Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui V. G. (V. G.) ir advokatei Gretai Motiejūnienei,

atsakovui N. M. ir jo atstovui (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos teisininkui darbo teisei J. V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui N. M. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. G., ir atsakovas N. M. (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo priimtas dirbti plėtros direktoriaus pareigose. Darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę. Sutarta mėnesio alga – 1 005,00 Eur, galimi priedai. Taip pat buvo sutarta, jog tarnybinės komandiruotės metu bus mokami dienpinigiai. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Priedu Nr. 1 prie Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu nuo 2020-07-01 Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punktas pakeistas, nustatytas mėnesio darbo užmokestis – 1 200,00 Eur.

6. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. liepos mėn. matyti, jog atsakovui etatinio atlyginimo priskaičiuota 1 200,00 Eur, išskaičiuota – 453,72 Eur, nurodyta, jog išmokėta – 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020-08-17 bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovė atsakovui pervedė 1 506,28 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas, komandiruotpinigiai“.

7. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. rugpjūčio mėn. matyti, jog atsakovui etatinio atlyginimo priskaičiuota 1 200,00 Eur, išskaičiuota – 453,72 Eur, nurodyta, jog išmokėta – 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020-09-17 bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovė atsakovui pervedė 1 506,28 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas, komandiruotpinigiai“.

8. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. rugsėjo mėn. matyti, jog atsakovui etatinio atlyginimo priskaičiuota 1 200,00 Eur, išskaičiuota – 453,72 Eur, nurodyta, jog išmokėta – 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020-10-16 bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovė atsakovui pervedė 1 506,28 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas ir komandiruotpinigiai“.

9. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. lapkričio mėn. matyti, jog atsakovui etatinio atlyginimo priskaičiuota 1 140,00 Eur, išskaičiuota – 425,82 Eur, nurodyta, jog išmokėta – 714,18 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020-12-14 bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovė atsakovo sutuoktinei R. M. pervedė 1 514,18 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „N. M. atlyginimas“.

10. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. gruodžio mėn. matyti, jog atsakovui buvo priskaičiuota 95,52 Eur ligos pašalpa už pirmas dvi dienas, nurodyta, jog išmokėta 95,52 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2021-02-28 bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovė atsakovo sutuoktinei R. M. pervedė 250,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „N. M. pašalpa“.

11. 2020 m. (duomenys neskelbtini) atsakovas susirgo COVID19 liga. Į darbą atsakovas grįžo 2021 m. (duomenys neskelbtini) mėn.

12. Priedu Nr. 1/2 prie (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad nuo 2021-11-01 iki 2021-12-31 nustatomas darbo užmokestis 2 591,63 Eur.

13. (Duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus sprendimu atsakovui nuo 2021-11-23 iki 2022-11-22 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.

14. 2022-01-03 atsakovas pateikė ieškovei prašymą atleisti jį iš darbo (duomenys neskelbtini) (savo noru). 2022-01-03 ieškovės direktorius atsakovo prašymą tenkino. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo ieškovės direktorius įsakė atleisti N. M. (duomenys neskelbtini) iš plėtros direktoriaus pareigų pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu). Darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog darbo sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini).

15. N. M. (kaip ieškovas) 2022-02-15 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, tačiau jo į darbą negrąžinti; pripažinti, kad darbo santykiai nutraukti Komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti ieškovui iš atsakovės darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn. bei 2022 m. sausio mėn.; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Komisijos sprendimo įsiteisėjimo/įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti ieškovui iš atsakovės netesybas; priteisti ieškovui iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priimti sprendimą dėl Komisijos sprendimo dalies skubaus vykdymo. Darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovo N. M. prašymą tenkinti iš dalies; išieškoti ieškovui N. M. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2 343,17 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų už 2021 m. gruodžio ir 2022 m. sausio mėnesius. Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršiančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 556,84 Eur (atskaičius mokesčius) – vykdyti skubiai; išieškoti ieškovui N. M. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 556,84 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką; ieškovo N. M. reikalavimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio už darbus, atliktus po darbo santykių nutraukimo, išieškojimo nagrinėjimą nutraukti; kitus ieškovo N. M. reikalavimus atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstus. Papildomai šioje darbo byloje 2022-03-01 prašymu UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi prašymą priteisti iš N. M. 891,31 Eur permoką UAB (duomenys neskelbtini) naudai, tačiau priešpriešinis reikalavimas nebuvo nagrinėtas, Komisijai konstatavus, jog UAB (duomenys neskelbtini) pernelyg ženkliai praleido terminą teikti reikalavimus Komisijai dėl permokos išieškojimo.

16. 2022-05-06 UAB (duomenys neskelbtini) (kaip ieškovė) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo N. M. bendrą 3 234,48 Eur nepagrįstai (dėl buhalterijos skaičiavimo klaidų) gautų piniginių lėšų sumą. Tačiau Darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti, nusprendė neatnaujinti praleisto termino ieškovės prašymui atsakovui pateikti.

17. 2022-05-31 teisme gautas ir 2022-06-02 priimtas ieškovės ieškinys atsakovui.

18. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, –per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

19. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

20. Nustatyta, jog ieškovė į Darbo ginčų komisiją atsakovo atžvilgiu visų pirma kreipėsi su 2022-03-01 prašymu, pateikdama priešpriešinį reikalavimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos priešpriešinis reikalavimas nebuvo nagrinėtas. Po to ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi su 2022-05-06 prašymu. Darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti, nusprendė ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymo atsakovui N. M. pateikimo Darbo ginčų komisijai praleisto termino neatnaujinti. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022-05-31. Taigi nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ieškovė sužinojo, kad jos prašymas ikiteisminėje instancijoje atsakovo atžvilgiu nebus nagrinėjamas, nes nebus atnaujintas terminas prašymui pateikti, priėmimo dienos ieškovė ieškinį teismui pateikė greičiau nei per vieną mėnesį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo praleistas ieškinio pareiškimo teismui terminas. Be to, pastebėtina, jog DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Teismo nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimo teismui terminas nebuvo praleistas, todėl šalių ginčas išnagrinėtas iš esmės.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo jo nepagrįstai gautą 3 234,48 Eur sumą ir procesines palūkanas

21. Kaip anksčiau aptarta, ieškovė prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bendrą 3 234,48 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų sumą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Anot ieškovės, atsakovas šią sumą 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais ir 2021 m. vasario mėnesį iš ieškovės gavo ne darbo teisinių santykių pagrindu, o gera darbdavio valia atsakovui buvo paskolinta, mokama avansu, kadangi atsakovas turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, o gaunamo darbo užmokesčio finansiniams įsipareigojimams dengti ir šeimai išlaikyti nepakako. Ieškovės nuomone, aplinkybę, jog tarp šalių egzistavo paskoliniai teisiniai santykiai įrodo tai, kad pinigai atsakovui buvo pervedami bankiniais pavedimais, ieškovė nemanė, kad ateityje kils problemų siekiant susigrąžinti pervestas sumas, kurios atsakovui nepriklausė darbo teisinių santykių pagrindu.

22. Kaip minėta, atsakovas su tokia ieškovės pozicija kategoriškai nesutinka, nurodo, jog ginčo sumos atsakovui buvo išmokėtos kaip priedai prie darbo užmokesčio. Su ieškove atsakovas buvo susitaręs, kad jo darbo užmokestį sudarys nekintama ir kintama dalys, t. y. fiksuota darbo užmokesčio suma ir priedai. Atsakovui nebuvo žinoma, kaip buvo apskaitomas jam priklausantis darbo užmokestis, atlyginimo lapeliai jam nebuvo teikiami.

23. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį, t. y. darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Teismo vertinimu, šios nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tinkamą su darbo santykiais susijusių išmokų apskaičiavimo, išmokėjimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju, vesti ir saugoti teisingą apskaitą ir atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančią buhalterinę apskaitą, priešingu atveju visa rizika tenka darbdaviui, kaip stipresniajai santykių šaliai.

24. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014.).

26. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartį civilinėje byloje 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011-06-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; kt.).

27. Įrodyti pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti turi paskolinių santykių egzistavimą nurodantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo, jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

29. Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios visuomos daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų.

30. Teismo nuomone, ieškovės pateiktų įrodymų (t. y. šalių Darbo sutarties, atlyginimo lapelių, bankinių pavedimų kopijų ir direktoriaus paaiškinimų) byloje nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai padaryti, kad šalis dėl ginčo sumų siejo sutartiniai paskoliniai, o ne darbo teisiniai santykiai. Nors ieškovės direktorius 2022-08-10 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas skundėsi finansiniais įsipareigojimais, darbo užmokesčio nepakankamumu šeimai išlaikyti ir finansiniams įsipareigojimas dengti, ir į bylą iš tiesų yra pateikti duomenys apie tai, jog ginčo laikotarpiu atsakovo šeima turėjo finansinių įsipareigojimų bankui, lizingo bendrovei (N. M. kas mėnesį mokėjo po 225,01 Eur pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apie 270,00 Eur sumą paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sutuoktinė R. M. mokėjo po 165,00 Eur sumą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat į bylą yra pateikti duomenys apie tai, jog ginčo laikotarpiu dirbo ir pajamas taip pat gavo ir atsakovo sutuoktinė R. M. (ginčo laikotarpiu jos gaunamos pajamos pagal AB „Swedbank“ banko išrašą buvo maždaug apie 1 250,00 Eur į rankas), tad atsakovo pajamos nebuvo vienintelis jų šeimos pajamų šaltinis. Be to, ieškovė nepateikė absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės atstovų aiškinimus apie šalis siejusius paskolinius teisinius santykius (pvz., atsakovo rašytinius prašymus dėl papildomų sumų / paskolos suteikimo; ieškovės ir atsakovo paskolinių sutartinių santykių įforminimą patvirtinančių dokumentų; atsakovo įsipareigojimą dėl paskolintų pinigų grąžinimo; atsakovo sutikimą, kad išmokėti pinigai būtų ateityje išskaitomi iš jam priklausančio darbo užmokesčio ir pan). Atsakovas niekada ieškovės pozicijos dėl paskolos suteikimo nepripažino, o kitų įrodymų, apart ieškovės direktoriaus paaiškinimų, kurie pagrįstų tarp šalių buvus sutartinius paskolinius santykius, byloje nėra pateikta.

31. Ir priešingai, į bylą pateikti atlyginimų lapeliai kartu su bankiniais mokėjimo pavedimais, taip pat Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos dėl priedų mokėjimo galimumo teismui leidžia tikėti atsakovo pozicija, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovo, einančio plėtros direktoriaus pareigas, darbo užmokestį sudarys nekintama ir kintama dalys, priedai. Kadangi atlyginimo lapeliai nebuvo teikiami atsakovui pasirašyti, taip pat ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad atsakovas apie buhalteriniuose dokumentuose priskaičiuotą atlyginimą buvo informuotas kitokia forma (pvz., el. paštu), darytina išvada, jog atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kaip faktiškai buhalteriniuose dokumentuose yra įforminamas jo susitartas darbo užmokestis ir priedai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bankiniuose mokėjimo pavedimuose pervedamų piniginių lėšų suma trimis atvejais buvo įvardijama kaip „atlyginimas, komandiruotpinigiai“. Kai atsakovas susirgo ir piniginės lėšos buvo pervedamos atsakovo sutuoktinei, bankiniuose mokėjimo pavedimuose pervedamų piniginių lėšų paskirtis nurodyta „N. M. atlyginimas“, „N. M. pašalpa“. Tad akivaizdu, jog tai leido atsakovui vertinti, jog jis gauna susitartą nekintamą darbo užmokesčio dalį ir papildomai išmokama kintama dalis (priedai, įvardijami komandiruotpinigiais). Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pervedamas pinigines lėšas įvardijusi „atlyginimas ir paskola“, neabejotinai, tai būtų leidę atsakovui operatyviai reaguoti. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų priešingai, atsakovas (darbuotojas) atsidurtų itin nepalankioje padėtyje, kadangi atsakovas nebuvo supažindintas su atlyginimų lapeliais, todėl jis negalėjo žinoti, kad oficialiai apskaitoma tik dalis darbo užmokesčio, o priedai neatsispindi buhalteriniuose dokumentuose. Ir tokiu atveju ieškovė, neatlikusi pareigos tinkamai apskaityti buhalteriniuose dokumentuose priedų, įgytų teisę išsireikalauti piniginines lėšas, kurias darbuotojas manė gaunantis teisėtai.

32. Pažymėtina ir tai, jog 2022-08-10 teismo posėdžio metu ieškovės direktorius į teismo klausimą, kodėl bankinių mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma būtent tokia paskirtis, nurodė, jog buvo naudojama tipinė frazė, be to, anot jo, tai nėra joks pažeidimas. Tačiau, kaip minėta, už tinkamą ir aiškų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakinga yra būtent ieškovė. Negalėdama įrodyti, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, ieškovė turi prisiimti visas iš to išplaukiančias pasekmes ir ieškinio reikalavimų atmetimą.

33. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių į bylą pateiktus įrodymus, šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad šalis dėl ginčo sumų išmokėjimo siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas vertina, jog ginčo sumos atsakovui ginčo laikotarpiu buvo išmokėtos darbo teisinių santykių pagrindu, todėl tenkinti ieškovės ieškinį nėra teisinio pagrindo, jis atmestinas.

34. Netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovas į bylą neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui N. M. dėl piniginių lėšų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.