- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2-739-516/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00811-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-2622-653/2025 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. priteisti iš užsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetas rangovui J. įmonei „Jonas“ (toliau – ir rangovas arba įmonė) 412 378,52 Eur;
1.2. pripažinti, jog užsakovė VšĮ Vilniaus universitetas prieš laiką nutraukė rangos sutartį Nr. RanS-50000-2665 (toliau – rangos sutartis) ne dėl įmonės kaltės;
1.3. pripažinti, jog užsakovė VšĮ „Vilniaus universitetas“ patyrė deklaruojamus nuostolius ne dėl įmonės kaltės;
1.4. priteisti prieš laiką nutrauktos rangos sutarties negautas pajamas 288 581,75 Eur;
1.5. priteisti skolą už darbus pagal atliktus darbų aktus 2 745,86 Eur;
1.6. Sumokėti rangos sutarties 8.5.2 papunktyje sulaikytą 5 proc. dydžio pinigų dalį už įmonės atliktus ir atsakovės priimtus be pastabų 17 355,21 Eur vertės darbus;
1.7. sumokėti rangos sutarties 1.2.1 papunktyje numatytus 0,02 proc. delspinigius – 628,26 Eur;
1.8. apmokėti nusavintą780,9 kv. m fasadų šiltinimą 12 754,68 Eur vertės;
1.9. apmokėti nusavintą 354,43 kv. m fasadų šiltinimą 1 sluoksniu 18 696,79 Eur vertės;
1.10. apmokėti pagalbinio inventoriaus nuomą 254,84 Eur;
1.11. apmokėti darbų užbaigimui nupirktas balkono apdailos plokštes 23 144,75 Eur vertės;
1.12. apmokėti už pastolių nuomą 26 544,86 Eur.
2. Nurodė, kad rangos sutartimi užsakovė VšĮ Vilniaus universitetas ir rangovas savo priimtais įsipareigojimais per 9 mėnesius, bet ne vėliau nei iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. privalėjo atlikti bendrabučio (duomenys neskelbtini) renovacijos darbus. Rangovas iki 2015 m. balandžio 16 d. dirbo pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) pateiktą grafiką. Užsakovas statybvietę rangovui perdavė tik 2015 m. birželio 29 d., t. y. iki darbų pabaigos likus vos 2 mėnesiams, 2015 m. balandžio 16 d. neribotam laikui sustabdė rangovo darbų vykdymą, kurio terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams. Rangovas turėjo darbus atlikti ne per 9 mėnesius, bet per 5 mėnesius, nuo statybvietės priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Užsakovės techninis prižiūrėtojas 2015 m. lapkričio mėn. darbus sustabdė, darbai perduoti naujam rangovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rofolis“. Ieškovas nesutinka su užsakovės patirtų nuostolių apskaičiavimu. Taip pat ieškovas, būdamas rangovo kreditorius, netiesioginiu ieškiniu reikalauja, kad atsakovė sumokėtų rangovui už patirtus nuostolius dėl anksčiau nutrauktos rangos sutarties. Teigia, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės. Atsakovė su UAB „Rofolis“ sudarė rangos sutartį Nr. RanS-50000-1007 (toliau – rangos sutartis Nr. 2), kuri ieškovo manymu, nėra pakeičiančioji rangos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui.
4. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis tapatus ieškinys Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 3 d., išnagrinėtas 2025 m. sausio 28 d. teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1060-661/2025). Teismas nurodė, kad šis teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi buvo iš esmės paliktas nepakeistas. Taigi, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas atsisakė priimti ieškovo iš naujo pareikštą tapatų ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir grąžinti netiesioginį ieškinį į pirmąją instanciją nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Netiesioginio ieškinio pagrindą sudaro ne 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartis Nr. RanS -50000-2665, bet 2016 m. liepos 29 d. atsakovės su naujuoju rangovu UAB ,,Rofolis“ sudaryta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1007, šios rangos sutarties priedas Nr. 1 – techninės specifikacijos, priedas Nr. 2 – tiekėjo derybų pasiūlymas, 2016 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1 prie 2016 m. liepos 29 d. rangos sutarties Nr. RanS-50000-1007 dėl taisytinų darbų bei ir patikslintų darbų kiekių, statybos darbų bei atsakovo 2017 m. sausio 25 d. ataskaita. Visi šie išvardinti netiesioginio ieškinio pagrindą sudarantys dokumentai (priedai) nebuvo nagrinėti teisme nė vienoje civilinėje byloje.
5.2. Egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės. Teismas nepagrįstai patvirtino, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl įmonės kaltės. Atliktų darbų ir mokėjimo apimtį galima nustatyti tik po to, kai atsakovė pateiks teismui statybos darbų žurnalus ir naują techninį darbo projektą. Rangos sutartis Nr. 2 sudaryta darbams, kurių pirkimui sąrašą sudarė asmenys nesusiję su įmonės ir atsakovės pasirašyta rangos sutartimi. Mano, kad rangos sutartis Nr. 2 nėra pakeičiančioji rangos sutartį. Pažymi, kad raštus, kuriais rangovas buvo kaltinamas nesavalaikiu ir nekokybišku projekto rengimu, rašė asmenys, neturintys atsakovės įgaliojimo, todėl nėra pagrindo jais remtis. Atsakovė nuostolius kildina ne iš atliekamų likutinių darbų kainų skirtumo, bet iš neapmokėtų darbų likučio pagal rangos sutartį ir sumos, kuri sumokėta bendrovei UAB „Rofolis“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).
10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas tapatus ieškovo ieškinys, kuris išnagrinėtas 2025 m. sausio 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025. Minėtas teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi iš esmės buvo paliktas nepakeistas, todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priimti ieškinį, nurodydamas, jog ieškinys nėra tapatus, kadangi šiuo atveju egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. ieškinio pagrindą sudaro ne rangos sutartis, bet atsakovės su UAB ,,Rofolis“ sudaryta rangos sutartis Nr. 2. Apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto pozicija nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Pažymėtina, kad pripažįstant ieškinius tapačiais turi būti nustatyti visi jų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno pirmiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniai tapatūs ir dėl to ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
13. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad svarbu yra nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, lemiamą reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčas buvo nagrinėjamas teisme, dalyviai. Todėl šalių tapatumas gali būti konstatuojamas, pavyzdžiui, kai buvęs atsakovas, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, pareiškia tapačios esmės ieškinį buvusiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
14. Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog nagrinėjamos bylos ir bylos, kuri išspręsta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimu (bylos Nr. e2-1060-661/2025) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi (bylos Nr. e2A-243-577/2025) šalys yra tos pačios, t. y. ieškovas J. J., atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendžia, kad ginčo šalių tapatumas nagrinėjamoje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025 yra nustatytas.
16. Tačiau vien šis kriterijus nėra pakankamas ieškinių tapatumui konstatuoti. Minėta, kad tam, jog būtų pripažintas ieškinių tapatumas, turi sutapti ir pagrindiniai ieškinio elementai – ieškinio dalykas bei pagrindas.
17. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).
Žemesnės instancijos teismas
18. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti įmonei 412 378,52 Eur, pripažinti, kad rangos sutartis nutraukta prieš terminą ne dėl įmonės kaltės, pripažinti, kad atsakovė patyrė nuostolius ne dėl įmonės kaltės, priteisti 288 581,75 Eur negautas pajamas, 2 745,86 Eur skolą, 17 355,21 Eur pagal rangos sutarties 8.5.2 papunktį, 628,26 Eur delspinigius pagal rangos sutarties 1.2.1 papunktį, 12 754,68 Eur už fasadų šiltinimą, 18 696,79 Eur už fasadų šiltinimą 1 sluoksniu, 254,84 Eur už pagalbinio inventoriaus nuomą, 23 144,75 Eur už balkono apdailos plokštes, 26 544,86 Eur už pastolių nuomą. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateiktame netiesioginiame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025 ieškovas prašė priteisti įmonei 412 378,52 Eur, pripažinti, kad rangos sutartis nutraukta prieš terminą ne dėl įmonės kaltės, pripažinti, kad atsakovė patyrė nuostolius ne dėl įmonės kaltės, priteisti 288 581,75 Eur negautas pajamas, 2 745,86 Eur skolą, 17 355,21 Eur pagal rangos sutarties 8.5.2 papunktį, 628,26 Eur delspinigius pagal rangos sutarties 1.2.1 papunktį, 12 754,68 Eur už fasadų šiltinimą, 18 696,79 Eur už fasadų šiltinimą 1 sluoksniu, 254,84 Eur už pagalbinio inventoriaus nuomą, 23 144,75 Eur už balkono apdailos plokštes, 26 544,86 Eur už pastolių nuomą.
19. Atskirajame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės sutampa minėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1060-661/2025 ir ieškinio, kurį skundžiama nutartimi atsisakyta priimti, dalykas. Įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus nagrinėjamoje byloje, bei išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025, teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vienas iš pagrindinių ieškinio elementų, t. y. ieškinio dalykas, yra tapatus.
20. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nesutinka su tuo, jog yra tapatus faktinis ieškinio pagrindas. Apelianto teigimu, egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl sudarytos rangos sutarties Nr. 2 tarp atsakovės ir UAB „Rofolis“, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad sutampa ieškinių faktinis pagrindas.
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).
22. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra buvęs likviduojamos dėl bankroto įmonės savininkas, vadovas, o šiuo metu – kreditorius. Su šia įmone atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė penkias identiškas (skyrėsi tik jose numatytų darbų atlikimo vietos) rangos sutartis Nr. RANS-50000-2662, RANS-50000-2663, RANS-50000-2664, RANS-50000-2665 ir RANS-50000-2666, pagal kurias minėta įmonė turėjo atlikti VšĮ Vilniaus universiteto bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), projektavimo ir modernizavimo darbus, o atsakovė, priėmusi atliktus darbus, sumokėti už juos. Dalis šių sutarčių atsakovės buvo vienašališkai nutrauktos, todėl atsakovė ir UAB „Rofolis“ sudarė rangos sutartį Nr. 2.
23. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, kad faktinis aptariamo ieškinio pagrindas nėra tapatus dėl naujai sudarytos rangos sutarties Nr. 2 tarp atsakovės ir UAB „Rofolis“, su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025 išnagrinėto ieškinio faktiniu pagrindu, teismas šiuos apelianto teiginius pripažįsta nepagrįstais. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025 be kita ko buvo nagrinėjama įmonės sudaryta rangos sutartis su atsakove, nustatyta, kad atsakovė turėjo samdyti kitą rangovą, tam, kad ištaisytų įmonės atliktų darbų trūkumus ir pabaigtų įmonės nebaigtus darbus, už kainą, viršijančią atsakovės ir įmonės sutartimis suderėtą kainą. Taigi, ieškovo ieškinyje nurodyti įmonės atlikti darbai, kainos, atsiskaitymai ir pan., buvo įrodinėjimo dalykas (faktinis ieškinio pagrindas) Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025 ir jau buvo toje byloje įvertinti. Susipažinus su šioje byloje pareikšto ieškinio turiniu, nenustatyta, kad jis būtų grindžiamas kokybiškai naujais, civilinėje byloje Nr. e2-1060-661/2025 nenagrinėtais argumentais, kurie galėtų lemti kitokią teismo išvadą dėl rangos sutarties nutraukimo priežasties ir dėl to įmonei kilusių teisinių padarinių.
24. Šiuo atveju ieškovas ieškinio pagrindo negrindžia kokybiškai naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertinamos minėtoje byloje. Vien tai, kad apeliantas kaip naują ieškinio pagrindą įvardija atsakovės ir UAB ,,Rofolis“ sudarytą rangos sutartį Nr. 2, vadovaujantis aukščiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutarties 21 punktas), nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškinio pagrindas nėra tapatus, kadangi reikalavimas grindžiamas iš esmės tais pačiais, tik papildytais faktais (aplinkybėmis). Pažymėtina ir tai, kad pakeičiančios rangos sutarties sudarymo faktas bei jos vykdymo aplinkybės negali lemti kitokio vertinimo tų faktų bei aplinkybių, kurios atsirado (susiklostė) iki pastarosios sutarties sudarymo, t. y. vykdant bei vienašališkai nutraukiant 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS -50000-2665.
25. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad res judicata (išspręsta byla) principas, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, reiškia draudimą proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams pareikšti reikalavimą, kuris yra tapatus reikalavimui, jau išspręstam įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl tų pačių reikalavimų ir jų motyvų vertinimas pakartotinai negali būti atliekamas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas nepagrįstai naujai teikiamu ieškiniu siekia pakartotinai įvertinti rangos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrįstumą, bei išspręsti su tuo susijusias teisines pasekmes. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl jo tapatumo, kaip tai nustatyta CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.