- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2-1551-852/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Trečiasis asmuo
- Z. B., UAB „Intrum Lietuva“
- Advokatai
- Arūnas Rudzinskas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, tretiesiems asmenims Z. B. ir UAB „Intrum Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. B. ieškiniu prašo pripažinti jos duotus sutikimus tarp Luminor Bank ir Z. B. 2007 m. spalio 10 d. sudarytoje laidavimo sutartyje su vėlesniais sutikimais, negaliojančiais dėl suklydimo ir pripažinti iš laidavimo teisinių santykių kylančią prievolę Luminor Bank, asmenine Z. B. prievole. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. spalio 10 d. tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. OS07/10/02 (toliau – Kredito sutartis) su vėlesniais pakeitimais. Taip pat 2007 m. spalio 10 d. tarp Banko ir Z. B. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LKS07/10/08 (toliau – Laidavimo sutartis), kuria Z. B. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis kaip kredito gavėjas (duomenys neskelbtini), jeigu kredito gavėjas bankui neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį ar vėlesnius jos pakeitimus. Kiekvieną Kredito sutarties pakeitimą lydi rašytiniai atsakovo Z. B. sutikimai laiduoti. Nors ieškovė nėra nei Kredito sutarties, nei Laidavimo sutarties šalis, tiek Laidavimo sutartyje, tiek ir atsakovo Z. B. sutikimuose laiduoti, bankas, ruošęs visas sutartis ir jų pakeitimus, dokumentų pabaigoje įterpė ir nuostatą dėl E. B. sutikimo Z. B. laidavimui ir su juo susijusiems pakeitimams. Ieškovė paaiškina, kad ji iš viso pasirašė 12 sutikimų, t.y.: 1) 2007-10-20 Laidavimo sutartyje Nr. LKS 07/10/08; 2) 2007-12-22 3) 2008-02-27; 4) 2008-03-19; 5) 2008-08-27; 6) 2009-09-30; 7) 2010-02-25; 8) 2010-09-17; 9) 2011-06-15; 10) 2012-10-15; 11) 2012-12-20; 12) 2013-04-30. Ieškovė teigia, kad bankas, sudarydamas su Z. B. Kredito sutartį ar pasirašydamas šios sutarties pakeitimus, E. B. nesudarė galimybių iš anksto gauti, susipažinti ir pasirašyti sutikimo atskiru dokumentu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai būtų nurodytos visos su tokiu sutikimu susijusios teisinės pasekmės E. B. asmeniniam bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui/ar jo daliai. Ieškovės teigimu, jeigu Bankas būtų sąžiningai atskleidęs visas su jos duodamu sutikimu susijusias teisines pasekmes, ji niekada nebūtų pasirašiusi nei vieno sutikimo, kadangi, kaip numato teismų praktika, sutuoktinio sutikimas laidavimo sutarties pasirašymo atveju nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). E. B. paaiškina, kad ji 37 metus dirba (duomenys neskelbtini). Įmonė (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota dar 2001 metais, tai buvo jos sutuoktinio Z. B. verslas, kuriame ji nedalyvavo, nedirbo, ir neužėmė jokių pareigų. Todėl pasirašydama nurodytus sutikimus suklydo nepilnai suprasdama jų turinį bei teisines pasekmes. Mano, jog egzistuoja teisinis pagrindas prašyti teismo pripažinti visus jos duotus sutikimus dėl Z. B. laidavimo sutarties/jos pakeitimų negaliojančiais. Ieškovė remiasi Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Ieškovė pažymi, kad Laidavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad Z. B. atsakys „visu savo turtu ir lėšomis“, tačiau niekur nėra nurodyta apie E. B. bendrąją prievolę su sutuoktiniu ir to pasėkoje - subsidiarią atsakomybę. Bankas, būdamas savo srities profesionalas, sutarties pasirašymo metu nesiėmęs visų įmanomų priemonių, kad sutarties tekste būtų abiejų sutuoktinių atsakomybė, šiuo metu prašydamas priteisti negrąžintą kreditą (civilinėje byloje Nr. e2-4084-640/2019) „pritempia“ E. B. sutikimą prie subsidiarios atsakomybės taikymo. E. B. pareiškia, kad pasirašydama po formaliu sutikimo tekstu ji nebuvo banko informuota apie tokio pasirašymo teisinius padarinius ateityje, todėl net negalėjo numanyti, kokias teisines pasekmes tai sukels. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, jog pagal Laidavimo sutartį atsiradusį prievolė yra asmeninė Z. B. prievolė, o ne bendra abiejų sutuoktinių prievolė. Tai, kad santuokos metu įsteigtos įmonės akcijos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, savaime nereiškia, kad vienam iš sutuoktinių be kito sutikimo nusprendus laiduoti atsiskaitymą pagal kredito sutartį, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais šeimos interesais ir sukuria prievoles kitam sutuoktiniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks aiškinimas nepažeidžia kreditorių teisių, nes kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne į vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3547/2014). Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laidavimas yra asmeninio pobūdžio prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). E. B. paaiškina, kad ji niekada nedalyvavo (duomenys neskelbtini) valdyme, nedirbo šioje įmonėje ir tokiu būdu negavo jokios tiesioginės naudos iš įmonės ar juolab iš Kredito sutarties. Gautas kreditas buvo išimtinai naudojamas (duomenys neskelbtini) verslo plėtrai nekilnojamojo turto pirkimui ir vystymui bei apyvartinėms lėšoms. Z. B. buvo (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir vienintelis jos akcininkas, o tai reiškia, kad jis, sudarydamas sutartis įmonės vardu, tame tarpe ir Kredito sutartį, galėjo įvertinti įmonės galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ir juos vykdyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Luminor Bank AS atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, jog 2007-10-10 tarp banko ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta banko sąskaitoje kredito sutartis Nr. OS07/10/02 (toliau - Banko sąskaitoje kredito sutartis). Šios sutarties pagrindu kredito gavėjui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 2 000 000 Lt Banko sąskaitos kreditas (overdraftas), iš kurio ne didesnė nei 1 700 000 Lt overdrafto limito dalis skirta įsipareigojimų kitam kreditoriui refinansavimui, o likusi dalis - apyvartinėms lėšoms papildyti (Banko sąskaitoje kredito sutarties 1.1 ir 1.3 p.). Už panaudotą overdrafto sumą kredito gavėjas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palūkanas (Banko sąskaitoje kredito sutarties 3 p.). Tarp banko ir (duomenys neskelbtini) 2007-12-22 sudarytas papildomas susitarimas Nr. OSP07/12/23, kurio pagrindu kredito gavėjui (duomenys neskelbtini) be jau suteikto 2.000.000 Lt overdrafto papildomai suteiktas 1.970.000 Eur kreditas gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, o Banko sąskaitoje kredito sutarties sąlygos išdėstytos nauja redakcija (susitarimo 1 p., Banko sąskaitoje kredito sutarties 1.4- 1.5 p.). Už papildomai suteiktą kreditą kredito gavėjas įsipareigojo bankui mokėti palūkanas (Banko sąskaitoje kredito sutarties 1.4, 3.2 p.). Papildomas kreditas suteiktas terminui iki 2017-12-22 (Banko sąskaitoje kredito sutarties 1.4 p.), kreditą nustatant grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsakovas paaiškina, kad 2008-02-28 tarp banko ir (duomenys neskelbtini) sudarytas papildomas susitarimas Nr. OSP08/02/14, kurio pagrindu suteiktas overdraftas padidintas 200.000 Lt suma nuo 2 000 000 Lt iki 2 200 000 Lt. Pažymėjo, kad 2008-03-19 tarp banko ir (duomenys neskelbtini) sudarytas papildomas susitarimas Nr. OSP08/03./14, kurio pagrindu kredito gavėjui (duomenys neskelbtini) papildomai suteiktas 1 362 000 Eur kreditas kito nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Papildomas kreditas suteiktas terminui iki 2018-02-22, kreditą nustatant grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir įsipareigojant už suteiktą kreditą mokėti bankui palūkanas. Sudarytu susitarimu taip pat susitarta nuo 2 200 000 Lt iki 2 717 920 Lt (787.164,04 Eur) padidinti overdrafto sumą. Banko sąskaitoje kredito sutarties taip pat buvo iš dalies pakeistos ir papildytos 2008-05-07 papildomu susitarimu Nr. OSP08/05/07 ir 2008-08-27 papildomu susitarimu Nr. OSP08/08/27. Pastaruoju susitarimu (duomenys neskelbtini) papildomai suteiktas 126 000 Eur kreditas terminui iki 2018-02-22, kreditą nustatant grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir įsipareigojant už suteiktą kreditą mokėti bankui palūkanas. Kreditas suteiktas nuosavų kredito gavėjo (duomenys neskelbtini) lėšų, panaudotų turto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, refinansavimui. Atsakovas paaiškina, kad 2008-09-03 papildomu susitarimu Nr. OSP08/09/02 papildomai suteikto kredito paskirtis patikslinta, nustatant kad kreditas skirtas lėšų, panaudotų turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) remontui / renovacijai / rekonstrukcijai refinansuoti. Banko sąskaitoje kredito sutarties sąlygos dar buvo iš dalies pakeistos ir papildytos 2009-09-30 papildomu susitarimu Nr. OSP09/09/07, 2010-02-25 papildomu susitarimu Nr. OSP 10/02/05, 2010-09-17 papildomu susitarimu Nr. OSP10/09/02, 2011-06-15 papildomu susitarimu Nr. OSP11/06/10, 2012-06-22 papildomu susitarimu Nr. OSP12/06/10, 2012-10-15 papildomu susitarimu Nr. OSP12/10/13, 2012-12-20 papildomu susitarimu Nr. OSP12/12/04 ir 2013-04-30 papildomu susitarimu Nr. OSP 13/04/16. Sudarytais susitarimais buvo keičiamas už suteiktą overdraftą ir suteiktus kreditus nustatytų palūkanų skaičiavimas ir dydis, pratęsiami overdrafto galiojimo terminai, nekeičiant galutinių kredito grąžinimo terminų pakeičiami tarpiniai suteiktų kreditų grąžinimo terminai, taip pat keičiamos ir kai kurios kitos Banko sąskaitoje kredito sutarties sąlygos. Atsakovas nurodo, kad 2007-10-10 tarp banko ir Z. B. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LKS07/10/08 (toliau - Laidavimo sutartis), kurios pagrindu Z. B. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu tokia pačia apimtimi kaip kredito gavėjas (duomenys neskelbtini), jei kredito gavėjas bankui neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Banko sąskaitoje kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (Laidavimo sutarties 1 p.). Keičiant banko su kredito gavėju (duomenys neskelbtini) sudarytos Banko sąskaitoje kredito sutarties sąlygas 2007-12-22, 2008-02-27, 2008-03-19, 2008-08-27, 2009- 09-30, 2010-02-25, 2010-09-17, 2011-06-15, 2012-10-15, 2012-12-20, 2013-04-30 sutikimais laiduoti Z. B. patvirtino, kad jo laidavimas pagal sudarytą Laidavimo sutartį visa apimtimi galioja ir pagal banko bei kredito gavėjo (duomenys neskelbtini) susitarimais pakeistas sutarties sąlygas. Laidavimo sutartis, taip pat raštai dėl sutikimo laiduoti sudaryti juose esant išreikštiems ieškovės Z. B. sutuoktinės E. B. sutikimams su Z. B. laidavimu ir patvirtinimams, kad Banko sąskaitoje kredito sutartis ir vėlesni jos pakeitimai neprieštarauja šeimos interesams. Atsakovas paaiškina, kad bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 1 340 143,55 Eur skolos priteisimo iš Z. B. kaip laiduotojo ir subsidiariai iš E. B.. Vilniaus apygardos teismo 2019-09-13 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4084- 640 2019 ieškinys buvo patenkintas, o E. B. 2019-10-07 pateikus prieštaravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo, byla buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji davė sutikimus laiduoti iš esmės suklydus, dėl ko jie turėtų būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu. Pažymi, kad įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, ar jis turi būti pačioje laidavimo sutartyje ar kaip atskiras dokumentas. Todėl šiuo atveju nėra reikšminga, kokia forma išdėstytas sutikimas, svarbiausia, kad sutikimas yra aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davusi sutuoktinė žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) ji sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Šiuo atveju ieškovė davė sutikimą, kuris buvo raštu išdėstytas pačioje sutartyje, taip pat vėlesniuose Z. B. sutikimuose. Kadangi sutikimo forma nėra reglamentuota, tai ieškovės sutikimas išdėstytas pačioje Laidavimo sutartyje yra tinkamas ir nenaikina ieškovės atsakomybės prieš atsakovą. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovė neginčija, kad pasirašė sutikimus dėl Z. B. sudarytos Laidavimo sutarties. Ieškovės argumentas, kad ji nesuprato, su kuo sutiko, yra nepagrįstas, kadangi iš sutikimo teksto išdėstyto Laidavimo sutartyje („sutinku, kad mano sutuoktinis Z. B., a/k <...>, sudarytų šią laidavimo sutartį su šios sutarties sąlygomis išdėstytomis aukščiau esu susipažinus ir joms neprieštarauju“) bei Z. B. duotuose sutikimuose („Aš, E. B., a.k. <...>, sutinku su mano sutuoktinio Z. B., a.k. <...>, sudaryta Laidavimo sutartimi ir neprieštarauju šiam sutuoktinio sutikimui ir toliau laiduoti, su Laidavimo sutarties sąlygomis esu susipažinusi, joms neprieštarauju ir ši sutartis neprieštarauja mano šeimos interesams“). Ieškovė nurodė, kad jai žinomos šios Laidavimo sutarties sąlygos, t. y. prievolės, už kurią laiduoja jos sutuoktinis, apimtis, laiduotojo atsakomybė ir įsipareigojimai. Atsakovas pažymi, kad sutikimą ieškovė davė 12 kartų (vieną kartą 2007-10-24 Laidavimo sutartyje ir 11 kartų Z. B. sutikimuose - 2007-12-22, 2008-02-27, 2008-03-19, 2008- 08-27, 2009-09-30, 2010-02-25, 2010-09-17, 2011-06-15, 2012-10-15, 2012-12-20, 2013-04-30). Atsižvelgiant į protingumo ir apdairumo kriterijų, laikytina, kad ieškovė negalėjo nesuprasti sutikimų esmės ir galimų pasekmių, - priešingu atveju akivaizdžiai elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Jeigu ieškovei susipažinus su Laidavimo sutartimi ir 12 kartų pasirašius sutikimus, buvo neaišku, ką ji pasirašė, tai ji turėjo konsultuotis su teisininku, kreiptis į banką dėl papildomos informacijos, tačiau ji to nedarė. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Šiuo atveju, jeigu ieškovė ir suklydo, tai dėl savo pačios neatsargumo, o ne dėl banko veiksmų. Bankas jokios informacijos nenuslėpė, sudarė galimybę susipažinti su sandoriais, kilus klausimų ieškovė turėjo galimybę kreiptis į banką ir prašyti papildomos informacijos, tačiau to nedarė ir praėjus daugiau kaip 10 metų nuo Laidavimo sutarties sudarymo ir bankui pradėjus išieškojimo veiksmus, kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu. Atsakovas taip pat nurodo, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, kad Z. B. laidavimas yra jo asmeninė prievolė, kadangi Laidavimo sutartyje nurodyta, kad Z. B. atsakys „visu savo turtu ir lėšomis“, o apie ieškovės atsakomybę nėra paminėta. Atsakovas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 364/2010 ir kt.). Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tokiam ginčui išspręsti yra svarbi aplinkybė - laiduotojo sutuoktinė yra davusi sutikima laidavimo sandoriui sudaryti ir todėl tokiu atveju kartu su laidavimą reglamentuojančiomis teisės normomis tampa aktualus ir CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014). Taigi nepaisant to, kad laidavimas yra asmeninio pobūdžio prievolė ir sudarant laidavimo sutartį sutuoktinio sutikimas nėra privalomas, šiuo atveju ieškovė yra davusi sutikimą Z. B. laidavimo sandoriui sudaryti, ji neginčija, kad raštu davė sutikimą laidavimo sutarčiai sudaryti, neginčija savo parašų sutikimuose, todėl šiuo atveju yra taikytinas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014) šią CK nuostatą aiškina taip, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (pvz., kreditorius), siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių. Taigi tuo atveju, kai pagal įstatymą nereikalaujama kito sutuoktinio sutikimo sandoriui sudaryti tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir būtų vykdoma iš jų bendro turto, t. y. pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą būtų priskirta antrosios grupės prievolėms, yra būtina nustatyti, kad toks sandoris sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau tokiu atveju, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina ne antrajai, o pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Taigi vadovaujantis CK 3.109 straipsniu 1 dalies 5 punktu ir kasacinio teismo išaiškinimais, bei atsižvelgiant į faktą, kad šiuo atveju yra duotas ieškovės rašytinis sutikimas sudaryti laidavimo sandorį, sprendžiant dėl laiduotojo Z. B. sutuoktinės E. B. atsakomybės, neturi reikšmės, ar ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, todėl ieškovas neturi pareigos įrodinėti, o teismas - nustatinėti šios aplinkybės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių bendrosios prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai. Šiuo atveju Z. B. Laidavimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) finansavimo poreikiui užtikrinti. Ieškovė nesudarė su atsakovu laidavimo sutarties kaip laiduotoja, t. y. sutartis jos nebuvo sudaryta su atsakovu asmeniškai, taigi ji neprisiėmė laidavimo asmeninės prievolės. Tačiau sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį lemia prievolės vykdymą iš bendro sutuoktinių turto. Dėl šių priežasčių laikytina, kad už trečiojo asmens prievolę atsakovui E. B. turėtų atsakyti su sutuoktiniu subsidiariai.
3. Trečiasis asmuo Z. B. prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu teigė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, o sutuoktinė šios įmonės veikloje nedalyvavo. Teigė, kad jis, kaip ir sutuoktinė, manė, jog sutuoktinės parašas yra tik formalumas, nesukeliantis pasekmių. Mano, kad ji tik pavizavo dokumentus.
4. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ nurodė, kad Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius reikalavimo teisę E. B. atžvilgiu perleido UAB „Intrum Lietuva“, todėl UAB „Intrum Lietuva“, kaip naujasis kreditorius, yra suinteresuota bylos baigtimi. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.
5. Trečiais asmuo (duomenys neskelbtini) teismo 2020 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi pašalintas iš proceso dalyvių, nustačius, kad šis asmuo yra pasibaigęs dėl bankroto ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
6. Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 10 d. tarp banko ir Z. B. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LKS07/10/08, kurios pagrindu Z. B. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu tokia pačia apimtimi kaip kredito gavėjas (duomenys neskelbtini), jei kredito gavėjas bankui neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal banko sąskaitoje kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Keičiant sudarytas banko sąskaitoje kredito sutarties sąlygas 2007 m. gruodžio 22 d., 2008 m. vasario 27 d., 2008 m. kovo 19 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. birželio 15 d., 2012 m. spalio 15 d., 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. balandžio 30 d. sutikimais laiduoti Z. B. patvirtino, kad jo laidavimas pagal sudarytą laidavimo sutartį visa apimtimi galioja ir pagal banko bei kredito gavėjo (duomenys neskelbtini) susitarimais pakeistas sutarties sąlygas.
7. Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 10 d. laidavimo sutartyje Nr. LKS07/10/08 bei paminėtuose 11-oje Z. B. sutikimų dėl laidavimo apimties pakeitimo yra pasirašiusi ir jo sutuoktinė E. B..
8. Nustatyta, kad Laidavimo sutartyje prieš E. B. parašą yra tekstas „sutinku, kad mano sutuoktinis Z. B., a/k <...>, sudarytų šią laidavimo sutartį su šios sutarties sąlygomis išdėstytomis aukščiau esu susipažinus ir joms neprieštarauju“.
9. Taip pat nustatyta, kad 11-oje Z. B. sutikimų dėl laidavimo apimties pakeitimo prieš E. B. parašą yra tekstas „Aš, E. B., a.k. <...>, sutinku su mano sutuoktinio Z. B., a.k. <...>, sudaryta Laidavimo sutartimi ir neprieštarauju šiam sutuoktinio sutikimui ir toliau laiduoti, su Laidavimo sutarties sąlygomis esu susipažinusi, joms neprieštarauju ir ši sutartis neprieštarauja mano šeimos interesams“.
10. Ieškovė ieškiniu ginčija duotus sutikimus, kaip pateiktus iš esmės suklydus. Taip pat ieškovė prašo konstatuoti, kad jos sutuoktinio įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį yra jo asmeninė prievolė, o ne bendra sutuoktinių prievolė, vykdytina iš bendro turto.
Dėl sutikimų (sandorio) negaliojimo
11. Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Tuo atveju, jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Jeigu šalis sudarė sutartį, klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).
12. Teismas kritiškai vertina, ieškovės argumentus, jog ji nesuprato, kokį dokumentą pasirašė ir taip pat nesuprato, kokias pasekmes jos duotas sutikimas gali sukelti. Pačios ieškovės pateiktų sutikimų tekstai yra aiškūs, juose paminėta, kad ieškovė sutinka, jog sutuoktinis laiduotų už įmonę (duomenys neskelbtini). Sutikimų esmė – pritarimas tokiam sutuoktinio sandoriui.
13. Atsakovas pagrįstai pažymi, kad sutikimą ieškovė davė net 12 kartų (vieną kartą 2007-10-24 Laidavimo sutartyje ir 11 kartų Z. B. sutikimuose - 2007-12-22, 2008-02-27, 2008-03-19, 2008- 08-27, 2009-09-30, 2010-02-25, 2010-09-17, 2011-06-15, 2012-10-15, 2012-12-20, 2013-04-30). Taigi šiuo atveju ne tik tekstas, po kuriuo ieškovė pasirašė, bet ir pats daugkartinis veiksmas patvirtina, kad ieškovė veikė apgalvotai ir suderintai, t.y. kartu su sutuoktiniu. Teismas sutinka su atsakovu, jog vertinant tokį ieškovės daugkartinį elgesį pagal protingumo ir apdairumo kriterijus nėra pagrindo manyti, kad ieškovė negalėjo nesuprasti sutikimų esmės ir galimų kilti pasekmių, jei kreditas nebus grąžintas.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutikimus ieškovė davė po kiekvieno reikšmingo įvykio, lemiančio sutuoktinio laidavimo apimties pasikeitimus, t.y. po kredito suteikimo, sumos padidinimo, terminų pratęsimo ar palūkanų pakeitimo. Todėl teismas kritiškai vertina ieškovės teiginius, kad ji nežino, kam buvo reikalingas kreditas ir kokia veiklą vykdė (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovė nenurodė priežasčių, kurios reikšmingai įtakotų jos apsisprendimą duoti sutikimus ir patvirtintų suklydimą dėl sandorio esmės. Ieškovė nei ieškinyje nei teisme nenurodė, kad ji prieš duodama sutikimus būtų svarsčiusi, kas yra asmeninės sutuoktinio prievolės ir kas yra bendros sutuoktinių prievolės. Priešingai, faktinės aplinkybės rodo, kad pritardama sandoriui, ieškovė suprato, kad veikia bendrai, pritaria sutuoktinio sprendimui sudaryti laidavimo sandorį. Teismo įsitikinimu, atidžiam ir rūpestingam asmeniui, net ir neturinčiam teisinių žinių, turėjo būti suprantama, kad apskritai bendras elgesys gali sukelti bendrą atsakomybę. Todėl ieškovė būdama rūpestinga, bendrąja prasme turėjo suprasti, kad sutikimais yra siekiama padidinti sutuoktinio atsakomybės pagal laidavimo įsipareigojimus apimtį šią prievolę pripažįstant bendra su sutuoktine.
16. Tai, kad ieškovė nesigilino į konkrečias galinčias kilti pasekmes ir kad tik šiuo metu, t.y. praėjus daugiau kaip 13 metų nuo sutikimų davimo, jai paaiškėjo, kad vykdant išieškojimą iš bendros su sutuoktinių prievolės išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jos darbo užmokestį, nepatvirtina ieškovės suklydimo dėl duotų sutikimų esmės. Pačios ieškovės ieškinyje nurodytoje teismo praktikoje pabrėžiama, kad sandoris gali būti teismo panaikintas, jei jis buvo sudarytas dėl esminio suklydimo, buvusio sandorio sudarymo metu, bet teismas negali panaikinti sandorio, jei šalis klydo dėl sandorio perspektyvų. Šiuo atveju ieškovės teiginiai kaip tik rodo, kad ji galėjo klysti dėl detalių ir dėl sandorio perspektyvų. Sutiktina, kad ieškovė galėjo manyti, kad (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdys prievoles, grąžins kreditą, o sutuoktiniui Z. B. nekils atsakomybė pagal laidavimo įsipareigojimus, tačiau tai yra subjektyvus situacijos vertinimas, nerodantis, jog buvo iš esmės suklysta dėl sandorio.
17. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė buvo suklaidinta. Tokie ieškovės paaiškinimai yra nekonkretūs, - ieškovė nepaaiškino, kaip ji buvo suklaidinta net 12 kartų. Ieškovė nesirėmė tuo, kad ją galėjo suklaidinti banko darbuotojas. Priešingai, ieškovė tvirtino, kad ji sutikimus pasirašė ne banke. Ieškovė teigia, kad tai galėjo įtakoti jos suklydimą, nes ji negalėjo pasitarti ir jai nebuvo paaiškintos pasekmės. Tačiau, visų pirma, ieškovės paaiškinimus, kad ji pasirašė dokumentus ne banke, paneigia rašytiniai įrodymai, nes net 6-ių sutikimų tekste yra įrašyta, kad jie pasirašyti konkretaus banko darbuotojo akivaizdoje patikrinus pasirašiusių asmenų tapatybę (e. bylos t. 1. b.l. 37-41, 43). Kita vertus, ieškovė neginčija, kad sutikimus pasirašė dalyvaujant sutuoktiniui ir esant jo prašymui. Taigi ieškovė galėjo pasitarti ir pasiaiškinti tiek laidavimo, tiek ir sutikimų esmę ir šių dokumentų svarbą siekiant gauti kreditą. Ieškovė sandorius sudarė esant nemenkai pertraukai tarp duotų sutikimų, ir esant vis kitoms priežastims, dėl kurių buvo keičiamos laidavimo sąlygos.
18. Ieškovė teigia, kad savo parašą sutikimuose vertino kaip formalumą, t.y. kaip nereikšmingą, nereikalingą ir nesukeliantį teisinių pasekmių. Tačiau ieškovė yra raštinga, turi aukštąjį išsilavinimą, nemenkos gyvenimo patirties, kartu su sutuoktiniu buvo įmonės akcijų bendraturtė. Atsakovas teisingai pažymi, kad ieškovė pasirašydama po dokumentais, kuriais jos sutuoktinio valdomai įmonei suteikiamas daugiau kaip 2 mln. litų vertės kreditas, turėjo būti labiau rūpestinga ir domėtis tiek aplinkybėmis, tiek savo teisėmis.
19. Ieškovė teigia, kad ginčijamus sandorius ji vertino kaip nesvarbius, nes jie nebuvo sudaromi pas notarą, o jeigu būtų tvirtinami notariškai, tai notaras būtų paaiškinęs pasekmes. Teismo vertinimu, ši ieškovės nuomonė yra subjektyvi, šališka ir nepagrįsta įstatymu. Įstatymas nenumato notarinės formos tokiems sutikimams. Šie ieškovės teiginiai neįrodo nei suklydimo, nei fakto, kad ji nebūtų sutikusi, kad sutuoktinis laiduotų už refinansuojamas įmonės (duomenys neskelbtini) paskolas.
20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovės duotų sutikimų panaikinimui nėra CK 1.90 str. numatytų sąlygų. Šis ieškovės reikalavimas atmetamas.
Dėl sutuoktinio įsipareigojimų, kylančių iš laidavimo, pobūdžio
21. Ieškovė prašo pripažinti iš laidavimo teisinių santykių kylančią prievolę Luminor Bank asmenine Z. B. prievole. Ieškovė teigia, kad sutuoktinio sudarytas laidavimo sandoris nebuvo sudarytas šeimos interesais ir todėl iš laidavimo atsiradę įsipareigojimai yra asmeninė sutuoktinio Z. B. prievolė.
22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina prievolei pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161378/2016).
23. Taigi vadovaujantis CK 3.109 straipsniu 1 dalies 5 punktu ir kasacinio teismo išaiškinimais, bei atsižvelgiant į faktą, kad šiuo atveju yra duotas ieškovės rašytinis sutikimas sudaryti laidavimo sandorį sprendžiant dėl laiduotojo Z. B. sutuoktinės E. B. atsakomybės, neturi reikšmės, ar ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesais.
24. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tiek Z. B. laidavimas, tiek jo sutuoktinės pritarimas tokiam sutuoktinio sandoriui buvo būtina sąlyga, tam kad bankas suteiktų kreditą (duomenys neskelbtini), t.y. įmonei, kurios 100 proc. akcijų priklausė bendrosios jungtinės nuosavybė teise ieškovei ir sutuoktiniui Z. B.. Nors ieškovė teigia, kad įmonės veikloje nedalyvavo, tačiau nėra pagrindo manyti, kad ji nežinojo, kokia veikla užsiima jos sutuoktinio vadovaujama įmonė ir kam įmonei yra reikalingas didelės vertės kreditas. Kaip minėta, kredito (overdrafto) sąlygos buvo keičiamos 11 kartų, todėl teismo įsitikinimu, ieškovei turėjo būti žinomas tiek kredito naudojimo aplinkybės, tiek ir įmonės veiklos rezultatai. Teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus, kad ji nebuvo asmeniškai suinteresuota kredito gavimu. Todėl teismo įsitikinimu, sutikdama su sutuoktinio laidavimu, ieškovė veikė ne tik sutuoktinio ar įmonės interesais, bet taip pat ir savo bei šeimos interesais.
25. Dėl kitų ieškovės argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės ginčo išsprendimui.
26. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti iš laidavimo teisinių santykių kylančią prievolę Luminor Bank asmenine Z. B. prievole netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Atmetus ieškinį, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra palankus ieškovei ir trečiajam asmeniui Z. B.. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 5,38 Eur. Šios išlaidos priteisiamos Lietuvos valstybei iš ieškovės (CPK 96 str.)
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. B. ieškinį atmesti.
Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistos sumos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.