- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- eI2-10256-780/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02183-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. H. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S99908 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas) ir 2024 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 24S112160 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 30 d. (toliau – Sprendimas dėl uždraudimo atvykti).
Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog Migracijos departamento apklausos metu pareiškėjas neva nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, nes nesugebėjo atsakyti į jam užduodamus klausimus. Atsakovas ginčijamame Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas nesutinka su šiais Sprendimo motyvais, teigia, jog visus klausimus sugebėjo atsakyti tinkamai ir teisingai. Atsakovas neatskleidė dėl kurių klausimų jam kilo pagrįstų abejonių pareiškėjo nurodomais gyvenimo Lietuvoje tikslais. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nenurodyta, kas ir kaip galėjo atsakovui sukelti įtarimą apklausos metu. Pažymima, kad pareiškėjas atitiko visus reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymą (toliau – UTPĮ), todėl jam turėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi.
Nurodė, kad negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai – pareiškėjas bendradarbiauja su atsakovu, noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį. Pareiškėjui nežinant, darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs. Sprendime neišdėstyta, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu vien dėl šios priežasties. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas ir Sprendimas dėl uždraudimo atvykti yra tiesiogiai susiję, todėl skundas yra teikiamas dėl abiejų sprendimų, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Akcentavo, kad pareiškėjas jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų, todėl atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį, tiksliai nenurodant, kokiu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas turi būti patenkintas visa apimtimi, abu ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, o pareiškėjui turi būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas akcentavo, jog pareiškėjo tikslas Lietuvoje yra dirbti valytoju, pareiškėjas nesakė, kad jo tikslas tobulėti ir mokytis anglų kalbą, apklausos metu į atsakovo klausimus buvo atsakyta tinkamai. Pabrėžė, kad atsakovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių priimtus ginčijamus sprendimus ir jų argumentus. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir teismo posėdžio metu atstovė patvirtino, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Idea trad“ (toliau – ir Bendrovė) pastatų vidaus valytoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus). Prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis buvo nurodytas 920 Eur. Atsakovas atliko pareiškėjo nuotolinę apklausą, kurios metu nustatė, kad asmuo formaliai atitinka UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje. Apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Atsakovas padarė išvadą, jog asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgdamas į tai, kad, 2024 m. balandžio 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S99908, kuriuo atsisakė išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. gegužės 1 d. priėmė sprendimą Nr. 24S112160, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą buvo įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Įvertinus tai, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, duomenų apie jo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra, tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, asmens šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjui nustatomas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
Pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas konkrečiam užsieniečiui, konkrečiam darbui, konkrečioje bendrovėje ir būtent kviečiamas užsienietis turi atsakyti į užduodamus klausimus, siekiant nustatyti jo prašymo pagrįstumą ir atvykimo tikslą. Iš surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjo tikslas ne dirbti, o tobulėti (mokytis anglų kalbos). Pagal pateiktus duomenis, pareiškėjas pastaruosius 2 m. dirbo valytoju, tačiau iš jo fizinių duomenų nematyti, kad jis atlieka tokio pobūdžio darbą (ant rankų nėra nuospaudų, būdingų tokiam darbui). Dėl minėtų priežasčių buvo padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad pareiškėjas neįrodė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad nuotolinės pareiškėjo apklausos įrašas dėl techninių priežasčių nebuvo papildomai išsaugotas ir iš informacinės sistemos jau yra ištrintas, kadangi nuo apklausos praėjo daugiau, nei 90 dienų. Paaiškino, kad neįmanoma atkurti įrašo ir atlikti šio įrašo transkripcijos.
Atsakovo nuomone, ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manytina, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, tačiau patvirtino, kad subjektyvaus pareigūno, priėmusio sprendimą dėl pareiškėjo atvykimo tikslo, vertinimo teisme negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes jie nėra išlikę. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje keliamas dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 24S99908, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei dėl 2024 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 24S112160, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Ginčijami sprendimai priimti tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023 m. spalio 16 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje pastatų vidaus valytoju. Prašymą pateikė per išorės paslaugų teikėją. Prašyme bei Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr. 20230909-171541 nurodoma, kad su pareiškėju bus sudaroma neterminuota darbo sutartis, jo kvalifikacija atitinka šiam darbui keliamus reikalavimus, pareiškėjui bus mokamas 920 Eur atlyginimas per mėnesį.
Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. atliko nuotolinę pareiškėjo apklausą, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus arba atsakė ne apie tai, kas klausiama. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jo atvykimo tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje. Šios apklausos įrašo ir transkripcijos atsakovas į bylą nepateikė, paaiškino, kad įrašas yra neišsaugotas ir jo atkurti neįmanoma.
Posėdžio metu atsakovo atstovė iš esmės sutiko, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis apklausą atlikusio pareigūno subjektyviu vertinimu, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių ar vaizdinių įrodymų pateikti nėra galimybės.
Dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja UTPĮ. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti šio įstatymo 40 straipsnyje. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, vienas iš jų - užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p.), bei atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas.
UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatyta, jog leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti imperatyvūs pagrindai, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas. Pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal 12 punktą, atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio c) papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
Užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas, ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų tvarką, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, leidimo laikinai gyventi atsiėmimą, įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką, leidimo laikinai gyventi negaliojimą reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas).
Pagal Aprašo 64.3¹ punktą, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą per išorės paslaugų teikėją – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo dienos užsieniečiui per MIGRIS išsiunčiamas pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. To paties Aprašo 64² punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Kriterijų aprašas), 6 punkte reglamentuojama, jog nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama, be kita ko, į tai, ar nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir į tai, ar apklausos metu užsienietis pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus. Kriterijų aprašo 7 punkte numatyta, jog nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje, pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo per išorės paslaugų teikėją, todėl prieš priimant Sprendimą, vadovaudamasis Aprašo 64.3¹ ir 64² punktais, atsakovas atliko pareiškėjo apklausą (nuotoliniu būdu). Atsakovas įvertino pareiškėjo apklausos metu pateiktus atsakymus ir, vadovaudamasis Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiais, Kriterijų aprašo 6.2, 6.10 papunkčiais bei 7 punktu, konstatavo, kad pareiškėjas, nors ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, t. y. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tikslas Lietuvoje yra tobulėti, mokytis anglų kalbos, o ne dirbti, be to, ant pareiškėjo rankų nėra valytojo darbui būdingų nuospaudų. Dėl to atsakovas suabejojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslais ir sąlygomis, jo siekiu dirbti Bendrovėje ir padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nusprendė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė ir vertino, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 12 punktu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Šio Sprendimo pagrindu buvo priimtas ir Sprendimas dėl uždraudimo atvykti.
Vertindamas šių Sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, teismas visų pirma pažymi, jog atsakovo priimtas Sprendimas ir Sprendimas dėl uždraudimo atvykti yra administraciniai aktai, kuriuos priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)). Šie imperatyvai lemia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai administraciniam aktui. Pagal šio straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime turi būti nurodyta, be kita ko, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr. pvz., 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, pagrindinis Sprendime nurodytas motyvas, kuriuo vadovaujantis atsakovas nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, buvo tai, jog pareiškėjas apklausos metu nesugebėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus arba atsakė ne apie tai, kas klausiama. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepagrindė savo pateikiamo atvykimo į Lietuvą tikslo, t. y. yra darbo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
Teismas, išanalizavęs ginčijamo Sprendimo argumentaciją, pažymi, jog jame nėra įvardinta, į kokius konkrečius klausimus pareiškėjas, atsakovo nuomone, neatsakė arba atsakė netinkamai. Sprendimo motyvai išdėstyti abstrakčiai, formaliai, vien konstatuojant, kad asmuo apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, nes nesugebėjo atsakyti į jam užduodamus klausimus. Išsamesnius argumentus, nulėmusius ginčijamo Sprendimo priėmimą, atsakovas ir jo atstovė pateikė teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą bei teismo posėdžio metu, nurodydami, kad pareiškėjas apklausos metu teigė norintis Lietuvoje mokytis anglų kalbos, tobulėti, be to, pokalbio metu iš jo fizinių duomenų nebuvo matyti, kad jis atlieka tokio pobūdžio darbą, kurį ketina dirbti Lietuvoje (ant rankų nėra nuospaudų, būdingų valytojo darbui). Šie argumentai ginčijamame Sprendime nėra išdėstyti.
Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką teismas atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu pateiktus papildomus Sprendimo motyvus vertina kaip nesudarančius teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste ir nepagrindžiančius ginčijamo Sprendimo teisėtumo.
Atsižvelgiant į Sprendimo turinį, jo priėmimo aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, spręstina, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą motyvuoti taikomas poveikio priemones.
Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014).
Teismo vertinimu, Sprendime išdėstytas abstraktus motyvas, jog pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, nes nesugebėjo atsakyti į jam užduodamus klausimus (nenurodant, kokius klausimus, bei kuo vadovaujantis nuspręsta, kad pareiškėjo atsakymai netinkami arba neteisingi), yra nepakankamas, kad šį administracinį aktą būtų galima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Sprendimas priimtas formaliai, nėra motyvuotas konkrečiais, išsamiais, aiškiais argumentais ir nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl neatitinka gero administravimo principo, juolab, kad pareiškėjas Sprendimo motyvus ginčija, teigia, jog apklausoje į klausimus atsakė tinkamai, o tokių atsakymų, kuriais savo Sprendimą grindžia atsakovas, apklausos metu nepateikė.
Nagrinėjamo ginčo kontekste itin svarbu tai, jog į bylą nėra pateiktas pareiškėjo apklausos įrašas ir jo transkripcija. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad apklausos metu jis nenurodė atvykimo į Lietuvą tikslo - mokytis anglų kalbos ir tobulėti. Pareiškėjas teisme tvirtino, kad apklausos metu nurodė vienintelį tikslą - dirbti Lietuvoje valytoju. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad apklausos metu buvo prašomas parodyti rankas, tačiau nuospaudų ant rankų jis neturi, kadangi dirba su pirštinėmis. Pareiškėjo nuomone, į atsakovo klausimus jis atsakė tinkamai ir teisingai.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, kad Sprendimas priimtas išimtinai vadovaujantis apklausą atlikusio pareigūno vertinimu, vienintelis byloje esantis pareiškėjo atsakymų į klausimus vertinimo netiesioginis įrodymas yra MIGRIS sistemos žyma, kurioje trumpai aprašyta apklausos esmė. Jokių kitų rašytinių, vaizdinių ar kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių Sprendimo teisėtumą, atsakovas nepateikė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jų pateikti nėra galimybės.
Taigi, dėl atsakovo atstovės nurodytos priežasties teismas neturi galimybės įvertinti ginčijamo Sprendimo pagrįstumą faktiniais duomenimis, t. y. negali patikrinti kokie klausimai apklausos metu pareiškėjui buvo užduoti ir kaip pareiškėjas į juos atsakė. Pareiškėjo ir atsakovo pozicija dėl apklausos metu pareiškėjui užduotų ir atsakytų/neatsakytų klausimų nesutampa, todėl teismui nėra galimybės patvirtinti, kad Sprendimo argumentai dėl pareiškėjo nesugebėjimo pagrįsti savo atvykimo tikslo yra pagrįsti.
Teismas pažymi, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).
Nagrinėjamu atveju, būtent Migracijos departamentui teko pareiga pagrįsti savo priimtą administracinį aktą ir pareiškėjui taikomas poveikio priemones konkrečiais objektyviais duomenimis, taip pat ir paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl apklausos metu pateiktų atsakymų, tačiau atsakovas to nepadarė.
Teismo vertinimu, atsakovo pateikta MIGRIS sistemos žyma nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis Sprendimo teisėtumą ir paneigiantis pareiškėjo argumentus, nes tai tėra to paties pareigūno, kuris vertino apklausą surašytas dokumentas, bet ne objektyvus įrodymas (apklausos garso ar vaizdo įrašas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais ir yra daromos prielaidos, būtina atsižvelgti į įrodymų pakankamumo klausimą, t. y. kad prielaida būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
LVAT yra pažymėjęs, kad teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.), o netiesioginiai įrodymai gali būti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas (žr. pvz. 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-815/2023).
Teismo vertinimu, byloje nesant pateiktų jokių tiesioginių rašytinių ar vaizdinių/audio įrodymų, taip pat jokių kitų netiesioginių įrodymų apie pareiškėjo apklausą ir jos turinį, išskyrus MIGRIS sistemos žymą, laikytina, kad atsakovas savo poziciją ir priimtą Sprendimą iš esmės grindžia tik subjektyvaus pobūdžio ir jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintais argumentais, jog pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į atsakovo klausimus. Atsakovas taip pat nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų, kad į atsakovo klausimus jis apklausos metu atsakė tinkamai.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl to skundžiamas Sprendimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjo ginčijamas Sprendimas dėl uždraudimo atvykti laikytinas išvestiniu iš Sprendimo nesuteikti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, kuris šioje byloje pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Sprendimas dėl uždraudimo atvykti buvo priimtas išimtinai vadovaujantis tuo pagrindu, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Todėl teismui konstatavus, kad 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 24S99908 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas nesilaikant procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, ir dėl to jį panaikinus, tuo pačiu pagrindu naikintinas ir išvestinis 2024 m. gegužės 1 d. sprendimas Nr. 24S112160, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 30 d.
Likusieji pareiškėjo skundo argumentai dėl to, jog pareiškėjas susirado naują darbdavį, tačiau jis nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti kito darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi, taip pat kad pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs, o jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nenagrinėtini kaip nesusiję su šios bylos ginčo dalyku. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra gyvenęs ir dirbęs Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo. R. H. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S99908, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 24S112160, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.