- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eI3-936-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09212-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, ir (duomenys neskelbtini)) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 8.53.1-182 ,,Dėl ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė atsižvelgiant į tai, jog paskola buvo suteikta neteisėtai (netenkinant Apraše ir Schemoje nustatyto paskolos gavėjo tinkamumo reikalavimo, paskolos gavėjo apyvartai nekritus daugiau kaip 30 proc.), Paskolos gavėjas privalo nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą; taip pat Paskolos gavėjui yra skaičiuojamos palūkanos už neteisėtai gautą valstybės pagalbą nuo lėšų gavimo dienos iki išsiieškojimo momento bei, tuo atveju, jei pasibaigus sprendimo apskundimo terminui (šio sprendimo 3 punktas), Paskolos gavėjas Finansų tarpininkui arba (duomenys neskelbtini) yra negrąžinęs paskolos ir kitų mokėtinų sumų, (duomenys neskelbtini) inicijuos reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perėmimą iš Finansų tarpininko, paskolos sutarties nutraukimą dėl paaiškėjusio paskolos suteikimo esminio pažeidimo, bei skolos ir neteisėtos valstybės pagalbos išsiieškojimą iš Paskolos gavėjo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 8.53.1-182; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas sertifikuotas surenkamų gelžbetoninių laiptų elementų gamintojas ir projektuotojas, 90 proc. savo produkcijos eksportuojantis į užsienio valstybes (Švedija), sėkmingai veikė nuo 2016 m. Prasidėjęs COVID-19 protrūkis smarkiai paveikė pareiškėjo veiklą keliais aspektais: statybos projektų stabdymas, didelių verslo užsakymų atšaukimai, sunkumai užsakant žaliavas ir įmonės veiklai reikalingas medžiagas, įskaitant prieinamumo, kaštų ir logistikos problemas, susirgę darbuotojai. Pareiškėjas nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo tiek dėl veiklos sąnaudų padidėjimo, tiek pardavimų pajamų sumažėjimo. Sužinojęs apie atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, pareiškėjas įsivertino, kad pilnai atitinka nustatytus reikalavimus ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovo paskirtas finansų tarpininkas, atrinktas ir veikiantis pagal skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 (su vėlesniais pakeitimais)) Paraišką pirminiam vertinimui pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir prašymą išduoti paskolą pagal Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą skatinamą finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. laiškuose ši įmonė save įvardija kaip „(duomenys neskelbtini)“) 2022 m. birželio 21 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad paraiška gauta, bus vykdoma pateiktų duomenų patikra. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laišku informavo pareiškėją, kad atliko paraiškos vertinimą ir pateikė pasiūlymą dėl galimos paskolos sutarties sudarymo. 2020 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjas sudarė paskolos sutartį Nr. L-78332394 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu pareiškėjui kaip paskolos gavėjui buvo suteikta 70 000 Eur tikslinė paskola pagal COVID-19 priemonę. Paskolos terminas – 24 mėnesiai.
2.2. Teigia, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prašymą dėl paskolos sutarties Nr. L-78332394 pakeitimo, kuriuo prašė pratęsti Paskolos sutarties terminą 32 mėnesiams. Šis pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir 2020 m. gruodžio 3 d. tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie paskolos sutarties Nr. L-78332394, kuriuo Paskolos sutarties pagrindu suteiktos paskolos grąžinimas buvo pratęstas iki 56 mėnesių. 2022 rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (8.08.1)-363 Dėl neplaninės patikros rezultatų atsakovas informavo pareiškėją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko neplaninę patikrą ir nustatė, kad paskolos gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė galimai neteisingą informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, todėl galimai paskola išduota pažeidžiant COVID-19 priemonės schemoje nustatytas sąlygas ir (ar) reikalavimus. Neplaninės patikros metu įvertinta iš VMI gauta informacija ir konstatuota, kad apyvarta nurodytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl Paskola galimai negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė atsakovui raštą Dėl neplaninės patikros rezultatų, kuriame išdėstė aplinkybes, per COVID-19 pandemiją paveikusias pareiškėjo verslą. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė, kad pareiškėjas privalo nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą; pareiškėjui yra skaičiuojamos palūkanos už neteisėtai gautą valstybės pagalbą nuo lėšų gavimo dienos iki išsiieškojimo momento.
2.3. Mano, kad atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas, siekdamas gauti paskolą pagal COVID-19 priemonę, finansų tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie apyvartos kritimą, kurie VMI pateiktų duomenų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Akcentuotina, kad dėl pareiškėjo 2019 m. apyvartos ginčo nėra: pareiškėjo duomenys už 2019 m. buvo nustatytais terminais pateikti VĮ „Registrų centras“. Pareiškėjo apyvarta 2019 m. buvo 972 922 Eur, t. y. vidutinė 2019 m. mėnesio apyvarta – 81 077 Eur. Atsakovas skundžiamame Sprendime teigia, kad pareiškėjas pateikė netinkamus duomenis apie pareiškėjo apyvartą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo dienos (2020 m. birželio 21 d.). Atsakovo vertinimu, 2020 m. pareiškėjo vidutinė mėnesio apyvarta buvo ne 55 078 Eur, kaip savo deklaracijoje nurodė pareiškėjas, bet 58 808 Eur. Atsakovas pateikė VMI pateiktus duomenis. Nėra pateikta jokio išaiškinimo kaip buvo apskaičiuota vidutinė pareiškėjo mėnesio apyvarta (VMI duomenimis) po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo, t. y. 58 808 Eur suma. Nėra aišku kaip buvo nustatyta, kad pagal VMI pateiktus duomenis Paskolos gavėjo apyvarta nustatytais laikotarpiais krito ne 32,07 proc., bet tik 27,47 proc. Kadangi atsakovas nepateikė jokio pagrindimo kaip buvo gauta minėta suma, pateikti VMI duomenys yra abstraktūs, t. y. nurodyta tik mėnesių, bet ne dienų apyvarta, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti konkretaus laikotarpio tikslios apyvartos. Pvz., neaišku kaip buvo skaičiuojama nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. laikotarpio apyvarta ir apyvarta nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 21 d. (paraiškos pateikimo dienos). Taigi, atsakovas priėmė sprendimą, kurio nepagrindė jokiais duomenimis. Nėra suprantama kaip pareiškėjas galėtų pateikti argumentus / atsikirtimus dėl konkrečių atsakovo paskaičiuotų sumų, kai atsakovas skundžiamame sprendime ir kituose raštuose nenurodo kaip apskritai nurodyta 58 808 Eur suma buvo gauta (apskaičiuota).
2.4. Pažymi, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais ir diskrecijos teise, pažeisdamas teisės principus, be jokio objektyvaus pagrindimo ir įrodymų konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nėra teisingi, todėl, atsakovo vertinimu, paskolos sutartis turi būti nutraukta. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad atsakovas turi prievolę užtikrinti, kad teikiamos paslaugos atitiktų Europos Komisijos 2020 m. kovo 19 d. komunikato Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“(toliau – EK Komunikatas) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtintos Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemos nuostatus, todėl atsakovas, įgyvendindamas aukščiau nurodytą prievolę, atliko atrankinę neplaninę patikrą siekiant įsitikinti, ar paraiškos dėl paskolos suteikimo pagal COVID-19 priemonę pateikimo metu, paskolos gavėjo (pareiškėjo) pateikti duomenys Finansų tarpininkui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apyvartos kritimo daugiau nei 30 proc. yra teisingi ir ar apyvarta dėl COVID-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 proc. Taigi, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtintos Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemos 10 punktas numato, kad „Priemonės valdytojas turės užtikrinti, kad teikiamos Paskolos atitiktų Komunikato ir šios schemos nuostatas“. Šiuo atveju priemonės valdytojas yra atsakovas, t.y. būtent jam numatyta pareiga užtikrinti, kad paskolos pagal minėtą finansinę priemonę atitektų tiems subjektais, kurie pilnai atitinka visus nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime pats atsakovas pripažįsta, kad turi pareigą atlikti paskolų išdavimo kontrolę, kad paskolos būtų suteikiamos įmonėms, pilnai atitinkančioms visus EK Komunikate nurodytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į Aprašo nuostatas, kurios patvirtina, kad atsakovas savo vidiniu aktu (atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintu aprašu) savo pareigas patikrinti ar paskolų gavėjai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, perkėlė finansų tarpininkams (šiuo atveju – trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“). Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš sudarydamas Paskolos sutartį su pareiškėju, privalėjo vertinti pareiškėjo atitikimą tinkamumo sąlygoms.
2.5. Nors teisės aktai numato atsakovo pareigą prieš sudarant paskolos sutartį patikrinti ar paskolos gavėjas atitinka nustatytus reikalavimus, o atsakovas šią pareigą perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai visas pareigas ir atsakomybę bandoma perkelti vien tik paskolos gavėjui, t.y. pareiškėjui, su kuriuo atsakovas ketina nutraukti Paskolos sutartį ir reikalauti palūkanų už neteisėtai gautą valstybės pagalbą nuo lėšų gavimo dienos iki išsiieškojimo momento išmokėjimo. Atsakovas vengia prisiimti atsakomybę už savo ar jo paskirto finansų tarpininko galimai netinkamą pareigų atlikimą (tuo atveju, jei iš tiesų pareiškėjo apyvarta buvo apskaičiuota klaidingai). Akcentuotina, kad pareiškėjas nėra finansų srities profesionalas, jis parengė visus dokumentus, būtinus ginčo Paskolai gauti, vykdydamas visus atsakovo nurodymus bei instrukcijas. Pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas, jei atsakovas neatliko savo pareigos ir visiškai netikrino pareiškėjo duomenų ginčo Paskolos suteikimo metu. Nėra pagrindo, praėjus daugiau negu vieneriems metams po Paskolos išdavimo, spręsti dėl paskolos išdavimo teisėtumo. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, neatlikdamas savo tiesioginių pareigų ir nepagrįstai bei neteisėtai perkeldamas visą atsakomybę pareiškėjui pažeidžia tiek atsakomybės už priimtus sprendimus, tiek įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir skaidrumo principus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas prieštarauja teisės aktams, teismų praktikai ir grubiai pažeidžia pareiškėjo teises.
2.6. Pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Bendrovė pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 16 d. tarp Bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Finansų tarpininkas) buvo sudaryta sutartis Nr. 8.1.16-1. Pareiškėjas kreipėsi į Finansų tarpininką dėl lengvatinės paskolos suteikimo pagal finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ (toliau – Priemonė). 2020 m. birželio 23 d. Finansų tarpininkas ir pareiškėjas sudarė paskolos sutartį Nr. L-78332394 (toliau – Paskolos sutartis), kuria remiantis Paskolos gavėjui buvo suteikta 70 000 EUR tikslinė paskola pagal Priemonę. Bendrovė, įgyvendindama Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229, 10 punkte nustatytą prievolę Bendrovei užtikrinti, kad teikiamos paskolos atitiktų Europos Komisijos 2020 m. kovo 19 d. komunikato Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ ir Schemos nuostatas, atliko neplaninę patikrą siekiant įsitikinti, ar paraiškos dėl paskolos suteikimo pagal Priemonę pateikimo metu, pareiškėjo pateikti duomenys Finansų tarpininkui dėl apyvartos kritimo daugiau nei 30 proc. yra teisingi ir ar apyvarta dėl COVID-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 proc., kaip tai apibrėžta Schemos 5.3 papunktyje ir Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalies „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3. papunktyje. Neplaninės patikros metu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gauta informacija, kuria remiantis nustatyta, kad pareiškėjo apyvarta atitinkamais laikotarpiais reikšmingai skiriasi nuo pareiškėjo Finansų tarpininkui pateiktų duomenų, t. y., pagal VMI duomenis darytina išvada, kad pareiškėjo apyvarta nekrito daugiau kaip 30 proc.
3.1. Teigia, kad nustačiusi reikšmingą neatitikimą tarp Finansų tarpininko ir VMI pateiktų duomenų, Bendrovė pateikė pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. (8.08.1)-363 „Dėl neplaninės patikros rezultatų“ (toliau – Raštas), kuriame nustatytais terminais prašė informuoti apie Paskolos gavėjo VMI pateiktų duomenų teisingumą ir (ar) vykdomą tikslinimą, esant netikslumams. Pareiškėjas per Rašte nurodytą terminą pateikė papildomus paaiškinimus, bet nepateikė jo atitikimą nustatytam privalomam reikalavimui dėl apyvartos kritimo pagrindžiančių duomenų, negrąžino visos paskolos su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir papildomai taikytinomis neteisėtos valstybės pagalbos palūkanomis už laikotarpį nuo paskolos lėšų gavimo iki jų grąžinimo. Bendrovė priėmė Sprendimą ir įpareigojo pareiškėją nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą.
3.2. Pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo atrinktas kaip finansų tarpininkas Priemonei įgyvendinti. Schemos 10 p. numato prievolę Bendrovei užtikrinti, kad teikiamos paskolos atitiktų Europos Komisijos 2020 m. kovo 19 d. komunikato Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ ir Schemos nuostatas. Pareiškėjas dar Paskolos sutarties sudarymo metu žinojo, kad paskola teikiama pagal Priemonę, kad Priemonės sąlygas, be kita ko, nustato ir Komunikatas. Taip pat pagal nurodytas Paskolos sutarties nuostatas, pasirašydamas sutartį Paskolos gavėjas patvirtino, kad žino, kokios neigiamos pasekmės jam kils, jei paaiškės, kad pateikė neteisingus duomenis Finansų tarpininkui, siekdamas sutaryti Paskolos sutartį, gauti išmokėjimą pagal Paskolos sutartį. Taip pat Paskolos sutarties nuostatomis Paskolos gavėjas buvo informuotas, kad reikalavimus pagal Paskolos sutartį jam gali pareikšti tiek pats Finansų tarpininkas, tiek Bendrovė.
3.3. Akcentuoja, kad atliekant atrankinę patikrą siekiant įsitikinti, ar paskola buvo suteikta laikantis Schemoje ir Apraše nustatytų reikalavimų, įskaitant ir apyvartos kritimo daugiau kaip 30 proc. reikalavimą, gavus ir įvertinus VMI duomenis apie pareiškėjo apyvartas 2020 m. kovo - liepos mėn. laikotarpiu, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo apyvartos kritimo daugiau kaip 30 proc. po 2020 m. kovo 16 dienos. Kaip nurodyta Bendrovės Rašte, Paskolos gavėjo apyvarta 2019 metais (pagal Paskolos gavėjo 2019 m. finansinę ataskaitą) buvo 972.922 Eur, t. y. vidutinė 2019 m. mėnesio apyvarta – 81 077 EUR. Paskolos gavėjas Finansų tarpininkui pateikė duomenis, kad Paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. buvo 55 078 Eur. Palyginimui pagal VMI pateiktą informaciją laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d iki paraiškos pateikimo dienos Paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta buvo 58 808 Eur. Pagal Paskolos gavėjo Finansų tarpininkui pateiktus duomenis apyvarta galimai krito 32,07 proc., o pagal VMI pateiktus duomenis Paskolos gavėjo apyvarta nustatytais laikotarpiais krito tik 27,47 proc. Nustačiusi reikšmingą neatitikimą tarp Finansų tarpininko ir VMI pateiktų duomenų, (duomenys neskelbtini) pateikė Paskolos Raštą, kuriame nustatytais terminais prašė informuoti apie Paskolos gavėjo VMI pateiktų duomenų teisingumą ir (ar) vykdomą tikslinimą, esant netikslumams.
3.4. Teigia, kad pareiškėjas el. laišku 2022 m. rugsėjo 3 d. pateikė Bendrovei 2022 m. rugsėjo 2 d. raštą „Dėl neplaninės patikros rezultatų“ bei papildomus paaiškinimus. Bendrovė susipažino su Paskolos gavėjo papildomai pateikta informacija, įvertino Paskolos gavėjo pateiktus duomenis iš VMI sistemos i.MAS bei perskaičiavo Paskolos gavėjo vidutinę mėnesio apyvartą po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo (2020 m. birželio 21 d.) pagal Paskolos gavėjo pateiktą informaciją ir nustatė, kad pareiškėjas dėl COVID-19 protrūkio Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc. (Vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. yra 68 211 Eur, t. y. 37 764 Eur (2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d.) + 74 884 Eur (2020 m. balandžio mėn.) + 44 419 Eur (2020 m. gegužės mėn.) + 63 253 (2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.))/3,23 mėn. (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo 2020 m. birželio 21 d. yra 97 dienos kas sudaro 3,23 mėn (97 /30)) lygi 68 211 Eur lyginama su 81 077 Eur (vidutine mėnesio apyvarta buvusia per 2019 m. (972 922/12), kas sudaro 15,87 proc. Apie Paskolos gavėjo pateiktos informacijos išanalizavimą ir įvertinimą Bendrovė informavo Paskolos gavėją 2022 m. rugsėjo 19 d. el. laišku, kuriame pasisakė dėl Paskolos gavėjo papildomai pateiktos informacijos įvertinimo (susirašinėjimo su Paskolos gavėju informacija pridedama). Atsižvelgiant į tai, net ir vadovaujantis Paskolos gavėjo pateiktais duomenimis, matyti, kad Paskolos gavėjo apyvarta nekrito tiek, kiek privalomai reikalaujama pagal Schemos ir Aprašo nuostatas. Pareiškėjo apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. nekrito daugiau nei 30 proc., t. y. pareiškėjas paraiškos pateikimo ir vertinimo metu neatitiko Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalies „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3. p. ir Schemos 5.3. p. nurodyto privalomo reikalavimo ir jam lengvatinė paskola pagal Priemonę negalėjo būti suteikta. Pareiškėjui neatitinkant aukščiau nurodyto paskolos gavėjo tinkamumo reikalavimo, lengvatinė paskola, tuo pačiu ir atitinkama valstybės pagalba, pareiškėjui buvo suteikta neteisėtai ir nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, paaiškėjus, kad paskola buvo suteikta nesilaikant aukščiau nurodytos privalomos sąlygos (netenkinant Apraše ir Schemoje nustatyto paskolos gavėjo tinkamumo reikalavimo - pareiškėjo apyvartai nekritus daugiau kaip 30 proc.), Bendrovė turi pareigą iš pareiškėjo reikalauti, o pareiškėjas turi prievolę nedelsiant grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas už naudojimąsi neteisėta valstybės pagalba nuo jos suteikimo iki išsiieškojimo (susigrąžinimo) termino pabaigos.
3.5. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-359-425/2022, teisminio proceso Nr. 2-59-3-00117-2022-4) bei 2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-9871-904/2022 teisminio proceso Nr. 2-24-3-02042-2022-5) Bendrovei buvo priteistos sumos, tame tarpe ir valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos bylose, kuriose Bendrovė reikalavimą dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo reiškė pagal neplaninės patikros metu priimtus sprendimus, kai buvo konstatuota, kad Apraše nustatytais laikotarpiais atsakovų apyvarta nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su priskaičiuotomis palūkanomis. Bendrovė nurodytose bylose teikė ieškinius, reikšdama turtinio pobūdžio reikalavimus, prašydama priteisti negrąžintą paskolos sumą, nesumokėtas palūkanas, valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas (skaičiuojamos nuo pinigų išmokėjimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos), delspinigius, taip pat 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.7. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė bylą nutraukti, nes ši byla nėra teisminga administraciniam teismui, ginčijamas Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Finansų tarpininkas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Paskolos davėjo sprendimas šiuo konkrečiu atveju inicijuoti Paskolos sutarties nutraukimą dėl paaiškėjusio paskolos suteikimo esminio pažeidimo, bei sprendimas dėl skolos ir neteisėtos valstybės pagalbos išsiieškojimo iš pareiškėjos yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas. Kompleksiškai vertinant visas Paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, kai pareiškėja teikė duomenis ir dokumentus tikslinei paskolai pagal Priemonę gauti, suponuoja, kad pareiškėja negalėjo nežinoti ir nesuprasti paskolos paskirties bei tikslinės paskolos tikslo. Pateikdama prašymą išduoti paskolą pareiškėja patvirtino, kad ji atitinka paskolos gavėjo tinkamumo sąlygoms, viena iš jų - 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 %. Pasirašydamas Paskolos sutartį pareiškėja buvo atskirai informuota ir patvirtino, jog supranta, kad: Paskola yra suteikiama įgyvendinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ („Priemonė“), finansuojamą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Paskola yra suteikiama vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašu, patvirtintu UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais („Aprašas“) (Preambulės A punktas); Paskolos suteikimas yra laikomas valstybės pagalba Paskolos gavėjui (Preambulės B punktas); Paskolos gavėjas yra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, veikiantis Lietuvos Respublikoje, ir atitinkantis visas Apraše nurodytas Tinkamumo sąlygas, kuris susidūrė su finansiniais sunkumais dėl COVID-19 protrūkio (Preambulės C punktas). Kompleksiškai vertinant visas Paskolos sudarymo aplinkybes bei Paskolos sutarties turinį matyti, kad Paskolos sutartis turi būti aiškinama tik kaip lengvatinė ir turinti specialią Paskolos sutartyje ir jos prieduose nurodytą paskirtį, todėl esminę reikšmę sudaro Paskolos gavėjo atitikimas Apraše nurodytoms Tinkamumo sąlygoms. Finansų tarpininkas neginčija pareiškėjos teiginio, kad Paskolos gavėja visą Paskolos sutarties laikotarpį savo sutartinius įsipareigojimus mokėti įmokas pagal grafiką vykdė tinkamai, tačiau pabrėžia, kad neteisingų duomenų pateikimas Finansų tarpininkui, siekiant sudaryti Paskolos sutartį bei gauti paskolos išmokėjimą, sudaro esminį Paskolos sutarties pažeidimą, todėl, Finansų tarpininko vertinimu, Bendrovės skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes neatitinkant Apraše
nurodytų reikalavimų, lengvatinė paskola, tuo pačiu ir valstybės pagalba pareiškėjai buvo suteikta neteisėtai ir nepagrįstai dėl pareiškėjos Bendrovei pateiktų klaidingų duomenų.
4.1. Teigia, kad Finansų tarpininkas sutinka ir palaiko Bendrovės teiginį, kad pareiškėja pateikdama Paraišką pirminiam vertinimui ir joje nurodydama deklaratyvius duomenis apie savo vidutinę mėnesio apyvartą bei pasirašydama šiuos dokumentus prisiėmė atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą. Nei Finansų tarpininkas, nei Bendrovė pateiktų duomenų negalėjo patikrinti remdamasi oficialiais duomenimis, nes šie duomenys įstaigoms dar nebuvo teikiami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pati neginčija, jog pateikdama netikslius duomenis pirminės paraiškos vertinimo metu padarė esminį sutarties pažeidimą, taip pat remiantis Paskolos sutarties 10.1 bei 10.2 punktais, kurie numato, kad Paskolos gavėjui pateikus neteisingus duomenis Paskolos davėjui, siekiant sudaryti Sutartį, gauti Paskolos išmokėjimą ar pagrįsti Paskolos panaudojimą toks atvejis yra laikomas Pažeidimo atveju, kuriam atsiradus Paskolos davėjas turės teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį ir (arba) reikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą kartu su Palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis pagal šią Sutartį, todėl Bendrovės Sprendimas, kuriuo reikalaujama grąžinti Paskolą kartu su palūkanomis bei kitomis mokėtinomis sumomis yra teisėtas bei pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Bendrovės Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai grąžinti gautą paskolą pagal paskolos sutartį bei palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad Bendrovė ir Finansų tarpininkas 2020 m. balandžio 16 d. sudarė sutartį ,,Dėl skatinamosios finansinės priemonės ,,Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams” įgyvendinimo”.
6.1. Pareiškėjas pateikė paraišką pirminiam vertinimui pagal priemonę ,,Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams”.
6.2. Pareiškėjas ir Finansų tarpininkas 2020 m. birželio 23 d. sudarė Paskolos sutartį, kurios 2.1 punkte numatyta, kad Paskolos davėjas įsipareigoja suteikti Paskolos gavėjui paskolą, lygią 70 000 Eur sumai („Paskola“), šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6.3. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą dėl Paskolos sutarties pakeitimo, kuriame prašė pratęsti Paskolos sutarties terminą 32 mėnesiams.
6.4. Papildomu susitarimu prie Paskolos sutarties buvo susitarta pratęsti Paskolos terminą.
6.5. Bendrovė pateikė pareiškėjui Raštą, kuriuo informavo, kad Bendrovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog paskolos gavėjo PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, apyvarta, Apraše nustatytais laikotarpiais, nekrito daugiau kaip 30 (trisdešimt), todėl Paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo Covid - 19 nukentėjusiems verslams“ galimai negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis. Remiantis Aprašo 2.2 punktu, už laikotarpį nuo paskolos lėšų gavimo iki jų grąžinimo yra papildomai taikytinos neteisėtos valstybės pagalbos palūkanos; arba tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas mano, kad duomenys, kurie buvo pateikti VMI, nėra teisingi ir gali būti tikslintini vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, siūlė juos patikslinti.
6.6. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė Bendrovei paaiškinimus dėl metinių pajamų.
6.7. Bendrovė Sprendimu nusprendė atsižvelgiant į tai, jog paskola buvo suteikta neteisėtai (netenkinant Apraše ir Schemoje nustatyto paskolos gavėjo tinkamumo reikalavimo, paskolos gavėjo apyvartai nekritus daugiau kaip 30 proc.), Paskolos gavėjas privalo nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą; taip pat Paskolos gavėjui yra skaičiuojamos palūkanos už neteisėtai gautą valstybės pagalbą nuo lėšų gavimo dienos iki išsiieškojimo momento bei, tuo atveju, jei pasibaigus sprendimo apskundimo terminui (šio sprendimo 3 punktas), Paskolos gavėjas Finansų tarpininkui arba (duomenys neskelbtini) yra negrąžinęs paskolos ir kitų mokėtinų sumų, (duomenys neskelbtini) inicijuos reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perėmimą iš Finansų tarpininko, paskolos sutarties nutraukimą dėl paaiškėjusio paskolos suteikimo esminio pažeidimo, bei skolos ir neteisėtos valstybės pagalbos išsiieškojimą iš Paskolos gavėjo.
7. Ginčo santykius reglamentuoja Aprašas, kuris nustato finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygas ir reikalavimus Priemonės finansų tarpininkams (1 punktas), iš kurio matyti, kad Priemonė įgyvendinama pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarimo protokolu Nr. 14, 3 tikslą „Padėti verslui išsaugoti likvidumą“ ir 4 tikslą „Skatinti ekonomiką“ (1.3 papunktis).
7.1. Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus ,,Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad Paskola teikiama Paskolos gavėjui – SVV subjektui, kuris nėra Nefinansuotinas subjektas, ir kuris 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju.
7.2. Aprašo 3 priedo VII skyriaus ,,Valstybės pagalbos teikimas ir apskaita“ 7.7 papunktyje nurodyta, kad jei nustatoma, kad Paskola išduota nesilaikant Valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų
sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.
7.3. Pagal Schemos 2 punktą, planuojama skirti finansavimo suma yra 200 000 000 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Schemos 4 punkte nurodytas finansų tarpininkų atrinkimas. Šiame punkte išaiškinta, kad (duomenys neskelbtini), kaip kontroliuojančiojo fondo „(duomenys neskelbtini) fondas“ valdytoja, paskirta vadovaujantis 2009 m. balandžio 7 d. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir „(duomenys neskelbtini)“, atrinks finansų tarpininkus, vadovaudamasi Paskolų priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašu. Finansų tarpininkas prie Paskolų neprisidės savo lėšomis. Finansų tarpininkai neprisiima Paskolų negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal Paskolos sutartis nemokėjimo rizikos. Finansų tarpininkui Paskolos gavėjo mokami Paskolos administravimo mokesčiai: tuo atveju, kai Paskolos dydis yra iki 130 000 Eur (imtinai), negali būti didesni nei 2 proc. Paskolos sumos, tačiau bendra Paskolos administravimo mokesčių suma, kurią iš viso Paskolos gavėjas turi sumokėti už Paskolą, negali būti mažesnė kaip 130 Eur ir didesnė kaip 1 300 Eur; tuo atveju, kai Paskolos dydis yra nuo 130 000 Eur iki 1 000 000 Eur (imtinai), negali būti didesni nei 1 proc. Paskolos sumos.
7.4. Schemos 5.3 papunktyje nustatyta, jog Paskolos teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta).
7.5. Pagal Schemos 10 punktą, kuris reglamentuoja stebėseną matyti, kad priemonės valdytojas turės užtikrinti, kad teikiamos Paskolos atitiktų Komunikato ir šios schemos nuostatas. (duomenys neskelbtini) turės skelbti duomenis apie suteiktą pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1S-120/2015 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
8. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų normas matyti, kad atsakovė, kaip kontroliuojanti (duomenys neskelbtini) fondo valdytoja, paskiria tarpininkus, su kuriais pasirašoma sutartis dėl skatinamosios finansinės priemonės ,,Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo. Pasirašius šią sutartį, pareiškėjai turi teisę teikti paraiškas būtent finansų tarpininkams dėl paskolos suteikimo.
9. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) finansų tarpininku paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri gavo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką paskolai gauti, kuria remiantis paskolos gavėjui buvo suteikta 70 000 Eur tikslinė paskola pagal Priemonę.
10. Pažymėtina, jog teikiant paraiškas bet kokiam finansavimui gauti, pareiškėjas privalo užtikrinti, kad teikiami duomenys yra teisingi ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju neplaninės patikros metu iš VMI gauta informacija, kuria remiantis nustatyta, kad paskolos gavėjo apyvarta atitinkamais laikotarpiais reikšmingai skiriasi nuo paskolos gavėjo Finansų tarpininkui pateiktų duomenų, t. y. pagal VMI duomenis, paskolos gavėjo apyvarta nekrito daugiau kaip 30 proc.; Paskolos gavėjo apyvarta 2019 metais (pagal paskolos gavėjo 2019 m. finansinę ataskaitą) buvo 972 922 Eur, t. y. vidutinė 2019 m. mėnesio apyvarta – 81 076 Eur. Tačiau paskolos gavėjas finansų tarpininkui pateikė duomenis, kad Paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. buvo 55 078 Eur. Palyginimui pagal VMI pateiktą informaciją laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d iki paraiškos pateikimo dienos paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta buvo 58 808 Eur. Pagal paskolos gavėjo finansų tarpininkui pateiktus duomenis apyvarta galimai krito 32,07 proc., o pagal VMI pateiktus duomenis, paskolos gavėjo apyvarta nustatytais laikotarpiais krito tik 27,47 proc.
11. Pagal Schemos 7 punktą, „Jei nustatoma, kad Paskola išduota nesilaikant šioje schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.“
12. Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymas (toliau – ir NPĮĮ) reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų paskyrimą, veiklą, valdymą, finansavimą ir priežiūrą bei atsakomybę už veiklos reikalavimų pažeidimus (1 straipsnio 2 dalis).
13. Nacionalinė plėtros įstaiga – finansų įstaiga, kuriai šiame įstatyme nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą (NPĮĮ 2 straipsnio 3 dalis). Finansų tarpininkas – juridinis asmuo, atrinktas konkrečiai skatinamajai finansinei priemonei įgyvendinti (NPĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Fondų fondas – fondas skatinamajai finansinei priemonei, pasitelkiant finansų tarpininką (tarpininkus), ir (ar) kelioms skatinamosioms finansinėms priemonėms įgyvendinti, taip pat dotacijoms ir (ar) subsidijoms, kuriomis prisidedama prie nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – ir NPĮ) įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių, teikti (NPĮĮ 2 straipsnio 2 dalis). Skatinamoji finansinė priemonė – valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinama paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kita finansinė priemonė, kuriai finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems šios priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams pasiekti arba skatinamojo finansavimo veiklai kitose srityse vykdyti (NPĮĮ 2 straipsnio 5 dalis)
14. Pagal NPĮĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą NPĮ, be kitų funkcijų, atlieka ir šią funkciją – įgyvendina skatinamąsias finansines priemones (garantijas, kurios prilyginamos valstybės garantijai, teikia tik tuo atveju, jeigu NPĮ yra valstybės garantuojama garantijų institucija, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme) ir (ar) dalyvauja jas įgyvendinant veikdama kaip fondų fondo valdytoja. <...>“. NPĮ atlieka ir kitas funkcijas, kurios reikalingos NPĮĮ 5 straipsnyje nurodytiems NPĮ tikslams pasiekti (NPĮĮ 6 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal NPĮĮ 5 straipsnio 1 dalį NPĮ tikslai yra vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą Vyriausybės nustatytose srityse, siekti užtikrinti finansiškai gyvybingas ir efektyvias investicijas ir prisidėti prie valstybės ekonominės, socialinės ir regionų plėtros.
15. NPĮ, siekdama užtikrinti tinkamą skatinamųjų finansinių priemonių, dotacijų ir (ar) subsidijų, kuriomis prisidedama prie NPĮ įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių, įgyvendinimą, turi teisę gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis bei informaciją, kurie reikalingi nurodytų priemonių pareiškėjų, jų atstovų ir dalyvių tapatybei nustatyti, pareiškėjų finansinei padėčiai ir kreditingumui įvertinti, pareiškėjų atitikčiai nurodytų priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems pareiškėjų tinkamumo reikalavimams įvertinti, pareiškėjų NPĮ pateiktų duomenų teisingumui patikrinti (NPĮĮ 6 straipsnio 3 dalis).
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 19 d.) nutarė pavesti vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą finansų įstaigoms, be kita ko, (duomenys neskelbtini) smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo, plėtros srityse, įskaitant inovacijas ir portfelinių garantijų teikimą žemės ūkio veiklos, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo, kaimo plėtros, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros srityse (1 punktas).
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. Nr. 887 nutarimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti 2020 m. balandžio 10 d.) pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai (duomenys neskelbtini) įgyvendinti finansinės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir kitiems ūkio subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas (duomenys neskelbtini) teikia lengvatines paskolas ar administruoja lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3. papunktis), įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų ir fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6. papunktis).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi Schemos 5.3 papunkčiu ir 10 punktu, Europos Komisijos 2019 m. liepos 23 d. komunikato Nr. 2019/C 247/01 „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ 83 ir 110 punktais, Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalies „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3 papunkčiu; (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. B-97 „Dėl neplaninės patikros atlikimo“; (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2022 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. B-218 „Dėl įgaliojimų pasirašyti (duomenys neskelbtini) sprendimus ir kitus dokumentus užbaigus atrankines patikras ir tyrimus finansinių priemonių atvejais, suteikimo“.
19. Aprašas nustato finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygas ir reikalavimus Priemonės finansų tarpininkams (1 punktas). Aprašo priedai – Pagrindinės Priemonės sąlygos (pateiktų Aprašų 1 priedas), finansų įstaigos (duomenys neskelbtini) teikiamo Prašymo dėl dalyvavimo įgyvendinant Priemonę forma (2 priedas), Sutarties dėl Priemonės įgyvendinimo tarp (duomenys neskelbtini)ir finansų tarpininko forma (3 priedas). Akcentuotina, jog Aprašas reglamentuoja reikalavimus ir sąlygas finansų tarpininkams, nustato būtent (duomenys neskelbtini) ir finansų tarpininko tarpusavio santykius.
20. Aprašo 1 priede, nustatančiame pagrindines Priemonės sąlygas, dalyje „Audito reikalavimai“ įtvirtinta, kad finansų tarpininkas įsipareigoja leisti (duomenys neskelbtini), Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų, Finansų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos įgaliotiems atstovams, kitiems ES institucijų ir ES įstaigų bei tinkamai įgaliotų nacionalinių subjektų, atstovams, turintiems teisę tikrinti, kaip panaudojamos Priemonės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Priemonės auditą ir (arba) patikrinimą iki Paskolos gavėjo lygmens. Finansų tarpininko sudaromose Paskolos sutartyse turi būti nustatyta analogiška pareiga Paskolos gavėjui.
21. Analogiška nuostata dėl kliento įsipareigojimų į savo patalpas įsileisti be kitų institucijų, ir (duomenys neskelbtini) įgaliotus atstovus, turinčius teisę tikrinti, kaip panaudojamos Priemonės lėšos, ir leisti jiems susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su Kredito panaudojimu nustatyta ir Paskolos sutarties Bendrosios dalies 7.3. punkte.
22. (duomenys neskelbtini) su atsiliepimu pateikė Sutartį dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo“ (2020 m. balandžio 16 d.), sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir Finansų tarpininko, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šios sutarties preambulės matyti, kad Finansų tarpininkas sutinka įgyvendinti COVID-19 paskolų priemonę (Preambulės c punktas). Sutartimi (duomenys neskelbtini) ir Finansų tarpininkas susitaria dėl COVID-19 paskolų priemonės įgyvendinimo sąlygų (Sutarties 2.1. papunktis). Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Finansų tarpininkas įgyvendina COVID-19 paskolų priemonę, be kita ko, COVID-19 paskolų priemonės lėšomis išduoda Paskolas Paskolų gavėjams. Finansų tarpininkas, išduodamas Paskolas, įsipareigoja laikytis šioje sutartyje nustatytų sąlygų, įskaitant, be kita ko, Paskolos gavėjui grąžinus Paskolą (ar jos dalį), sumokėjus už Paskolą priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokėjimus, visas šias lėšas pervesti į (duomenys neskelbtini) fondą (Sutarties 2.2 papunktis).
23. Pagal Sutarties nuostatas, Finansų tarpininkas neprisiima Paskolos negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal Paskolos sutartį nemokėjimo rizikos. Nepriklausomai nuo kitų Sutarties nuostatų, Šalys patvirtina, kad COVID-19 paskolų priemonės lėšos nėra skolinamos Finansų tarpininkui (t. y. (duomenys neskelbtini) šias lėšas perveda Finansų tarpininkui jų išskolinimui pagal Sutarties sąlygas), Finansų tarpininkas veikia kaip tarpininkas tarp (duomenys neskelbtini) ir Paskolų gavėjų, ir COVID-19 paskolų priemonės lėšas išskolina (duomenys neskelbtini) rizika ir jos sąskaita, už tai gaudamas tik Sutartyje numatytą administravimo mokestį. Finansų tarpininkas nėra atsakingas už netinkamai išduotą Paskolą, jeigu Paskola buvo išduota netinkamai dėl Paskolos gavėjo pateiktų neteisingų duomenų, išskyrus Sutartyje aiškiai išskirtus atvejus, kai Finansų tarpininkas privalėjo patikrinti tokių Paskolos gavėjo pateiktų duomenų teisingumą (Sutarties 2.3 papunktis).
24. Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog teisės aktuose nėra numatyta, jog Priemonės įgyvendinimo procese būtų priimami sprendimai dėl neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo, atitinkamai, kaip ir nėra numatyta (duomenys neskelbtini) kompetencijos nagrinėjamu atveju priimti tokio pobūdžio sprendimą.
25. Pažymėtina ir tai, kad nors (duomenys neskelbtini) Sprendime remiasi Schema, joje taip pat nėra nurodyta konkrečių (duomenys neskelbtini) funkcijų ir įgalinimų, jai įgyvendinant Schemos nuostatas (išskyrus dėl finansų tarpininkų atrinkimo). Schemoje nėra apibrėžtos procedūros dėl sprendimų priėmimo atliekant patikrą, pažeidimų nustatymą, priimant sprendimus dėl lėšų grąžinimo pagal Schemos 10 punktą ir kitos procedūros, nenustatyti konkretūs Schemos nuostatas įgyvendinantys subjektai.
26. Schemos 7 punkte nustatytais atvejais, kai Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis, nėra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), esant neteisėtai gautai Paskolai, dėl jos grąžinimo galėtų priimti sprendimą.
27. Teismas nenustatė, kad teisė priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo (duomenys neskelbtini) būtų suteikta Schemos pagrindu ar atsiliepime nurodytuose ar kituose teisės aktuose.
28. Schemoje nustatytos bendro pobūdžio nuostatos, kurios, teismo vertinimu, net ir aiškinant kartu su NPĮĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kuriais (duomenys neskelbtini) suteiktas NPĮ statusas ir pavedama vykdyti veiklą atitinkamos srityse, negali būti pagrindu priimti privalomojo pobūdžio administracinį aktą, kuris galėtų būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju, atlikdama patikrinimą (kurio apimtis, trukmė, konkrečios procedūros ir jį atliekantys subjektai Schemoje ir kituose analizuotuose teisės aktuose nėra numatytos), kurio metu nustačius galimus pažeidimus, galėtų priimti privalomojo administracinio pobūdžio sprendimą pareiškėjui dėl paskolos lėšų grąžinimo.
29. Sutartiniai teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju yra susiklostę tarp pareiškėjos ir UAB (duomenys neskelbtini)“, tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)“, kaip finansų tarpininko (Sutarties pagrindu).
30. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendimas dėl kredito suteikimo pareiškėjai priimtas Finansų tarpininko, Paskolos sutartis sudaryta taip pat tik tarp pareiškėjos ir Finansų tarpininko. Šiuo atveju, reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl lėšų iš pareiškėjos išreikalavimo teisinio pagrindo laikytina tai, kad reikalavimo teisių sutarties sudarymo dėl Finansų tarpininko reikalavimų į klientą (pareiškėją) perleidimo (duomenys neskelbtini) galimybė yra numatyta tiek Paskolos sutarties Bendrosios dalies 2.2 punkte, tiek ir Sutartyje.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr.,pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. AS143-560/2010; 2015m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015, 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).
32. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, daro išvadą, kad pareiškėjai Sprendimas tiesioginių teisinių padarinių nesukelia, nes juo tiktai sudaromos prielaidos dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir Finansų tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu teisių perėmimo, o nesukeliantis teisinių padarinių sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku. Ginčijamas Sprendimas savaime niekaip nekeičia pareiškėjos teisių ir pareigų turinio. Visa tai suponuoja išvadą, kas Sprendimas nėra individualus administracinis sprendimas, jis nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjai ir dėl to negali būti administracinės bylos dalyku.
33. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos bylos pagal (duomenys neskelbtini) ieškinius dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo pagal neplaninės patikros metu priimtus sprendimus (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-359-425/2022 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00117-2022-4), Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9871-904/2022 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-02042-2022-5)).
34. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. eI3-8813-473/2023 pareiškėjos akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 21RE-188 (AG-114/03-2023) ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 24 d. sprendimo „Dėl AB Birštono sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ panaikinimo atmetė ir administracinę bylą nutraukė. VAAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2287-811/2023 administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo nutraukė. VAAT 2023 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-3465-1064/2023 atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21R-670(AG-649/02-2022 ir 2022 m. spalio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo dėl pareiškėjos neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo panaikinimo. VAAT 2024 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-918-631/2024 administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo nutraukė. Taigi visose šiose paminėtose teismo administracinėse bylose teismas konstatavo, kad pareiškėjams ginčijami Sprendimai tiesioginių teisinių padarinių nesukelia, nes jais tik sudaromos prielaidos dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir Finansų tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu teisių perėmimo, o nesukeliantis teisinių padarinių sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku. Be to, ginčijami Sprendimai savaime niekaip nekeičia pareiškėjos teisių ir pareigų turinio.
35. Esant visoms išdėstytoms nustatytoms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
36. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, teismas skundą atmeta ir bylą nutraukia, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 103 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
37. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas ir byla nutraukta, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 8.53.1-182 ,,Dėl ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ panaikinimo atmesti ir administracinę bylą nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.