Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui N. M. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje pareiškė atsakovui tokius reikalavimus: 1) priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo N. M. 3 234,48 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų sumą; 2) priteisti iš atsakovo N. M. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. G., ir atsakovas N. M. 2020 m. birželio 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 896. Atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę. Sutarta mėnesio alga – 1 005,00 Eur, galimi priedai. Taip pat buvo sutarta, jog tarnybinės komandiruotės metu bus mokami dienpinigiai. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. birželio 22 d. Priede Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 896 šalių susitarimu nuo 2020 m. liepos 1 d. pakeistas darbo sutarties 1.3 punktas, nustatytas mėnesio darbo užmokestis – 1 200,00 Eur.

8. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. liepos mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 200,00 Eur etatinis atlyginimas, išskaičiuota 453,72 Eur, nurodyta, jog išmokėta 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 506,28 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas, komandiruotpinigiai“.

9. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. rugpjūčio mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 200 Eur etatinis atlyginimas, išskaičiuota 453,72 Eur, nurodyta, jog išmokėta 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 506,28 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas, komandiruotpinigiai“.

10. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. rugsėjo mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 200 Eur etatinis atlyginimas, išskaičiuota 453,72 Eur, nurodyta, jog išmokėta 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020 m. spalio 16 d. ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 506,28 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas ir komandiruotpinigiai“.

11. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. lapkričio mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 140 Eur etatinis atlyginimas, išskaičiuota 425,82 Eur, nurodyta, jog išmokėta 714,18 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovo sutuoktinei R. M. 1 514,18 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „N. M. atlyginimas“.

12. Iš atlyginimo lapelio už 2020 m. gruodžio mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuota 95,52 Eur ligos pašalpa už pirmas dvi dienas, nurodyta, jog išmokėta 95,52 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasirašytas. 2021 m. vasario 28 mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovo sutuoktinei R. M. 250,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „N. M. pašalpa“.

13. 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas susirgo COVID liga. Į darbą atsakovas grįžo 2021 m. lapkričio mėn.

14. Priede Nr. 1 / 2 prie 2020 m. birželio 19 d. darbo sutarties Nr. 896 šalys susitarė, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bus mokamas 2 591,63 Eur darbo užmokestis.

15. 2022 m. sausio 3 d. atsakovas pateikė ieškovei prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2022 m. sausio 4 d. (savo noru). 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2022-A/003 dėl atleidimo iš darbo ieškovės direktorius įsakė atleisti N. M. nuo 2022 m. sausio 4 d. iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu). Darbo sutartyje Nr. 896 nurodyta, jog darbo sutartis pasibaigė 2022 m. sausio 4 d.

16. N. M. 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, tačiau jo į darbą negrąžinti; pripažinti, kad darbo santykiai nutraukti komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti ieškovui iš atsakovės darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn.; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki komisijos sprendimo įsiteisėjimo / įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti ieškovui iš atsakovės netesybas; priteisti ieškovui iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priimti sprendimą skubiai vykdyti komisijos sprendimo dalį. Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-3140/2022 nusprendė patenkinti dalį ieškovo N. M. prašymo; išieškoti ieškovui N. M. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 343,17 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų už 2021 m. gruodžio ir 2022 m. sausio mėnesius; sprendimo dalį dėl 1 556,84 Eur (atskaičius mokesčius) dalies darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai; išieškoti ieškovui N. M. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 556,84 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką; ieškovo N. M. reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio už darbus, atliktus po darbo santykių nutraukimo, išieškojimo nagrinėjimą nutraukti; kitus ieškovo N. M. reikalavimus atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti kaip nepagrįstus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi prašymą priteisti iš N. M. 891,31 Eur permoką, tačiau priešpriešinis reikalavimas išnagrinėtas nebuvo, konstatavus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ praleido terminą pateikti komisijai reikalavimą dėl permokos išieškojimo.

17. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo N. M. 3 234,48 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų sumą. Laikėsi pozicijos, jog beveik nuo pat atsakovo darbo pas ieškovę pradžios ieškovė kelis mėnesius mokėjo atsakovui avansu daugiau, nei buvo sutarta darbo sutartyje, nes atsakovas to prašė, teigdamas, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų bankams ir (ar) lizingo bendrovėms. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kad šalis dėl ginčo sumų išmokėjimo siejo paskolos teisiniai santykiai, ir padaręs išvadą, jog ginčo sumos atsakovui buvo išmokėtos darbo teisinių santykių pagrindu, ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, jog teismas nepagrįstai tyrė, ar tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, – ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog mokėjo atsakovui avansu darbo užmokestį, be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog prašomos priteisti sumos buvo išmokėtos kaip priedai prie darbo užmokesčio.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendime aptarė paskolos teisinių santykių reglamentavimą ir su šių santykių įrodinėjimu susijusią teismų praktiką. Pažymėjo, jog paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014.). Įrodyti pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti turi paskolinių santykių egzistavimą nurodantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo, jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

20. Taigi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, būtina išanalizuoti ir įvertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios visumos daryti išvadą apie tai, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių dėl jų atliktų veiksmų. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ir padarė išvadą, jog prašomos priteisti lėšos sumokėtos darbo teisinių santykių pagrindu. Kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pasisakydama dėl ieškovės argumento, jog ji neįrodinėjo paskolos teisinių santykių, bet laikėsi pozicijos, jog atsakovui avansu buvo sumokėtas darbo užmokestis, kolegija pažymi, jog ieškovės įrodinėjamas darbo užmokesčio sumokėjimas avansu iš esmės ir patenka į pirmosios instancijos teismo tirtų paskolos teisinių santykių sritį. Darbo kodekse nenumatytas toks instrumentas, kaip didesnių, nei priklauso pagal darbo sutartį, sumų sumokėjimas avansu, laikant tai ateityje grąžintina darbo užmokesčio dalimi. Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, jog darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais; darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus; darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Taigi ieškovė, siekdama prisiteisti iš atsakovo į jo sąskaitą pervestas ginčo lėšas, iš esmės turėjo įrodyti, jog nurodytos sumos buvo išmokėtos ne kaip darbo užmokesčio dalis, įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarė tarp šalių susiklosčiusių kitokio pobūdžio (ne darbo) teisinių santykių, kurių pagrindu sumokėtos prašomos priteisti lėšos, elementai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, kokio pobūdžio santykiai tarp šalių susiklostė dėl išmokėtų sumų, ir pagrįstai vertino, ar nagrinėjamu atveju įrodyti paskolos teisinių santykių elementai, nes ieškovės pozicija byloje (jog sumokėjo prašomas priteisti sumas atsakovui avansu, jam to paprašius) atitiko būtent paskolos teisinių santykių turinį.

21. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovės pateikti įrodymai (darbo sutartis, atlyginimo lapeliai, pavedimų kopijos ir direktoriaus paaiškinimai) nepakankami konstatuoti, kad šalis dėl ginčo sumų siejo sutartiniai paskolos, o ne darbo teisiniai santykiai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovės direktorius nurodė, kad atsakovas skundėsi dėl finansinių įsipareigojimų, dėl to, jog darbo užmokesčio nepakanka šeimai išlaikyti ir finansiniams įsipareigojimas padengti, o į bylą pateikti duomenys, jog ginčo laikotarpiu atsakovo šeima turėjo finansinių įsipareigojimų bankui, lizingo bendrovei (N. M. kas mėnesį mokėjo po 225,01 Eur pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. FL-192-10655P-01, apie 270,00 Eur sumą pagal paskolos sutartį Nr. 04-032597-FA, sutuoktinė R. M. kas mėnesį mokėjo 165,00 Eur sumą pagal sutartį Nr. DL-173-04647-01), tačiau taip pat į bylą pateikti duomenys, jog ginčo laikotarpiu atsakovo sutuoktinė taip pat dirbo ir gavo pajamų (jos pajamos, pagal akcinės bendrovės „Swedbank“ banko išrašą, buvo maždaug apie 1 250,00 Eur į rankas), tad atsakovo pajamos nebuvo vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų paskolos teisinių santykių faktą (pvz., atsakovo prašymų raštu dėl papildomų sumų / paskolos suteikimo; ieškovės ir atsakovo paskolos santykių įforminimą patvirtinančių dokumentų; atsakovo įsipareigojimo dėl paskolintų pinigų grąžinimo; atsakovo sutikimo, kad sumokėti pinigai būtų ateityje išskaičiuoti iš jam priklausančio darbo užmokesčio). Atsakovas ieškovės pozicijos dėl paskolos suteikimo nepripažino, o kitų įrodymų, be ieškovės direktoriaus paaiškinimų, kurie pagrįstų ieškovės įrodinėjamus santykius, byloje nėra.

22. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nėra duomenų (įsakymų, pagyrimų ar kitokio pobūdžio lokalinių normatyvinių aktų), kad atsakovui buvo skiriamos premijos ar priedai už gerai atliktą darbą, kad jis dirbo papildomą darbą ar jam buvo skiriamos priemokos už papildomų pareigų ar užduočių įvykdymą, jis neįgijo jokios papildomos kvalifikacijos. Be to, darbuotojo darbo užmokestis ir visos darbo pajamos, išskyrus dienpinigius, apmokestinamos gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiais. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokio pobūdžio darbo užmokesčio priedus ieškovė mokėjo atsakovui, kodėl nuo jų nebuvo apskaičiuoti mokesčiai. Jeigu nuo oficialiai sumokėtų sumų nebuvo sumokėti gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiai, tai darbuotojui sumokėtos pinigų sumos negali būti priskirtos prie sumų, susijusių su darbo santykiais.

23. Pasisakydama dėl ankstesniame punkte nurodytų ieškovės argumentų pagrįstumo, kolegija pažymi, jog ieškovė kaip darbdavė yra atsakinga už tinkamą darbuotojui išmokomo darbo užmokesčio įforminimą, apskaitą, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Nors ieškovė nurodo, jog nuo visų darbo pajamų, išskyrus dienpinigius, turi būti sumokėti mokesčiai, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimo pavedimuose pervedamų piniginių lėšų sumos trimis atvejais buvo įvardytos kaip „atlyginimas, komandiruotpinigiai“. Kadangi šalys darbo sutartyje buvo sutarusios, jog darbuotojui gali būti mokami priedai, taigi buvo numačiusios galimybę atsakovui gauti ir kintamą darbo užmokesčio dalį, pačios ieškovės atliktų pervedimų paskirtys leidžia daryti prielaidą, jog ginčijamos sumos atsakovui buvo sumokėtos kaip papildomos darbo užmokesčio dalys, konkrečiai – komandiruotpinigiai. Kaip jau minėta, darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti ir įtraukti į apskaitą mokamą darbo užmokestį, sumokėti reikiamus mokesčius, todėl ieškovei, neteisingai įforminusiai darbo pajamas, tenka su tuo susijusios pasekmės. Pabrėžtina, jog ieškovė yra darbdavė, todėl jai kaip stipresniajai santykių šaliai taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai.

24. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog į bylą pateikti atlyginimų lapeliai kartu su mokėjimo pavedimais, taip pat darbo sutarties Nr. 896 sąlyga, jog atsakovui gali būti mokami priedai, tikėtinai pagrindžia atsakovo poziciją, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovo, užimančio (duomenys neskelbtini) pareigas, darbo užmokestį sudarys nekintama ir kintama dalys, priedai. Kadangi atlyginimo lapeliai atsakovui pasirašyti pateikti nebuvo, taip pat ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad atsakovas kokia nors kita forma (pavyzdžiui, elektroniniu paštu) buvo informuotas apie buhalteriniuose dokumentuose apskaičiuotą atlyginimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovui nebuvo žinoma, kaip faktiškai buhalteriniuose dokumentuose įforminamas jo darbo užmokestis ir priedai. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas turi daugiau nei 20 metų vadovaujamo darbo patirties, todėl turėjo žinoti, kad informaciją apie apskaičiuotą darbo užmokestį gali sužinoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos paskyroje gyventojams, tokia ieškovės prielaida neturi jokios teisinės reikšmės, nes, kaip jau pabrėžta, ieškovė yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Į sąskaitą gaudamas mokėjimus, kurie įvardyti kaip atlyginimas ir komandiruotpinigiai (ir byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių kitokius šalių susitarimus dėl pagrindo išmokėti ginčijamas sumas), atsakovas turėjo pagrindą šias sumas laikyti jam mokamo darbo užmokesčio dalimi. Ieškovė įrodymų, paneigiančių tokio vertinimo pagrįstumą, nepateikė.

25. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad šalis dėl ginčo sumų išmokėjimo siejo paskolos teisiniai santykiai, taip pat neįrodytas ir kitas nei darbo teisiniai santykiai sumų išmokėjimo pagrindas, taigi pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ginčo sumos atsakovui buvo išmokėtos darbo teisinių santykių pagrindu, laikytinas pagrįstu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

26. Ieškovė taip pat kelia klausimą dėl tinkamo atsakovo atstovavimo šioje byloje. Atsakovas šioje byloje buvo atstovaujamas profesinės sąjungos įgalioto teisininko. Ieškovė nurodo, jog atsakovas profesinės sąjungos nariu tapo būdamas bedarbis, be to, teigia, jog teisininkas nelaikytinas profesinės sąjungos darbuotoju, nes dirba joje visuomeniniais pagrindas.

27. Siekiant pagrįsti atstovavimą šioje byloje, į bylą pateikti tokie įrodymai: Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininko 2021 m. rugsėjo 13 d. pasirašytas įgaliojimas teisininkui J. V. P. atstovauti sąjungai ir jos nariams visų rūšių ir lygių teismuose ir kt., galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d., profesinės sąjungos 2016 m. kovo 21 d. potvarkis, kuriuo nurodytas teisininkas paskirtas dirbti profesinėje sąjungoje atstovu darbo teisei visuomeniniais pagrindais, teisininko teisės ir valdymo programos magistratūros studijų magistro diplomas, 2022 m. birželio 14 d. atsakovo N. M. pasirašytas prašymas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungai priimti į sąjungos narius, 2006 m. kovo 20 d. profesinės sąjungos įstatai, 2022 m. birželio 27 d. atsakovo mokėjimo nurodymas profesinei sąjungai už 6 mėnesių narystę.

28. Atsakovas neginčija, jog prašymą įstoti į profesinės sąjungos narius pateikė būdamas bedarbis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nagrinėjamoje byloje ieškovės keliamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, visų pirma reikia nustatyti, kokie reikalavimai yra keliami asmeniui, siekiančiam tapti profesinės sąjungos nariu, ir kokias teises turi profesinės sąjungos narys ir pati profesinė sąjunga, atstovaudama savo narių interesams.

29. Tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės aktuose pripažįstama profesinės sąjungos laisvė nustatyti reikalavimus savo nariams ir spręsti dėl jų priėmimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad profesinės sąjungos yra laisvos nuspręsti dėl reikalavimų, keliamų jų nariams, ir jų priėmimo tvarkos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Engineers & Firemen (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05).

30. Profesinių sąjungų įstatymo (toliau – PSĮ) preambulėje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. PSĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Tai reiškia, kad įstatyme yra įtvirtintas profesinių sąjungos veiklos savarankiškumas ir reikalavimas, keliamas asmeniui, siekiančiam tapti profesinės sąjungos nariu, – darbinio teisnumo ir veiksnumo turėjimas. Kitų, papildomų kriterijų asmeniui, siekiančiam tapti profesinės sąjungos nariu, įstatymų leidėjas nenustato.

31. PSĮ darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokų nereglamentuoja. Sistemiškai aiškinant darbo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, PSĮ 1 straipsnyje nustatytas darbinio teisnumo ir veiksnumo reikalavimas turi būti sistemiškai aiškinamas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. DK 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Taigi profesinės sąjungos nariu gali būti asmuo, atitinkantis DK 21 straipsnio 2 dalyje nustatytus darbinio teisnumo ir veiksnumo reikalavimus. Pažymėtina, kad, remiantis 2013 m. birželio 28 d. PSĮ pakeitimu (įstatymas Nr. XII-364), šio teisės akto nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti profesinės sąjungos nariais, ir profesinių sąjungų teises, buvo pakeistos. Iš šio įstatymo pakeitimo parengiamųjų darbų matyti, kad įstatymo pakeitimo tikslas buvo užtikrinti, kad visi teisėtai dirbantys asmenys – tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek užsieniečiai – galėtų steigti profesines sąjungas ir būti jų nariais. Taip pat juose nurodyta, kad profesinių sąjungų veikla yra susijusi ne tik su aktyviais darbuotojais, bet ir su asmenimis, kurie naudojosi darbo teise (pensininkai, bedarbiai) (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 3, 4, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir iv skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIP-2981). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjo tikslas, pakeičiant PSĮ 1 straipsnį, buvo suteikti galimybę profesinės sąjungos nariais būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir užsieniečiams, jei jie atitinka profesinės sąjungos nariams nustatytus reikalavimus.

32. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tas faktas, jog prašymo priimti į Klaipėdos apskrities ir miesto profesinę sąjungą pateikimo dieną atsakovas nedirbo, nėra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo subjektinės teisės būti profesinės sąjungos nariui, nes vienintelis jam keliamas reikalavimas yra darbinio veiksnumo ir teisnumo turėjimas (PSĮ 1 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas galėjo būti priimtas į profesinę sąjungą, turi būti išspręstas klausimas, ar sąjunga turi teisę atstovauti atsakovui darbo byloje.

33. Viena iš profesinės sąjungos teisių yra atstovavimas jos nariams teisme. PSĮ 15 straipsnis nustato, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Šiose teisės normose nėra išskirta, kad profesinė sąjunga gali atstovauti teisme tik savo nariams, teisėtai dirbantiems pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikoje. Todėl profesinė sąjunga turi teisę atstovauti visiems savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme, nepriklausomai nuo jų turimų PSĮ 2 straipsnyje reglamentuojamų teisių apimties.

34. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininko 2021 m. rugsėjo 13 d. pasirašytas įgaliojimas teisininkui J. V. P. atstovauti sąjungai ir jos nariams visų rūšių ir lygių teismuose su visomis procesinėmis teisėmis. Iš byloje esančių profesinės sąjungos įstatų matyti, kad jos tikslai, be kita ko, yra ginti savo narius taip pat ir teismuose, nagrinėjant darbo ginčus ir kitais atvejais (1.2 punktas). Todėl galima nuspręsti, kad atstovavimas atsakovui darbo byloje patenka į šios profesinės sąjungos tikslus.

35. Pažymėtina, jog profesinė sąjunga yra įgaliojusi aukštąjį teisinį išsilavinimą turintį teisininką atstovauti sąjungai ir jos nariams nagrinėjant bylas teismuose; teisininkas, kaip matyti iš į bylą pateikto potvarkio, yra įdarbintas sąjungoje visuomeniniais pagrindais. Įstatymai nedraudžia profesinėms sąjungoms turėti specialistus, atliekančius tam tikras funkcijas. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisininkas atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (yra sąjungos darbuotojas, turintis universitetinį teisinį išsilavinimą) ir patenka į ratą asmenų, galinčių vesti bylas teisme, kai dalyvaujančiam byloje asmeniui atstovauja profesinė sąjunga.

36. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga turėjo (turi) teisę atstovauti atsakovui teisme. Priešingas PSĮ 1 straipsnio, 15 straipsnio ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimas nepagrįstai ribotų profesinės sąjungos teisę atstovauti savo nariui darbo teisinių santykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).

37. Be to, kolegija pažymi, jog bet kokiu atveju ieškovės įrodinėjamas procesinis trūkumas – netinkamas atstovavimas – nesudarytų absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes toks absoliutus sprendimas negaliojimo pagrindas nenumatytas CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

40. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

41. Atsakovas duomenų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.