Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-08-29 · Administracinė byla Nr. eI3-8813-473/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-29
Bylos Nr.
eI3-8813-473/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05437-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės Birštono
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Swedbank“
Advokatai
Julija Miškauskaitė, Ieva Pileckė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8813-473/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05437-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „Versmė“ atstovei advokatei Ievai Pileckei, advokato padėjėjai Julijai Miškauskaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei Eglei Toliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „Versmė“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja akcinė bendrovė Birštono sanatorija „Versmė“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau-LAGK) 2023 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21RE-188 (AG-114/03-2023); 2) panaikinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau-atsakovė, INVEGA) 2022 m. spalio 24 d. sprendimą „Dėl AB Birštono sanatorijos „Versmė“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2020 m. kovo 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) pateikė prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso Covid-19 paplitimu.

2020 m. balandžio 6 d. VMI pareiškėjai atsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, jog pareiškėja yra „mokesčių mokėtojų, susidūrusių su neigiamu poveikiu dėl COVID-19 plitimo, sąraše.“

Pareiškėja 2020 m. liepos 17 d. pateikė smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formą F1, kuria patvirtinama, kad pareiškėja yra vidutinio verslo subjektas, 2020 m. liepos 20 d. pateikė paraišką AB „Swedbank“ paskolai gauti iš finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ (toliau - Priemonė) lėšų, kurioje prašė suteikti 500 000 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms finansuoti.

2020 m. liepos 24 d. pareiškėja ir AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Paskolos sutartis), kuria remiantis pareiškėjai buvo suteikta 499 950 Eur tikslinė paskola pagal COVID-19 priemonę.

2022 m. liepos 27 d. atsakovė pareiškėjai atsiuntė raštą „Dėl neplaninės patikros rezultatų“, kuriame nurodė, kad INVEGA atliko neplaninę patikrą ir konstatavo, kad pareiškėjos apyvarta Covid-19 laikotarpiais „nekrito daugiau kaip 30 (trisdešimt) procentų, todėl Paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ galimai negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis.“ Taip pat nurodė pateikti papildomus dokumentus / informaciją dėl apyvartos Covid-19 laikotarpiu.

2022 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja atsakovei pateikė atsakymą „Dėl paskolos labiausiai nuo Covid- 19 nukentėjusiems verslams“, kuriuo išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, apie pareiškėjos apyvartą Covid-19 laikotarpiu. 2022 m. rugpjūčio - 2022 m. rugsėjo mėnesiais tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko susirašinėjimas el. laiškais, kuriais pareiškėja INVEGOS atsakingiems asmenims siuntė papildomus dokumentus, apyvartos sumažėjimo skaičiavimus.

2023 m. sausio 12 d. pareiškėja el. paštu gavo atsakovės 2022 m. spalio 24 d. sprendimą „Dėl AB Birštono sanatorijos „Versmė“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ (toliau-Sprendimas1), kuriuo nusprendė, kad pareiškėja privalo nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą.

2023 m. vasario 10 d. pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu1, pateikė skundą LAGK.

2023 m. kovo 20 d. LAGK priėmė sprendimą Nr. 21RE-188 (AG-114/03-2023) (toliau-Sprendimas2), kuriuo padarė išvadą, kad pareiškėja skundą pateikė praleidusi nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl bylą nutraukė.

Pareiškėja susipažinusi su Sprendimu2, pažymi, kad LAGK Sprendimą2 priėmė pažeisdama įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, pažeisdama lygiateisiškumo, protingumo, išsamumo principus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju esą praleistas skundo pateikimo terminas ir ginčo iš esmės nenagrinėjo. LAGK selektyviai vertino įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdama vien atsakovės žodiniams ir įrodymais nepagrįstiems argumentams dėl esą praleisto skundo pateikimo termino, tuo pačiu ignoruodama atsakovės patvirtinimą, kad 2023 m. sausio mėnesį į juos kreipėsi pareiškėja su nurodymu, kad jokio sprendimo nėra gavusi, dėl ko ir buvo Sprendimas1 išsiųstas 2023 m. sausio 12 d. Taip pat be pagrindo ignoruodama pareiškėjos argumentus ir paaiškinimus apie faktinį INVEGOS Sprendimo1 gavimo laiką, LAGK ignoravo ginčo esmę, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą, neteisėtą Sprendimą2, kuris privalo būti panaikintas.

Nurodo, kad analizuojant LAGK Sprendimą2 nėra aišku, kokių papildomų veiksmų ir kodėl turėjo imtis pareiškėja, jog viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju INVEGA, tinkamai vykdytų savo funkcijas ir tinkamai supažindintų pareiškėją su jos atžvilgiu priimtu sprendimu.

Administracinė procedūra buvo pradėta atsakovės iniciatyva, siekiant įsitikinti, ar paraiškos dėl paskolos suteikimo pagal Priemonę pateikimo metu, pareiškėjos pateikti duomenys AB „Swedbank“ dėl apyvartos kritimo daugiau nei 30 proc. buvo teisingi ir ar pareiškėjos apyvarta dėl Covid-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 proc., kaip tai nustatyta Priemonės sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tikrinama paraiškos atitiktis, savo priimtą Sprendimą1 INVEGA turėjo siųsti paraiškoje nurodytais oficialiais pareiškėjos kontaktiniais duomenimis, o ne vieno iš šimtų darbuotojo kontaktiniu el. paštu. Pažymi, jog paraiškos skiltyje „Pagrindiniai pareiškėjo duomenys“ pareiškėja nurodė kontaktinius el. pašto adresus versme@versme.com bei (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad net ir oficialioje įstaigos svetainėje tarp kontaktų yra aiškiai nurodytas kontaktinis el. pašto adresas: versme@versme.com. Nė vienu iš šių oficialių elektroninių pašto adresų sprendimas iki 2023 m. sausio 12 d. nebuvo gautas.

Atkreipė dėmesį į tai, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kokiu nors būdu pareiškėja būtų išreiškusi savo pageidavimą oficialius INVEGOS sprendimus gauti vienos iš darbuotojų el. paštu (duomenys neskelbtini). Faktas, kad tarp INVEGOS darbuotojų ir pareiškėjos darbuotojų vyko susirašinėjimas įvairiais INVEGAI aktualiais klausimais, nepakeičia oficialių dokumentų, šiuo atveju, paraiškos, nuostatų, kad oficialūs ir tokio masto teisines pasekmes sukeliantys sprendimai su trumpais apskundimo terminais, turi būti siunčiami pagal dokumentuose nurodytus el. paštus, o ne darbuotojui, su kuriuo tiesiog dalyje klausimų buvo kontaktuojama. INVEGA net nesiėmė jokių veiksmų, siekdama įsitikinti, ar Sprendimas1 yra gautas, ar pasiekė įstaigos vadovą. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, kad ankstesniu laikotarpiu vyko susirašinėjimas el. paštu (duomenys neskelbtini), oficialaus Sprendimo1, kuris turi tiesioginį ir itin skaudų poveikį pareiškėjai, įteikimo būdas neoficialiu el. paštu nėra tinkamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad Sprendimas1 pareiškėjai būtų tinkamai įteiktas, kaip tai numatyta VAĮ 13 straipsnyje. Vieninteliai patikimi duomenys apie Sprendimo1 įteikimą pareiškėjai, iš kurių galima spręsti apie pareiškėjos sužinojimą apie Sprendimo1 priėmimą, yra 2023 m. sausio 12 d. INVEGA atsakingo asmens elektroninis laiškas, išsiųstas el. paštu versme@versme.com ir tolimesnis INVEGA bei pareiškėjos bendravimas dėl Sprendimo1, todėl atsakovės Sprendimo1 įteikimo pareiškėjai diena turi būti laikoma būtent 2023 m. sausio 12 d.

Dėl Sprendimo1 nurodo, kad INVEGA kaip padarytą pažeidimą, formaliai ir abstrakčiai nurodė, jog pareiškėjos apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. nekrito daugiau nei 30 proc., todėl svarbu nustatyti kaip ir pagal kokius finansinius dokumentus INVEGA skaičiavo / nustatė pareiškėjos apyvartą po 2020 m. kovo 16 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais veikė tik A korpusas. Komerciniai klientai karantino laikotarpiu apskritai nebuvo priimami, o Teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) pacientų medicininė reabilitacija buvo vykdoma tik maža dalimi (Reabilitacija II ir Reabilitacija III paslaugos). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pardavimų apyvarta ženkliai sumažėjo, kadangi iš esmės nebuvo atliekami pardavimai komerciniams klientams, be kita ko, siekiant užtikrinti TLK pacientų tinkamą priežiūrą, pareiškėja patyrė papildomų išlaidų COVID-19 apsaugos priemonėms, gydymui, maitinimui. Taip pat, dėl karantino metu paskelbtų apribojimų, nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pareiškėja negalėjo vykdyti savo funkcijų, teikti paslaugų visa apimtimi, todėl buvo priversta darbuotojams skelbti prastovas ir (ar) trumpinti darbo laiką iki 3 val. per dieną, dėl to buvo ženkliai sutrikusi pareiškėjos vykdoma veikla.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtinta Skatinamosios finansinės priemonės „Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schema (toliau – Schema). Schemos 5 punkte įtvirtintos sąlygos subjektams, pagal kurias jie gali tapti paskolos, labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, (toliau – Paskola) gavėjai. Pareiškėja, įsitikinusi, jog atitinka visas Schemos 5 dalyje išdėstytas sąlygas, vadovaudamasi keliamais reikalavimais, 2020 m. liepos 20 d. AB „Swedbank“ pateikė paraišką paskolai iš finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ lėšų gauti. AB „Swedbank“ vertino, kad pareiškėja reikalavimus atitiko, jokių papildomų pastabų/klausimų nebuvo keliama ir 2020 m. liepos 24 d. buvo pasirašyta Paskolos sutartis bei suteikta paskola.

Subjektas, siekiantis gauti lengvatinę paskolą, privalo palyginti per 2019 m. buvusią vidutinę mėnesio apyvartą su po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo dienos vidutine mėnesio apyvarta.

Pareiškėja, teikdama paraišką dėl Paskolos gavimo, pajamų vidurkius skaičiavo sekančiai: 2019 m. mėnesio pajamų vidurkį skaičiavo pagal metinės pelno mokesčio deklaracijos duomenis (2019 m. metinės pajamos 2 981 918 Eur / 12 mėn. = 248 493 Eur vidutinės 2019 m. mėnesio pajamos), kurį lygino su 2020 m. balandžio – gegužės mėnesių pajamų vidurkiu, šias pajamas skaičiuodama pagal PVM deklaracijų duomenis. Skaičiuojant 2020 m. mėnesines pajamas, buvo skaičiuojamas balandžio – gegužės mėnesių pajamų vidurkis, kadangi karantinas Lietuvoje paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., o mėnesinis pajamų vidurkis yra skaičiuojamas už laikotarpį po 2020 m. kovo 16 d., todėl sausio – kovo mėnesių pajamų duomenys neįtraukiami į COVID-19 pandemijos įtakoje pasikeitusias pajamas, o birželio mėnesio duomenys paraiškos pateikimo dieną, t. y. 2020 m. liepos 20 d., nebuvo traukiami, nes šiai dienai PVM deklaracija dar nebuvo pateikta, kadangi nebuvo gauti visi birželio mėnesio finansiniai duomenys, o būtent PVM deklaracija už 2020 m. birželio mėnesį pateikta tik 2020 m. liepos 22 d., vėliau nustatyta trūkumų ir ji tikslinta 2020 m. rugsėjo 10 d. PVM deklaracija už 2020 m. liepos mėnesį pateikta 2020 m. rugpjūčio 25 d., o paraiška teikta 2020 m. liepos 20 d. Taigi, skaičiuojant 2020 m. mėnesinį pajamų vidurkį, Pareiškėja skaičiavo pagal 2020 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos ir 2020 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos duomenis (2020 m. balandžio mėn. mėnesinės pajamos 171 Eur (PVM apmokestinami sandoriai) + 149 968 Eur (PVM neapmokestinami sandoriai) + 2020 m. gegužės mėn. mėnesinės pajamos 947 Eur (PVM apmokestinami sandoriai) + 139 790 Eur Tel. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (PVM neapmokestinami sandoriai) / 2 mėn. = 145 438 Eur vidutinės 2020 m. mėnesio pajamos paraiškos teikimo dieną).

Atsižvelgiant į šiuos paskaičiavimus, lyginant su 2019 m. mėnesio pajamų vidurkiu, 2020 m. mėnesio pajamų vidurkis, iki paraiškos pateikimo dienos, krito 41,47 proc., todėl Pareiškėja teisėtai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, ir pagrįstai kreipėsi dėl Paskolos gavimo.

Pareiškėja, teikdama paraišką dėl Paskolos gavimo, skaičiavo visas gautas pajamas (už faktiškai suteiktas paslaugas + TLK pervestus pinigus, ne už paslaugas, o kaip paramą dėl Covid-19), nors, siekiant gauti paskolą ji turėjo atitikti kriterijų – apyvartos sumažėjimas daugiau kaip 30 proc. Pažymi, kad visos gautos pajamos ir apyvarta turi būti vertinama skirtingai. Atsižvelgiant į tai, vertinant vidutinę mėnesio apyvartą turi būti skaičiuojamos tik pardavimo pajamos, tačiau į apyvartą neįeina kitos, ne iš pardavimų kilę, papildomai gautos (kaip parama dėl COVID-19) pajamos.

Pareiškėja 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais apyvartines lėšas gavo tik suteikdama paslaugas TLK pacientams. 2020 m. balandžio mėnesį faktiškai medicininės reabilitacijos paslaugų suteikė sumai 96 269,51 Eur (Reabilitacija II), 2020 m. gegužės mėnesį faktiškai medicininės reabilitacijos paslaugų suteikė sumai 88 162,60 Eur (Reabilitacija II). Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. TLK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1079 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.4. punktu, pareiškėjai mokėjo papildomas lėšas – paramą.

2020 m. balandžio mėnesį pareiškėja faktiškai suteikė paslaugų sumai – 96 269,51 Eur (apyvartinės pardavimų pajamos), papildomai lėšų iš TLK gavo sumai – 51 993,44 Eur (TLK suteiktos papildomos pajamos). 2020 m. gegužės mėnesį pareiškėja faktiškai suteikė paslaugų sumai 88 162,60 Eur (apyvartinės pardavimų pajamos), papildomai lėšų iš TLK gavo sumai 48 739,43 Eur (TLK suteiktos papildomos pajamos). Iš viso 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais faktiškai suteikė paslaugų sumai 184 432,11 Eur, ko pasėkoje mėnesinė apyvarta (pardavimo pajamos) buvo – 92 216 Eur, t. y. apyvarta buvo kritusi ženkliai daugiau - 62.89 proc.

AB „Swedbank“, vadovaudamasi Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų aprašas, patvirtintas INVEGOS generalinio direktoriaus 2020-05-06 įsakymu Nr. B – 65 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Aprašas) turėjo pareigą „vertinti Paskolos gavėjų atitikimą Tinkamumo sąlygoms prieš sudarant Paskolos sutartį.“ Pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad po AB „Swedbank“ sutikimo pasirašyti Paskolos sutartį, preziumuojama, kad Paskolos gavėjas, šiuo atveju pareiškėja, atitinka paskolos gavėjui keliamus reikalavimus ir to pasėkoje su AB Swedbank pasirašė Paskolos sutartį, kurią sąžiningai vykdė.

Pareiškėjos vienintelė klaida, teikiant paraišką, galėjo būti tik ta, jog Pareiškėja klaidingai vertino sąvoką „apyvarta“ ir to pasėkoje, skaičiuodama mėnesio vidurkio pajamas, skaičiavo visas gautas pajamas (pardavimo pajamas + papildomai gautas lėšas), o ne tik apyvartines, iš pardavimų gautas pajamas. Tačiau tokia klaida negali būti vertinama kaip klaidingų duomenų pateikimas, kadangi, skaičiuojant tik iš pardavimų gautas, apyvartines lėšas, laikotarpiu po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo dienos, apyvarta buvo kritusi 62.89 proc.

Pareiškėja mėnesio vidurkio pajamas atsakingai skaičiavo pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mėnesinę PVM deklaraciją privaloma pateikti iki kito mėnesio 25 dienos, atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pareiškėja PVM deklaracijas teikė įstatyme nurodytais terminais ir skaičiavo tik tuos finansinius duomenis po kovo 16 d., kuriuos galėjo tiksliai ir atsakingai apskaičiuoti pagal turimą informaciją paraiškos teikimo dieną, o būtent PVM deklaracija už 2020 m. birželio mėnesį pateikta tik 2020 .m liepos 22 d., vėliau nustatyta trūkumų ir ji tikslinta 2020 m. rugsėjo 10 d. PVM deklaracija už 2020 m. liepos mėnesį pateikta 2020 m. rugpjūčio 25 d., o paraiška teikta 2020 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, teikiant paraišką, Pareiškėja objektyviai negalėjo skaičiuoti mėnesinių pajamų vidurkio, įtraukiant 2020 m. birželio ir liepos mėnesių pajamas, o štai INVEGA nėra paaiškinusi kuo vadovaujantis skaičiavo pareiškėjos mėnesinių pajamų vidurkį, kodėl rinkosi mėnesius, už kuriuos pareiškėja objektyviai negalėjo turėti finansinių duomenų Paraiškos pateikimo metu, kaip išvedė vidurkį iš pusės kovo mėnesio.

Nurodo, kad neaišku, pagal kokius VMI žinioje esančius duomenis INVEGA skaičiavo pareiškėjos mėnesio pajamų vidurkį ir pagal kokius duomenis, jei ne pagal PVM deklaracijas, šį vidurkį turėjo skaičiuoti pati pareiškėja. Schemos ir Aprašo rengėjai nurodė, jog atitiktis reikalavimui taikoma pagal paskolos gavėjo deklaraciją, o ne numatomus rezultatus, kaip teigia atsakovė. Todėl nėra aiškus INVEGA Sprendimas1 ir jo turinio aiškinimas, prieštaraujantis teisiniam reglamentavimui. Taip pat nurodo, kad Sprendimas1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovė INVEGA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad LAGK Sprendime2 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą. INVEGA Sprendimą1 pareiškėjai išsiuntė (įteikė) tą pačią dieną, kada buvo priimtas Sprendimas1, t. y 2022 m. spalio 24 d. Todėl pareiškėja skundą dėl INVEGOS Sprendimo1 galėjo teikti per vieną mėnesį nuo Sprendimo1 gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundą LAGK pateikė praleidusi skundo pateikimo terminą. Aplinkybę, kad Sprendimas1 pareiškėjai buvo išsiųstas 2022 m. spalio 24 d. patvirtina INVEGOS naudojamos dokumentų valdymo sistemos DocLogix išrašas, iš kurio matyti, kad Sprendimas1 sistemoje sukurtas, užregistruotas, pasirašytas ir išsiųstas pareiškėjai el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) tą pačią jo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. spalio 24 d. Nurodytas išrašas taip pat patvirtina, kad Sprendimas1, pareiškėjai telefoninio pokalbio metu paprašius, papildomai buvo išsiųstas el. paštu: versme@versme.com 2023 m. sausio 12 d. Atkreipė dėmesį, kad dokumentų valdymo sistemos išraše nėra jokios informacijos apie tai, kad 2022 m. spalio 24 d. nurodytu el. paštu išsiųstas Sprendimas1 nepasiekė adresato ar kad dokumentas buvo siųstas neegzistuojančiu el. pašto adresu, ar dėl kitų priežasčių nebuvo išsiųstas. Aplinkybę, kad Sprendimas1 2022 m. spalio 24 d. buvo siųstas tinkamam adresatui, tinkamu el. pašto adresu patvirtina ir tai, kad tokiu pačiu būdu ir tokiu pačiu el. pašto adresu pareiškėjai buvo siųstas INVEGOS 2022 m. liepos 27 d. raštas Nr. (8.08.1)-57 „Dėl neplaninės patikros rezultatų“ (toliau – Raštas), kuriuo pareiškėja buvo informuota apie patikros metu nustatytus neatitikimus. Pareiškėja skunde patvirtina, kad Raštą gavo jo išsiuntimo dieną. Tiek Raštas, tiek Sprendimas1 pareiškėjai išsiųsti tokia pačia tvarka. Patvirtindama, kad gavo Raštą, pareiškėja negali teigti, kad negavo tokiu pačiu būdu ir tuo pačiu el. pašto adresu 2022 m. spalio 24 d. išsiųsto Sprendimo1. Pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad Sprendimą1 gavo ne 2022 m. spalio 24 d., o 2023 m. sausio 12 d. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad LAGK Sprendime2 padarė pagrįstas išvadas, jog skundo pateikimo terminas buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti LAGK Sprendimo2.

Dėl pagal Priemonę teikiamų paskolų reikalavimų nurodo, kad Priemonės sąlygas nustato Schema bei Aprašas. Pagal Priemonę išduodamos paskolos yra valstybės pagalba, teikiama lengvatinių paskolų forma. Lengvatinės paskolos teikiamos iš valstybės biudžeto lėšų (Schemos 2 punktas), pervestų į INVEGOS valdomą INVEGOS fondą, jas teikiant ne tiesiogiai INVEGAI, bet per Priemonės įgyvendinimui atrinktus finansų tarpininkus (Schemos 4 punktas). Schemos 4 punktas įtvirtinta, kad INVEGA, kaip kontroliuojančiojo fondo „INVEGOS fondas“ valdytoja, paskirta vadovaujantis 2009 m. balandžio 7 d. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir „Invegos“, atrinks finansų tarpininkus, vadovaudamasi Aprašu. UAB SME Finance buvo atrinktas kaip finansų tarpininkas Priemonei įgyvendinti. Schemos 5.3. punkte nurodyta, kad pareiškėja turi atitikti nurodytus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą, kad „2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta)“. Šio kriterijaus paaiškinimas ir skaičiavimas yra nustatytas Aprašo 1.3 punkte, kuriame nurodyta, kad Paskola teikiama tik paskolos gavėjui, kuris „2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t.y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju“. Schemos 10 punktas numato prievolę INVEGAI užtikrinti, kad teikiamos paskolos atitiktų Europos Komisijos 2020 m. kovo 19 d. komunikato Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ ir Schemos nuostatas.

Dėl INVEGAI suteiktų įgaliojimų įgyvendinti Priemonę ir prievolės užtikrinti, kad teikiamos paskolos pagal Priemonę atitiktų Komunikato ir Schemos nuostatas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ INVEGAI suteikė nacionalinės plėtros įstaigos statusą ir pavedė veiklą vykdyti atitinkamose srityse, o nuo 2018 m. gruodžio 3 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimu INVEGA įtraukta į Nacionalinės plėtros įstaigų sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, INVEGOS, kaip nacionalinės plėtros įstaigos, viena iš funkcijų yra įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones ir dalyvauti jas įgyvendinant, veikdama kaip fondų fondo valdytoja. Priemonė įgyvendinama iš kontroliuojančio fondo „INVEGOS fondas“ (toliau – INVEGOS fondas), įsteigto pagal 2009 m. balandžio 7 d. sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir INVEGOS, lėšų. Pagal šią sutartį INVEGOS fondo valdytoja paskirta INVEGA. Priemonė įgyvendinama (finansuojama) iš valstybės biudžeto lėšų, įneštų į INVEGOS fondą, kurio valdytoja yra INVEGA. Pagal aukščiau paminėtą Schemą bei Aprašą INVEGA turi teisę ir pareigą atlikti kontrolės veiksmus, kuriais užtikrinamas lygiateisis, sąžiningas ir skaidrus Priemonės įgyvendinimas bei užtikrinti, kad teikiamos Paskolos atitiktų Komunikato ir Valstybės pagalbos schemos nuostatas. Schemoje numatyta, kad: a) Paskolos bus teikiamos iš LR valstybės biudžeto lėšų (Schemos 2 punktas); b) Paskolos bus teikiamos per INVEGOS, kaip INVEGOS fondo valdytojos, atrinktus finansų tarpininkus (Schemos 4 punktas); c) Priemonės valdytojas (INVEGA) turės užtikrinti, kad teikiamos paskolos atitiktų Komunikato ir Schemos nuostatas (Schemos 10 punktas). Priemonės Aprašo dalyje „Audito reikalavimai“ nustatyta, kad INVEGA kaip ir kitos audito ar tikrinimus inicijuojančios bei atliekančios institucijos (Europos Komisija, Europos Audito Rūmai, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybės kontrolė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, turinti teisę tikrinti, kaip panaudojamos Priemonės lėšos, taip pat turi teisę atlikti Priemonės auditą ir (arba) patikrinimą iki Paskolos gavėjo lygmens. Nurodytos Schemos ir Priemonės sąlygų aprašo nuostatos pagrindžia, kad INVEGA turi prievolę užtikrinti, kad paskolos būtų suteiktos laikantis Komunikato ir Schemos reikalavimų, ir kad patikrinimai gali būti atliekami tiek Finansų tarpininko, tiek paskolos gavėjo (pareiškėjos) lygmenyje, ir kad audito veiksmai ar patikrinimai gali būti atliekami tiek įgyvendinant Priemonę (Finansų tarpininkui teikiant paskolas), tiek po paskolų iš Priemonės lėšų suteikimo.

Dėl reikalavimo, kad pareiškėjos apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. turi būti kritusi daugiau kaip 30 proc. privalomumo, apyvartos skaičiavimo ir neteisėtos valstybės pagalbos sugrąžinimo paaiškino, kad Schemos 5.3 punktas įtvirtinta, kad paskolos teikiamos tik tokiems paskolų gavėjams, kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal Pareiškėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta). Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalyje „Paskolos tinkamumo sąlygos“ 1.3 punkte numatyta, kad paskola teikiama tik tokiam paskolos gavėjui, kuris 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju.

INVEGAI atliekant atrankinę patikrą siekiant įsitikinti, ar paskola buvo suteikta laikantis Schemoje ir Apraše nustatytų reikalavimų, įskaitant ir apyvartos kritimo daugiau kaip 30 proc. reikalavimą, gavus ir įvertinus VMI duomenis apie pareiškėjos apyvartas 2020 m. kovo - liepos mėn. laikotarpiu, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos apyvartos kritimo daugiau kaip 30 proc. po 2020 m. kovo 16 dienos.

Kaip nurodyta INVEGOS Rašte ir Sprendime1, Paskolos gavėjo apyvarta 2019 metais (pagal Paskolos gavėjo 2019 m. finansinę ataskaitą) buvo 2.927.436 EUR, t.y. vidutinė 2019 m. mėnesio apyvarta – 243.953 EUR. Paskolos gavėjas Finansų tarpininkui pateikė duomenis, kad Paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. buvo 145.438 EUR. Palyginimui pagal VMI pateiktą informaciją laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo dienos Paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta buvo 250.148 EUR. Pagal Paskolos gavėjo Finansų tarpininkui pateiktus duomenis apyvarta galimai krito 40,38 proc., o pagal VMI pateiktus duomenis Paskolos gavėjo apyvarta nustatytais laikotarpiais ne krito, o augo 2,54 proc.

Šalies argumentai

Pareiškėja, gavusi Raštą, teikė INVEGAI paaiškinimus ir papildomus dokumentus. 2022 m. rugsėjo 9 d. el. laiške INVEGA pažymėjo, kad pareiškėjos papildomai pateikti argumentai ir duomenys nėra oficiali VMI pažyma, kuria remiantis galėtų įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjos apyvarta Apraše nustatytais laikotarpiais krito daugiau kaip 30 procentų. Taip pat INVEGA pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja mano, kad duomenys, kurie buvo pateikti VMI, nėra teisingi ir gali būti tikslintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, siūlė juos patikslinti ir pateikti VMI pažymą, patvirtinančią patikslintą informaciją ir duomenis.

Pareiškėjai per Rašte nustatytą terminą neištaisius nustatyto neatitikimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, vertintina, kad pareiškėja neatitiko Schemos 5.3 punkto ir Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalies „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3. punkto reikalavimo. Pareiškėjai neatitinkant aukščiau nurodyto paskolos gavėjo tinkamumo reikalavimo, lengvatinė paskola, tuo pačiu ir atitinkama valstybės pagalba, pareiškėjai buvo suteikta neteisėtai ir nepagrįstai. Paaiškėjus, kad paskola pareiškėjos buvo gauta nesilaikant aukščiau nurodytos privalomos sąlygos (netenkinant Apraše ir Schemoje nustatyto paskolos gavėjo tinkamumo reikalavimo, pareiškėjos apyvartai nekritus daugiau kaip 30 proc.) , INVEGA turi pareigą iš pareiškėjos reikalauti, o pareiškėja turi prievolę nedelsiant grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas už naudojimąsi neteisėta valstybės pagalba nuo jos suteikimo iki išsiieškojimo (susigrąžinimo) termino pabaigos. Pareiškėjai, vadovaujantis Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalies „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“ 7.7. punktu („Jei nustatoma, kad Paskola išduota nesilaikant Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles“), yra skaičiuojamos palūkanos už neteisėtai gautą valstybės pagalbą nuo lėšų gavimo dienos iki išsiieškojimo momento. Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos yra skaičiuojamos prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos nustatytos konkrečiam periodui pridedant 100 bazinių punktų. Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos sudėtinių palūkanų būdu. Šių palūkanų skaičiavimo pradžia – valstybės pagalbos išmokėjimo diena, o skaičiavimo pabaiga – grąžintinos valstybės pagalbos grąžinimo su palūkanomis momentas. Susigrąžintinos valstybės pagalbos palūkanų norma yra peržiūrima ir keičiama kas metus, atsižvelgiant į Europos Komisijos nustatomas ir skelbiamas valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Aprašas nenumato INVEGAI teisės neteisėtos valstybės pagalbos gavimo atveju (paskolos suteikimo nesilaikant Schemos nuostatų atvejais) netaikyti ar atidėti reikalavimo grąžinti paskolą ir palūkanas. ES teisės aktai, reglamentuojantys neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimą, ir ES teismų praktika reikalauja, kad neteisėtą valstybės pagalba gavęs ūkio subjektas ją turi grąžinti visais atvejais bei kad neteisėta valstybės pagalba būtų išsiieškoma (ar grąžinama) nedelsiant ir su palūkanomis.

Pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad „priemonė, kurią sudaro tik pareiga susigrąžinti nereikalaujant palūkanų, nėra tinkama visiškai panaikinti neteisėtumo pasekmes, nes nebūtų atkurta ankstesnė padėtis ir nebūtų visiškai pašalintas konkurencijos iškraipymas“, todėl pagalbos gavėjui (Pareiškėjui) turi būti nurodyta „sumokėti palūkanas už visą laikotarpį, kuriuo jis naudojosi ta pagalba, o palūkanų norma turi būti tokia pati, kokia būtų taikyta, jei jis šiuo laikotarpiu būtų skolinęsis aptariamą pagalbos sumą rinkoje“ (2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C-349/17 Eesti Pagar AS prieš Ettevõtluse Arendamise Sihtasutus ir Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium 129-142 p.). Jei pagal Priemonę buvo suteikta neteisėta pagalba, pareiškėja privalo grąžinti neteisėtai jai suteiktą valstybės pagalbą ir sumokėti palūkanas už visą naudojimosi neteisėta pagalba laikotarpį.

Mano, kad INVEGOS Sprendimas priimtas vadovaujantis Schemos ir Aprašymo nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti taip pat nėra pagrindo.

Dėl skundo argumentų teigia, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad nėra aišku, kokias pajamas INVEGA skaičiuoja kaip apyvartą. INVEGA Rašte pareiškėjai nurodė, kad neplaninės patikros metu įvertino iš VMI gautą informaciją apie pareiškėjos apyvartą 2020 m. ir konstatavo, jog pareiškėjos PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, apyvarta Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų.

Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nėra žinoma, kokiu metodu ir už kokius laikotarpius INVEGA skaičiavo pareiškėjos 2019 m. ir 2020 m. mėnesio apyvartą. Priešingai, pareiškėjai buvo žinoma, kokiu metodu ir už kokius laikotarpius INVEGA skaičiavo pareiškėjos vidutines 2019 m. ir 2020 m. mėnesio apyvartas, t. y. Rašte, Sprendime1 nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis ir kaip apskaičiuojamas apyvartos sumažėjimas, t. y. Schemos 5.3 punkte įtvirtinta, kad paskolos teikiamos tik tokiems paskolų gavėjams, kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta).

Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalyje „Paskolos tinkamumo sąlygos“ 1.3 p. numatyta, kad paskola teikiama tik tokiam paskolos gavėjui, kuris 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc.. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju.

Sprendime1 taip pat aiškiai nurodyta, kad: Paskolos gavėjo apyvarta 2019 metais (pagal Paskolos gavėjo 2019 m. finansinę ataskaitą) buvo 2 927 436 Eur, t. y. vidutinė 2019 m. mėnesio apyvarta – 243 953 Eur. Paskolos gavėjas Finansų tarpininkui pateikė duomenis, kad Paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. buvo 145 438 Eur. Palyginimui pagal VMI pateiktą informaciją laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d iki paraiškos pateikimo dienos Paskolos gavėjo vidutinė mėnesinė apyvarta buvo 250 148 Eur. Pagal Paskolos gavėjo Finansų tarpininkui pateiktus duomenis apyvarta galimai krito 40,38 proc., o pagal VMI pateiktus duomenis Paskolos gavėjo apyvarta nustatytais laikotarpiais augo 2,54 proc.

Pareiškėjos finansininkė po Rašto gavimo susisiekė (tiek telefonu, tiek el.paštu) su INVEGA, ir jai buvo išsamiai paaiškinta, kaip, kuo vadovaujantis skaičiuojamas apyvartos kritimas, taip pat du kartus buvo siųstas tiek Aprašas, tiek Schema. Taip pat buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, kad paraiška dėl paskolos Finansų tarpininkui buvo pateikta 2020 m. liepos 20 d., pareiškėjai jau buvo žinomi faktiniai duomenys apie mėnesines apyvartas iki paraiškos pateikimo (t. y., apyvartos po 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. liepos 20 d.), todėl teikiant paraišką dėl paskolos suteikimo pagal Priemonę pareiškėjos apyvartų kritimas finansų tarpininkui turėjo būtų grindžiamas atitinkamais duomenimis.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nėra aišku, kokių būtent VMI teiktų duomenų pareiškėja nepatikslino, kodėl ir kaip turėtų tikslinti. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja Raštu buvo informuota, kokius duomenis INVEGA gavo iš VMI. Rašte buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu, pareiškėja mano, kad duomenys, kurie buvo pateikti VMI, nėra teisingi ir gali būti tikslintini, vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, jie gali būti patikslinti ir pareiškėja gali pateikti INVEGAI VMI pažymą, patvirtinančią patikslintą informaciją ir duomenis. 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjos finansininkė el. paštu teikė INVEGAI duomenis iš VMI, t. y. išrašomų ir gaunamų sąskaitų registrus bei papildomą informaciją, kuriuos INVEGA analizavo ir vertino. Išanalizavusi pateiktą informaciją, INVEGA 2022 m. rugsėjo 9 d. el. laiške pareiškėjai pažymėjo, kad pateikti duomenys nėra oficiali VMI pažyma, ir jie nepatvirtina pagal Priemonės sąlygas reikiamo apyvartos kritimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK Sprendimo2, kuriuo padarė išvadą, kad pareiškėja skundą pateikė praleidusi nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, neprašydama atnaujinti skundo padavimo termino, ir bylą nutraukė, bei dėl INVEGA Sprendimo2 „Versmė“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

2020 m. gegužės 6 d. tarp INVEGOS ir AB Swedbank buvo sudaryta sutartis „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo“ Nr. 8.1.16-5.

2020 m. liepos 17 d. pareiškėja pateikė smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formą F1, kuria patvirtinama, kad pareiškėja yra vidutinio verslo subjektas.

2020 m. liepos 20 d. pareiškėja pateikė paraišką AB „Swedbank“ paskolai gauti iš Priemonės lėšų, kurioje prašė suteikti 500 000 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms finansuoti.

2020 m. liepos 24 d. pareiškėja ir AB „Swedbank“ sudarė Paskolos sutartį, kuria remiantis pareiškėjai buvo suteikta 499 950 Eur tikslinė paskola pagal Covid-19 priemonę.

2022 m. liepos 27 d. atsakovė pateikė pareiškėjai Raštą, kuriame nurodė, kad atliko neplaninę patikrą ir nustatė, kad pareiškėja AB Swedbank pateikė galimai neteisingą informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, todėl galimai paskola išduota pažeidžiant Priemonės Schemoje nustatytas sąlygas ir (ar) reikalavimus. Prašymo dėl paskolos suteikimo vertinimo metu sumažėjimas skaičiuojamas buvo taip: vidutinė SVV subjekto mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 m. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., apyvartos sumažėjimo kriterijus nebuvo vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal SVV subjekto pateiktą deklaraciją (paaiškinimą) (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju. INVEGA atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog pareiškėjos PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, apyvarta, Apraše nustatytais laikotarpiais, nekrito daugiau kaip 30 (trisdešimt), todėl paskola pagal Priemonę galimai negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis. Remiantis Aprašo 2.2 punktu, už laikotarpį nuo paskolos lėšų gavimo iki jų grąžinimo yra papildomai taikytinos neteisėtos valstybės pagalbos palūkanos. Jeigu pareiškėja mano, kad duomenys, kurie buvo pateikti VMI, nėra teisingi ir gali būti tikslintini, vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, siūlė juos patikslinti. Per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos prašė informuoti INVEGĄ apie atliktus veiksmus ir/ar apie grąžintą nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą arba pateikti INVEGAI VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis, apie apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais. Informavo, kad nepateikus prašomų dokumentų ir informacijos per nurodytą laiką bei vadovaujantis Aprašo 10.2 p. AB Swedbank bus informuotas nedelsiant perduoti paskolą INVEGAI. Perdavus paskolą INVEGAI bus svarstomas paskolos sutarties galiojimo klausimas ir vykdomas susidariusio įsiskolinimo išieškojimas iš paskolos gavėjo.

2022 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja pateikė atsakovei atsakymą „Dėl paskolos labiausiai nuo Covid- 19 nukentėjusiems verslams“ Nr. SR-76, kuriuo išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, apie pareiškėjos apyvartą Covid-19 laikotarpiu. 2022 m. rugpjūčio - 2022 m. rugsėjo mėnesiais tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko susirašinėjimas el. laiškais, kuriais pareiškėja INVEGOS atsakingiems asmenims siuntė papildomus dokumentus, apyvartos sumažėjimo skaičiavimus.

2022 m. spalio 24 d. atsakovė priėmė Sprendimą1, kuriuo nusprendė, atsižvelgdama į tai, jog paskola buvo suteikta neteisėtai (netenkinant Apraše ir Schemoje nustatyto paskolos gavėjo tinkamumo reikalavimo, paskolos gavėjo apyvartai nekritus daugiau kaip 30 proc.), pareiškėja privalo nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą; pareiškėjai, vadovaujantis Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalies „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“ 7.7. punktu, yra skaičiuojamos palūkanos už neteisėtai gautą valstybės pagalbą nuo lėšų gavimo dienos iki išsiieškojimo momento.

2023 m. sausio 12 d. pareiškėja el. paštu gavo atsakovės Sprendimą1.

2023 m. vasario 10 d. pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu1, pateikė skundą LAGK.

2023 m. kovo 20 d. LAGK priėmė Sprendimą2, kuriuo padarė išvadą, kad pareiškėja skundą pateikė praleidusi nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl bylą nutraukė.

Teismo posėdžio metu liudytojos D. M. parodė, kad 2022 m. liepos 27 d. INVEGOS raštą gavo, pasidalino juo su direktoriumi. Susirašinėjo su INVEGOS atstove, bet Sprendimo1 negavo. 2023 m. sausio mėnesį susisiekė su INVEGA ir sužinojo apie Sprendimą1.

Atsakovo liudytoja J. L. parodė, kad siuntė 2022 m. liepos 27 d. siuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), susirašinėjimai vyko tarp jos ir D. M.. Sprendimą1 siuntė administratorė per sistemą el. paštu (duomenys neskelbtini).

Ginčo santykius reglamentuoja Aprašas, kuris nustato finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygas ir reikalavimus Priemonės finansų tarpininkams (1 punktas), iš kurio matyti, kad Priemonė įgyvendinama pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarimo protokolu Nr. 14, 3 tikslą „Padėti verslui išsaugoti likvidumą“ ir 4 tikslą „Skatinti ekonomiką“ (1.3 papunktis).

Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus ,,Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad Paskola teikiama Paskolos gavėjui – SVV subjektui, kuris nėra Nefinansuotinas subjektas, ir kuris 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju.

Aprašo 3 priedo VII skyriaus ,,Valstybės pagalbos teikimas ir apskaita“ 7.7 papunktyje nurodyta, kad jei nustatoma, kad Paskola išduota nesilaikant Valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų

sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015-07-13 Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.

Pagal Schemos 2 punktą, planuojama skirti finansavimo suma yra 200 000 000 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Schemos 4 punkte nurodytas finansų tarpininkų atrinkimas. Šiame punkte išaiškinta, kad INVEGA, kaip kontroliuojančiojo fondo „INVEGOS fondas“ valdytoja, paskirta vadovaujantis 2009 m. balandžio 7 d. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir „INVEGOS“, atrinks finansų tarpininkus, vadovaudamasi Paskolų priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašu. Finansų tarpininkas prie Paskolų neprisidės savo lėšomis. Finansų tarpininkai neprisiima Paskolų negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal Paskolos sutartis nemokėjimo rizikos. Finansų tarpininkui Paskolos gavėjo mokami Paskolos administravimo mokesčiai: tuo atveju, kai Paskolos dydis yra iki 130 000 Eur (imtinai), negali būti didesni nei 2 proc. Paskolos sumos, tačiau bendra Paskolos administravimo mokesčių suma, kurią iš viso Paskolos gavėjas turi sumokėti už Paskolą, negali būti mažesnė kaip 130 Eur ir didesnė kaip 1 300 Eur; tuo atveju, kai Paskolos dydis yra nuo 130 000 Eur iki 1 000 000 Eur (imtinai), negali būti didesni nei 1 proc. Paskolos sumos.

Schemos 5.3 papunktyje nustatyta, jog Paskolos teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta).

Pagal Schemos 10 punktą, kuris reglamentuoja stebėseną matyti, kad priemonės valdytojas turės užtikrinti, kad teikiamos Paskolos atitiktų Komunikato ir šios schemos nuostatas. Invega turės skelbti duomenis apie suteiktą pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1S-120/2015 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų normas matyti, kad INVEGA, kaip kontroliuojanti INVEGOS fondo valdytoja paskiria tarpininkus, su kuriais pasirašoma sutartis dėl skatinamosios finansinės priemonės ,,Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo. Pasirašius šią sutartį pareiškėjai turi teisę teikti paraiškas būtent finansų tarpininkams dėl paskolos suteikimo. Šiuo atveju INVEGA finansų tarpininku paskyrė AB „Swedbank“, kuri 2020 m. liepos 20 d. gavo pareiškėjos paraišką paskolai gauti, kurioje prašė suteikti 500 000 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms finansuoti. Pažymėtina, jog teikiant paraiškas bet kokiam finansavimui gauti, pareiškėjas privalo užtikrinti, kad teikiami duomenys yra teisingi ir pagrįsti. Šiuo atveju pareiškėja, siekdama gauti paskolą, pateikė AB „Swedbank“ prašymą su papildomais dokumentais, kuriuos AB „Swedbank“ įvertinusi suteikė pareiškėjai suteikė 499 950 Eur tikslinę paskolą pagal Covid-19 priemonę. INVEGA, įgyvendindama Priemonę, atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja galimai AB „Swedbank“ pateikė neteisingus duomenis dėl apyvartos kritimo.

Pagal Schemos 7 punktą, „Jei nustatoma, kad Paskola išduota nesilaikant šioje schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.“

Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymas (toliau – NPĮĮ) reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų paskyrimą, veiklą, valdymą, finansavimą ir priežiūrą bei atsakomybę už veiklos reikalavimų pažeidimus (1 straipsnio 2 dalis).

Nacionalinė plėtros įstaiga – finansų įstaiga, kuriai šiame įstatyme nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą (NPĮĮ 2 straipsnio 3 dalis). Finansų tarpininkas – juridinis asmuo, atrinktas konkrečiai skatinamajai finansinei priemonei įgyvendinti (NPĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Fondų fondas – fondas skatinamajai finansinei priemonei, pasitelkiant finansų tarpininką (tarpininkus), ir (ar) kelioms skatinamosioms finansinėms priemonėms įgyvendinti, taip pat dotacijoms ir (ar) subsidijoms, kuriomis prisidedama prie nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – ir NPĮ) įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių, teikti (NPĮĮ 2 straipsnio 2 dalis). Skatinamoji finansinė priemonė – valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinama paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kita finansinė priemonė, kuriai finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems šios priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams pasiekti arba skatinamojo finansavimo veiklai kitose srityse vykdyti (NPĮĮ 2 straipsnio 5 dalis)

Pagal NPĮĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą NPĮ, be kitų funkcijų, atlieka ir šią funkciją – įgyvendina skatinamąsias finansines priemones (garantijas, kurios prilyginamos valstybės garantijai, teikia tik tuo atveju, jeigu NPĮ yra valstybės garantuojama garantijų institucija, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme) ir (ar) dalyvauja jas įgyvendinant veikdama kaip fondų fondo valdytoja. <...>“. NPĮ atlieka ir kitas funkcijas, kurios reikalingos NPĮĮ 5 straipsnyje nurodytiems NPĮ tikslams pasiekti (NPĮĮ 6 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal NPĮĮ 5 straipsnio 1 dalį NPĮ tikslai yra vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą Vyriausybės nustatytose srityse, siekti užtikrinti finansiškai gyvybingas ir efektyvias investicijas ir prisidėti prie valstybės ekonominės, socialinės ir regionų plėtros.

NPĮ, siekdama užtikrinti tinkamą skatinamųjų finansinių priemonių, dotacijų ir (ar) subsidijų, kuriomis prisidedama prie NPĮ įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių, įgyvendinimą, turi teisę gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis bei informaciją, kurie reikalingi nurodytų priemonių pareiškėjų, jų atstovų ir dalyvių tapatybei nustatyti, pareiškėjų finansinei padėčiai ir kreditingumui įvertinti, pareiškėjų atitikčiai nurodytų priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems pareiškėjų tinkamumo reikalavimams įvertinti, pareiškėjų NPĮ pateiktų duomenų teisingumui patikrinti (NPĮĮ 6 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 19 d.) nutarė pavesti vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą finansų įstaigoms, be kita ko, INVEGAI smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo, plėtros srityse, įskaitant inovacijas ir portfelinių garantijų teikimą žemės ūkio veiklos, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo, kaimo plėtros, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros srityse (1 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. Nr. 887 nutarimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti 2020 m. balandžio 10 d.) pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai INVEGA įgyvendinti finansinės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir kitiems ūkio subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas INVEGA teikia lengvatines paskolas ar administruoja lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3. papunktis), įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų ir fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6. papunktis).

Nagrinėjamu atveju INVEGA, priimdama Sprendimą1, vadovavosi ir Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalies „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos 1.3 papunkčiu ir šio skyriaus dalies „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“ 7.7 papunkčiu.

Aprašas nustato finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygas ir reikalavimus Priemonės finansų tarpininkams (1 punktas). Aprašo priedai – Pagrindinės Priemonės sąlygos (pateiktų Aprašų 1 priedas), finansų įstaigos INVEGAI teikiamo Prašymo dėl dalyvavimo įgyvendinant Priemonę forma (2 priedas), Sutarties dėl Priemonės įgyvendinimo tarp INVEGA ir finansų tarpininko forma (3 priedas). Akcentuotina, jog Aprašas reglamentuoja reikalavimus ir sąlygas finansų tarpininkams, nustato būtent INVEGOS ir finansų tarpininko tarpusavio santykius.

Aprašo 1 priede, nustatančiame pagrindines Priemonės sąlygas, dalyje „Audito reikalavimai“ įtvirtinta, kad finansų tarpininkas įsipareigoja leisti INVEGOS, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų, Finansų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos įgaliotiems atstovams, kitiems ES institucijų ir ES įstaigų bei tinkamai įgaliotų nacionalinių subjektų, atstovams, turintiems teisę tikrinti, kaip panaudojamos Priemonės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Priemonės auditą ir (arba) patikrinimą iki Paskolos gavėjo lygmens. Finansų tarpininko sudaromose Paskolos sutartyse turi būti nustatyta analogiška pareiga Paskolos gavėjui.

Analogiška nuostata dėl kliento įsipareigojimų į savo patalpas įsileisti be kitų institucijų, ir INVEGOS įgaliotus atstovus, turinčius teisę tikrinti, kaip panaudojamos Priemonės lėšos, ir leisti jiems susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su Kredito panaudojimu nustatyta ir Paskolos sutarties Bendrosios dalies 7.3. punkte.

INVEGA su atsiliepimu pateikė Sutartį dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo“ (2020 m. gegužės 6 d. Nr. 8.1.16-5), sudarytą tarp INVEGOS ir Finansų tarpininko, t. y. AB „Swedbank“. Iš šios sutarties preambulės matyti, kad Finansų tarpininkas sutinka įgyvendinti COVID-19 paskolų priemonę (Preambulės c punktas). Sutartimi INVEGA ir Finansų tarpininkas susitaria dėl COVID-19 paskolų priemonės įgyvendinimo sąlygų (Sutarties 2.1. papunktis). Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Finansų tarpininkas įgyvendina COVID-19 paskolų priemonę, be kita ko, COVID-19 paskolų priemonės lėšomis išduoda Paskolas Paskolų gavėjams. Finansų tarpininkas, išduodamas Paskolas, įsipareigoja laikytis šioje sutartyje nustatytų sąlygų, įskaitant, be kita ko, Paskolos gavėjui grąžinus Paskolą (ar jos dalį), sumokėjus už Paskolą priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokėjimus, visas šias lėšas pervesti į INVEGOS fondą (Sutarties 2.2 papunktis).

Pagal Sutarties nuostatas Finansų tarpininkas neprisiima Paskolos negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal Paskolos sutartį nemokėjimo rizikos. Nepriklausomai nuo kitų Sutarties nuostatų, Šalys patvirtina, kad COVID-19 paskolų priemonės lėšos nėra skolinamos Finansų tarpininkui (t. y. INVEGA šias lėšas perveda Finansų tarpininkui jų išskolinimui pagal Sutarties sąlygas), Finansų tarpininkas veikia kaip tarpininkas tarp INVEGOS ir Paskolų gavėjų, ir COVID-19 paskolų priemonės lėšas išskolina INVEGOS rizika ir jos sąskaita, už tai gaudamas tik Sutartyje numatytą administravimo mokestį. Finansų tarpininkas nėra atsakingas už netinkamai išduotą Paskolą, jeigu Paskola buvo išduota netinkamai dėl Paskolos gavėjo pateiktų neteisingų duomenų, išskyrus Sutartyje aiškiai išskirtus atvejus, kai Finansų tarpininkas privalėjo patikrinti tokių Paskolos gavėjo pateiktų duomenų teisingumą (Sutarties 2.3 papunktis).

INVEGA atsiliepime, pasisakydama dėl kompetencijos priimti Sprendimą1, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“, 2018 m. gruodžio 3 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimu, NPĮĮ 6 straipsniu, kurių pagrindu INVEGAI suteiktas nacionalinės plėtros įstaigos statusas, pavesta vykdyti veiklą atitinkamose srityse, ji įgyvendina skatinamąsias finansines priemones ir dalyvauja jas įgyvendinant, veikdama kaip fondų fondo valdytoja. Pažymėtina, kad ginčo byloje nėra dėl to, kad Priemonė įgyvendinama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl to, kad INVEGA pagal teisės aktus gali įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones bei jai Schema pavesta atrinkti finansų tarpininkus. Taip pat teismas vertina INVEGOS Sprendimo1 teisinę reikšmę pareiškėjai ir juo sukeliamas pasekmes pareiškėjai.

Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog teisės aktuose nėra numatyta, jog Priemonės įgyvendinimo procese priimami sprendimai dėl neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo, atitinkamai nėra numatyta ir INVEGOS kompetencija nagrinėjamu atveju priimti tokio pobūdžio sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad nors INVEGA Sprendime1 remiasi Schema, joje taip pat nėra nurodyta konkrečios INVEGOS funkcijos ir įgalinimai, jai įgyvendinant Schemos nuostatas (išskyrus dėl finansų tarpininkų atrinkimo), Schemoje nėra apibrėžtos procedūros dėl sprendimų priėmimo atliekant patikrą, pažeidimų nustatymą, priimant sprendimus dėl lėšų grąžinimo pagal Schemos 10 punktą ir kitos procedūros, nenustatyti konkretūs Schemos nuostatas įgyvendinantys subjektai. Schemos 7 punkte nustatytais atvejais, kai Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis, nėra nurodyta, jog INVEGA, esant neteisėtai gautai Paskolai, dėl jos grąžinimo galėtų priimti sprendimą. Teismas nenustatė, kad teisė priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo INVEGAI būtų suteikta Schemos pagrindu ar atsiliepime nurodytuose ar kituose teisės aktuose. Schemoje nustatytos bendro pobūdžio nuostatos, kurios, teismo vertinimu, net ir aiškinant kartu su NPĮĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kuriais INVEGAI suteiktas NPĮ statusas ir pavedama vykdyti veiklą atitinkamos srityse, negali būti pagrindu priimti privalomojo pobūdžio administracinį aktą, kuris galėtų būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas nenustatė, kad INVEGA nagrinėjamu atveju, atlikdama patikrinimą (kurio apimtis, trukmė, konkrečios procedūros ir jį atliekantys subjektai Schemoje ir kituose analizuotuose teisės aktuose nėra numatytos), kurio metu nustačius galimus pažeidimus, galėtų priimti privalomojo administracinio pobūdžio sprendimą pareiškėjui dėl paskolos lėšų grąžinimo.

Pažymėtina, kad pagal minėtų sutarčių nuostatas, tiek Finansų tarpininkas, tiek pareiškėja turi pareigą įsileisti INVEGA atstovus, tačiau kai patikrinimas vykdomas dėl Priemonės lėšų ir kredito panaudojimo, bet ne dėl kredito suteikimo pagrįstumo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Sutarties nuostatas būtent Finansų tarpininkui, o ne INVEGAI, yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl pareiškėjui paskolos suteikimo (Sutarties 4 punktas), priimti sprendimus nesuteikti pareiškėjui paskolos (Sutarties 3.3.6), prieš sudarant paskolos sutartį nustatyti paskolos gavėjo tinkamumo sąlygų egzistavimą (Sutarties 5.1.2 papunktis).

Sutartiniai teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju yra susiklostę tarp pareiškėjos ir Finansų tarpininko, t. y. AB Swedbank (Paskolos sutarties pagrindu) bei tarp INVEGOS ir Finansų tarpininko, kaip finansų tarpininko (Sutarties pagrindu). Taigi, nagrinėjamu atveju sprendimas dėl kredito suteikimo pareiškėjai priimtas Finansų tarpininko, Paskolos sutartis sudaryta taip pat tik tarp pareiškėjos ir Finansų tarpininko. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl lėšų iš pareiškėjo išreikalavimo teisinio pagrindo laikytina tai, kad reikalavimo teisių sutarties sudarymo dėl Finansų tarpininko reikalavimų į klientą (pareiškėją) perleidimo INVEGAI galimybė yra numatyta tiek Paskolos sutarties Bendrosios dalies 2.2 punkte, tiek ir Sutartyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr.,pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. AS143-560/2010; 2015m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015, 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).

Teismas, įvertinęs Sprendimo1 turinį, daro išvadą, kad pareiškėjai Sprendimas1 tiesioginių teisinių padarinių nesukelia, nes juo tiktai sudaromos prielaidos dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp INVEGOS ir Finansų tarpininko, t. y. AB „Swedbank“, sudarymo, o nesukeliantis teisinių padarinių sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku. Be to, Sprendimas1 savaime niekaip nekeičia pareiškėjos teisių ir pareigų turinio. Visa tai suponuoja išvadą, kas Sprendimas1 nėra individualus administracinis sprendimas, jis nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjai ir dėl to negali būti administracinės bylos dalyku.

Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas pagal INVEGA ieškinius dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo pagal neplaninės patikros metu priimtus sprendimus (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-359-425/2022 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00117-2022-4), Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9871-904/2022 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-02042-2022-5)).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas nepriskiriamas administraciniams ginčams, LAGK neturėjo pareigos nagrinėti skundą, spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo, tačiau turėjo atsisakyti priimti skundą, o jei skundas priimtas, bylą nutraukti, nes ji nepriskirtina LAGK kompetencijai (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas skundą atmeta ir bylą nutraukia, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 103 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas ir byla nutraukta, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „Versmė“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 21RE-188 (AG-114/03-2023) ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ 2022 m. spalio 24 d. sprendimo „Dėl AB Birštono sanatorijos „Versmė“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ panaikinimo atmesti ir administracinę bylą nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė