Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-435-157/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-02-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-09-06Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-10-17Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-05Lietuvos apeliacinis teismas
  5. I-a instancijaSprendimas · 2020-07-16Klaipėdos apygardos teismas
  6. B2-76-459/2020Nutartis · 2020-07-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
2-435-157/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00667-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Šakinių pirtys“
Kategorijos
  • 3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-435-157/2017Proceso Nr. 2-57-3-00667-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1606-479/2016 pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Šakinių pirtys“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gesika“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja MB „Šakinių pirtys“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Gesika“ bankroto bylą.Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. gegužės 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 iš pradinės kreditorės J. S. įsigijo kreditorės teises UAB „Gesika“ atžvilgiu į 7 130 Eur dydžio skolą bei 5 procentų dydžio palūkanų, kuri įsipareigojimų geruoju neįvykdė. Pareiškėja pažymėjo, kad pranešė atsakovei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė yra nemoki, todėl prašė iškelti jos bankroto bylą.Atsakovė UAB „Gesika“, nesutikdama su pareiškimu, nurodė, kad bankroto byla negali būti keliama, nes ji nėra nemoki, – turtas sudaro 607 867 Eur, o 265 054 Eur skolą turi sumokėti po vienerių metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė atsakovės nemokumą ir jai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“.Teismas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, nustatė, jog atsakovei priklausančių septynių žemės sklypų, esančių Šakinių kaime, Klaipėdos rajone, bendra vertė yra 94 358 Eur. Teismui pateikti antstolio A. S. duomenys patvirtino, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (kiti 8 žemės sklypai) yra areštuotas ir jo vertė yra 150 000 Eur; antstolė R. V. atsakovei priklausantį sklypą Nr. 4400-1070-1469 bei statinį Nr. 4400-1832-2666 įvertino 65 100 Eur suma. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad bendra viso atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė bylos nagrinėjimo metu – 314 669 Eur. Teismas nustatė, kad antstolis A. S. vykdo 169 287 Eur skolos išieškojimą AB DNB bankui, antstolė R. V. – 34 526 Eur skolos išieškojimą valstybei, antstolė B. T. išieško 647 Eur skolą, skolą pareiškėjui sudaro 23 567 Eur, fiziniams asmenims – 88 580 Eur. Remdamasis šiais bylos duomenimis teismas sprendė, kad bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 316 607 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Gesika“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė su skundu pateikė naują įrodymą – Laidavimo sutartį Nr. 2-189.Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:Teismas, neatsižvelgė į 2016 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis ir be pagrindo nevertino fakto, kad atsakovė yra veikianti įmonė.Teismas nepagrįstai įmonės turto vertę nustatė remdamasis į VĮ „Registrų centras“ ir antstolių patiektais duomenimis, nevertindamas balansinės įmonės turto vertės ir nustatytos ekspertizės aktuose. Teismas neteisingai įvertino atsakovės pradelstų skolų dydį. Atsakovės direktorius savo turtu yra laidavęs AB DNB bankui už pastarajai suteiktą paskolą, ir šiuo metu pagal susitarimą su banku laiduotojas dengia šią skolą.Teismas nepagrindė išvados, kad UAB „Gesika“ yra nemoki, todėl jai negali būti keliama bankroto byla.Pareiškėja MB „Šakinių pirtys“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad teismas teisingai nustatė atsakovės turimo turto faktinę vertę, pradelstų skolų dydį ir pagrįstai sprendė dėl jos nemokumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Gesika“ iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo, peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino į bylą pateiktus dokumentus ir nustatė teisinę reikšmę turinčius faktus, todėl nepagrįstai padarė išvadą dėl jos nemokumo. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat apeliacinio teismo išaiškinimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimus. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų tokios bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, – turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 etc.).Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra ne kartą nurodę, kad šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 straipsniai). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Tuo pat metu kasacinio teismo praktikoje aiškinant pirmiau nurodytas CPK normas bei jų taikymą būtent įmonių bankroto procese ne kartą yra pažymėta, kad tokios bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl nepaisant aukščiau nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių prievolių, tokio intereso buvimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Taigi apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos UAB „Gesika“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad bankroto byla UAB „Gesika“ iškelta konstatavus, jog jos skolų dydis iš esmės lygus turtui, t. y. nustačius jos nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas atsakovės skolų dydį bei turimo turto vertę nustatė remdamasis VĮ „Registrų centras“ ir antstolių patiektais duomenimis (CPK 177, 178 straipsniai).Apeliantė, nesutikdama su šia išvada, kaip jau minėta, privalo paneigti teismo nustatytas aplinkybes. Skunde nurodoma, kad nustatydamas turto vertę teismas turėjo vadovautis įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos turto vertė – 602 270 Eur. Tačiau šios instancijos teismui apeliantė nepateikia duomenų, pagrindžiančių tokią jo vertę, nes balansas yra suvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas, kurio duomenys turi būti pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Teismo argumentai šiuo klausimu yra pagrįsti VĮ „Registrų centras“ bei antstolių patiektais duomenimis, kuriuos vykdydamas pareigą būti aktyviu šis teismas išreikalavo. Tuo remdamasis teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė yra žymiai mažesnė – 314 669 Eur, o antstolių atliktas turto įvertinimas grindžiamas apelianto minimomis ekspertų išvadomis. Taigi šis apelianto argumentas nepaneigia teismo išvados dėl atsakovės turto vertės. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė duomenų apie 4 000 Eur vertės turtą (žemės sklypą Nr. 4400-1070-1569), tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia teismo išvados šioje dalyje.

Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės pradelstų skolų dydį; kad bendrovės direktorius savo turtu yra laidavęs AB DNB bankui už pastarajai suteiktą paskolą, ir šiuo metu pagal susitarimą su banku dengia skolą. Teismas priima į bylą apeliantės pateiktą Laidavimo sutartį Nr. 2-189 ir ją įvertina (CPK 314 straipsnis), tačiau atmeta taip pat ir nagrinėjamą skundo motyvą, nes, priešingai nei reikalaujama šioje nutartyje pirmiau įvardintų teisės normų nuostatose, teismų praktikos išaiškinimuose, apeliantė neįvykdė pareigos pagrįsti savo atsikirtimus bei teiginius – teismui pateikta vien tik minima laidavimo sutartis, kuri pati savaime nepaneigia teismo nustatytų pradelstų skolų dydžio (CPK 178 straipsnis). Apeliantė teigia, kad ji yra veikianti įmonė – vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Teismas atmeta ir šį argumentą: pagal viešuosius duomenis (http://rekvizitai.vz.lt) šios bylos nagrinėjimo metu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų atsakovė iš viso neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis); nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių jos ūkinę komercinę veiklą, galimybę atsiskaityti su pirmiau šioje nutartyje nurodytais ir kitais galimais kreditoriais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, įvertino aktualias faktines bei teisines aplinkybes ir turėjo pagrindą spręsti, jog byloje įrodyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąlyga, apibūdinanti atsakovės UAB „Gesika“ nemokumą, todėl jai keltina bankroto byla, nes tik ši priemonė leidžia geriausiai apsaugoti pačios bendrovės ir kreditorių interesus (CPK 185 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliacinis teismas, nesutikdamas su skundo motyvais dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo, be kita ko, pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį netgi nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, tai gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė