Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir A. L. (A. L.) atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir A. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. J. (V. J.), G. J., I. J., tretiesiems asmenims Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Ž. B., individualiai S. B. įmonei „Matininkas“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantų pateiktą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams, jiems iki 2016-02-08 nutartimi nustatyto termino nepašalinus joje nurodytų trūkumų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-02-19 ieškovai teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su teismo 2016-02-08 nutartyje išdėstyta pozicija dėl ieškinyje nenurodyto pagrindo, patikslino, jog reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsniu, papildomai pateikė ginčo sklypo planą, paaiškino, kaip pažymėtas jų naudojamas pastatas. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-02-23 nutartimi išaiškino ieškovams, kad nesutikdami su 2016-02-08 nutartimi, jie turi teisę ją apskųsti atskiruoju skundu, o skundžiama 2016-03-10 nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams.

Nors apeliantai neskundė 2016-02-08 nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, turi įvertinti, ar teismo nustatyti trūkumai buvo esminiai (skundžiamoje nutartyje nenurodyta, dėl kurių konkrečiai trūkumų negali būti pradėtas procesas).

Ieškovai ieškinyje nurodė, jog ginčo žemės sklype yra jiems priklausantis ūkio pastatas (nurodydami jo unikalų numerį), o atsakovai sudarė situaciją, kad ieškovai negali šiuo pastatu naudotis; nurodė ginčo sklypo planuose, kituose dokumentuose esančius neatitikimus, ir teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai bei individuali S. B. įmonė „Matininkas“ nesielgė apdairiai bei rūpestingai, neatliko savo pareigų. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog apeliantai siekia, kad jiems prie nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato būtų suformuotas žemės sklypas.

Sutiktina su apelianto argumentais, jog pagal teismų praktiką ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Be to, ieškinio faktinis pagrindas gali būti sukonkretintas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 str.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti ieškinio dalyko nenurodymą, trukdantį pradėti civilinį procesą, ir tuo pagrindu grąžinti ieškovams jų pateiktą ieškinį.

Nagrinėjamu atveju, ieškovai nurodė aplinkybes, kurios jų manymu, įrodo ieškovų teisių pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog pirmosios intsancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių jų teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, jog CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Tačiau šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016, nurodė, jog suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. S.-M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. S.-M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).

Kaip minėta, teismas 2016-02-08 nutartyje buvo nurodęs ir kitus trūkumus, t.y., kad nenurodyti ūkinių pastatų unikalūs numeriai, nėra aišku, kokiu konkrečiai ūkiniu pastatu naudojasi ieškovai ir atsakovas V. J., nėra duomenų apie ieškovų naudojamą žemės sklypą. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytas ieškovų ūkinio pastato unikalus numeris, 2016-02-19 pranešime ieškovai nurodė, jog jokių teisių į ginčo sklypą neturi, paaiškino, kaip plane pažymėtas jų naudojamas pastatas. Taigi, vertinti, kad ieškovai nepašalino minėtų nutarties trūkumų (teismui nepasisakius dėl pateiktų paaiškinimų ir papildomų įrodymų netinkamumo), nėra pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų, ieškovų atskirais skundas tenkintinas, o skundžiama Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.