- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2-9871-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02042-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Demopro“
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Demopro“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7 376,13 Eur skolą, 7,85 Eur paskolos palūkanų, 139,70 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 1,59 Eur delspinigių iki paskolos sutarties nutraukimo, 321,94 Eur delspinigius po paskolos sutarties nutraukimo, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 7 847,21 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė negali pritarti atsakovės prašymui išdėstyti mokėjimą dalimis, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nurodė, kad Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimą, ir Europos Sąjungos teismų praktika reikalauja, kad neteisėtą valstybės pagalbą gavęs ūkio subjektas ją turi grąžinti visais atvejais bei, kad neteisėta valstybės pagalba būtų išsiieškoma (ar grąžinama) nedelsiant ir su palūkanomis. Vadovaujantis Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 126 straipsnį, susigrąžinimo atidėjimas arba mokėjimas dalimis pasibaigus susigrąžinimo terminui reikštų, kad pareiga susigrąžinti pagalbą neįvykdyta nedelsiant, taigi atidėjimas ir mokėjimas dalimis yra neleistini net jeigu tai padėtų atitinkamai valstybei narei susigrąžinti kuo didesnę pagalbos sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodo, kad šiuo metu įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, todėl negali grąžinti paskolos nedelsiant, nes paskola buvo panaudota verslo plėtrai ir planuota išmokėti pagal grafiką. Prašo išdėstyti mokėjimą dalimis.
Šalies argumentai
Ieškovė atstovė K. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė įgyvendindama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020-04-15 įsakymu Nr. 4-229 patvirtintą Skatinamosios finansinės priemonės ,,Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau ir – Schema) atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke UAB ,,SME Finance“ bei suteikė lėšas paskolų teikimui pagal Schemą. Atsakovė ir UAB ,,SME Finance“ (toliau ir – paskolos davėjas) 2020-07-15 sudarė paskolos sutartį Nr. COVD/20-07-15/06 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 9 692 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovei visą paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną 2 proc. administravimo mokestį nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 4.4 punktą. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus, tačiau atsakovė sutartinius įsipareigojimus pažeidė. Atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenys apie savo apyvartos sumažėjimą. Vadovaujantis Aprašo sąlygomis, atsakovė privalėjo pateikti teisingus duomenis apie savo tinkamumą paskolai gauti. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis Paskolos davėja suteikė atsakovei paskolą pagal Paskolos sutartį.
Vadovaujantis Aprašo 1 priedo Pagrindinės sąlygos 2.2. punktu „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“, jei nustatoma, kad paskola išduota nesilaikant Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.
Ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc. (krito 9,31 proc.), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis.
2022-04-07 ieškovė ir Paskolos davėjas sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 6, 2020-12-29 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20122901 pagrindu. Pagal šią reikalavimo perleidimo sutartį ir pasirašytą aktą Paskolos davėjas perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Paskolos sutartį.
Atsakovės skolą pagal paskolos sutartį ieškinio parengimo dieną sudaro: negrąžinta paskolos suma – 7 376,13 Eur; neapmokėtos palūkanos – 7,85 Eur; valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos – 139,70 Eur, delspinigiai – 323,56 Eur. Duomenų, jog atsakovė skolą būtų grąžinusi, byloje nėra.
Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 126 straipsnyje įtvirtinta, kad susigrąžinimo atidėjimas arba mokėjimas dalimis pasibaigus susigrąžinimo terminui reikštų, kad pareiga susigrąžinti pagalbą neįvykdyta nedelsiant, taigi atidėjimas ir mokėjimas dalimis yra neleistini net jeigu tai padėtų atitinkamai valstybei narei susigrąžinti kuo didesnę pagalbos sumą.
Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės susiklosčius sutartiniams prievoliniams teisiniams santykiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai), atsakovė įgijo pareigą Paskolos sutartyje nustatyta tvarka grąžinti jai suteiktą kreditą, sumokėti palūkanas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovei perėmus reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu pagal sutartį, ji įgijo teisę iš atsakovės reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.101 straipsnis, 6.109 straipsnis, CPK 48 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 7 376,13 Eur negrąžintos paskolos sumą, 7,85 Eur nesumokėtų palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Paskolos sutarties 11.3 punktą, jei Paskolos gavėjas vėluoja vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal Sutartis, jis privalo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą tokiam mokėjimui dieną. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 323,56 Eur delspinigių (1,59 Eur iki Paskolos sutarties nutraukimo ir 321,94 Eur po Paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės grąžinti suteiktą paskolą, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės nurodytus delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, CK 6.72 straipsnis, Sutarties 11.3 punktas).
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas 1) 139,70 Eur fiksuotą sumą paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020-04-15 iki 2022-06-11 ir 2) neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apraše numatyta, kad jei nustatoma, kad paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą valstybės pagalbą su palūkanomis, tai yra paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir palūkanomis, apskaičiuotomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta Europos Komisijos komunikate „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ (2019/C 247/01). Nagrinėjamu atveju atsakovė, kreipdamasi dėl paskolos suteikimo, neatitiko nurodyto Aprašo reikalavimų, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų tenkinti pilna apimtimi ir priteisti 139,70 Eur neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022-06-11) ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-09-28.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priimdamas sprendimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, konkretaus procento dydžio nenurodo, kadangi neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos, nuo negražintos paskolos sumos, taikant bazinę neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos nustatytos konkrečiam laikotarpiui pridedant 100 bazinių punktų. Taikoma palūkanų norma yra peržiūrima ir atitinkamai pakeičiama 12 mėnesių periodiškumu pagal Europos Komisijos nustatytą ir skelbiamą orientacinių palūkanų normų dydį, taikomą atitinkamu laikotarpiu. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos yra skaičiuojamos sudėtinių palūkanų būdu.
Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nustatyta, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturi teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (aktuali teisės akto redakcija nuo 2020-04-10). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas 176 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).
Byloje yra susidariusių 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
CPK 284 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti kitos šalies interesai. Teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
Atsakovė, pateikdama prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodė, kad jos įmonė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, įmonė, vykdydama veiklą turi kitų finansinių įsipareigojimų: paskolą, lizingą, patalpų nuomą, darbuotojų išlaikymas. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie įmonės sunkią finansinę padėtį ar turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus, apsiribojo tik deklaratyviai teiginiais. Konstatuotina, kad atsakovė savo sunkios finansinės padėties neįrodė. Bylos nagrinėjimo kontekste svarbi aplinkybė ta, kad buvo nustatyta, kad atsakovei paskola negalėjo būti suteikta, nes ji pateikė netikslius duomenis apie apyvartos kritimą, o Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 126 straipsnyje nurodytas draudimas atidėti ar išdėstyti dalimi neteisėtai gautos paskolos grąžinimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, nes toks išdėstymas pažeistų ieškovės teisėtus interesus (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Demopro“ 7 376,13 Eur skolą, 7,85 Eur paskolos palūkanų, 139,70 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 323,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 847,21 (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni eurai 21 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (taikant bazinę susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos nustatytos konkrečiam laikotarpiui pridedant 100 bazinių punktų) uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Demopro“ 176 Eur (šimtas septyniasdešimt šeši eurai) žyminį mokestį valstybei. Informuoti atsakovę, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, o mokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikiami teismui.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Demopro“ 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.