 93 str.). Išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimą bei vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas, trukmę – 6 val., bei vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 p. 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 ir 11 p., yra laikytinos pagrįstomis 400 Eur (atsakovo) (CPK 98 str. 2 d., 99 str.) (b. l. 93, 167, 205).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. P. atsakovui Lietuvos advokatūrai 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.